Byla 2-790/2012
Dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gamteka“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „LODEKSA“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LODEKSA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gamteka“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „LODEKSA“ restruktūrizavimo byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kreditorius UAB „Gamteka“ prašė patvirtinti UAB „Lodeksa“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo byloje 7 169,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kuris atsirado bendrovei neatsiskaičius su kreditoriumi pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Restruktūrizavimo administratorius su prašymu nesutiko.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus reikalavimą tenkino.

8Teismas nustatė, kad kreditorius ir bendrovė 2009 m. kovo 30 d. buvo sudarę atbulinės osmozės filtravimo sistemos pirkimo – pardavimo sutartį, kartu numatant atlikti jos pajungimo ir derinimo darbus; bendra sandorio suma – 26 537 Lt. Sutartimi taip pat buvo nustatyta, kad joje nenumatyti darbai (medžiagos) atliekami pagal atskirą šalių susitarimą ir apmokami pagal atskirą sąskaitą. Bendrovė neginčija, kad kreditorius nurodytą sistemą buvo sumontavęs, šalys taip pat neginčija šios sistemos išmontavimo ir išsivežimo fakto. Tačiau kreditorius teigia, kad išsivežė tik dalį įrangos, o atsakovas teigia, jog buvo išsivežta visa įranga, todėl skolos negali būti. Bendrovė tokią poziciją grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad po to, kai kreditorius išsimontavo įrangą, liko 2 nugeležinimo filtrai, minkštinimo filtras, 3 talpos (oksidacinė, druskos, vandens), siurblys, ultravioletinė lempa ir kompresorius. Bendrovės teigimu, ši įranga kreditoriui nepriklauso, nes ji buvo įsigyta anksčiau iš UAB „Agavita“ ir UAB „Pireka“. Šiai aplinkybei patvirtinti bendrovė pateikė pirkimo – pardavimo sutarčių, sudarytų su šiomis bendrovėmis, nuorašus. Tačiau šias aplinkybes paneigia kreditoriaus pateikti kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų ir prekių grąžinimo – priėmimo akto nuorašai, kurie patvirtina, kad, nutrūkus bendrovės ir UAB „Agavitas“ tarpusavio santykiams, pastarajam asmeniui buvo grąžinta jo sumontuota įranga, ir ši įranga iš karto perleista kreditoriui. Todėl bendrovės atsikirtimas, kad kreditorius išsivežė visą jam priklausiusią įrangą, o pas bendrovę likusi įranga kreditoriui nepriklauso, neįrodytas. Teismas nurodė, kad skolos dydį patvirtina ir kreditoriaus pateikti duomenys: bendrovės apmokėtų sąskaitų likučių suvestinė, PVM sąskaitų – faktūrų nuorašai, duomenys apie atsakovo atliktus mokėjimus. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad bendrovės kreditoriui neapmokėtos skolos likutis yra 7 169,36 Lt. Pažymėtina, kad ir pati bendrovė, pateikdama buhalterinius duomenis, yra nurodžiusi, kad skola kreditoriui yra 6 152,10 Lt. Tačiau bendrovė, pateikdama duomenis apie kreditoriaus išrašytas sąskaitas, savo suvestinėje be pagrindo nėra nurodžiusi 2 PVM sąskaitų – faktūrų: 2009 m. balandžio 22 d. sąskaitos Nr. 0000325 1 149,54 Lt sumai ir 2010 m. sausio 18 d. sąskaitos Nr. 0000042. Pastaroji sąskaita yra priimta bendrovės ją pasirašant, todėl ji nepagrįstai neįtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. 2009 m. balandžio 22 d. sąskaita 0000325 nėra bendrovės pasirašytinai priimta, tačiau pažymėtina, kad kreditine PVM sąskaita – faktūra Nr. 0001, kuria įformintas kreditoriaus sumontuotos įrangos susigrąžinimas, yra nurodytas siurblio „AUTO JET 5-20H“, parduoto pagal aptariamą sąskaitą Nr. 0000325, susigrąžinimas. Tai reiškia, kad sąskaita Nr. 0000325 buvo išrašyta pagrįstai. Ši sąskaita buvo nurodyta ir kreditoriaus 2010 m. sausio 19 d. rašte bendrovei. Todėl darytina išvada, kad kreditoriaus pateikti įrodymai patvirtina įsiskolinimo dydį.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Apeliantas RUAB „LODEKSA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Gamteka“ kreditorinį reikalavimą atmesti.

11Apelianto teigimu, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, jas aiškinančią teismų praktiką. Negalima sutikti su teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog kreditorius išsivežė visą jam priklausiusią įrangą, nes ji prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams: kreditoriaus išrašytai kreditinei PVM sąskaitai – faktūrai Nr. 0001, 2010 m. sausio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, apelianto pirkimo – pardavimo sutartims su UAB „Agavita“ bei UAB „Pireka“. Kreditorius minėtoje kreditinėje sąskaitoje nurodė mažiau įrangos nei realiai išsivežė, o apeliantas šią sąskaitą pasirašė, nes buvo tvirtinama, kad įranga bus sureguliuota ir grąžinta. Tačiau kreditorius įrangos negrąžino, ir tokiu būdu apelianto buhalteriniuose dokumentuose liko 6 152,10 Lt skola – skirtumas tarp realiai išsivežtos ir kreditinėje sąskaitoje nurodytos įrangos. Kadangi kreditorius visą įrangą išsivežė, apeliantas neapmokėjo išrašytų sąskaitų, o kreditorius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Tik apeliantui iškėlus restruktūrizavimo bylą, tuo pasinaudodamas kreditorius kreipėsi su finansiniu reikalavimu dėl nesamos skolos. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2009 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0000325 yra nurodytas siurblio „AUTO JET 5-20H“ pardavimas, o kreditinėje PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0001 – jo susigrąžinimas, tačiau to nepaisant, kreditoriaus reikalauja padengti sąskaitą Nr. 0000325. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis niekuomet netvirtino, jog visa antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta įranga yra įsigyta iš UAB „Agavitas“, kadangi dalis įrangos buvo įsigyta iš UAB „Pireka“. Ta aplinkybė, kad dalis įrangos po sutarties nutraukimo buvo grąžinta UAB „Agavitas“, nereiškia, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra ne apelianto, o kreditoriaus, dėl ko akivaizdu, kad teismas neišsiaiškino, kokią įrangą kreditorius pasiėmė iš apelianto patalpų ir kas tai patvirtina, už kokią įrangą kreditorius reikalauja apmokėti, bei kiek ir už kokias realias PVM sąskaitas – faktūras apeliantas esą skolingas reikalavime nurodytą sumą.

12Kreditorius „Gamteka“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto apskaita yra netiksli, joje užfiksuotus duomenis paneigia kreditoriaus pateikti rašytiniai įrodymai.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Pirmosios instancijos teismas įvertino visumą byloje esančių įrodymų ir padarė pagrįstą išvadą, kad kreditorius išsivežė ne visą įrangą. Byloje esantys įrodymai (b. l. 8, 81-83) patvirtina, kad, nutrūkus apelianto ir UAB „Agavita“ bendradarbiavimui, pastaroji bendrovė susigrąžino apeliantui perduotą įrangą, ją iš karto perleido kreditoriui, kuris netrukus šią įrangą pardavė apeliantui. Faktinių aplinkybių konstatavo protokole (b. l. 17) užfiksuoti 2 nugeležinimo filtrai, minkštinimo filtras, kompresorius atitinka minėtą kreditoriaus iš UAB „Agavita“ perimtą ir apeliantui perduotą įrangą ir jos kiekį. Apelianto pateikta sutartis su UAB „Pireka“ (b. l. 58-60) nepaneigia šios išvados, nes iš pastarosios bendrovės pagal pateiktus įrodymus buvo įsigyti tik du filtrai, tuo tarpu minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta daugiau įrangos. Faktą, kad buvo išsivežta ne visa įranga, netiesiogiai patvirtina ir šalių susirašinėjimas, iš kurio (b. l. 13) matyti, jog apeliantas teiravosi kreditoriaus, kokia įranga buvo išgabenta, – išsivežus visą įrangą, toks klausimas nebūtų kilęs. Apelianto paaiškinimas, kad kreditorius kreditinėje sąskaitoje (b. l. 7) nurodė mažiau įrangos nei realiai išsivežė, o apeliantas šią sąskaitą pasirašė, nes buvo tvirtinama, kad įranga bus sureguliuota ir grąžinta, yra nelogiškas, nes iš šalių susirašinėjimo (b. l. 13-16) matyti, jog tuo metu tarp šalių buvo kilę nesutarimai, todėl apeliantas, protingai elgdamasis, neturėjo jokios priežasties pasirašyti jam nenaudingų dokumentų. Minėtas susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad kreditorius nuo pat pradžių reikalavo apmokėti skolą, ir paneigia apelianto kaltinimus kreditorių naudojantis jo finansiniais sunkumais.

16Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi kreditoriaus pateikta atsiskaitymų suvestine (b. l. 33), taip pat pripažino, kad apelianto apskaita (b. l. 72) buvo netiksli. Pastarosios išvados apeliantas iš esmės neginčija. Pažymėtina, kad pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius paprastai apeliantas nedetalizuodavo, kokią sąskaitą apmoką (b. l. 75-80), todėl negalima tiksliai nustatyti, už kokius konkrečiai įrenginius, medžiagas ar darbus apeliantas neatsiskaitė, tačiau tai paties skolos fakto nepaneigia.

17Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai