Byla 2KT-41/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovo A. B. 2007 m. gegužės 26 d. nušalinimo pareiškimu Panevėžio apygardos teismo teisėjui Edmundui Jarui ir visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-167-544/2007,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. birželio 1 d. buvo gautas ieškovo A. B. 2007 m. gegužės 26 d. nušalinimo pareiškimas Panevėžio apygardos teismo teisėjui Edmundui Jarui ir visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-167-544/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji asmenys byloje Kauno apygardos teismas, Vilniaus apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas) dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas, bei žalos atlyginimo. Teisėjo E. Jaro šališkumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi motyvuojamas tuo, kad teisėjas neišreikalavo rašytinių įrodymų, taip pat netaikė CPK 199 straipsnyje numatytų sankcijų asmenims, be svarbių priežasčių nepateikusiems rašytinių įrodymų. Be to, nušalinimo pareiškime teigiama, kad byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2005 m. gegužės 29-30 d., tai yra tuo pačiu metu, kai ieškovas turėjo dalyvauti kitose bylose, nagrinėjamose Vilniaus apygardos teisme ir Jonavos rajono apylinkės teisme, tokiu būdu siekiant, kad ieškovas negalėtų dalyvauti šių bylų nagrinėjime. Taip pat ieškovas teigia, kad buvo daroma įtaka, kad nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalintų Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Čeknienė, kuri galėjo nesutikti priimti nepalankų ieškovui teismo sprendimą. Todėl, ieškovo manymu, šios bylos negali nagrinėti ne tik Panevėžio apygardos teismo teisėjas E. Jaras, bet ir kiti šio teismo teisėjai.

3Nušalinimo teisėjui E. Jarui pareiškimas buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria nutarta šį nušalinimo pareiškimą atmesti, o nušalinimo visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams klausimą nutarta perduoti spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.

4Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

5Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apygardos teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Ieškovas A. B. 2007 m. gegužės 28 d. pareiškė prašymą ne tik dėl bylą nagrinėjančio Panevėžio apygardos teismo teisėjo E. Jaro, bet ir dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-167-544/2007 nagrinėjimo, todėl nušalinimo pareiškimas spręstinas aukštesnės pakopos teisme – Lietuvos apeliaciniame teisme (CPK 69 str.).

6Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese yra nustatyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Teisėjui taip pat neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu yra CPK 71 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.), negali būti grindžiamas prielaidomis ir kitokiais teiginiais, neturinčiais įrodomosios vertės. Kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.).

7Kaip matyti iš nušalinimo pareiškimo turinio, Panevėžio apygardos teismo teisėjo E. Jaro šališkumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas neišreikalavo rašytinių įrodymų byloje, taip pat netaikė CPK 199 straipsnyje numatytų sankcijų asmenims, be svarbių priežasčių nepateikusiems rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis - apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

8Nušalinimo pareiškime teigiama taip pat, kad byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje tuo pačiu metu, kai ieškovas turėjo dalyvauti kitose bylose, nagrinėjamose Vilniaus apygardos teisme ir Jonavos rajono apylinkės teisme, tokiu būdu, ieškovo manymu, siekiant, kad jis negalėtų dalyvauti šių bylų nagrinėjime. Tačiau sutikti su tokiomis ieškovo prielaidomis nėra pagrindo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog CPK 51 straipsnyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Todėl negalėdamas asmeniškai dalyvauti tuo pačiu metu skirtingose bylose paskirtuose teismo posėdžiuose, dalyvaujantis byloje asmuo gali pasinaudoti įgalioto atstovo pagalba, o neturėdamas tam būtinų lėšų, kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę teisę prašyti vienoje iš tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų atidėti teismo posėdį kitai dienai, jeigu negali dalyvauti teismo posėdyje per atstovą ar yra kitų priežasčių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi būti asmeniškai išklausytas teismo posėdyje, ir pan. Beje, pats prašymo atidėti teismo posėdį padavimas savaime nereiškia, jog toks prašymas turi būti teismo patenkintas, nes nagrinėjant tokį prašymą yra vertinama jame nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių svarba (CPK 246 str.), bylos aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į civilinio proceso tikslus. Taigi dviejų ar daugiau bylų nagrinėjimo datų sutapimas savaime nereiškia, kad vieną iš bylų būtina atidėti. Tai, kad sutapo skirtingų civilinių bylų, kuriose dalyvauja ieškovas, nagrinėjimo data, nepatvirtina teisėjo šališkumo nagrinėjamoje byloje, todėl negali būti jo nušalinimo pagrindu.

9Ieškovo argumentas, jog Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Čeknienė buvo įtakota nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes galėjo nesutikti priimti nepalankų ieškovui teismo sprendimą, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o tik subjektyvia ieškovo nuomone. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties, teisėja R. Čeknienė nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, motyvuodama tuo, kad buvo apklausta kaip liudytoja ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 123).

10Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog ieškovo nušalinimo pareiškime reiškiama nuomonė dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šio teismo teisėjai subjektyviąja ar objektyviąja prasme būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl konstatuotina, kad CPK 65, 66, 71 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra, dėl ko jis atmestinas kaip nepagrįstas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

12Atmesti ieškovo A. B. 2007 m. gegužės 26 d. nušalinimo pareiškimą Panevėžio apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-167-544/2007.

Proceso dalyviai