Byla I-4448-473/2012

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo Migracijos departamento atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Q. D. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ( - ) sprendimą Nr. ( - ) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini piliečiui Q. D. V. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Skunde (b. l. 1-4) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas buvo sulaikytas 2012-09-13 ir tą pačią dieną buvo atlikta jo apklausa. Pareiškėjas nesuprato, kad apklausos metu turi išsamiai paaiškinti visas aplinkybes, kodėl išvyko iš savo kilmės valstybės, bei nurodyti, koks tiksliai pavojus jam gresia, jeigu jis būtų grąžintas į savo kilmės valstybę. Pakartotinė apklausa nebuvo atlikta. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys buvo grynai ekonominės. Nors apklausos metu jis nurodė, kad norėtų grįžti į kilmės valstybę, tačiau šis pareiškėjo atsakymas neturėjo būti vertinamas vienareikšmiškai, kadangi apklausos metu jis buvo išsigandęs, šis jo atsakymas turėtų būti siejamas su noru greičiau baigti apklausos procedūras ir paleisti jį iš suėmimo. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia pavojus. (duomenys neskelbtini) egzistuoja nenutrūkstami žmogaus teisių pažeidimai, valdančioji partija stipriai varžo piliečių politines teises, t.y. nėra leidžiama pakeisti vyriausybės ar valdančiosios partijos; yra varžomos piliečių civilinės teisės ir laisvės; egzistuoja korupcija teismų ir policijos sektoriuose. Be to, vyriausybė apribojo žiniasklaidos, susirinkimų, asociacijų ir judėjimo laisves, pareiškėjui yra grėsmė būti persekiojamam.

3Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad pareiškėjo prašyme nurodyti ir pirminės apklausos metu patvirtinti išvykimo iš ( - ) motyvai - siekis išvengti kilmės šalyje iškilusių ekonominių sunkumų, noras įsidarbinti užsienyje - nepagrindžia būtinumo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tiesiogiai paklaustas apie kilmės šalyje patirtą persekiojimą arba grėsmę, pareiškėjas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad ( - ) jis jokio persekiojimo ar smurto nepatyrė, todėl teiginys apie tai, kad Migracijos departamentas neatliko pakartotinės apklausos, per kurią galėtų „išsiaiškinti visas pareiškėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes“ yra nepagrįstas. Nei LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas Migracijos departamentui nenumato imperatyvios pareigos atlikti pakartotinę prieglobsčio prašytojo apklausą. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą remdamasis byloje turima informacija, pareiškėjo pasisakymą apie tai, kad jis nori kuo greičiau grįžti namo, vertino kaip aplinkybę, įrodančią kad jis nebijo grįžti į (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko ne dėl persekiojimo baimės, bet siekdamas pagerinti savo materialinį gerbūvį. Asmenys, paliekantys kilmės šalį dėl ekonominių ar kitokių asmeninių priežasčių nėra pripažįstami pabėgėliais, todėl Migracijos departamentas priėmė pagrįstą išvadą kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neleidžia manyti, kad jis kilmės šalyje buvo patyręs persekiojimą 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso kontekste. Pareiškėjas nenurodė, kad priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, taip pat nepateikė kilmės šalyje jam individualiai kylančios grėsmės įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, pažeidžiamos jo žmogau teisės ir pagrindinės laisvės.

4Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta (b. l. 32).

5Bylos faktinės aplinkybės.

6Šio ginčo esmė – Migracijos departamento ( - ) sprendimo Nr. (( - ) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui Q. D. V. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

7Prieglobsčio prašytojo byloje ( - ) (toliau – prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ( - ) pilietis Q. D. V. 2012-09-13 apie 07.45 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie VRM) Ignalinos rinktinės pareigūnų, ( - ) km., Pabradės sen. teritorijoje (prieglobsčio prašytojo byla b. l. 1-3). 2012-09-13 pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl ekonominių problemų kilmės valstybėje (prieglobsčio prašytojo byla b. l. 4-5). 2012-09-13 atlikta pareiškėjo apklausa, užpildytas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (prieglobsčio byla, b. l. 6-13). Kaip priežastis, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės, pareiškėjas nurodė, kad iš ( - ) išvyko 2012 m. gegužės mėn., vyko į Rusiją, kur dirbo statybose, vėliau sugalvojo vykti į Lenkiją dirbti. Iš Maskvos atvyko į Baltarusiją, tada ėjo pėsčiomis iki automobilio, kuris turėjo juos nuvežti į Lenkiją. Įsėdus į automobilį, juos sulaikė pasieniečiai. Apklausos protokole pareiškėjas taip pat nurodė, kad pageidauja kuo greičiau grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas, remdamasis Prieglobsčio reikalų skyriaus ( - ) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui Q. D. V. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ ( - ) sprendimu Nr. (( - ) nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į ( - ), o taip pat uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo dienos (prieglobsčio byla, b. l. 22-25, 26-27).

8Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos klausimus, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo nuostatas, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 str. 1 d., Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 str. 2 d. nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Įstatymo 86 str. 1 d. nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 str. 1 d. numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatymo 87 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

9Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 str. 1-3 punktuose ir nenustatyta 77 str. nurodytų aplinkybių. Pagal Įstatymo 87 str. 1-3 p. nuostatas, turi būti visiškai pagrįsta baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

10Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012-08-31 pažyma Nr. ( - ) ,,Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį ( - )“ (prieglobsčio byla, b. l. 35-44). Atsižvelgus į pažymoje esančią informaciją, žmogaus teisių pažeidimai ( - ) susiję su griežtomis piliečių politinių teisių ir pilietinių laisvių apribojimais, teisminės sistemos ir policijos korupcija ir yra įvardyti konkretūs (duomenys neskelbtini) paplitę žmogaus teisių pažeidimai - nuolatinis netinkamas policijos elgesys su įtariamaisiais suėmimo ar sulaikymo metu, savavališki suėmimai ir sulaikymai už politinę veiklą bei teisės į sąžiningą ir greitą teismą neužtikrinimas, vis labiau ribojamos teisės į privatumą spaudos, žodžio, susirinkimų, judėjimo ir susivienijimų laisvę, priešiškų nuomonių slopinimas, įvairiuose lygiuose klestinti policijos korupciją smurtas prieš moteris ir jų diskriminaciją prekyba žmonėmis, seksualinis vaikų išnaudojimas, diskriminacija visuomenėje dėl etninės kilmės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės bei ŽJV / AIDS statuso. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad kilmės valstybėje dalyvavo politinėje veikloje, priklausė religiniai, etninei mažumai ar turėjo kokių nors problemų su valdžia, dėl ko jis buvo persekiojamas, jo atžvilgiu panaudoti smurto veiksmai ar buvo pažeistos žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės. Remiantis prieglobsčio prašytojo byloje esančia informacija, nenustatyta, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies tikslas buvo paprašyti prieglobsčio, be to, ir pats pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl ekonominių priežasčių, siekdamas susirasti darbo. Dirbo ( - ), tačiau nėra duomenų, kad prašė ten prieglobsčio. Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik po jo sulaikymo, be to ir šiame prašyme nurodė, kad prieglobsčio prašosi dėl ekonominių priežasčių.

11Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“. Pagal byloje esančius duomenis galima padaryti išvadą, kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai, todėl atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai padarė išvadą, kad vienintelis pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo tikslas – išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o ne gauti tarptautinę apsaugą nuo persekiojimo ar smurto ir įvertino, ir kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

12Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo priklausimo rizikos grupėms ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2 d., nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, bei atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Remiantis prieglobsčio prašytojo byloje esančia medžiaga (prieglobsčio prašytojo byla, b. l. 6-13), pareiškėjo apklausų metu dalyvavo vietnamiečių kalbos vertėjas. Pareiškėjui pasirašytinai išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis supažindintas su pirminės apklausos svarba ir tikslu, todėl jo argumentus, kad dėl kalbos barjero jis negalėjo tinkamai pagrįsti savo prieglobsčio prašymo, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

13Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką. Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo priimtas ( - ), nepažeidžiant Įstatyme nustatytų terminų. Atsakovas priėmė sprendimą remdamasis motyvuota išvada, kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį pavojaus ( - ), todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 str. 1 d. ir papildomą apsaugą, pagal Įstatymo 87 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

14Atsisakius pareiškėjui suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pastarasis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus galutiniam sprendimui pareiškėjo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centrui vykdyti ( - ) piliečio Q. D. V., išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į ( - ) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo dienos.

15Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento ( - ) sprendimas Nr. ( - ) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui Q. D. V. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17pareiškėjo Q. D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.