Byla 2A-106-212/2012

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal N. R. ieškinį atsakovui R. V. Z., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartį

Nustatė

2Ieškovė prašė leisti jai be atsakovo sutikimo sudaryti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dėl ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), detaliojo plano atlikimo, atidalijant dalį – 1147 kv. m. žemės sklypą (žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3“) ir jį suformuojant į atskirą žemės sklypą, priklausantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad atsakovas sutikimo neduoda, nesutinka pasirašyti įgaliojimo, suteikiančio teisę ieškovei atsakovą, kaip bendraturtį, atstovauti pateikiant prašymą savivaldybei, pas notarą. Tokia atsakovo pozicija trukdo ieškovei įgyvendinti jos teisę atidalinti savo dalį iš jai kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir leido ieškovei be atsakovo R. V. Z., sutikimo sudaryti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dėl ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), detaliojo plano atlikimo, atidalijant dalį – 1147 kv. m. žemės sklypą (žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3“) ir jį suformuojant į atskirą žemės sklypą, priklausantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 200 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir 137 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra 0,3956 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1387/3956 dalys šio žemės sklypo, atsakovui – 2569 dalys žemės sklypo. Šalys nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane skaičiumi „3“, atsakovas – skaičiais „2“ ir „4“, o abiems šalims bendrai priskirtos naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos skaičiais „2, 3, 4, 5“. Šiame sklype stovi pastatai, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui L. K.. Ieškovė yra atsakovo sesuo, tačiau abu nesutaria, todėl ieškovė pageidauja atsidalinti savo dalį iš jai su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tam ji kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, tačiau jai buvo nurodyta, kad atlikti detaliojo plano procedūras atidalijant sklypo dalį ji gali tik gavusi žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Ieškovė per notarę siuntė atsakovui pareiškimą, prašydama atsakovo duoti sutikimą atlikti detalųjį planą atidalijant ieškovės žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jų dviejų valdomo žemės sklypo. Tačiau atsakovas sutikimo nedavė. Ieškovė gali įgyvendinti savo teisę atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tik laikydamasi žemės sklypo atidalinimo klausimus reglamentuojančios įstatymų nustatytos tvarkos. Šiam tikslui ieškovei privalomas detalusis planas. Be atsakovo sutikimo, ieškovė negali nei pateikti prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo savivaldybei, nei nustatytu vieno mėnesio terminu pasirašyti atitinkamos sutarties. Teismas atsakovo argumentus dėl atsisakymo duoti ieškovei sutikimą atmetė, nes jie visiškai nėra susijęs su ieškovės prašymu – ieškovė prašo tik leisti be atsakovo sutikimo sudaryti sutartį dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dėl ginčo sklypo. Ieškovė neprašo be atsakovo sutikimo pasirašyti parengto detaliojo plano, kuriame būtų nurodyti atidalijus ginčo žemės sklypą ieškovei suformuotas žemės sklypas, taigi jo nesant, nėra įmanoma nustatyti, ar jis atitinka visų bendraturčių teisėtus interesus, ar suderintas su 1999-12-08 šalių pasirašyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka. Kiti atsakovo argumentai, susiję su ieškovės piktnaudžiavimu, trukdymu atsakovui naudotis jam priklausančiu turtu, galimu tvoros, kuri užstos atsakovui šviesą, pastatymu, valdytojų skaičiaus padidėjimu, nuomininkų atsiradimu, vykstančiais ginčais dėl sklypo ribų visiškai nėra susiję su nagrinėjamu ginču šioje civilinėje byloje. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Jokio protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą detaliajam planui rengti atsakovas nepateikė, galimų teisės pažeidimų nenurodė, t. y. neįrodė, kad ieškovės ketinama pasirašyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartis dėl ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pažeidžia jo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovo atsisakymas duoti ieškovės prašomą sutikimą nemotyvuotas, nepagrįstas protingais motyvais, todėl trukdo ieškovei įgyvendinti teisę atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jų dviejų valdomo žemės sklypo, pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Ieškinys tenkino ir iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė ne dėl įpareigojimo atsakovą duoti sutikimą atlikti detalųjį planą, o dėl leidimo ieškovei be atsakovo sutikimo sudaryti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Todėl ieškovės 2011-04-19 pareiškimas dėl sutikimo atlikti detalųjį planą neturi jokio ryšio su šia byla. Mano, jog teismo išvada atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra visiškai nepagrįsta. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1838/3956 žemės sklypo, o ieškovei - tik 15/3956 šio sklypo dalių. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu net nemėgino nuslėpti aplinkybės, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisių-pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybės administracija siekia pasirašyti tik todėl, kad vėliau galėtų atsidalinti jai naudotis priskirtą 1 147 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Todėl vertinant ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, būtina nustatyti, ar ieškovei atsidalijus jai priskirtą žemės sklypo dalį ir suformavus atskirą sklypą, atsakovas galės padaryti tą patį jam liekančioje sklypo dalyje, t.y. ar nebus pažeisti analogiški jo kaip bendraturčio teisėti interesai.

5Panevėžio rajono taryba 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154 patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Šio plano V dalies „Sprendiniai" V 3.3 poskyryje „Būsto plėtros sprendiniai" nurodoma, kad intensyvios statybos plėtros teritorijoje gyvenamosios statybos sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 9 arai, vidutinio intensyvumo plėtros zonoje - 15 arų, mažo intensyvumo statybos plėtros zonoje - 25 arai, ekstensyvios statybos plėtros zonoje - 40 arų. Ieškovė 2011-12-22 raštu sutiko, kad atsakovas sudarytų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių-pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dėl asmeninės ir bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliojo plano atlikimo. Tačiau, toks atidalijimas būtų neįmanomas. Suformavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1147 kv. m. ploto žemės sklypą ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 2085 kv. m. ploto žemės sklypą, bendrame žemės sklype neatidalinta liktų tik 724 kv. m., t. y. mažiau nei 9 arai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas galėtų atsidalinti 385 kv. m. žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės į priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kuris įeitų į naujai formuojamą žemės sklypą kartu su ieškove kaip bendraturte, toks žemės sklypo formavimas būtų neįmanomas, nes būtų visiškai nesuderinamas su teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Teismo proceso metu atsakovas sutiko, kad ieškovė atsidalintų savo sklypo dalį, taip pat nurodė, kad tą patį norėtų padaryti ir jis pats su jam priklausančiomis ar priskirtomis naudotis sklypo dalimis. Tačiau, ieškovė kategoriškai atsisakė duoti sutikimą ir atsakovui atsidalinti savo sklypo dalis. Tą ji padarė tik 2011-12-22, tačiau toks jos sutikimas yra niekinis. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas akcentavo vien tik ieškovės kaip žemės sklypo bendraturtės teisę į atsidalijimą, tačiau ignoravo analogišką atsakovo teisę, nes ieškovei atsidalijus savo dalį, atsakovas to paties padaryti nebegalės.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad ieškovė per notarę jam išsiųstas 2011-04-19 pareiškimas neturi jokio ryšio su šia byla. Atsakovas į ieškovės išsiųstą 2011-04-19 pareiškimą niekaip nereagavo, tuo akivaizdžiai parodydamas savo neigiamą poziciją dėl bet kokių veiksmų atlikimo, ieškovei siekiant įgyvendinti savo teisę atidalinti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise mūsų valdomo žemės sklypo. Mano, jog visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės ketinama pasirašyti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių - pareigų perdavimo sutartis su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dėl detaliojo plano atlikimo, nepažeis jo kaip bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų ir protingų motyvų, kad minėtos sutarties sudarymas pažeis jo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Atsakovas klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1838/3956, o ieškovei - tik 15/3956 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), o jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik 2103 kv. m. ploto šio sklypo dalis. Iš tikrųjų ieškovei priklauso 15/3956 ir 1372/3956 šio sklypo dalys, o atsakovui 1838/3956 ir 731/3956 šio sklypo dalys. Ieškovės teisės įgyvendinimas nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Be to, trečiojo asmens atstovas ir išdavą teikiančių institucijų atstovai aiškiai išdėstė, kad sutarties dėl detaliojo plano atlikimo sudarymas nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų, ir pažymėjo, kad yra galimybė atlikti detalųjį planą, iš ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo atidalinant ne tik dalį - 1147 kv. m. žemės sklypą (žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3") ir jį suformuojant į atskirą žemės sklypą, bet atidalinant ir dalį - 1800 kv. m. žemės sklypą (žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „4") ir jį suformuojant į atskirą žemės sklypo, priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ir toks detaliojo plano atlikimas kartu šalims būtų pigesnis, tačiau į šiuos argumentus atsakovas nekreipė dėmesio. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad teismo proceso metu jis neva sutiko, kad ieškovė atsidalintų savo sklypo dalį, o ieškovė neva kategoriškai atsisakė jam duoti sutikimą atsidalinti jo sklypo dalis. Ieškovė nei iki ieškinio pareiškimo teisme, nei bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad atsakovas, laikydamasis žemės sklypo atidalinimo klausimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo atsidalintų jam pagal 1999-12-08 pasirašytą naudojimosi sklypu tvarką priskirtas dalis. Pažymi, kad tokio sutikimo jis net neprašė. Mano, jog atsakovo teiginys dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas, nes teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 1 200 Lt turėtas advokatų pagalbai apmokėti ir 137 Lt mano sumokėtą žyminį mokestį, vadovavosi Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nuostatomis.

7Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

8Byloje nustatyta, jog ieškovė, būdama žemės sklypo Dembavos g. 3, Dembavos k., Panevėžio rajone, bendraturtė, siekia atlikti detalųjį planą ir atidalinti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas šiam darbui atlikti neduoda sutikimo (b. l. 10-11). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama leisti jai sudaryti sutartį su Panevėžio rajono savivaldybės administracija dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo be atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.

9Atsakovas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu motyvuodamas tuo, jog ieškovės 2011-04-19 pareiškimas dėl sutikimo atlikti detalųjį planą neturi jokio ryšio su šia byla; teismas turėjo nustatyti ar ieškovei atsidalijus jai priskirtą žemės sklypo dalį ir suformavus atskirą sklypą, atsakovas galės padaryti tą patį jam liekančioje sklypo dalyje, t.y. ar nebus pažeisti analogiški jo kaip bendraturčio teisėti interesai. Teismas akcentavo vien tik ieškovės kaip žemės sklypo bendraturtės teisę į atsidalijimą, tačiau ignoravo analogišką atsakovo teisę, nes atsakovas to paties padaryti nebegalės.

10Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

11Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3956 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (b. l. 6-9). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1387/3956 dalys šio žemės sklypo, o atsakovui – 2569/3956 dalys. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta dar 1999-12-08 (b. l. 5) ir jos šalys neginčija. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane skaičiumi „3“, atsakovas – skaičiais „2“ ir „4“, o abiems šalims bendrai priskirtos naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos skaičiais „2, 3, 4, 5“.

12Detalųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2004-01-15, įstatymo Nr. IX-1962), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau tekste Aprašas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-17 įsakymas Nr. D1-470 „Dėl LR Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymo Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau tekste Tvarkos aprašas).

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados atitinka minėtų norminių teisės aktų reikalavimus. Minėto Aprašo bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodyta, kad savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, pageidaujantys sudaryti sutartį, savivaldybei pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo. Jeigu žemės sklypą naudoja du ar daugiau asmenų bendrosios, dalinės ar jungtinės nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų ar vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims, t. y. būtinas visų bendraturčių sutikimas perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Aprašo 4 skyriaus 13 punkte numatyta, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl sutarties sudarymo, apie tai pranešama pareiškėjui, pagal Aprašo 20 punktą tik pasirašius sutartį planavimo organizatorius per 10 dienų paskelbia vietos spaudoje detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus.

14Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi su prašymu perduoti jai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti teisių ir pareigų perdavimo sutartį, tačiau savivaldybės administracijos direktorius negali priimti sprendimo dėl sutarties sudarymo, nes ieškovės pateiktas prašymas dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo negali būti nagrinėjamas, neturint visų žemės sklypo naudotojų savininkų sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienos šalies sutikimas reikštų teisės atlikti bendrai valdomo sklypo detalųjį planavimą perleidimą kitai šaliai. Todėl tik nuo to momento, kai visi žemės sklypo naudotojai abipusių derybų būdu nepasiekia juos tenkinančio susitarimo dėl detaliojo planavimo, viena iš šalių gali inicijuoti detalųjį planavimą neturėdama kitos šalies sutikimo ir prašydama teismo leisti atlikti detalųjį planavimą be kitos šalies sutikimo.

15Apelianto argumentas, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartis su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pažeis jo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo nesutikimas varžo ir pažeidžia ieškovės teises į nuosavybės valdymą ir nuosavybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių teisinių argumentų ir objektyvių įrodymų, kaip gali būti pažeistos jo, kaip vieno iš bendraturčių, teisės dėl ieškovės kreipimosi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo rengti žemės sklypo detalųjį planą be bendraturčio R. V. Z. sutikimo. Ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tai niekaip nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, nes ieškovė nepretenduoja į jo dalį žemės sklypo.

16Apelianto argumentas, jog teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų atmestinas. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

18Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš R. V. Z., a. k. ( - ) 300 Lt (tris šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei N. R., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė prašė leisti jai be atsakovo sutikimo sudaryti Detaliojo... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 5. Panevėžio rajono taryba 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154 patvirtino Panevėžio... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo... 7. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 8. Byloje nustatyta, jog ieškovė, būdama žemės sklypo Dembavos g. 3, Dembavos... 9. Atsakovas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu... 10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.... 11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės... 12. Detalųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai ir... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi su prašymu perduoti jai detaliojo... 15. Apelianto argumentas, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus... 16. Apelianto argumentas, jog teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti iš jo... 17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 18. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą... 21. Priteisti iš R. V. Z., a. k. ( - ) 300 Lt (tris šimtus litų) advokato...