Byla 2A-36-368/2009

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Liudvikos Tupienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Ritai Dabužinskienei, atsakovams P. J., V. J., jų atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, atsakovo A. J. atstovui advokatui V. V., atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovui N. J., trečiajam asmeniui R. A., jo atstovei advokatei V. Pluščiauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. J., V. J. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, P. J., V. J. ir A. J., tretiesiems asmenims R. A., S. U., Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. V., Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises, paveldėjimo teisės liudijimo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras Kelmės rajono apylinkės teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2001 m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 54-14304 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. N. į jam tenkantį nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 50,4 ha žemės, 16 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 47,50 ha žemės sklypą (vertė 38327 Lt), 9,10 ha miško sklypą (vertė 8327 Lt), esančius ( - ), dalyje dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 7,98 ha žemės sklypo, esančio žemės sklype, kurio plotas 15,7 ha, kadastro ( - ); 2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą 2002 m. balandžio 4 d. Radviliškio rajono notaro biuro notarės D. V., reg. Nr. 1952, dalyje dėl paveldėjimo 7,98 ha žemės sklypo, esančio žemės sklype, plotas 15,7 ha, kadastro( - ); 3) pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą 2002 m. balandžio 8 d. Kelmės rajono II-ojo notaro biuro notarės V. P., pagal kurią A. J. pardavė P. J. žemės sklypą, 15,7 ha ploto, kadastro ( - ), dalyje dėl 7,98 ha žemės sklypo pardavimo; 4) priteisti iš atsakovo A. J. 152,48 Lt atsakovams P. J. ir V. J.; 5) įpareigoti atsakovus P. J. ir V. J. grąžinti R. A. (E. A. teisių perėmėjui) nuosavybėn - 7,98 ha ploto žemės sklypą, esantį bendrame 15,70 ha žemės sklype, kadastro ( - ); 6) įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją sutvarkyti pagal teisės aktus E. A. suteiktos žemės (R. A. paveldėtos), pagal 1992 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimą N r. 12-386-2525, dokumentacijos bylą; 7) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, jog 1992 m. rugsėjo 17 d. E. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 7,98 ha žemės sklypą ( - ), žemės sklypas 1993 m. birželio 2 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2001m. spalio 18 d. atkurtos nuosavybės teisės J. N. į 44,88 ha žemės ir 6,20 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 47,50 ha žemės sklypą ir 9,10 ha miško sklypą, esančius ( - ). Nekilnojamojo turto registre J. N. vardu įregistruoti penki 56,60 ha bendro ploto žemės sklypai. Šiuos žemės sklypus 2002 m. balandžio 4 d. paveldėjo A. J. ir tą pačią dieną pardavė P. J.. Nuosavybės teisės J. N. buvo atkurtos pažeidžiant įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą nuostatas, nes vienas iš J. N. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų buvo suformuotas ne iš laisvos valstybinės žemės fondo, bet iš privačios E. A. žemės.

5Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu 2001m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 54-14304 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. N., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 47,50 ha žemės sklypą ir 9,10 ha miško, esančius ( - ), dalyje dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 7,98 ha žemės sklypo, esančio bendrame 15,7 ha dydžio žemės sklype, kurio kadastrinis( - ). Pripažino negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą 2002 m. balandžio 4 d. Radviliškio rajono notarų biure, registro Nr. 1952, dalyje dėl 7,98 ha žemės sklypo, esančio bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastro ( - ), paveldėjimo. Pripažino negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2002 m. balandžio 8 d. tarp A. J., a.k. ( - ) ir P. J., atstovaujamo S. U., Kelmės rajono 2-jame notaro biure, registro Nr. 1463, dalyje dėl 7,98 ha žemės, esančios bendrame 15,7 ha žemės sklype, kurio kadastro ( - ), pardavimo. Taikė restituciją. Priteisė A. J. iš P. J. ir V. J. lygiomis dalimis 152, 50 Lt ir įpareigojo P. J. ir V. J. grąžinti R. A. 7,98 ha žemės sklypą, esantį bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastro ( - ). Ieškinį, dalyje dėl įpareigojimo Šiaulių apskrities viršininko administraciją sutvarkyti pagal teisės aktus E. A. suteiktos žemės (R. A. paveldėtos), pagal 1992 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 12-386-2525, dokumentacijos bylą, paliko nenagrinėtą. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos, P. J., V. J. ir A. J. 494,53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė R. A. lygiomis dalimis iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos, P. J., V. J. ir A. J. 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas nurodė, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laisvos valstybinės žemės fonde. Jeigu nuosavybės teisės atkuriamos nesilaikant specialųjį teisinį reglamentavimą nustatančių teisės normų, toks atkūrimas pripažįstamas neteisėtu. Konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad J. N. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, nes jam perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai buvo suformuoti ne iš laisvos valstybinės žemės fondo, bet iš privačios E. A. žemės, todėl vienas iš penkių J. N. naudotis perduotų žemės sklypų, o konkrečiai 15,7 ha dydžio ( - ) persidengė su E. A. priklausančiu 7,98 ha žemės sklypu. Tokiu būdu atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija perdavė neatlygintinai J. N. 7,98 ha žemės, kuri nuosavybės teisė jau priklausė E. A.. Analizuodamas visus planus ir brėžinius, lygindamas juos tarpusavyje bei su schema, esančia 1994 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-264 (b.l.3) ir su J. N. grąžinamo žemės sklypo Nr. 211-1 planu (I tomas b.l. 29), teismas nustatė, kad E. A. žemės sklypas yra ( - ) kadastrinėje vietovėje tarp Dubysos upės ir Padubysio miško (J. N. grąžintame 15,7 ha sklype). Pažymėjo, kad LR CK 1.75 str. 4 d. nustato, kad jei tas pačias teises į daiktą įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kadangi E. A. nuosavybę įregistravo pirma, tai ji ir įgijo nuosavybės teisę į ginčijamą 7,89 ha sklypą, kuris šiuo metu yra persidengęs su atsakovų žemės sklypu. Konstatavo, kad, atkuriant J. N. nuosavybės teises natūra, buvo pažeistos imperatyviosios LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str., 16 str. ir LR Vyriausybės1997 m. rugsėjo 29 d nutarimu Nr.1057 patvirtintų LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 24 punkto nuostatos, o būtent, pažeistas reikalavimas, kad J. N. perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, žemės sklypas buvo suformuotas ne iš laisvos žemės fondo, o iš E. A. nuosavybės teise valdomos žemės. Nurodė, kad restitucijos taikymas galimas tik nepažeidžiant sąžiningo įgijėjo interesų (LR CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str.). A. P. J. ir V. J. teismas nelaikė sąžiningais įgijėjais, nes V. J. yra Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus Tytuvėnų apylinkės žemėtvarkininkė, byloje yra duomenys, kad ji dalyvaudavo Tytuvėnų apylinkės žemės reformos projektų rengime, taigi jai negalėjo būti nežinomos E. A. ir J. N. žemės sklypų buvimo vietos. Nurodė, kad 1994 m. V. J., kaip Tytuvėnų agrarinės žemės reformos tarnybos vadovė, pateikė teismui į civilinę bylą privažiavimo prie E. A. sklypo schemą ir Tytuvėnų miškų urėdijos Dubysos girininkijos medynų planą, kuriuose aiškiai nurodė E. A. žemės sklypo buvimo vietą, bei esant tarp šalių ginčui dėl bendro naudojimosi kelio, apklausiama liudytoja teisme paaiškino, kur E. A. ir kitos ginčo šalies žemės sklypų išsidėstymo atžvilgiu yra ginčo kelias (civilinė byla Nr. 2-264/94, b.l. 3, 28, 41).Tai įrodo, kad atsakovei V. J. tikrai buvo žinoma E. A. sklypo buvimo vieta. Nelaikė sąžiningu įgijėju ir A. J., nes ta aplinkybė, kad valstybinė institucija neatlygintinai nuosavybėn perdavė turtą, kurio neturėjo teisės perduoti, nesudaro pagrindo tokio asmens laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis turtą gavo iš valstybinės institucijos. Nurodė, kad ribojimų išreikalauti turtą iš nesąžiningo įgijėjo įstatymai nenumato, todėl sandorio šalis įpareigojo grąžinti ką yra gavusios pagal sandorį. Ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją sutvarkyti pagal teisės aktus E. A. suteiktos žemės (R. A. paveldėtos), pagal 1992 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr.12-386-2525, dokumentacijos bylą, paliko nenagrinėtu, nes nuosavybės teisių atkūrimo tvarka yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais. Nurodė, kad reikalavimas įpareigoti instituciją atlikti institucijos kompetencijai priskirtus veiksmus galėtų būti sprendžiamas, esant institucijos atsisakymui vieną ar kitą veiksmą atlikti. Pažymėjo, kad įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą nėra pažeistas.

7Apeliaciniu skundu atsakovai P. J. ir V. J. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

8Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

91.Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. N. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos, pažeidžiant LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 3 d., 16 str. 3 d. ir 5 d., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 24 punkto ir 30 punkto nuostatas, numatančias, kad už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, atlygina valstybė iš valstybinės žemės. Aplinkybė, kad J. N. perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas buvo suformuotas ne iš laisvos valstybinės žemės fondo, bet iš privačios E. A. žemės, nepagrįsta jokiais įrodymais, o tik teismo nuomone. Tretysis asmuo R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 1994 m. asmeniškai pateikė 7,98 ha ginčo sklypo planą-abrisą Kelmės rajono apylinkės teismui į civ. bylą Nr. 2-2/1994. Teismas nenustatė, kur šiuo metu yra teismui pateikto sklypo planas-abrisas, nenustatė ar jis atitinka 2008 m. sudarytų kadastrinių matavimų žemės sklypo planams. Teismas neįvertino ir neatmetė liudytojo Mackevičiaus duotų parodymų, kad jo ruoštame 2002 m. Bulavėnų kadastrinės vietovės projekto medžiagoje J. N. atkurta turėta nuosavybė lygiaverčiu turtu turėtajam, tame tarpe ir 15,7 ha žemės sklypas, kadastro( - ), iš laisvo valstybinės žemės fondo.

102.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovus V. J. ir P. J. pripažino nesąžiningais, remdamasis vien tuo pagrindu, kad V. J. dirbo Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus Tytuvėnų apylinkės žemėtvarkininke ir 1994 m. teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė privažiavimo prie E. A. sklypo schemą ir Tytuvėnų urėdijos Dubysos girininkijos medynų planą. P. J. žemės sklypą įsigijo sąžiningai, nusipirkdamas iš A. J., kuris teisėtai šį žemės sklypą paveldėjo iš sesers E. J..

113.Nurodo, kad ieškovas nesilaikė ginčo nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos, kuri numatyta LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d., o būtent, kad skundai dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų nagrinėjami ikiteismine tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos.

124.Nurodo, kas teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė, nevertino ir neatmetė pareikšto prašymo byloje taikyti ieškininę senatį dėl juridinio asmens organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais.

13Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

151.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą A. J. pripažino nesąžiningu įgijėju. J. N. turtą, tame tarpe ginčo žemės sklypą, jis įgijo sąžiningai, jį paveldėdamas.

162. Nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, o būtent, kad paveldėtą turtą jis atsakovui P. J. perleido ne savo noru, bet grasinimų pasekoje. Nuosavybės teisių į buvusio savininko J. N. turėtą žemę atkūrimo procese jis nedalyvavo, tai darė jo vardu P. J..

173. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas 15,7 ha jau įregistruotas ir įrašas galioja nuo 2002-04-03, kai atsakovui A. J. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2002-04-04, o P. J. pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2002-04-08.

184. Nurodo, kad LR CK 6.193 str. reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teisėtai įgijus žemės sklypus, savininkui taikant restituciją, turi būti suteiktas lygiavertis 7,98 ha žemės sklypas kitoje vietoje ir tai įpareigoja LR CK 1.80 str., 4.96 str. 2 d., 6.145 str. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti visais atvejais.

19Atsiliepimu į atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211.Nurodo, kad teismo padarytos išvados yra pagrįstos ištirtų ir įvertinų įrodymų pagrindu, o ne nuomone. Civiliniame procese leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę. Ši taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo nei, kad jo nebuvo.

222. Nurodo, kad tokia situacija, kai du skirtingi savininkai pagal skirtingus nuosavybės teisės įsigijimo pagrindus turi nuosavybės teises į persidengiantį žemės plotą, negali būti. Esant tokiai situacijai, nustatant sklypų ribas būtina atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką.

233. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovus P. J. ir V. J. pripažino nesąžiningais, nes jie žinojo, kad jų perkamo iš atsakovo A. J. žemės sklypo, plotas 15,7 ha, kadastro ( - ), dalis - 7,98 ha persidengia su E. A. nuosavybės teise valdoma žemė.

244. Nurodo, jog nesutinka, kad ginčui spręsti buvo reikalinga ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. Kai kyla ginčai dėl priimtų sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės ar įsigyti žemės sklypai, jie yra sprendžiami teismine tvarka.

255.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo atsakovų prašymą taikyti senatį, tai matyti iš sprendime išdėstytų argumentų.

26Atsiliepimu į atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovai P. J. ir V. J. negali būti laikomi sąžiningais sklypo įgijėjais, kadangi jie žinojo, kad iš atsakovo A. J. perkamo sklypo dalis persidengia su E. A. nuosavybės teise valdoma žeme.

27Atsiliepimu į atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinį skundą tretysis asmuo R. A. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad patys atsakovai pripažino susidariusią situaciją dėl sklypų persiklojimo, todėl abejonių dėl E. A. sklypų ribų nebuvo. E. A. turėtą žemės plano – abriso kopiją iš jos namų paėmė žemėtvarkininkai, kai kilo neaiškumas dėl persiklojusio žemės sklypo, ir nebegrąžino. Archyvinėje byloje esančio plano – abriso originalo nei E. A., nei R. A. niekada neturėjo, nes jis privalėjo būti saugomas archyvinėje byloje.

28Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

301.Nurodo, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas teisingai išaiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, o būtent LR CK 1.75 str. 4 d. Teismas pagrįstai atsakovą A. J. pripažino nesąžiningu. LR CK 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju atsakovas A. J. įstatymo nuostatos nesilaikė.

312.Atsižvelgiant į tai, kad priimami teises aktai yra viešai skelbiami, laikytina, kad atsakovui A. J. buvo žinomos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 3 d., 16 str. 3 d.,5 d., LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. Nutarimo Nr. 1057 nuostatos.

32Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą atsakovai V. J. ir P. J. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, tačiau palaiko apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo panaikinimo.

33A. V. J. ir P. J. apeliacinis skundas atmestinas.

34Atsakovo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

36Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo

37Byloje nustatyta, jog ginčo objektas yra persidengiantis 7,98 ha dydžio žemės sklypas, esantis Bulavėnų kaime, Kelmės rajone. 1992 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 12-386-2525 E. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemę ekvivalentine natūra – 7,98 ha žemės, esančios ( - ) (I tomas b.l. 11). Vadovaujantis šiuo sprendimu ir apsvarstytu preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu, Kelmės rajono valdyba 1992 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 543 suteikė šį žemės sklypą E. A. naudotis (I tomas b.l.12). 1994 m. birželio 2 d. žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas E. A. valstybinio žemės kadastro duomenų registre ( I tomas b.l. 18,19).

382001 m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-14304 J. N. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 44,88 ha žemės ir 6,20 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 47,50 ha žemės sklypą ir 9,10 ha miško sklypą, esančius ( - ) (I tomas b.l. 25-26), tame tarpe 15,7 ha ploto žemės sklypą, kadastro ( - ) (I tomas b.l. 34-35). Iš paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (I tomas b.l. 44-46), pirkimo pardavimo sutarties (I tomas b.l. 49-50) matyti, kad mirus J. N. įpėdinei E. J., žemės sklypus paveldėjo jos testamentinis įpėdinis atsakovas A. J., kuris pardavė žemę atsakovui P. J.. Nekilnojamojo turto registro duomenys, patvirtinantys, jog J. N. nuo 2001-10-18 iki 2002-04-04, o P. J. ir V. J. nuo 2002-04-08 nuosavybės teise priklauso 15,7 ha žemės sklypas, kadastro ( - ) (I tomas b.l. 34).

39Analizuojant visus planus ir brėžinius, lyginant juos tarpusavyje bei su schema, esančia 1994 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-264 (b.l. 3) ir su J. N. grąžinamo žemės sklypo Nr. 211-1 planu (I tomas b.l. 29), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. A., kaip ir J. N., žemės sklypas yra ( - ) kadastrinėje vietovėje tarp Dubysos upės ir Padubysio miško (J. N. grąžintame 15,7 ha sklype), ir šie sklypai persidengia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atkuriant J. N. nuosavybės teises natūra buvo pažeistos imperatyviosios LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str., 16 str. ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 24 punkto nuostatos, o būtent pažeistas reikalavimas, kad J. N., perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, žemės sklypas buvo suformuotas ne iš laisvos žemės fondo, o iš E. A. nuosavybės teise valdomos žemės. Tokiu būdu susidarė situacija, kad atsakovui A. J. (paveldėjusiam J. N. turtą) atkūrus nuosavybės teises į žemę, du skirtingi savininkai pagal skirtingus nuosavybės teisės įsigijimo pagrindus turi nuosavybės teises į minėtą persidengiantį žemės plotą. Šią aplinkybę pripažino ir patys atsakovai P. J. bei V. J., duodami parodymus 2008 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu (IV tomas b.l. 14-16).

40Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atkuriant nuosavybės teises, nesilaikyta specialųjį teisinį reglamentavimą nustatančių teisės normų (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str., 16 str., LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 24 punktas), todėl atkūrimas pagrįstai pripažintas neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (LR CPK 177 str. 2 d.). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).Tik kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, griežtai laikydamasis žodinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir teismo proceso vientisumo principų taisyklių (LR CPK 183 str.), išklausęs liudytojų bei šalių bei jų atstovų parodymus, tyrė įrodymus, nagrinėdamas bylą iš esmės (IV tomas b.l. 6-19, 32-37, 46-55, ), kuriuos įvertinęs priėmė sprendimą. Todėl kritiškai vertintini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog teismas rėmėsi ne įrodymais, o nuomone.

41Dėl atsakovų nesąžiningumo sampratos

42Restitucijos taikymas galimas tik nepažeidžiant sąžiningo įgijėjo interesų (LR CK 1.80 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovus P. J., V. J., A. J. pripažino nesąžiningais. P. J. ir V. J. žinojo, kad jų perkamo iš atsakovo A. J. žemės sklypo, plotas 15,7 ha, kadastro ( - ), dalis - 7,98 ha persidengia su E. A. nuosavybės teise valdoma žeme. V. J. (G.) yra Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus Tytuvėnų apylinkės žemėtvarkininkė bei dalyvavo Kelmės rajono Bulavėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1905, rengime. Tai matyti iš 2000 m. rugpjūčio 9 d. protokolo Nr. 2, būtent V. J. jį surašiusi (I tomas b.l. 96-99), todėl jai buvo žinomos tiek E. A. žemės sklypo, tiek J. N. žemės sklypų, esančių ( - ), buvimo vietos. Minėtame protokole yra užfiksuota, kad už J. N. atstovaujantis A. J. sklypus pasirinko dviejuose kadastrinėse vietovėse ( - ). Dėl sklypo kompaktiškumo pageidavo paimti visas pievas prie Dubysos upės. Pažymėtina, kad būtent prie Dubysos upės yra E. A. žemė. Dar 1994 metais V. J. (G.), kaip Tytuvėnų agrarinės žemės reformos tarnybos vadovė, civilinėje byloje pagal ieškovių E. A. ir S. P. ieškinį atsakovei D. O. B. dėl pažeistų teisių atstatymo sudarė ir pateikė teismui schemas apie E. A. faktinę žemės sklypo buvimo vietą, privažiavimo prie E. A. žemės, be to, ji teisme patvirtino, kad E. A. nuosavybės teisę į ginčo sklypą buvo įgijusi 1992 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 12-386-2525 pagrindu (I tomas b.l. 74). Tai įrodo, kad atsakovei V. J. tikrai buvo žinoma E. A. žemės sklypo buvimo vieta. Iš byloje pateiktos 2000 m. birželio 8 d. Šiaulių apskrities išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 9-4840 (I tomas b.l. 22-23), 2002 m. balandžio 4 d. A. J. išduoto įgaliojimo P. J. (I tomas b.l. 113-114), atsakovo A. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu (IV tomas b.l. 16-17), matyti, kad juodu buvo pažįstami dar gerokai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas A. J. ir liudytojas A. M. nurodė, kad visus reikalus, susijusius su J. N. nuosavybės teisių atkūrimu Kelmės rajone, tame tarpe žemės sklypų pasirinkimu, tvarkė P. J., jis pats rinkosi žemės sklypų vietą (IV tomas b.l. 16-17, 33-34).

43LR CK 1.137 str. 2 d. numato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju atsakovas A. J. šios įstatymo nuostatos nesilaikė, nes nuosavybės teisių į buvusio savininko J. N. turėtą žemę atkūrimo procese, kuriame jis dalyvavo pagal įgaliojimą, neatliko visų pareigų, numatytų įstatymo, todėl jis taip pat yra atsakingas už kilusias pasekmes. LR Konstitucijos 7 str. 3 d. numatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad priimami teises aktai yra viešai skelbiami, todėl laikytina, kad atsakovui A. J. buvo žinomos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str., 16 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 24 ir 30 punktų nuostatos. Asmuo, atsikuriantis nuosavybės teisę, privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus, jam tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių nuosavybės atkūrimui. Iki galo šios pareigos neatlikęs asmuo turi prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes, nes neaiškioje situacijoje jis rizikuoja. Ta aplinkybė, kad valstybinė institucija neatlygintinai nuosavybėn perdavė turtą, kurio neturėjo teisės perduoti, nesudaro pagrindo tokio asmens laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis turtą gavo iš valstybinės institucijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, pripažįstamas nesąžiningu įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3223/2006). Kriterijais, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant įgijėjo sąžiningumo klausimą, yra pripažįstami sutarčių sudarymo laikas, šalių gyvenamoji vieta, giminystės ryšiai, įgijėjo veiksmai po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-274/2005). Atsakovo A. J. nesąžiningumą rodo atliktų sandorių intensyvumas, t.y. 2001 m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimo Nr. 54-14304 pagrindu ginčo 15,7 ha žemės sklypas suformuojamas (I tomas b.l. 25-26), nekilnojamojo turto registre jis registruojamas 2002 m. balandžio 3 d. (I tomas b.l. 34-35), o 2002 m. balandžio 4 d. A. J. paveldi minėtą žemės sklypą (I tomas b.l. 44-46), 2002 m. balandžio 8 d. jis žemės sklypą parduoda V. J. ir P. J. (I tomas b.l. 49-50).

44Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovų nesąžiningumo.

45Dėl restitucijos taikymo

46Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (LR CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šis pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

47Visuotinai žinomas teisės principas skelbia, jog iš neteisės nekyla teisė (ex iniuria non oritur ius), todėl konstatavus, kad, atkuriant nuosavybės teises į 7,98 ha žemės sklypą esančio bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastro ( - ), nesilaikyta specialųjį teisinį reglamentavimą nustatančių teisės normų, negali būti laikomi teisėtais ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas bei pirkimo sutartis dalyje dėl ginčo sklypo.

48Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (LR CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą , arba dėl to, kad sandoris ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti natūra (LR CK 6.145 str. 1 d.). Tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais (LR CK 1.95 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (LR CK 6.146 str.), kuris apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (LR CK 6.147 str. 1 d.). LR CK 1.75 str. 4 d. numato, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kaip jau anksčiau minėta, byloje nustatyta, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registre 7,98 ha žemės sklypas, esantis ( - ), 1994 m. birželio 2 d. nuosavybės teise įregistruotas E. A. vardu ( I tomas b.l. 18,19), o 15,7 ha žemės sklypas, kadastro ( - ), 2001-10-18 VĮ „Registrų centras“ įregistruotas J. N. vardu (I tomas b.l. 34), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teises į ginčo sklypą teisėtai yra įgijusi E. A., o ne J. N.. LR CK 6.146 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natūra, t.y. šalis gautą iš kitos šalies konkretų individualias požymiais apibūdinamą daiktą taikant restitucija turi grąžinti. Jeigu daiktas yra apibūdinamas rūšiniais požymiais, būtina grąžinti tokios pat rūšies ir kokybės daiktą. Tačiau restituciją natūrą, kai ši neįmanoma, nagrinėjamu atveju ginčo sklypas priklauso kitam asmeniui, galima pakeisti pinigine kompensacija. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti restituciją, atsakovams P. J. ir V. J. sumokant ekvivalentą pinigais, nes taikyti restituciją natūra yra neįmanoma.

49Kitas svarbus momentas šioje byloje yra restitucijos taikymas atsakovo A. J. atžvilgiu. Byloje nustatyta, jog atkuriant nuosavybės teises į 7,98 ha žemės sklypą, esantį bendrame 15,7 ha sklype ( - ), nesilaikyta specialųjį teisinį reglamentavimą nustatančių teisės normų. Todėl buvo pripažinti negaliojančiais 2001m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 54-14304 bei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas dalyje dėl 7,98 ha žemės sklypo, esančio bendrame 15,7 ha sklype, ( - ).

50Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (LR CK 1.138 str. 2 p.). Tai reiškia, kad pripažinus negaliojančiu atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. N. ir to pasekoje pripažinus negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalį, pagal kurią atsakovas A. J. įgijo nuosavybės teises į 7,98 ha žemės sklypą, esantį bendrame 15,7 ha sklype, ( - ), atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija privalo grąžinti atsakovui A. J., ką jis būtų gavęs, jeigu atkuriant J. N. nuosavybės teises natūra, nebūtų buvusios pažeistos imperatyviosios teisės normos. Taip būtų sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Konstatavęs, kad atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą, kuriuo buvo pažeistos imperatyviosios LR Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) taikyti teisines pasekmes atsakovo A. J. atžvilgiu (LR CK 1.78 str. 5 d.).

51Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo atsakovo A. J. atžvilgiu. Todėl šioje dalyje atsakovo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija įpareigotinas suteikti A. J. kitoje vietoje 7,98 ha žemės sklypą, lygiavertį 7,98 ha žemės sklypui, esančiam bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastrinis ( - ) (LR CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.).

52Dėl ieškinio senaties termino

53Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str.1 d.). LR Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.1 d. nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo piliečiams dienos. Ieškinio senaties termino eigos pradžia nesiejama su ginčo objekto išviešinimu, įregistruojant nuosavybės teisę viešame registre, nes registro duomenų viešumas ir prieinamumas neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovas be pagrindo turi savaime domėtis registro duomenimis, ar turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005). Prokuroras, pats nebūdamas tiesiogiai suinteresuotu asmeniu ir subjektu, betarpiškai dalyvaujančiu nuosavybės teisių atkūrimo procese, turi surinkti pakankamai duomenų, detalesnės ir tikslesnės informacijos, atlikti tyrimą, kad būtų įsitikinta galimu viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą reikšti pagrįstą ir motyvuotą ieškinį teismui. Įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad institucijos sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Paskutiniai duomenys šioje byloje buvo gauti 2006 m. rugpjūčio 7 d., o į teismą su ieškiniu kreiptasi 2006 m. rugpjūčio 21 d., t.y. nepraleidus 30 dienų termino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą nėra pažeistas.

54Dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka

55Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė ieškinį tuo pagrindu, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą, kuriuo buvo pažeistos imperatyviosios LR Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be išlygų laikytis įstatymų, todėl įstatymų pažeidimas reiškia viešo intereso pažeidimą. Prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip (LR CPK 50 str. 1 d.). Todėl prokuroro pasirinktas būdas viešajam interesui ginti yra pagrįstas, nes kartu apginamas ir privatusis interesas. Pažymėtina, kad atkūrus nuosavybės teises, nebėra galimybės nuosavybės teisės atkūrimo procese padarytos klaidos taisyti ikiteismine tvarka.

56Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo

57Apeliacinės instancijos tiesėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendime padarė rašymo apsirikimo klaidą. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 7,98 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso E. A., tai atsakovai P. J. ir V. J. įpareigotini šį žemės sklypą grąžinti E. A. įpėdiniui R. A., o atsakovams P. J. ir V. J. priteistina iš atsakovo A. J. 7,98 ha žemės vertė 152,50 Lt ( viso 15,7 ha vertė pardavimo metu buvo 300 Lt, tai 7,98 ha vertė - 152,50 Lt). Tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta taikyti restituciją. Priteisti A. J. iš P. J. ir V. J. lygiomis dalimis 152,50 Lt ir įpareigoti P. J. ir V. J. grąžinti R. A. 7,98 ha žemės sklypą, esantį bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastro ( - ). Todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas, nurodant kad nuspręsta taikyti restituciją. Priteisti iš A. J. atsakovams P. J. ir V. J. lygiomis dalimis 152,50 Lt ir įpareigoti P. J. ir V. J. grąžinti R. A. 7,98 ha žemės sklypą, esantį bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastro ( - ).

58Pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, kad nuspręsta pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2002m. balandžio 8d. tarp A. J., a.k( - ) ir P. J., atstovaujamo S. U., Kelmės rajono 2-jame notaro biure, registro Nr. 1463, dalyje dėl 7,98 ha žemės, esančios bendrame 15,7 ha žemės sklype, kurio kadastro ( - ), pardavimo.

59Kaip matyti iš 2002m. balandžio 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (I tomas b.l. 49-50), A. J., o ne P. J. buvo atstovaujamas S. U., todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad nuspręsta pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2002 m. balandžio 8 d. tarp A. J., a.k( - ) atstovaujamo S. U., a.k. ( - ) ir P. J., a.k. ( - ) Kelmės rajono 2-jame notaro biure, registro Nr. 1463, dalyje dėl 7,98 ha žemės, esančios bendrame 15,7 ha žemės sklype, kurio kadastro ( - ), pardavimo.

60Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimas pakeistinas.

61Iš atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos priteistina atsakovui A. J. 250 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

62Iš atsakovų P. J., V. J., Šiaulių apskrities viršininko administracijos priteistina valstybei po 5,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.

65Įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją suteikti A. J.. a.k. ( - ), kitoje vietoje 7,98 ha žemės sklypą, lygiavertį 7,98 ha žemės sklypui, esančiam bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastrinis ( - ).

66Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

67Patikslinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodant:

68Priteisti iš A. J. atsakovams P. J. ir V. J. lygiomis dalimis 152,50 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus, 50 ct) ir įpareigoti P. J. ir V. J. gražinti R. A. 7,98 ha žemės sklypą, esantį bendrame 15,7 ha sklype, kurio kadastro ( - ).

69Pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2002 m. balandžio 8 d. tarp A. J., a.k. ( - ), atstovaujamo S. U., a.k. ( - ) ir P. J., a.k. ( - ) Kelmės rajono 2-jame notaro biure, registro Nr. 1463, dalyje dėl 7,98 ha žemės, esančios bendrame 15,7 ha žemės sklype, kurio kadastro ( - ), pardavimo.

70Iš atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos priteisti atsakovui A. J. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

71Iš atsakovų P. J., V. J., Šiaulių apskrities viršininko administracijos priteisti valstybei po 5,51 Lt (penkis litus, 51 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras Kelmės rajono apylinkės... 4. Ieškovas nurodė, jog 1992 m. rugsėjo 17 d. E. A. atkurtos nuosavybės... 5. Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nurodė, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovai P. J. ir V. J. prašo Kelmės rajono apylinkės... 8. Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:... 9. 1.Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 10. 2.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovus V. J. ir P. J. pripažino... 11. 3.Nurodo, kad ieškovas nesilaikė ginčo nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos,... 12. 4.Nurodo, kas teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė, nevertino ir... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008... 14. Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:... 15. 1.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą A. J.... 16. 2. Nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje nustatytų... 17. 3. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas 15,7 ha jau... 18. 4. Nurodo, kad LR CK 6.193 str. reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles.... 19. Atsiliepimu į atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių... 20. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 21. 1.Nurodo, kad teismo padarytos išvados yra pagrįstos ištirtų ir įvertinų... 22. 2. Nurodo, kad tokia situacija, kai du skirtingi savininkai pagal skirtingus... 23. 3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovus P. J. ir V.... 24. 4. Nurodo, jog nesutinka, kad ginčui spręsti buvo reikalinga ikiteisminė... 25. 5.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo... 26. Atsiliepimu į atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių... 27. Atsiliepimu į atsakovų P. J. ir V. J. apeliacinį skundą tretysis asmuo R.... 28. Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos... 29. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 1.Nurodo, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas teisingai išaiškino... 31. 2.Atsižvelgiant į tai, kad priimami teises aktai yra viešai skelbiami,... 32. Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą atsakovai V. J. ir P. J.... 33. A. V. J. ir P. J. apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Atsakovo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 37. Byloje nustatyta, jog ginčo objektas yra persidengiantis 7,98 ha dydžio... 38. 2001 m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu... 39. Analizuojant visus planus ir brėžinius, lyginant juos tarpusavyje bei su... 40. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atkuriant... 41. Dėl atsakovų nesąžiningumo sampratos... 42. Restitucijos taikymas galimas tik nepažeidžiant sąžiningo įgijėjo... 43. LR CK 1.137 str. 2 d. numato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami... 44. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų... 45. Dėl restitucijos taikymo... 46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 1.80 str. 1 d.... 47. Visuotinai žinomas teisės principas skelbia, jog iš neteisės nekyla teisė... 48. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 49. Kitas svarbus momentas šioje byloje yra restitucijos taikymas atsakovo A. J.... 50. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot.... 51. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Dėl ieškinio senaties termino... 53. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 54. Dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka... 55. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė ieškinį tuo... 56. Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo... 57. Apeliacinės instancijos tiesėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios... 58. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimo rezoliucinėje... 59. Kaip matyti iš 2002m. balandžio 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo... 60. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia,... 61. Iš atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos priteistina... 62. Iš atsakovų P. J., V. J., Šiaulių apskrities viršininko administracijos... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 64. Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.... 65. Įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją suteikti A. J..... 66. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 67. Patikslinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą... 68. Priteisti iš A. J. atsakovams P. J. ir V. J. lygiomis dalimis 152,50 Lt... 69. Pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį,... 70. Iš atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos priteisti... 71. Iš atsakovų P. J., V. J., Šiaulių apskrities viršininko administracijos...