Byla e2S-1239-480/2017

1

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Hereditas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4249-191/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hereditas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, sprendimo reikalauti atlaisvinti žemės sklypą pripažinimo neteisėtu ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priešieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hereditas“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, žemės sklypo atlaisvinimo.

4Teismas

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Hereditas“ pateiktu ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašo pripažinti atsakovės atliktą vienašališką 2012-05-21 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu (tuo pačiu panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016-12-05 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2012 m. gegužės 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“); pripažinti atsakovės sprendimą reikalauti iš ieškovės atlaisvinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įformintą 2016-12-07 Raštu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu.
  2. Byloje Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
  3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2012-05-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos (Kauno m.)“; įpareigoti ieškovę UAB „Hereditas“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0114 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį A. (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą - tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,0114 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), leisti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą - tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastato - tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas lėšas išieškant iš ieškovės UAB „Hereditas“. Atsakovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą - tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; 2) draudimą ieškovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su pastatu - tualetu, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio priešieškinio reikalavimų įvykdymu, bei uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į pastatą - tualetą; 3) uždrausti UAB „Hereditas“ atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) pastatą - tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei uždrausti ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame A(duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė turi galimybę pastatą - tualetą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko užsitęstų bylos nagrinėjimas ir būtų apsunkintas galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymas. Atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar naujos statybos darbai padidintų nusidėvėjusių, neišlikusių statinių vertę, keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, dėl ko nukentėtų valstybės interesai. Ieškovė turi galimybę sudaryti įvairias sutartis (statinių atnaujinimo projektų rengimo, statybos ar rekonstrukcijos darbų, statinių ilgalaikės nuomos, įkeitimo ir pan.), kurios neabejotinai apsunkintų galimai palankų atsakovui teismo sprendimo įvykdymą. Perleidus ar nukreipus išieškojimą į ginčo tualetą, reiktų ginčyti jo perleidimo sandorius, o tai apsunkintų disponavimą valstybiniu žemės sklypu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus taikė laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą - tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; draudimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hereditas“ dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su pastatu - tualetu, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su priešieškinio reikalavimų įvykdymu, bei uždraudė tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į pastatą - tualetą; uždraudė uždarajai akcinei bendrovei „Hereditas“ atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) pastatą - tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei uždraudė ieškovei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
  2. Teismas nustatė, kad nesiėmus priešieškinio užtikrinimo priemonių, ieškovė gali perleisti nuosavybės teise jai priklausantį pastatą - tualetą, taip pat dalyvauti bet kokiuose kituose sandoriuose, susijusiuose su minėtu pastatu, bei vykdyti žemės sklype statybos ir projektavimo darbus, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Teismas sprendė, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), yra nukreiptos siekiant užtikrinti atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais priešieškinio reikalavimais.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Hereditas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
    1. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui. O dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra neapibrėžtam lakui suvaržomos ieškovės, kaip pastato savininkės, valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisės šiuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
    2. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) yra tiesiogiai siejama ne su bet kokio turto perleidimo draudimu, bet su draudimu perleisti konkretų turtą, kuris sudaro byloje kilusio ginčo ar ginčijamo sandorio objektą. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. O priešieškiniu prašoma nutraukti sutartį dėl žemės sklypo nuomos. T.y. sutarties, kurią atsakovas reikalauja nutraukti teismine tvarka, objektą sudaro ne pastatas, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su šio turto perleidimo draudimu, bet žemės sklypas. Pastato perleidimo tretiesiems asmenims atveju, sutartis dėl žemės sklypo nuomos vis tiek galės būti nutraukiama. Be to, nepateikta įrodymų, kad yra grėsmė, nuosavybės teisės į ginčo pastatą gali būti perleistos.
    3. Draudimas ieškovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su pastatu ir nukreipti išieškojimą į pastatą neturės jokios įtakos būsimo, galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Teismas nenurodė kokiu būdu draudimas ieškovui dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su pastatu, paveiks būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą, šių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Atsakovas konkrečiai nenurodė sandorių rūšies. Be to, nors atsakovo nurodomų sandorių objektas ir yra susijęs su pastatu, tačiau teismui tenkinus atsakovo priešieškinį ir įpareigojus ieškovę atlaisvinti žemės sklypą, pastatas vis tiek turės būti nugriautas, nepriklausomai nuo to, ar dėl šio pastato nuomos ar rekonstrukcijos (statybos) darbų atlikimo yra sudaryta kokių nors sutarčių.
    4. Nurodo, kad ieškovės atžvilgiu nėra atliekama jokių veiksmų, susijusių su skolos išieškojimu iš ieškovės turto priverstine tvarka. Net jei ieškovės atžvilgiu ir būtų vykdomos kokios nors procedūros, susijusios su priverstiniu piniginių lėšų išieškojimu iš ieškovės turto, toks išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į kitą ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., pinigines lėšas, esančias bankuose, ieškovei priklausančius kilnojamuosius daiktus ar kt.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su draudimu nukreipti išieškojimą į pastatą, buvo pritaikytos visiškai nepagrįstai, neįvertinus aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi ir turimais kreditoriais. Atsakovo nurodyti argumentai dėl to, kad ateityje gali tekti ginčyti pastato perleidimo sandorius, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naujų pastato savininkų atsiradimas neturės jokios įtakos, sprendžiant dėl būsimo teismo sprendimo, susijusio su žemės sklypo atlaisvinimu, įgyvendinimo.
    5. Byloje pareikštu priešieškiniu iš esmės siekiama teisinio rezultato, susijusio su sutarties dėl žemės sklypo nuomos nutraukimu ir žemės sklypo atlaisvinimu. Net ir ieškovei atlikus kokius nors projektavimo ar statybos darbus žemės sklype, šis ieškovės sukurtas turtas, priešieškinio tenkinimo byloje atveju, vis tiek turės būti pašalintas.
    6. Nurodo, kad sutartis dėl žemės sklypo nuomos atsakovo jau yra nutraukta vienašališkai, atsakovui priėmus 2016-12-05 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį dėl žemės sklypo nuomos, ieškovas ir taip neturi teisės atlikti jokių statybos darbų šiame žemės sklype.
    7. Atsakovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės prašo užtikrinti pareikštą pagrindinį reikalavimą nutraukti sutartį dėl žemės sklypo nuomos, t. y. pripažinti šią sutartį negaliojančia. Šis atsakovės reikalavimas pagal savo esmę nėra vykdytinas priverstine tvarka, todėl šis reikalavimas ir negali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
    8. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų nesąžininga ir/ar kokiais nors savo veiksmais siektų išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
    9. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos, sprendžiant dėl būsimo, galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartimi nustatyti tokios apimties ieškovės teisių suvaržymai yra neproporcingi.
    10. Teismas nemotyvavo, kodėl netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas. T.y. nutartis be motyvų.
  2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017-02-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Remiantis įstatymų nuostatomis, teisė be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Byloje kilo ginčas dėl ginčo žemės sklype esančio tualeto. Atsakovas, vykdydamas rekonstrukcijos darbus, sukelia riziką, jog tenkinus priešieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, o tai sąlygotų tolesnius ginčus, nes siekiama, kad valstybinis žemės sklypas būtų atlaisvintas.
    2. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
  4. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties. Pareikštu priešieškiniu, kurio reikalavimų užtikinimui teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, įpareigoti ieškovę UAB „Hereditas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ginčo žemės sklypą, pašalinant pastatą-tualetą bei išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro. Tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins nurodyto žemės sklypo, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą, esantį ginčo žemės sklype bei pateikti prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš ieškovės. Nuomos sutarties nutraukimas/nenutraukimas sietinas įstatymo reikalavimais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos sąlygas. Byloje pareikšti reikalavimai sietini su ginčo žemės sklype esančiais statiniais (tualetu). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju siekiama nutraukti sutartį dėl žemės sklypo nuomos bei kad šis atsakovo reikalavimas pagal savo esmę nėra vykdytinas priverstine tvarka, todėl šis reikalavimas ir negali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o teismas nepagrįstai byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priešieškiniu prašoma ne tik nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir atlaisvinti ginčo žemės sklypą bei į aplinkybes, kuriomis grindžiami byloje pareikšti reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neišsprendus ginčo dėl to ar remiantis ginčo sklype esančio pastato būkle yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, ginčo statinių perleidimas kitiems asmenims, pradėjus išieškojimą iš ginčo turto ar sudarius dėl jo kitus sandorius bei atlikus ginčo statinių remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar kitus darbus, būtų apsunkintas atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, nes ieškovei tektų atlaisvinti ginčo žemės sklypą, tektų spręsti klausimą dėl atliktų darbų, patiriamos papildomos išlaidos, dėl ko galėtų kilti kiti teisminiai ginčai. T.y. konstatuotina, jog atsakovė įrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, įvertinta ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė inicijavo ginčo pastato rekonstravimo projekto rengimą, kreipėsi dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus. T.y. šios aplinkybės patvirtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti atliekami ginčo pastato rekonstrukcijos ar kiti darbai, kas kaip jau nurodyta, apsunkintų atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
  6. Ieškovė, atskiruoju skundu prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, remiasi Kauno apygardos teismo nutartimis, tačiau pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina įvertinti kriterijų ir aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui visumą, nes individualioje byloje aplinkybės gali skirtis. Tai, kad bylose pareikšti panašūs ar tokie patys reikalavimai, nereiškia, kad faktinės bylos aplinkybės yra vienodos.
  7. Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso teismo sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). T.y. kai pirmosios instancijos teismas sprendime išdėsto motyvus, tačiau jie yra neišsamūs, nepakankami arba nelogiški, savaime nereiškia, jog toks teismo sprendimas yra be motyvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas glaustai nurodė, kodėl teismo vertinimu yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.
  8. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  9. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai