Byla I-1975-561/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo –Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija)

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D.Švilpienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo –Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

5 pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamento) 16 555,89 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo.

6Skunde pareiškėjas nurodė, kad dirba Departamento Operatyvaus valdymo valdybos Informacinių technologijų ir ryšių skyriaus Gyventojų perspėjimo poskyrio vedėjo pareigose. Paaiškino, kad priimant Valstybės tarnybos įstatymą, jame buvo įtvirtinta, kad pareiginės algos koeficientas yra lygus LR Vyriausybės patvirtintam minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui. Toks atlyginimų skaičiavimo mechanizmas buvo orientuotas į tai, kad valstybės tarnautojų atlyginimai didės sulig ekonominiais valstybės rodikliais. Tačiau LR Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt minimaliąją mėnesinę algą, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatė 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose (2004-03-24 nutarimas Nr. 316, 2005-04-04 nutarimas Nr. 361, 2006-03-27 nutarimas Nr. 298) MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas MMA, tačiau valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Įprastai funkcionuojančioje darbo rinkoje infliacija yra kompensuojama didinant darbo užmokestį, tačiau valstybės tarnyboje darbo užmokestis reguliuojamas įstatymu, todėl siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų atsižvelgiant į objektyvius ekonominius kriterijus, priimant Valstybės tarnybos įstatymą, buvo nuspręsta susieti jį su MMA, atspindinčia realią situaciją darbo rinkoje ir pragyvenimo dydį. Tačiau minėtais nutarimais Vyriausybė nusprendė valstybės tarnautojams, kaip išskirtinei grupei, MMA nedidinti. Tokie sprendimai iš esmės prieštarauja konstituciniams proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir visų asmenų lygybės principams, taip pat pažeidžiama valstybės garantuojama kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 29 str., 48 str.), sudaromos teisinės prielaidos pažeisti konstitucinę nuosavybės teisę (Konstitucijos 23 str.).

7Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2007-03-20 priimtu nutarimu neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą nurodo, kad byloje priimtas teismo sprendimas neturės įtakos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl ji neturėtų būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

9Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 1 d. 5 d.).

10Skundas atmestinas.

11Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpyje, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, dirbo Departamente valstybės tarnautoju (b. l. 2-5).

12Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

13Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23 dieną, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

14LR Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtintas mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimali mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, neprieštarauja LR Konstitucijai.

15LR Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui A. B. skunde nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai