Byla I-2283-422/2015

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, nedalyvaujant pareiškėjui M. B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Pareiškėjas R. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 23000 Eur (79414,40 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

3Pareiškėjas skunde (b.l. 4), atsiliepime į Kauno TI atsiliepimą (b.l.46 ) nurodė, jog jis nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl per mažo gyvenamosios patalpos ploto galimybė judėti buvo suvaržyta, atsirasdavo psichologinė įtampa, diskomfortas. Kamerose lovos buvo dviaukštės, į jas įlipti (išlipti) kitaip nei užsilipus kojomis ant pirmo aukšto lovos nebuvo galimybės, dėl to kildavo įtampa, konfliktai tarp nuteistųjų. Kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo įrengti atskirose patalpose, o tik atitverti nuo gyvenamųjų patalpų skardine apie 2 m. aukščio sienele. Kadangi sanitariniai mazgai nebuvo įrengti atskirose patalpose, kamerose dažnai tvyrojo nemalonūs kvapai, todėl jis jautėsi pažemintas. Tvirtina, kad jam, kaip sportuojančiam asmeniui, vienos valandos pasivaikščioti gryname ore nepakako, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai yra maži, juose buvo vedami visi kameroje esantys nuteistieji, dažnai visiems išvestiesiems nepakakdavo vietos, todėl tekdavo eiti pasivaikščioti pakaitomis. Kalint teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, psichinę įtampą, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

4Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 12-14) bei jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Kauno TI pareiškėjas buvo laikomas įvairiose kamerose nuo 2013-06-12 iki 2014-04-15. Apie 67 proc. kalėjimo Kauno TI pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv.m. kameros ploto. Pripažįsta, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pareiškėjo laikymas mažesniame nei teisės aktuose nustatytame gyvenamajame plote buvo trumpalaikis, su pertraukomis Pažymėjo, kad kamerų, rekonstruotų 2004 metais, sanitariniai mazgai įrengti pagal galiojančios higienos normos reikalavimus, jų klozetų konstrukcija neleidžia kanalizacijos kvapams patekti į kamerą. Nurodė, kad per mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensuoja suimtiesiems suteikta teisė kiekvieną dieną valandą laiko pasivaikščioti kiemeliuose gryname ore, suteikta galimybė lankytis bibliotekoje, kompiuterių klasėje, kiemeliuose su sporto įranga, koplyčioje. Kauno TI pareigūnai savo tarnyboje turi teisę pailginti pasivaikščiojimo laiką gryname ore, tačiau tai padaryti pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindo. Teisės aktuose nėra reglamentuotas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, ar ploto norma tenkanti vienam asmeniui. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas į Kauno TI bei kitas kompetentingas institucijas nesikreipė. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

5Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas M. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

6Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

7Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn., jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sąlygomis.

8Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

9Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, ko pasėkoje, buvo ribojama judėjimo laisvė.

10Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

11Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI laikotarpiais nuo 2013-06-12 iki 2014-04-15 kalėjo kamerose Nr. 6, 141, 154, 156, 157, 161, 164, 168, 169, 170, 205, 207, 213, 215, 236, 245, 340, 348 (b.l. 33-40). Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Kauno TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 100 parų (b.l. 33-40). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

12Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI, įvairiais laikotarpiais nuo 2013-06-12 iki 2014-04-15 100 parų nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

13M. B. savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerų sanitariniai mazgai neįrengti atskirose patalpose, atitverti tik apie 2 m. aukščio skardine sienele, todėl kamerose dažnai būdavo blogas kvapas.

14Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

15Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

16Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

17Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena, jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l.51-55), kas atitinka Taisyklių 14.5. punkto ir Higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiškėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo.

18Taisyklių 14.6. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti

19Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad kamerose yra dvi metalinės prie grindų pritvirtintos dviaukštės lovos, stalas ir suoliukai, spintelės asmeniniams daiktams susidėti, lentyna. (b.l 51-52.). Iš šių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad į lovos antrąjį aukštą galima užlipti nuo suolelio ar asmeninių daiktų spintelės, nelipant ant pirmojo aukšto lovos, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam sukeltų nepatogumų dėl netinkamai įrengtų lovų yra subjektyvaus pobūdžio, nes jie sąlygoti tarpusavio santykių tarp nuteistųjų, o ne netinkamai įrengtų lovų.

20Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam, kaip sportuojančiam asmeniui, nepakako vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo kieme, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai dėl per mažo jų ploto neužtikrino kokybiško pasivaikščiojimo.

21Teisė į pasivaikščiojimą yra esminė suimtojo teisė. Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise. Buvimo lauke vietos turėtų būti pakankamai erdvios. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 76:2010 11 punkte. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

22Taisyklių 21 - 22 punktuose nurodyti reikalavimai pasivaikščiojimų kiemelių įrengimui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno TI yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m. Pažymėtina, kad nei Taisyklės nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio. Pareiškėjas nurodo, kad vaikščioti kiemeliuose neįmanoma, nes vienu metu juose būna daug žmonių. Tačiau Kauno TI 2015-03-26 pažymos Nr. II-1793 (b.l. 33-40) duomenys atspindi, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo su dar 1-5 asmenimis, taigi ir pasivaikščioti į kiemelius buvo vedamas tik su keliais asmenimis (vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji), todėl ploto pasivaikščioti jiems turėjo pakakti. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti.

23Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 48-50) nurodyta, kad pareiškėjas, kalėjimo Kauno TI metu, skundėsi sprando skausmais, buvo nualpęs kameroje bei buvo pristatytas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl susižalojimo, tačiau nei skunde, nei atsiliepime į Kauno TI atsiliepimą šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kauno TI pareiškėjas nesiejo, jis tvirtino, kad dėl kalėjimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, psichinę įtampą. Byloje jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į psichikos sveikatos specialistus nėra pateikta, todėl spręstina, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

24Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. M. B. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

26Byloje nustatyta, kad Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, pareiškėjas buvo laikomas 100 parų, iš jų –55,5 paros ženkliai pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą (kameroje jam tekdavo 2,36 kv.m. – 2,8 kv.m.) (b.l. 33-40). Pažymėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota.

27Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jo sveikatos būklė jam būnant Kauno TI būtų pablogėjusi, kad būtų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur (1726,40 Lt) ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Nutarė

30Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

31Priteisti M. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur (penkis šimtus eurų) (1726,40 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

32Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.