Byla 2-509-71/2012
Dėl 2011-11-03 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo BIĮ „Stanista“ bankroto administratoriaus UAB „Panevėžio bankroto administravimo biuro“ įgalioto asmens V. K. skundą dėl 2011-11-03 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir,

Nustatė

2Pareiškėjas BIĮ „Stanista“ bankroto administratoriaus UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuro įgaliotas asmuo V. K. skundu, prašo panaikinti 2011-11-3 bankrutuojančios IĮ „Stanista“ pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5 „Dėl lėšų skyrimo administravimo išlaidoms dengti“, kuriuo buvo nutarta „nustatyti 10 000,00 Lt (įskaitant mokesčius) kitoms administravimo išlaidoms už visą bankroto procedūrą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo“ ir pripažinti negaliojančiu bei įpareigoti BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant jau turėtas 11 984,95 Lt bankroto procese administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo bei patvirtinti administratoriaus išlaidų sąmatą iki kito kreditoriaus susirinkimo, leidžiant naudoti lėšas 3368,23 Lt sumoje vienam mėnesiui. Skunde nurodė, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes Šiaulių apygardos teismas 2011-08-29 nutartimi patvirtino 7000 Lt mėnesiui skirtą administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šią sumą teismas įpareigojo administratorių tarp išlaidų rūšių paskirstyti savo nuožiūra. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo susidarė trijų mėnesių laikotarpis. Vadinasi administratorius turėjo teisę panaudoti administravimo išlaidoms iki 21000 Lt. Administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė patirtų, tačiau dar ne visų apmokėtų administravimo išlaidų už 11 984,95 Lt sumos sąmatą. Kadangi bendrovė iki pirmojo kreditorių susirinkimo lėšų neturėjo, o administratorius, siekdamas sumažinti administravimo išlaidas, banko paskolos neprašė, tai pagal administratoriaus sudarytas sutartis dalį turėtų išlaidų apmokėjo įmonės administratorius UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“ nuosavomis lėšomis, o likusi dalis liko dar neapmokėta. Kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į bankroto administratoriaus nurodytas lėšų panaudojimo aplinkybes ir už visą įmonės bankroto procedūrą patvirtino tik 10 000 Lt, kai jau įmonė už tris mėnesius yra patyrusi 11 984,95 Lt išlaidų, kurios neviršija teismo patvirtintos sumos.

3Kreditoriai atsiliepimais į bankroto administratoriaus skundą prašė:

4Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo skundą tenkinti ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą svarstyti iš naujo (b.l. 57-59);

5P. R. individuali firma „Agrotech“, AB Ūkio bankas dėl skundo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 50-52, 54-55);

6UAB „Transmeka“ ir AD DnB NORD bankas prašė skundo netenkinti (b.l. 60-64, 36-37).

7Kiti kreditoriai V. A., AS „Ramirent“, UAB Gręžimo darbų sistemos“, UAB „Vairotas“, UAB Jonosfera“, UAB „Baltijos polistirenas“ nuomonės dėl bankroto administratoriaus skundo nepareiškė ir atsiliepimų nepateikė.

8Skundas tenkintinas.

9Šiaulių apygardos teismas 2011-05-18 nutartimi IĮ „Stanista“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“ (b.l. 76-79), o 2011-08-29 nutartimi, bankroto administratoriui patvirtinta 7000 Lt mėnesinė administravimo išlaidų sąmata iki kreditorių susirinkimo patvirtinimo (b.l. 80-81).

10Įmonių bankroto įstatymo 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko interesus, kreditorių interesus, t.y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu užtikrinti nemokaus skolininko interesus. Administratoriaus atlyginimas (administravimo išlaidos) apmokamos iš tų pačių lėšų bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditoriniai reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnis 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2010, pažymėjo, kad administratoriaus atlyginimo suma (administravimo išlaidų suma) nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė vykdo veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį.

11Administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė būsimų nuo pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sąmatą ją detalizavo ir kreditorių prašė patvirtinti iki sekančio kreditorių susirinkimo. Argumentavo, kad administravimo išlaidas prašo patvirtinti iki kito susirinkimo, nes ateityje, gali keistis išlaidos, jos gali padidėti (atliekant turto įvertinimus, advokato paslaugos ir t.t.) arba sumažėti (pardavus transporto priemones, atsisakant saugos paslaugų ir t.t). Pirmas kreditorių susirinkimas, didžiausio kreditoriaus (55,44 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų) AB DnB NORD bankas sprendimu nutarė, administravimo išlaidoms skirti tik 10 000 Lt (įskaitant PVM) už visą bankroto procedūrą, t.y nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro. Toks nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ne vien dėl to, kad administravimo išlaidos yra labai mažos ir jų neužteks visam bankroto procesui įvykdyti, bet ir dėl to, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų skyrimas yra teismo kompetencijoje. Visi kreditoriai pasisakė už administratoriaus prašomą sumą administravimo išlaidoms padengti, tačiau vienintelis kreditorius AB DnB NORD bankas šiai sąmatai prieštaravo, nepateikdamas motyvų, kodėl nesutinka su administratoriaus detalizuotomis ir prašomomis administravimo išlaidomis iki sekančio kreditorių susirinkimo.

12Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Teismas, vykdo administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, todėl pagal administratoriaus pareiškimą turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Pirmasis kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo išlaidų sąmatą tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių išlaidų poreikį ir galimus dydžius. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui. Administratorius, būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams – už elektrą, sunaudotą vandenį, šildymą ir t. t.). Kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Tai gali būti padaryta tiek tvirtinant atskiras išlaidų rūšis į ateitį visam įmonės bankroto procesui tvirta suma, tiek ir periodinėmis sumomis, pavyzdžiui, mėnesiui ir pan. Kreditorių pasirinkimui dėl atskirų išlaidų rūšių būdo gali būti reikšmingi ne tik šių rūšių ypatumai, bet ir duomenys apie galimų ginčų tarp kreditorių, skolininkų ir įmonės kiekį bei sudėtingumą, bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumą, jo išlaikymo kaštus, darbuotojų poreikį ir turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir turi užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

13Bankroto administratorius įmonės bankroto procese faktiškai turi įmonės vadovo įgaliojimus, užtikrina įmonės kasdienę veiklą, turto apsaugą, bankroto procedūrų nuoseklų vykdymą (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Kreditorių susirinkimas bankroto byloje sprendžia strateginius klausimus, susijusius su įmonės teisiniu likimu, turto pardavimu, nustato administratoriaus finansinės veiklos ribas (ĮBĮ 23 str.). Nei kreditorių susirinkimas, nei susirinkimo pirmininkas neturi teisės riboti administratoriaus veiklos labiau nei nustato įstatymas, juo labiau negali vykdyti administratoriui įstatymo priskirtų funkcijų. Bankroto procedūros turi vykti operatyviai ir sklandžiai už tai iš esmės yra atsakingas teismo paskirtas bankroto administratorius. Jo įgaliojimus administruojant bankrutuojančią įmonę įtvirtina ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis. Tarp bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių (jų pagrindinis tikslas – gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą) turėtų susiklostyti fiduciariniai santykiai, kurie užtikrintų sklandų bankroto procedūrų vykdymą, tačiau vien galimi nesutarimai tarp įmonės kreditorių ir administratoriaus dėl bankroto procedūrų nesudaro pagrindo kontroliuoti administratoriaus kiekvieną atliekamą veiksmą, susijusį su jam priskirtų pareigų vykdymu, ar keisti teismo paskirtą administratorių, jei pastarasis tinkamai vykdo jam pavestas pareigas. Tai taikytina ir sprendžiant klausimą dėl įmonės išlaidų sąmatos patvirtinimo.

14Kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, negali nustatyti tokios taisyklės, kad teismo paskirtas bankroto administratorius kiekvieną kartą, kai atsiranda tam tikrų išlaidų poreikis, turi gauti kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditorių komiteto ar kitų asmenų sutikimą. Tokiu atveju būtų pažeistos bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo kompetenciją reglamentuojančios teisės normos, užvilkinamos bankroto procedūros ir tai neatitiktų protingumo, ekonomiškumo ir bankroto proceso operatyvumo principų (CPK 3 str. 1 d., 7 str.). Pagal administratoriaus pateiktus ir pagrįstus paskaičiavimus kreditorių susirinkimas patvirtina visų rūšių administravimo išlaidas a priori, bet ne post factum ir remdamasis patvirtinta išlaidų sąmata administratorius vykdo bankroto procedūras.

15Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., 36 str., teismas

Nutarė

16Panaikinti BIĮ „Stanista“ 2011 m. lapkričio 3 dienos pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5 „Dėl lėšų skyrimo administravimo išlaidoms dengti“ kuriuo nutarta „nustatyti 10 000,00 Lt (įskaitant mokesčius) kitoms administravimo išlaidoms už visą bankroto procedūrą , nuo bankroto bylos iškėlimo teisme iki įmonės išregistravimo“ pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant jau turėtas 11 984,95 Lt bankroto procese administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

17Patvirtinti administratoriaus išlaidų sąmatą iki kito kreditorių susirinkimo, leidžiant administratoriui naudoti lėšas už 3368,23 Lt sumą vienam mėnesiui.

18Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai