Byla 2S-189-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo UAB „Verslo dinamika NT“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Verslo dinamika NT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2009-05-19 tarp jo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu, pripažinti, kad atsakovas pažeidė 2009-05-19 sutartį ir atkurti iki neteisėto sutarties nutraukimo buvusią padėtį. Nurodė, kad pagal 2009-05-19 tarp jo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą sutartį jis iki 2009-12-30 tinkamai ir laiku vykdė prisiimtus įsipareigojimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), finansinės nuomos. Kadangi sutarties sudarymo tikslas buvo anksčiau bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto išpirkimas per AB „Swedbank“ susijusią įmonę – atsakovą UAB „Swedbank lizingas“, todėl ikisutartinių derybų metu šalys buvo susitarusios, kad pasibaigus 6 mėn. sutarties sąlygos dėl turto išsipirkimo įmokų mokėjimo apimčių bus peržiūrėtos, t. y. mokėjimai bus išdėstyti atsižvelgiant į jo finansines galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir artėjant terminui kuomet pagal grafiką buvo numatyta jo pareiga mokėti turto išpirkimo įmokas, jis su atsakovu vedė derybas, tačiau atsakovas, pažeisdamas sąžiningos dalykinės praktikos principus, 2010-02-03 parengė pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo ir ketinimo nutraukti sutartį, kuri jam buvo įteikta 2010-03-06. Toks atsakovo elgesys sukėlė sumaištį, atsakovas naudojasi savo pranašesne padėtimi, atsisako bendradarbiauti ir kooperuotis, t. y. atsakovas pažeidė bendruosius sutarčių vykdymo principus ir piktnaudžiaudamas teise nepranešęs jam ir atsisakęs priimti sutarties įvykdymą periodinėmis įmokomis atidėjus galutinį sutarties įvykdymo terminą, vienašališkai nutraukė sutartį. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti ginčo turtą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovui priėmus sprendimą nutraukti lizingo sutartį ir perimti ginčo turtą savo žinion, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl sprendimo įvykdymas dali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pasikeis šalių padėtis, buvusi prieš bylos nagrinėjimą.

4Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perleidimo, dėl šių patalpų nuomos, įkeitimo ar bet kokių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo draudimo iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 2 p., sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinyje suformuluotų reikalavimų įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti negalimas. Teismas sprendė, jog turto areštas nėra reikalingas, nes būsimam teismo sprendimui užtikrinti pakanka padaryti įrašą apie draudimą perleisti, įkeisti ar sudaryti panašaus pobūdžio sutartis dėl ginčo administracinių patalpų. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, kadangi manė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Verslo dinamika NT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2009-05-19 lizingo sutarties, kurios pagrindu jis įsipareigojo iš paties ieškovo įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nutraukimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis neteko teisės bet kuriuo būdu disponuoti nuosavu turtu ir gauti iš jo pajamas. Kita vertus, lizingo sutartis su ieškovu yra nutraukta, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginimo už naudojimąsi patalpomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turto arešto, numatyto CPK 675 str., 145 str. 1 d. 1, 3 p., paskirtis yra užkirsti kelią atsakovui perleisti ginčo turtą ir išvengti ginčo turto nusidėvėjimo, vertės sumažėjimo, atsitiktinio ar sąmoningo sunaikinimo ar sugadinimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Tačiau šio ginčo turto savininkas yra jis, ieškovas tik laikinai naudojosi turtu lizingo sutarties pagrindu, komercinės paskirties patalpos yra intensyviai naudojamas turtas, kuris sparčiai nusidėvi, o ieškovas žino, kad lizingo sutartis yra nutraukta, ir tai neskatina ieškovo tinkamai rūpintis turtu. Netinkama komercinio turto priežiūra gali lemti itin didelį turto vertės sumažėjimą, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 145 str. 2 d. įtvirtinto ekonomiškumo principo, neproporcingai suvaržo jo teises, palyginti su ieškovo teisėmis, pažeidžia teisingumo principą. Net jei teismas pripažintų, kad lizingo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, lizingo gavėjas neturėtų teisinio pagrindo reikalauti toliau valdyti ir naudoti lizingo objektą, nes teismas negali įpareigoti šalių likti sutartiniuose santykiuose. Kadangi lizingo sutartis jau yra nutraukta, todėl gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl teisėto ar neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Teismas nenurodė, kokia yra ieškinio suma, objektyvių kriterijų, pagrindžiančių realią grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Taip pat teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones jam apie tai nepranešus. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles pagal lizingo sutartis, bendra nesumokėta suma 2010 m. vasario mėn. buvo 273 157,83 Lt, todėl atsižvelgiant į laikinąsias apsaugos priemones, aplinkybes, susijusias su teisme nagrinėjamų bylų kiekiais, ieškovui yra palanku neveikti už greitą bylos išnagrinėjimą, nemokėti įmokų ir toliau naudotis turtu nemokamai, o jis neturi galimybių atsiimti turtą ar kitaip juo naudotis, kiekvieną mėnesį jo nuostoliai didėja apie 137 125,98 Lt (toks buvo įmokų dydis kas mėnesį), dėl to turi būti taikytas CPK 147 str. numatytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas. Tačiau teismas nepasisakė dėl galimų nuostolių, neanalizavo, ar laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo, ekonomiškumo principus palyginus su galimais nuostoliais. Teismas privalėjo pats savo iniciatyva pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

5Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 str. 4 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 2 p., pagrįstai ieškovo UAB „Verslo dinamika NT“ reikalavimams dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pripažinimo, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pažeidė lizingo sutartį, ir buvusios padėties iki lizingo sutarties nutraukimo atkūrimui užtikrinti nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perleidimo, įkeitimo draudimo iki bus išnagrinėta civilinė byla, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo būtina uždrausti atsakovui patalpas nuomoti ar sudaryti kitokio pobūdžio sandorius laikotarpiu, kuriuo bus nagrinėjama byla, nes toks laikinosios apsaugos priemonės mastas pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina.

8Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovo UAB „Verslo dinamika NT“ ieškinys ir buvo nagrinėjama civilinė byla dėl 2009-05-19 lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2009-05-19 sutarties pažeidimo ir reikalavimo atkurti iki neteisėto sutarties nutraukimo buvusią padėtį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Pagal LITEKO duomenis byla nėra baigta, t. y. nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl bylos baigties. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčas yra neturtinis, tačiau tai yra nurodyta neteisingai, nes iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis siekia turtinių pasekmių, todėl ieškinyje turėjo būti nurodyta ieškinio suma. Taip pat pagal suformuotą teismų praktiką reikalavimas dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (neteisėtu) yra turtinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1523/2010; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė, iškėlė civilinę bylą, atskiruoju skundu yra apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

9Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino iš dalies – nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perleidimo, dėl šių patalpų nuomos, įkeitimo ar bet kokių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo draudimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, yra tikslinga taikyti būtent CPK 145 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos garantuos būsimo sprendimo tinkamą įvykdymą, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsakovui perleidus kitiems asmenims nuosavybės teisę į ginčo administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad patenkinti ieškovo ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu ir atkurti iki neteisėto nutraukimo buvusią padėtį, reikalavimų nebus galima įvykdyti. Taip pat atsakovui įkeitus ginčo patalpas gali pasidaryti nebegalima įvykdyti teismo sprendimo, nes įkaito (hipotekos) turėtojas įgytų teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą (ginčo patalpas).

10Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taip pat taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi ekonomiškumo principo, kuris reiškia draudimą bet kurioms tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Taip pat būtina įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam nesuteikti nepagrįsto prioriteto, t. y. taikomas proporcingumo principas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr.2-48/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra patalpų savininkas, lizingo sutartis nutraukta, apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovas atsakovui moka už naudojimąsi patalpomis ar moka kitas įmokas, t. y. kad atsakovo, kaip turto savininko, interesai nėra pažeidžiami, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo suvaržyti atsakovo, kaip patalpų savininko, teisę sudaryti sandorius su patalpomis, išskyrus patalpų perleidimo kitų asmenų nuosavybėn ir įkeitimo sandorius, kai bus nagrinėjama byla.

11Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą pagal CPK 147 str. 1 d., aplinkybes, susijusias su galimais jo nuostoliais. Kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo duomenų apie galimus atsakovo nuostolius, todėl pagrįstai jų netaikė. Atsakovui neužkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 str. 1 d.

12Atsakovas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovo prašymą nepranešęs atsakovui. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o pagal CPK 148 str. tokias aplinkybes nustato klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas.

13Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina: panaikintina nutarties dalis, kuria padaryti įrašą registre dėl atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teisę priklausančių administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, bet kokių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo draudimo iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo; kita nutarties dalis, kuria padaryti įrašą registre dėl atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teisę priklausančių administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo, įkeitimo draudimo iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo, paliktina nepakeista. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 302, 337, 338 str.,

14n u t a r i a:

15Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį pakeisti.

16Panaikinti nutarties dalį, kuria

Nutarė

17padaryti įrašą registre dėl atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų (1B2p), esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos, bet kokių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo draudimo iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo.

18Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

19Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.