Byla A-143-204-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 5 – 8), kurį patikslino (b. l. 24 – 26), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) patenkinti jo 2008 m. liepos 30 d. prašymą ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – VĮ Registrų centras) įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), – poilsio namelių ( - ), tualeto – ( - ) bei grindinio – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre jo vardu; 3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2008 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 406 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas įrašyti paminėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre jo vardu. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nusprendė jo prašymo nepatenkinti, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, jog nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo 2001 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš likviduojamos Panevėžio valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos. Ankstesnis šio nekilnojamojo turto savininkas buvo Panevėžio valstybinė tiksliosios mechanikos gamykla. Nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys yra surinkti, tačiau šis nekilnojamasis turtas iki šiol yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 13 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 34 punktu, 2001 m. liepos 11 d. sutartis yra rašytinis sandoris, kurio pagrindu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas turėjo įregistruoti aukščiau išvardytus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Yra atsiskaitęs ir įvykdęs pirkėjo įsipareigojimus pagal paminėtą sutartį, o nekilnojamasis turtas kartu su inventoriumi jam yra perduotas, eksploatuoja šį nekilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 str. 4 d.). Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo ne statybos pagrindu, o rašytinio sandorio pagrindu. Nekilnojamojo turto statytojas buvo Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla, kuriai poilsinės statybai 1967 m. buvo skirtas žemės sklypas. Pastatai buvo pastatyti ir iš esmės inventorizuoti iki 1978 m. balandžio 4 d., t. y. iki Statybos įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pateikiamų dokumentų sąrašą,

6kai yra prašoma įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – Sąrašas) numatyta, jog įsigyti seni statiniai registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė. Be varžytinių parduoto turto pirkimo – pardavimo sutartis prilyginama notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatytąja tvarka registruojant pirkimo – pardavimo sutartį (Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytinėse nuostatų 34 p.). Pabrėžė, jog prašė įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodant atskirus nekilnojamuosius daiktus, o ne sujungti kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Teritorinis registratorius neįsigilino į prašymą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statiniai gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, jeigu jie yra suformuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka ir jiems yra suteiktas unikalus numeris. Neaišku, kodėl teritorinis registratorius atsisakė suformuoti nekilnojamojo turto objektus ir jiems suteikti unikalius numerius. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkte nurodyta tik apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimą Nekilnojamojo turto registre. Teritorinio registratoriaus sprendime nenurodyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyta aplinkybė, leidžianti kadastro tvarkytojui atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teigė, jog 2008 m. liepos 30 d. prašymas yra naujas, kadangi teritoriniam registratoriui pateikė papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti 2001 m., ir suformulavo kitą reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas 2001 m. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278 ,,Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278), nes ginčo pastatai pastatyti 1968/1978 m., o šiuo nutarimu patvirtintas Sąrašas taikytinas visiems seniems statiniams, kuriuos norima įregistruoti ir kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Nutarime nekalbama apie statinius kaimo vietovėje. Tai, kad statinių pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2001 m. liepos 11 d., teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjas, be to, nurodė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog ginčo pastatai buvo pastatyti 1978 m. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija (toliau – 1970 m. Instrukcija) pastatams, kurie buvo pastatyti iki jos priėmimo, negalėjo būti taikoma. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas dar 1967 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 501 „Dėl žemės sklypo paskyrimo Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklai laikino poilsio stovyklai ( - ) gyvenvietėje“. Net ir pagal 1970 m. Instrukciją buvo pagrindas įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog Komisija netinkamai vertino 2001 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, 2001 m. birželio 29 d. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 846 bei kadastro duomenų bylą. Paminėta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis buvo sudaryta tarp specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ir jo. Ši įmonė yra savivaldybės įmonė. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

71 punkte numatytiems dokumentams – valstybinės valdžios ar valdymo institucijos sprendimams, prilyginamos sutartys, sudarytos su savivaldybės įmonėmis.

8Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 60 – 66) prašė skundo nepatenkinti.

9VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė, kad paminėtiems statiniams yra surinkti kadastro duomenys, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio reikalavimus jie kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Panevėžio valstybinė tiksliosios mechanikos gamykla statiniams įregistruoti dokumentų nepateikė. Į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įrašyti tik nustatyta tvarka suformuoti nekilnojamieji daiktai. 2001 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, tačiau nepatvirtina nurodytų statinių kaip nekilnojamojo turto objektų suformavimo ir nėra statinių kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas. Pažymėjo, jog pateiktas prašymas įregistruoti paminėtus statinius ir daiktines teises į juos jau buvo išnagrinėtas ir priimtas 2001 m. spalio 12 d. sprendimas prašymo nepatenkinti bei nurodyti papildomi reikalingi pateikti dokumentai. Šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, ginčo statiniai pastatyti 1968/1978 m. tuo metu buvusioje ( - ) miesto tipo gyvenvietėje, duomenų apie jų įrašymą į ūkines knygas nėra. Pagal notariškai patvirtintą sandorį (ar vietoj jo 5 punkte nurodytus dokumentus) gali būti registruojami seni pastatai kaimo vietovėje, įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai, o pateikta sutartis sudaryta 2001 m. liepos 11 d. Prašymas nepatenkintas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio

102 punktu. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, 13 straipsnio

111 dalį būtina sąlyga įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre yra šio daikto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo

127 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą yra viena iš būtinų sąlygų pripažinti, kad nekilnojamasis daiktas yra baigtas formuoti. Pareiškėjas nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio statinių suformavimo (t. y. sukūrimo ir statybos) teisėtumą. Pareiškėjas taip pat nepateikė dokumento dėl žemės sklypo Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklai paskyrimo 1967 m. Jis nepateikė ir tuo metu statybos priežiūrą vykdžiusios institucijos – Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo, todėl 1970 m. Instrukcijos 5 punkto požiūriu pareiškėjo nurodyti statiniai negali būti pripažinti baigtais formuoti. Pažymėjo, jog 2001 m. birželio 29 d. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 846 nepatenka nei į vieną Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio

131 dalyje leistinų dokumentų kategoriją. Rašytinis sandoris – vienas iš kadastro duomenų įrašymo pagrindų, tačiau šis pagrindas nėra besąlyginis, nes kadastro duomenų įrašymas turi atitikti ir kitus įstatymų reikalavimus. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pagal Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytinėse nuostatų 27 punktą turto pardavimo viešose varžytinėse aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo – pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Sandorio šalys negali priimti sprendimų suformuoti nekilnojamuosius daiktus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).

14Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 40 – 41, 106 – 110) prašė skundą atmesti.

15VĮ Registrų centras nurodė, kad yra netinkamas atsakovas. Pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčydamas Komisijos sprendimą, vadovaujasi iš esmės tik vienu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą reikia aiškinti sisteminiu teisės aiškinimo metodu. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsniu, viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą yra viena iš būtinų sąlygų pripažinti, kad nekilnojamasis daiktas yra baigtas formuoti. Tokio sprendimo pareiškėjas nepateikė, todėl šios teisės normos požiūriu pareiškėjo nurodyti statiniai negali būti pripažinti baigtais formuoti. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas, koks yra ir šiuo metu, jog statiniai kaip nekilnojamieji daiktai turi būti atitinkamai suformuoti, juos pripažįstant tinkamais naudoti, reglamentuotas nuo pat prašomų įregistruoti statinių statybos pradžios (Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos instrukcijos ,,Dėl tvarkos teisinei pastatų registracijai atlikti Lietuvos TSR miestuose, vasarvietėse ir kurortuose“ (toliau – 1949 m. Instrukcija) 6 p., 1970 m. Instrukcijos 5 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos

166 p.). Pažymėjo, kad pareiškėjo teismui pateiktas Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 501 nebuvo pateiktas registro tvarkytojui, tačiau ir šiame sprendime vienareikšmiškai numatyta, kad užbaigta statyba turi būti priimta eksploatuoti, ir šiuo sprendimu sudaryta tam tikros sudėties priėmimo eksploatuoti komisija. Nurodė, jog susiklosčiusiems santykiams pareiškėjas nepagrįstai taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 nuostatas, pagal kurias gali būti registruojami tik kaimo vietovėje ir tik įrašyti į ūkines knygas statiniai.

17II.

18Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu

19(b. l. 124 – 132) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą bei Komisijos 2008 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 406 ir įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), – poilsio namelių ( - ), tualeto – ( - ) bei grindinio – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu.

20Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), – poilsio namelių ( - ), tualeto – ( - ) bei grindinio – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre jo vardu. Kartu su prašymu buvo pateikti šie dokumentai: 2001 m. birželio 29 d. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 846 nuorašas, 2001 m. liepos 11 d. sutartis Nr. 11 tarp likviduojamos Panevėžio valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos ir pareiškėjo, Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro namų valdybos technikinės apskaitos bylos Nr. 1389 nuorašas. Teismas pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina nurodytų nekilnojamųjų daiktų įgijimą nuosavybėn bei šios daiktinės teisės buvimą, todėl ši daiktinė teisė nustatyta tvarka turi būti registruojama Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, jog nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įsigijo iš likviduojamos Panevėžio valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Įvertinęs šios sutarties nuostatas (11 p.), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra teisėtas aptariamo turto savininkas. Ši sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir šiuo metu yra galiojanti. Nors įgijus nuosavybės teisę nekilnojamųjų statinių teisinė registracija pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo atlikta, tačiau pateikti įrodymai neginčijamai įrodo, kad pareiškėjas šiuos nekilnojamuosius objektus nuolat valdė ir naudojo (2001 m. birželio 29 d. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 846). Teismas pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį Nekilnojamojo turto kadastro bei registro objektais gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka suformuoti objektai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Teismas nustatė, kad statiniai buvo pastatyti ir inventorizuoti iki 1978 m. balandžio 4 d. Jų statybos metu Statybos įstatymo nuostatos negaliojo, todėl jos negali būti taikomos, vertinant statinio statybos teisėtumo faktą. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus statinius, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti statybos leidimai, ar tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi pateikti tik nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Be to, ginčo statinius pastatė bei eksploatavo tuometinė valstybinė įmonė, todėl jos savininkas buvo valstybė, kuriai pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 97 straipsnį nuosavybės teise priklausė visas valstybinis turtas. Tai, kad ginčo statinių savininkas buvo valstybė, byloje ginčo nėra. Todėl nors byloje nėra duomenų, kad statiniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminti, preziumuojama, kad ginčo statiniai pirminio jų savininko – valstybės – buvo pastatyti ir valdomi teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-571/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-746/2005). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas teismui Lietuvos TSR Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 501 patvirtina, kad Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklai buvo paskirtas žemės sklypas poilsio namelių statybai, sudaryta komisija užbaigtai statybai priimti eksploatuoti. Teismo nuomone, šis dokumentas patvirtina, kad statybos buvo vykdomos teisėtai. Teismas nurodė, kad pastatų, pastatytų iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, suformavimo teisėtumo klausimas spręstinas pagal kitus turimus reikšmingus dokumentus, apie kurių pakankamumą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Apie tokias aplinkybes ir kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Šios teisės normos pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos, registruojant senus pastatus miestuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtinta tik statinių, esančių kaimo vietovėse, registracijos tvarka. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, todėl šiuo atveju būtina vadovautis nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatomis. Šio nutarimo 3, 5.5, 6.3 punktų sisteminis vertinimas ir aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tokiu atveju statinio teisėtumą patvirtina sutartys, patvirtinančios jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę. Teismas konstatavo, kad ginčo statiniai suformuoti, jų statybos teisėtumo faktas patvirtintas pakankamais ir leistinais įrodymais, statinio pripažinimo tinkamu aktas nėra būtinas, todėl kliūčių įrašyti jų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti juos kaip nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos pareiškėjo vardu nėra. Atsakovai nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, todėl skundžiami sprendimai naikintini, o pareiškėjo prašymas tenkintinas.

21III.

22Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas apeliaciniu skundu (b. l. 135 – 141) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti ginčijamus sprendimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-746/2005, kadangi joje buvo sprendžiama dėl inžinerinio statinio, asfaltuotos aikštelės, teisinės registracijos. Inžinerinių statinių teisinė registracija 1970 m. Instrukcijoje nebuvo reglamentuota. Tuo tarpu pastatų teisinis registravimas šiame teisės akte buvo griežtai reglamentuotas. 1970 m. Instrukcijos 5 punktas taip pat numatė, kad neregistruojami laikini pastatai. Nurodyti poilsio nameliai, tualetas ir grindinys buvo naudojami sezoniškai, t. y. tik vasaros metu, ir buvo traktuojami kaip laikini, o dėl šios priežasties nebuvo registruojami tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka.

242. Teismas, konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos, registruojant senus pastatus miestuose, nepagrįstai taikė kaip panašų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278. Paminėti statiniai pastatyti 1968/1978 m. tuo metu buvusioje ( - ) miesto tipo gyvenvietėje, duomenų apie jų įrašymą į ūkines knygas nėra, pateikta sutartis sudaryta 2001 m. liepos 11 d. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 taikomas tik kaimo vietovėje esantiems ar buvusiems statiniams.

253. Teismas nenurodė, kokiu įstatymo nustatytu pagrindu iki teismo sprendimo priėmimo teritorinis registratorius galėjo patenkinti pareiškėjo prašymą. Nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia teritoriniam registratoriui teisės registruojant nekilnojamuosius daiktus vadovautis norminiais aktais pagal analogiją arba panašiai.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 143 – 144) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Ginčas kilo ne dėl nuosavybės teisių į daiktus, bet dėl to, ar patys daiktai suformuoti teisėtai.

282. Teismas nepagrįstai įvertino Lietuvos TSR Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 501 kaip vienintelį besąlyginį patvirtinimą, jog ginčo daiktų statybos buvo vykdomos teisėtai. Teismas šį dokumentą turėjo vertinti aptardamas argumentą, jog prašomų įregistruoti statinių statybos metu galiojo 1949 m. Instrukcija, kurios nuostatos numatė, kad statiniai kaip nekilnojamieji daiktai turi būti atitinkamai suformuoti, juos pripažįstant tinkamais naudoti. Iš esmės ši nuostata galioja ir šiuo metu.

293. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278, nes statybos miestuose iki Statybos įstatymo įsigaliojimo visada buvo vykdomos kitaip nei kaimo vietovėse, todėl ir buvo nustatyta visai kita, išimtinė, taikoma tik kaimo vietovėse pastatytiems statiniams tvarka, kuri negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju.

30Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 152 – 155) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

311. Ginčo statiniai buvo pastatyti ir inventorizuoti iki 1978 m. balandžio 4 d. Jų statybos metu Statybos įstatymo nuostatos negaliojo, todėl jos negali būti taikomos, vertinant statinio statybos teisėtumo faktą. Atsakovai nenurodė, kas jiems trukdė priimti administracinio subjekto sprendimą suformuoti nekilnojamuosius daiktus. Atsakovams buvo pateikti visi ginčo objektų kadastriniai duomenys. Nesant norminės bazės, kokia tvarka turi būti priimtas administracinio subjekto sprendimas baigti formuoti nekilnojamąjį daiktą, negali būti trukdoma įgyvendinti asmenims savo teises.

322. Formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus statinius, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti statybos leidimai, ar tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi pateikti tik nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 p.). Pateikė 2001 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei Lietuvos TSR Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 501.

333. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-746/2005. Taikant šį precedentą, Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklai priklausęs ginčo nekilnojamasis turtas, pastatytas iki 1978 m. balandžio 4 d., priklausė valstybei ir valstybės buvo pastatytas bei valdomas teisėtai.

344. 2008 m. liepos 30 d. prašymas yra naujas, kadangi teritoriniam registratoriui pateikė papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti 2001 m., ir suformulavo kitą reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas 2001 m.

355. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kurio nepareiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 5 d.). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad poilsio nameliai, tualetas bei grindinys buvo traktuojami kaip laikini, todėl nebuvo registruoti. Tokia pozicija prieštarauja ir faktinėms aplinkybėms, nes šie statiniai yra eksploatuojami nuo 1968 m., t. y. virš 40 metų. Nenurodytas joks teisinis pagrindas, kodėl šie statiniai prilyginami laikiniems statiniams.

366. 1949 m. Instrukcija 1970 m. sausio 2 d. neteko galios. Ginčo pastatai buvo suformuoti 1978 m. Ši instrukcija negalėjo būti taikoma pagal galiojimo laike taisykles. Iš jos teksto negalima daryti išvados, kad statiniai kaip nekilnojamieji daiktai turi būti atitinkamai suformuoti, juos pripažįstant tinkamais naudoti.

377. Teismas pagrįstai vadovavosi šioje byloje ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo statiniai suformuoti, jų statybos teisėtumo faktas patvirtintas pakankamais ir leistinais įrodymais, statinio pripažinimo tinkamu aktas nėra būtinas, todėl kliūčių įrašyti jų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti juos kaip nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos jo vardu nėra.

38Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 149 – 151) prašo apeliacinius skundus patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniais skundais argumentai: 1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas išvadą, kad registratoriaus sprendimai yra nepagrįsti, grindė vieninteliu argumentu, jog pareiškėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teises. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką. Šio administracinio ginčo dalykas yra ne daiktinių teisių registravimas, o pačio nekilnojamojo daikto registravimas (t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina sąlyga įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre yra šio daikto suformavimas kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje

39Nr. A143-714/2008). Teismas turėjo taikyti ne Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir CK nuostatas dėl nuosavybės teisių atsiradimo, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas tuo aspektu, ar pareiškėjas kartu su prašymu pateikė dokumentą, patvirtinantį nekilnojamojo daikto suformavimą. 2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir peržengė byloje nagrinėjamo skundo dalyko ribas. Ginčo dalykas yra registratoriaus sprendimai, kurie buvo priimti įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus. Teismas įvertino pareiškėjo papildomai teismui pateiktą dokumentą – Lietuvos TSR Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 501. Tik teismui pateiktas dokumentas negali būti įrodymu šioje administracinėje byloje. 3. Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 nuostatas, iškreipė šio teisės akto turinį, prasmę, tikslus. Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatos taikomos tik kaimo vietovėje pastatytiems statiniams. Nėra pagrindo plečiamai aiškinti šio teisės akto nuostatų. Kita vertus, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas įsigijo prašomus įregistruoti statinius 2001 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11. Paminėtas nutarimas šioje byloje negali būti taikomas ir dėl šios priežasties. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1467/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-714/2008).

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Apeliaciniai skundai atmestini.

43Iš pareiškėjo skundo bei jo 2008 m. liepos 30 d. kadastro ir registro tvarkytojui (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui) pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas siekia aukščiau išvardintų poilsio namelių įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (šių statinių kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) bei savo daiktinės (nuosavybės) teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001-06-21 įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 9 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2003-05-27 įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) 3 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Iš pareiškėjo skundžiamų atsakovų sprendimų matyti, kad atsisakymas patenkinti paminėtą pareiškėjo 2008 m. liepos 30 d. prašymą atsakovų yra grindžiamas tuo, kad nurodyti statiniai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nes Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalies taikymo prasme nėra baigti formuoti. Šia aplinkybe (priežastimi) atsakovai, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, grindžia atsisakymą atlikti nurodytų statinių ir pareiškėjo nuosavybės teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdama į nurodytas šalių pozicijas šiame administraciniame ginče bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį (pagal ją, Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris), kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra klausimas dėl paminėtų statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. klausimas dėl šių statinių atitikimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio taikymo aiškinimą ir pasisakyti dėl jo taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

44Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl nekilnojamųjų daiktų formavimo (kaip pažymėta aukščiau, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. būtent nekilnojamojo daikto suformavimas kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto yra sąlyga įregistruoti jį patį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai: 1) naujo nekilnojamojo daikto suformavimas; 2) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto padalijimas į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų; 4) kelių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų sujungimas į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) nekilnojamojo daikto amalgamacijos atlikimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo siekiami įregistruoti statiniai anksčiau (iki paminėto pareiškėjo 2008-07-30 prašymo padavimo) Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualios tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio nuostatos dėl naujo nekilnojamojo daikto suformavimo. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal jo 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pažymėtina, kad, pagal bylos duomenis, kurių šalys nekvestionuoja, pareiškėjo prašomų įregistruoti statinių kadastro duomenys yra nustatyti ir nurodyti techninės apskaitos byloje Nr. 1389, todėl atitinkamos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl kadastro duomenų nustatymo nagrinėjamai bylai nėra aktualios.

45Pasisakydama dėl atsakovų nuorodos (kuria jie grindžia atsisakymą įregistruoti paminėtus statinius Nekilnojamojo turto kadastre) į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kolegija pažymi, kad formaliu požiūriu ji yra teisinga (pareiškėjas iš tikrųjų nepateikė kadastro tvarkytojui viešojo administravimo subjekto sprendimų suformuoti šiuos daiktus). Tačiau kolegija kartu pažymi, kad byloje nagrinėjama situacija jos atsiradimo laike ir teisinio pagrindo aspektais nepatenka į tokį materialinės teisės normos aiškinimą, todėl toks formalus požiūris teismui nėra pakankamas spręsti pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą. Atsižvelgdama į ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje teismui nustatytus reikalavimus išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kolegija pripažįsta būtina aptarti ir reikšmingumo požiūriu įvertinti faktines bylos aplinkybes, kuriomis pareiškėjas įsigijo nuosavybėn iš valstybės (valstybinės įmonės) nurodytus statinius. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojami nei šios nuosavybės teisės atsiradimo faktas, nei pagrindas, kuriuo ši nuosavybės teisė atsirado.

46Iš bylos matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus statinius atsirado 2001 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp likviduojamos Panevėžio valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos (statinių pardavėja) ir pareiškėjo (statinių pirkėjas), pagrindu. Iš šios sutarties matyti, kad jos teisiniu pagrindu buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtinti Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatai (sutartyje yra nuoroda į šiuos nuostatus). Pagal Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 34 punktą (šis punktas atitinka nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo situaciją), be varžytynių parduoto turto pirkimo - pardavimo sutartis prilyginama notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas nustatytą tvarka registruojant pirkimo - pardavimo sutartį. Šis specialaus teisės akto nustatytas pirkimo – pardavimo sutarties prilyginimas notaro patvirtintai sutarčiai leidžia daryti išvadą ir preziumuoti, kad tokiu būdu sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis laikytina atitinkančia reikalavimus, kurie yra įprastai keliami nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai ir kurie (pagal aptariamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias Notariato įstatymo 46 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių nuostatas), prieš patvirtinant atitinkamą sutartį, notaro turėjo būti taikomi, sprendžiant sandorio atitikimo šiems reikalavimams klausimą.

47Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo laike, kolegija taip pat pažymi, kad aptariamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (2001-07-11) teisinius santykius dėl statinių, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, formavimo reglamentavo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000-06-27 įstatymo Nr. VIII-1764 redakcija) 11 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje (panašiai, kaip ir aukščiau paminėtos 2003-05-27 įstatymo Nr. IX-1582 redakcijos 7 str. 3 ir 4 d.) buvo nustatyta bendra statinių kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų formavimo taisyklė, siejama su būtinumu turėti (pateikti) Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos (rekonstravimo, pertvarkymo) leidimą ir statinio priėmimo naudoti aktą. Tačiau šioje straipsnio dalyje taip pat buvo nurodyta, kad, „kai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus“. Pacituota straipsnio nuostata, pagal savo konstrukciją, buvo adresuota ir situacijai, kai Statybos įstatymas dar negaliojo (šis įstatymas įsigaliojo 1996-09-01), t. y. situacijai, kuri yra nagrinėjama šioje administracinėje byloje (pagal bylos duomenis, kurių šalys nekvestionuoja, ginčo statiniai buvo pastatyti 1968-1978 m.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama (2001-07-11) pirkimo – pardavimo sutartis pagal iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusios Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (2000-06-27 įstatymo Nr. VIII-1764 redakcija) nuostatas buvo pakankamu pagrindu laikyti nurodytus statinius suformuotais kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šiuo aspektu kolegija pripažįsta būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismo pagal analogiją pritaikytos Sąrašo nuostatos nagrinėjamai bylai nėra aktualios nei pagal jų atsiradimo laike (Sąrašas įsigaliojo nuo 2003-03-08), nei pagal jame aptartą nekilnojamojo turto buvimo vietą (Sąrašo nuostatos yra skirtos iki 1991-07-25 kaimo vietovėje buvusių statinių įregistravimui).

48Pasisakydama dėl apelianto – atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo - argumentų dėl ginčo statinių laikinojo pobūdžio, kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose šie argumentai nebuvo nurodyti. Be to, jie yra paneigiami apeliacinės instancijos teismui pateiktu įrodymu – 2010 m. kovo 1 d. eksperto išvada Nr. 10-02/03-1.

49Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir laikydama juos pakankamais pripažinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu, konstatuoja, kad tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

50Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. R. (toliau –... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 30... 6. kai yra prašoma įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie... 7. 1 punkte numatytiems dokumentams – valstybinės valdžios ar valdymo... 8. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (b.... 9. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė, kad paminėtiems statiniams... 10. 2 punktu. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9... 11. 1 dalį būtina sąlyga įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines... 12. 7 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti... 13. 1 dalyje leistinų dokumentų kategoriją. Rašytinis sandoris – vienas iš... 14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 40 – 41, 106... 15. VĮ Registrų centras nurodė, kad yra netinkamas atsakovas. Pažymėjo, jog... 16. 6 p.). Pažymėjo, kad pareiškėjo teismui pateiktas Kretingos rajono darbo... 17. II.... 18. Klaipėdos apygardos administracinis teismas... 19. (b. l. 124 – 132) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino VĮ... 20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2008 m.... 21. III.... 22. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas apeliaciniu skundu (b. l.... 23. 1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 24. 2. Teismas, konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra... 25. 3. Teismas nenurodė, kokiu įstatymo nustatytu pagrindu iki teismo sprendimo... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija... 27. 1. Ginčas kilo ne dėl nuosavybės teisių į daiktus, bet dėl to, ar patys... 28. 2. Teismas nepagrįstai įvertino Lietuvos TSR Kretingos rajono darbo žmonių... 29. 3. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3... 30. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 152 – 155) prašo... 31. 1. Ginčo statiniai buvo pastatyti ir inventorizuoti iki 1978 m. balandžio 4... 32. 2. Formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus statinius, kuriems... 33. 3. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005... 34. 4. 2008 m. liepos 30 d. prašymas yra naujas, kadangi teritoriniam... 35. 5. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas apeliaciniame skunde kelia naują... 36. 6. 1949 m. Instrukcija 1970 m. sausio 2 d. neteko galios. Ginčo pastatai buvo... 37. 7. Teismas pagrįstai vadovavosi šioje byloje ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi bei... 38. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 149... 39. Nr. A143-714/2008). Teismas turėjo taikyti ne Nekilnojamojo turto... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Apeliaciniai skundai atmestini.... 43. Iš pareiškėjo skundo bei jo 2008 m. liepos 30 d. kadastro ir registro... 44. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis yra skirtas reglamentuoti... 45. Pasisakydama dėl atsakovų nuorodos (kuria jie grindžia atsisakymą... 46. Iš bylos matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus statinius... 47. Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo laike, kolegija taip pat... 48. Pasisakydama dėl apelianto – atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos... 49. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir laikydama juos pakankamais... 50. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 51. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą... 52. Nutartis neskundžiama....