Byla A-469-498-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pasala“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pasala“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja UAB „Pasala“ skundu prašė teismą pripažinti nepagrįstais Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. birželio 15 d. raštą Nr. 06-10-1100 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A.P. 2006 m. birželio 15 d. išvadą „Dėl valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gegužės 3 d. reikalavimo Nr. 0260-0473“, įpareigojant Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių panaikinti Vilniaus skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. reikalavimą Nr. 0260-0473 (b. l. 5-7). Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius Valdas Bieliauskas, patikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi UAB „Pasala“, kurios steigėja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių valstybei, valdytojas – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2006 m. gegužės 3 d. surašė reikalavimą Nr. 0260-0473, kuriame nurodė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies pažeidimą dėl to, kad buvusiam UAB „Pasala“ Vilniaus skyriaus direktoriui A. P. neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su juo laiką, bei įpareigojo darbdavį atstovaujantį asmenį pažeidimą pašalinti iki 2006 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2006 m. birželio 15 d. raštu Nr. 06-10-1100 „Dėl privalomo vykdyti VDI reikalavimo vykdymo“ Vilniaus skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2006 m. gegužės 3 d. reikalavimą Nr. 0260-0473 ir VDI Teisės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006 m. birželio 15 d. pasirašytą išvadą „Dėl valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gegužės 3 d. reikalavimo Nr. 0260-0473“ pripažino pagrįstais ir vykdytinais. Pareiškėjos manymu, 2006 m. birželio 15 d. sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas neišsiaiškinus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių, išdėstytų bendrovės 2006 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1.2R-311 bei 2006 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 1.2R-338, remiantis vienpusišku Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios darbdavį sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, aiškinimu, neatsižvelgus į šioje nuostatoje įtvirtintą esminę sąlygą – darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo. Bendrovė teigė uždelsusi atsiskaityti dėl paties A.P. kaltės, nes jis neįvykdė 2005 m. rugsėjo 9 d. susitarime numatyto įsipareigojimo perduoti bendrovei visas jam patikėtas materialines vertybes iki 2005 m. spalio 1 d. imtinai. Pareiškėjos teigimu, minėtoje išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad sprendimas nukelti galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo A.P. buvo priimtas vienašališkai darbdavio ir kad darbo užmokesčio mokėjimo susiejimas su materialinių vertybių perdavimu yra neteisėtas. Pareiškėja pažymėjo, jog galutinio atsiskaitymo sąlygos buvo aptartos 2005 m. rugsėjo 9 d. šalių pasirašytame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu). Šiame susitarime šalys laisva valia susitarė, jog darbdavys įsipareigoja darbuotojui A.P. išmokėti jam priklausančią 2886,29 Lt sumą iki 2005 m. spalio 1 d. imtinai, jeigu bus perduotos visos patikėtos materialinės vertybės, t.y. jeigu darbuotojas taip pat įvykdys savo įsipareigojimus. Pareiškėja teigė, kad 2006 m. gegužės 3 d. reikalavime nurodytas pažeidimo turinys neatitinka ten pat nurodytos pažeistos teisės normos – DK 147 straipsnio 3 dalis.

5Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (b. 1. 73-75). Atsakovė nurodė, kad pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Įsipareigojimas galutinai atsiskaityti iki 2005 m. spalio 1 d. buvo nustatytas šalių susitarimu ir turėjo būti įvykdytas būtent šią dieną, ne vėliau. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovė pažymėjo, kad darbdavio kaltė yra preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, jei neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokėtos dėl darbuotojo kaltės. Atsakovės nuomone, A. P. kaltės, dėl to, kad nebuvo galutinai atsiskaityta, nėra, todėl buvo privalu laikytis DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Atsakovė pažymėjo, jog susitarimas, kad su darbuotoju bus atsiskaityta tik tada, jei jis atsiskaitys su darbdaviu, negalioja pagal DK 94 straipsnio 2 dalį. Sprendžiant materialinės žalos atlyginimo klausimus, darbdavys privalo vadovautis DK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, dėl medžiagų pereikvojimo, netinkamo materialinių vertybių saugojimo ir netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos darbuotojui gali būti daromos išskaitos iš darbo užmokesčio arba, darbo sutartį nutraukus – klausimas sprendžiamas teismine tvarka. Atsakovė nurodė, kad klaidingo straipsnio nurodymas (147 str. 3 d.) 2006 m. gegužės 3 d. reikalavime Nr. 0260-0473 laikytinas techninio pobūdžio klaida, tačiau pažeidimo turinys aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas reikalavimo tekste. Atsakovės teigimu, reikalavime nurodytą pažeidimą pareiškėja suprato, tai įrodo jos 2006 m. liepos 24 d. skundas teismui, ši klaida VDI reikalavimo Nr. 0260-0473 teisėtumui bei pagrįstumui neturėjo įtakos.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas 2006 m. gegužės 3 d. reikalavimu Nr. 0260-0473 įpareigojo UAB „Pasala“ generalinį direktorių išmokėti A.P. jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Šį reikalavimą pareiškėja apskundė Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris 2006 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 06-10-1100 skundą atmetė. Sprendimas netenkinti skundo grindžiamas Teisės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus išvada. Iš byloje esančio A.P. prašymo nustatyta, kad jis 2005 m. rugsėjo 1 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį, išmokant visą jam priklausančią 2886,29 Lt sumą iki tų metų spalio 1 d. imtinai. Materialines vertybes jis įsipareigojo perduoti įgaliotam asmeniui (b. l. 48). Teismas nurodė, jog pagal DK 125 straipsnio 1 dalį viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Susitarusios nutraukti sutartį šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). DK 141 straipsnis nustato atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susitarė, jog priklausančios pareiškėjui piniginės sumos bus išmokėtos iki 2006 m. spalio 1 d. imtinai. Teismo konstatavimu, pareiškėja be pagrindo atsiskaitymą su darbuotoju sieja su materialinių vertybių trūkumu. Teismas pažymėjo, jog žalos, padarytos darbuotojo veiksmais, atlyginimas ar materialinių vertybių trūkumas negali būti siejami su atsiskaitymu atleidžiant iš darbo, nes materialinės žalos išieškojimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja kiti DK straipsniai (DK XVII skyrius). Pareiškėja susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų nesilaikė ir su atleistu darbuotoju atsiskaitė tik 2006 m. spalio 20 d., uždelsusi 19 dienų, todėl, kaip nusprendė teismas, valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 punktu, pagrįstai pareikalavo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas nurodė, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, neturėjo teisinio pagrindo reikalavimą panaikinti. Skundžiami sprendimai atitinka DK normas, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

8III.

9Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliantės manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o būtent DK 141 straipsnio 1 ir 3 dalis. Apeliantė nurodo, kad darbo sutarties šalys susitarė, jog darbdavys (UAB „Pasala“) sumokės A.P. priklausančią 2886,29 Lt sumą iki 2005 m. spalio 1 d. imtinai, jeigu bus perduotos visos jam patikėtos materialinės vertybės, todėl teismo sprendimo nuostatos, jog „iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys susitarė, jog priklausančios pareiškėjui piniginės išmokos bus išmokėtos iki 2006 m. spalio 1 d. imtinai ir kaip nors kitaip šis terminas negali būti aiškinamas“ bei kad „pareiškėja be pagrindo atsiskaitymą su darbuotoju sieja su materialinių vertybių trūkumu“ prieštarauja DK 141 straipsnio 1 daliai ir darbo sutarties šalių susitarimui (b.l. 22-23). Apeliantės manymu, teismas vienpusiškai laikėsi DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios darbdavį sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgdamas į šioje nuostatoje įtvirtintą esminę sąlygą – darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo – ir sprendime nepasisakydamas nei dėl jos, nei dėl medžiagų grąžinimo faktinių aplinkybių (nors jos teismui buvo nurodytos, rašytiniai įrodymai pateikti).

10Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, jog vadovaujantis VDI įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, VDI inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, nurodydami pažeidimą ir jo pašalinimo terminą. 2006 m. gegužės 3 d. VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius V.Bieliauskas, atlikęs teminį patikrinimą, UAB „Pasala“ generaliniam direktoriui S.Š. įteikė privalomą vykdyti reikalavimą Nr. 0260-0473 iki 2006 m. gegužės 9 d. išmokėti A.P. neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su juo laiką. Atsakovė paaiškina, jog komisija atlikti inventorizaciją UAB „Pasala“ Vilniaus skyriuje buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 3-34V, inventorizacija atlikta pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. apskaitos duomenis. Materialiai atsakingas asmuo A.P. į komisijos sudėtį neįtrauktas, nors 1999 m. birželio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad kai tikrinami žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, pinigų ir kito materialiojo turto likučiai natūra, būtinai turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, pardavėjai, sandėlininkai, ūkio vedėjai ir kiti), išskyrus tuos atvejus, kai jų dalyvavimas neįmanomas (mirties, ligos, kitais atvejais). Jei materialiai atsakingi asmenys keičiasi, kai perduodamas ir priimamas turtas, inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o priimantis – kad priėmė. Inspekcijai pateiktame inventorizacijos apraše pasirašė tik priėmęs materialųjį turtą T.Ch. N., o perdavusio turtą A.P. parašo nėra. Atsakovė pažymi, jog nors minėtų taisyklių 65 punkte nustatyta, kad inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu, rašytinis priminimas A.P. grąžinti paimtas medžiagas už 2250,35 Lt sumą iki 2006 m. kovo 3 d. (imtinai) adresu Didžioji g. 7, Vilnius, išsiųstas tik 2006 m. kovo 1 d. ( raštas Nr. 1.2R-158 ), t.y. nuo darbo sutarties nutraukimo praėjus beveik pusmečiui. Atsakovė remiasi DK 141 straipsnio 1, 3 dalimis, pažymėdama, jog susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo iki 2005 m. spalio 1 d. turėjo būti įvykdytas būtent šią dieną, ne vėliau. Atsakovė pažymi, jog darbdavio kaltė preziumuojama, t.y. jis laikomas kaltu, jei neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokėtos dėl darbuotojo kaltės. Šiuo atveju A.P. kaltės dėl to, kad nebuvo galutinai atsiskaityta, Teisės skyriaus specialistų nuomone, nebuvo, todėl buvo privalu laikytis DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimų, vienašališkas darbdavio sprendimas nukelti galutinį atskaitymą buvo neteisėtas.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Nagrinėjamos administracinės bylos esmė- tarp pareiškėjos UAB ,,Pasala“ ir jos buvusio darbuotojo A.P. kilęs ginčas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo už uždelstą atsiskaityti po atleidimo iš darbo laiką.

14Pareiškėja laikosi pozicijos, kad dėl uždelsto atsiskaityti laiko yra kaltas pats buvęs darbuotojas, neatsiskaitęs dėl jam patikėtų materialinių vertybių trūkumo, todėl ginčo situacijai turi būti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti, kad vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija turi būti mokama tik tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.

15Pagal Darbo kodekso 285 straipsnį (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) ši faktinė situacija kvalifikuotina kaip individualus darbo ginčas - nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo; šis įstatymo norma taip pat nustato, kad individualūs darbo ginčai turi būti nagrinėjami Darbo kodekse nustatyta tvarka..

16Darbo kodekso 286 straipsnis nustato, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas; pagal kodekso 295 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, darbo ginčai tiesiogiai nagrinėjami teisme.

17Taigi pagal Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą Valstybinė darbo inspekcija nėra institucija, turinti kompetenciją nagrinėti darbo ginčus. Tuo tarpu skundžiamais sprendimais Valstybinė darbo inspekcija faktiškai individualų ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo išsprendė, privalomai nurodydama pareiškėjai sumokėti A. P. kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką. Nagrinėjamoje situacijoje kyla klausimas, ar Valstybinė darbo inspekcija, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, neperžengė savo įstatyminės kompetencijos ribų.

18Darbo kodekso 32 straipsnis Valstybinę darbo inspekciją įvardija kaip vieną iš institucijų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją įgaliotų kontroliuoti, kaip darbdaviai laikosi šio Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, bei vykdyti šių pažeidimų prevenciją.

19Detali Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme (2003 m. spalio 14 d. Nr. IX-17681 redakcija). Šio įstatymo 4 straipsnis ,,Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija“ nustato:

20,,Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme - darbdaviai).“.

21Taigi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas taip pat nesuteikia šiai institucijai įgalinimų spręsti individualius darbo ginčus.

22Sistemiškai įvertinus cituotų teisės normų turinį nuosekliai išplaukia išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos įgalinimai kontroliuojant darbo įstatymų laikymąsi baigiasi ten, kur dėl galimo įstatymo pažeidimo yra kilęs individualus darbo ginčas ir turi būti sprendžiamas privataus asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimas.

23Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2006m. gegužės 3 d. reikalavimas Nr.0260-0473 yra priimtas viešojo administravimo institucijai veikiant ultra vires (viršijus įstatymo suteiktų įgalinimų ribas), todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

24Analogiška išvada dėl Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos yra padaryta Vyriausiojo administracinio teismo 2003m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr.A-8-727-2003 ,,AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ v. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius“ bei vėlesnėje Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Minėtoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Valstybinei darbo inspekcijai įstatymu nustatytos kompetencijos turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus; tuo tarpu faktinių individualaus darbo ginčo aplinkybių konstatavimas ir sprendimo priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija.

25Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą nagrinėjamam ginčui spręsti, todėl priėmė nepagrįsta ir naikintiną sprendimą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra padarytas ir esminis procesinės teisės pažeidimas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte - į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtrauktas asmuo, dėl kurio teisių gynimo yra priimtas atsakovės sprendimas – A.P. Įvertinusi teisinę ginčo situacijos prigimtį teisėjų kolegija pripažįsta, kad netikslinga administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir priima galutinį procesinį sprendimą.

26Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui; vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Taigi pagal įstatymą pareigūnas, kompetentingas vertinti žemesnių inspektorių veiksmus yra vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kartu tai reiškia, kad tik vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai, priimti dėl žemesniųjų inspektorių veiksmų ir sprendimų sukelia teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje valstybinės darbo inspekcijos teisės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006m. birželio 15d. pateikta išvada gali būti vertinama tik kaip motyvuojanti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006m. birželio 15d. sprendimą, tačiau pati išvada nesukuria teisių ir pareigų suinteresuotiems asmenims, taigi nėra administracinis aktas ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodytų aplinkybių pagrindu administracinė byla dalyje dėl Valstybinės darbo inspekcijos teisės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006m. birželio 15d. išvados nutrauktina.

27Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

28pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. spalio 26d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

29Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006m. birželio 15d. sprendimą Nr.06-10-1100 ir juo patvirtintą Valstybinės darbo inspekcijos 2006m. gegužės 3d. reikalavimą Nr.0260-0473.

30Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Valstybinės darbo inspekcijos teisės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006m. birželio 15d. išvados panaikinimo.

31Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja UAB „Pasala“ skundu prašė teismą pripažinti nepagrįstais... 5. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu... 8. III.... 9. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio... 10. Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, jog... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV.... 13. Nagrinėjamos administracinės bylos esmė- tarp pareiškėjos UAB ,,Pasala“... 14. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad dėl uždelsto atsiskaityti laiko yra... 15. Pagal Darbo kodekso 285 straipsnį (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188... 16. Darbo kodekso 286 straipsnis nustato, kad individualius darbo ginčus... 17. Taigi pagal Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą Valstybinė... 18. Darbo kodekso 32 straipsnis Valstybinę darbo inspekciją įvardija kaip vieną... 19. Detali Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos... 20. ,,Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų... 21. Taigi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas taip pat nesuteikia šiai... 22. Sistemiškai įvertinus cituotų teisės normų turinį nuosekliai išplaukia... 23. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 24. Analogiška išvada dėl Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos yra... 25. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą... 26. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą... 27. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 28. pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos... 29. Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus... 30. Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Valstybinės darbo inspekcijos... 31. Sprendimas neskundžiamas....