Byla 2A-859-622/2010
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. F. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 3 000 Lt skolos, 50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog 2009-01-28 pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino atsakovui 3000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti iki 2009-04-28, tačiau paskolos laiku negrąžino.

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 3000 Lt skolą, 90 Lt žyminį mokestį, 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3050 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 104,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog šios bylos esmė yra atsakovo skola ieškovui, t. y. jo piniginė prievolė, atsiradusi vekselio pagrindu. Pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis savo įrodinėjamą 3 000 litų sumos prievolę ieškovui įvykdė tinkamai pagal 2009-01-28 vekselį. Tačiau atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas vekselio išdavimo aplinkybes (b. l. 61, 62).

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo

62010 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, padaryti netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas bei netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą suteikti terminą priešieškinio pateikimui. Šalių nesiejo jokie paskoliniai santykiai. Tarp šalių nėra ginčo, jog šalys buvo susitarusios dėl statybos darbų atlikimo ieškovo name, esančiame Klaipėdos rajone, Jakų km. Ieškovas liko neatsiskaitęs už atliktus darbus, ieškovui buvo išsiųstas atliktų darbų aktas 16 530 Lt sumai. (b. l. 66-66).

7Atsiliepimu atsakovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pasirašęs neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2009-04-28 sumokėti ieškovui 3000 Lt. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti skolą pagal minėtą vekselį.

10Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo grindė turimu paprastuoju vekseliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Taigi Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

11Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja. Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, o vekselio davėjas, t. y. atsakovas, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselį, kuris yra abstraktaus pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo dėstomas aplinkybes. Atsakovas neįrodė, kad vekselį pasirašė dėl ieškovo grasinimų jo atžvilgiu.

12Vienas iš atsakovo teisių gynimo būdų yra priešieškinio pareiškimas. Priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Priešieškinį galima pareikšti tik pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą suteikti jam galimybę reikšti priešieškinį pateikė baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas tokiam prašymui prieštaravo (b. l. 60). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir protokoline nutartimi prašymą atmetė (b. l. 60).

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai