Byla 2A-963-115/2007

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo LR Generalinio prokuroro atstovei prokurorei Sigitai Vasiliauskienei, atsakovui G. V. ir jo atstovui adv. Linui Viliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir G. V. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-335/2007 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, G. V. , tretiesiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, Labanoro regioninio parko direkcijai, dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinius.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4LR generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui, jo išduotus 2006-04-07 ir 2006-12-13 G. V. statybos leidimus sodybos atstatymui žemės sklype, kurio ( - ), esančiame ( - ) ir įpareigoti G. V. nugriauti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir pirtį. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad pagal G. V. Molėtų rajono savivaldybės administracijai pateiktą paraišką jos direktorius 2005-08-01 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui minėtame žemės sklype, Nuolatinė statybos komisija 2006-04-06 protokolu rekomendavo išduoti statybos leidimą ir 2006-04-07 ja remiantis G. V. buvo išduotas leidimas Nr. P5-45 gyvenamojo namo ir pirties atstatymui; šis leidimas 2006-12-13 buvo perrašytas. Tačiau ieškovo atstovės teigimu projektavimo sąlygų sąvadas parengtas ir statybos leidimai buvo išduoti pažeidus imperatyvias teisės normas, todėl yra niekiniai ir negaliojantys, o statomi statiniai nugriautini. Prie paraiškos pridėtame pažymėjime apie G. V. nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą nurodyta, kad minėtam žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos, nes sklypas yra draustinio teritorijoje, kur draudžiama statyti statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. G. V. pateikta Utenos apskrities archyvo pažyma apie A. ūkinį kiemą ( - ) nepatvirtina, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba, nes 2005-05-30 pirkimo-pardavimo sutartimi jis įsigijo 12.830 ha žemės sklypą, kuriame sodybos liekanų nebuvo. A. sodyba buvo kitiems asmenims dabartiniu metu priklausančiame žemės sklype - L. ir L. A. . Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas apie sklype rastus apsamanojusius akmenis nėra tinkamas dokumentas, nes sodybos buvimo faktas gali būti įrodomas istoriniais archyviniais dokumentais arba teismo sprendimu. Be to, pažeistas ir statinių užstatymo plotas, nesilaikyta privalomų atstumų iki vandens telkinio linijos ir todėl nustačius, kad G. V. statinius statėsi turėdamas neteisėtai išduotus leidimus, jis turi būti įpareigotinas juos nugriauti. LR generalinio prokuroro atstovas nurodė, kad V. sodyba, kurios egzistavimu atsiliepime remiasi G. V. , niekaip nėra susijusi su A. ūkiniu kiemu ir atsakovo žemės sklypu.

5Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieškinį ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad jis, gavęs statybos leidimus, atstatinėja jo sklype buvusią V. sodybą, iš kurios, kaip esą nurodė antstolis savo faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, yra išlikę namo pamatai.

6Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2005-08-01 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. P-4-167 dėl sodybos atstatymo buvo analizuotas kelis kartus ir tik įsitikinus, kad realiai žemės sklype buvo sodyba, atsakovui G. V. buvo išduotas gyvenamojo namo ir pirties atstatymo leidimas.

7Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti, nes statybos leidimai išduoti teisėtai, viešajam interesui žala nepadaryta. Trečiojo asmens manymu, šiuo atveju neturi reikšmės kieno konkrečiai buvo sodyba dabartiniame G. V. priklausančiame žemės sklype.

8Tretysis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija nurodė, kad nekyla jokių abejonių dėl G. V. žemės sklype buvusios V. sodybos. Todėl jam išduotos projektavimo sąlygos įstatymui neprieštaravo ir statybos leidimai G. V. buvo išduoti teisėtai. Taip pat nurodė, kad jeigu atsakovas G. V. neteisėtai pasinaudojo Utenos archyvo pažyma apie buvusią sodybą, priklausiusią A. A. , statybos leidimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir pastatai nugriauti.

9Molėtų rajono apylinkės teismas 2007-06-06 sprendimu ieškinį pilnai tenkino ir pripažino negaliojančiu Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-08-01 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-167 sodybos atstatymui G. V. žemės sklype, kurio ( - ) , esančiame ( - ). Taip pat pripažino negaliojančiais Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-07 G. V. išduotą statybos leidimą Nr. P5-45 ir 2006-12-13 perrašytą statybos leidimą Nr. P5-177 sodybos atstatymui ( - ) Įpareigojo atsakovą G. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nebaigtus statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir pirtį (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius ( - ). Priteisė iš atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir G. V. po 50 Lt žyminio mokesčio ir po 6,80 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 419 nustatyta, kad buvusi sodyba tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus G. V. galėjo būti leidžiamas tik buvusios sodybos atstatymas, tačiau prieš rengiant statybos projektavimo sąlygas jis kartu su paraiška privalėjo pateikti Molėtų rajono savivaldybės administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jam priklausančiame sklype egzistavo sodyba. G. V. pateikė Utenos apskrities archyvo 2005-06-07 pažymą apie A. ūkinio kiemo pastatus, kuri, kaip nustatyta, nepatvirtina sodybos buvimo G. V. žemės sklype, nes minėtam ūkiniam kiemui priklausę pastatai yra N. A. atkurtame ir L. A. padovanotame 3ha žemės sklype, iš kurių Molėtų rajono savivaldybės administracija 2004-05-10 išdavė L. ir L. A. statybos leidimą Nr. P5-27 namo perstatymui šiame sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija tinkamai neišnagrinėjo G. V. pateiktų dokumentų ir padarė objektyviai nepagrįstą išvadą, kad jis siekia atstatyti buvusią sodybą bei be teisėto pagrindo parengė ir išdavė projektavimo sąlygas neva sodybos atstatymui. Žemės paviršiuje apaugę žolėmis rasti ir atkasti akmenys, pirmos instancijos teismo vertinimu yra abejotini duomenys ir jokiu būdu neįrodo sodybos egzistavimo fakto, nepaisant to, kad Nacionalinė žemės tarnyba aiškindama G. V. topografinio žemėlapio sutartinio ženklo reikšmę, nurodė, jog jį dominančioje vietoje ( - ) prie ežero yra pažymėta sodyba. Teismas pažymėjo, kad nors pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. Nuolatinė statybos komisija privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar G. V. vykdoma statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (statybos techninį reglamentą), ji tinkamai nepatikrino ar įvykdyta Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto parengtų projektavimo sąlygų 3 p. nurodyta sąlyga, kad atstatomų pastatų plotai neturi būti didesni už esamų pamatų plotus. Komisijai neturint jokių duomenų apie buvusius statinius G. V. žemės sklype, išskyrus teisiniu požiūriu nereikšmingą pažymą apie A. ūkinį kiemą 2007-02-27 Geodezijos instituto pažymą atsakovas pateikė tik teismui, kad gyvenamojo namo ( - ) matmenys pagal 1949 ir 1952 m. aeronuotraukas buvo 9,5x4,2 m, o kito statinio 4x5 m, kaip matyti iš aiškinamojo rašto, neva atstatomoje sodyboje vieta pirčiai 25,94m2, vėliau 24,31m2 ploto buvo parinkta 15 m atstumu nuo ežero šlaito briaunos, o namui 121,13m2 ploto - 50 m nuo šios briaunos, kas yra draudžiama pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus pastatus draudžiama arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m nuo terasos šlaito briaunos). 2006-04-06 protokolu sodybos projektą parengusios firmos „Oikos“ savininkės A. Putvinskienės sutuoktinis be pagrindo rekomendavo išduoti G. V. statybos leidimą, kas neteisėtai ir buvo padaryta 2006-04-07, jame be kita ko nurodžius pirties užstatymo plotą - 25,94m2, nesutampantį su nurodytuoju projekte. 2006-12-13 statybos leidimas buvo perrašytas ir jame, nors pirties plotas buvo patikslintas iki 24,31m2, tačiau gyvenamojo namo bendrasis plotas nurodytas 121,13m2, kai Labanoro regioninio parko direkcijos parengtose projektavimo sąlygose jis galėjo būti ne didesnis kaip 120m2 ploto. Todėl pirmos instancijos teismas laikė, kad šis perrašytas statybos leidimas dėl anksčiau nurodytų priežasčių pripažintinas išduotu neteisėtai. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo žemėje statomi statiniai šiurkščiai pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus. Todėl projektavimo sąlygų sąvadą ir G. V. neteisėtai išduotus statybos leidimus, pažeidus imperatyvias įstatymo normas, teismas pripažino negaliojančiais, nes jie yra niekiniai (LR CK 1.80 str.). Jų išdavimo ir nuosavybės teisės į nebaigtą statinį registravimo metu galiojo 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinta LR CK 4.103 str. redakcija, nustatanti, kad asmenys, kurie statinį statosi turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti ir statytojas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą jį nugriauti. Todėl teismas laikė LR generalinio prokuroro reikalavimą pagrįstu ir konstatavo, kad atsakovo nebaigti statyti statiniai turi būti nugriauti jo pačio lėšomis, paliekant jo nuosavybei statybines medžiagas.

10Atsakovas G. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese formuojami žemės sklypai nebūtinai turi atitikti iki 1940 m. savininkų nuosavybės teisėmis valdytų žemės sklypų istorines ribas, ypač tose vietovėse, kuriose buvo rėžiniai kaimai. Pažymi, kad ieškovo pateikta Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl žemės sklypų priklausomybės patvirtina informaciją apie dalį buvusių savininkų, tačiau nepaneigia fakto, kad istoriškai žemės sklype buvo dviem asmenims priklausiusios sodybos. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nuostata, kad sodybos egzistavimo faktas gali būti įrodomas tik archyviniais – istoriniais dokumentais, nevertino kitų byloje esančių dokumentų. Atsakovas nurodo, kad civilinėje byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kad buvo ir kitos, kitiems savininkams priklausiusios sodybos pamatai. Atsakovas G. V. nesutinka su teismo nuomone, kad antstolio Irmanto Gaidelio 2006-11-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas pagrįstu įrodymu, nes tai tik subjektyvus pareigūno vertinimas, kurį jis atliko atsakovo G. V. pavedimu. Antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas turėtų būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas įrodymas. Be to, pareigūnams iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Utenos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Labanoro regioninio parko direkcijos, kurie apžiūrėjo visą žemės sklypą ir jiems nekilo abejonių dėl išlikusių sodybos pamatų. Nagrinėjant bylą atsakovas pateikė teismui dokumentus apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius pastatus. Be to, teismui buvo pateikti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinis žemėtvarkos instituto archyve esantys Lietuvos vietovių žemėlapiai. Sodybos faktą patvirtina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto geodezijos instituto atlikta 1949 m. aeronautikos nuotraukos ekspertizė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas mano, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija, išduodama atsakovui leidimą statyboms, nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų. Atsakovas taip pat nurodo, kad siekiant išsaugoti pakrantės estetinį vaizdą, valstybės institucijų sprendimas atsakovo atstatomus statinius formuoti kitose vietose, gyvenamąjį namą projektuojant toliau nuo ežero terasos šlaito briaunos, o pirtį šalia buvusių pamatų yra pagrįstas specialistų žinių bei vertinimų, todėl nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Nepagrįsta teismo išvada, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija, perrašydama statybos leidimą, pažeidė teisės aktus, statybos leidime nurodydama, kad gyvenamojo namo bendras plotas – 121,13 kv.m., nors Labanoro regiono parko direkcijos parengtose projektavimo sąlygose nurodyta, kad gyvenamojo namo užstatymo plotas ne didesnis kaip 120 kv.m. Ši išvada nepagrįsta, nes pirmos instancijos teismas supainiojo gyvenamojo namo bendrojo ploto ir gyvenamojo namo užstatymo ploto sąvokas, kurios nėra tapačios. Atsakovas pažymi, kad teismas įpareigodamas nugriauti statinius, neįvertino didžiulių materialinių nuostolių, kuriuos atlyginti turėtų institucijos, išdavusios leidimą statyboms.

11Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas pažymėjo, jog žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės O. K. , J. A. ir N. A. , buvusius statinius: gyvenamąjį namą (statybos pabaigos metai - 1931) ir šešis pagalbinio ūkio pastatus pagal 2003-07-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1881 nuosavybėn įgijo L. A. ir L. A. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-01-12 išrašai). Molėtų rajono savivaldybė 2004-05-10 išdavė statybos leidimą Nr. P5-27 naujai statybai (perstatymui) L. ir L. A. , statybos objektas - gyvenamasis namas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Šiuo pagrindu ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas G. V. negalėjo pasinaudoti Utenos apskrities archyvo 2005-06-07 pažyma Nr. N4-800 apie A. A. , R. (R.) A. (A.) ūkinio kiemo pastatus, įrodinėdamas, kad žemės sklype buvo sodyba. Atsakovas pabrėžia, kad žemės sklypai formuojami vadovaujantis LR Žemės įstatymu, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika ir t.t., ir jų sklypo ribos nebūtinai sutampa su istorinėmis iki 1940 metų buvusio sklypo ribomis, jei tokios dokumentų pagrindu yra nustatytos ir sklypas buvo ne rėžiniame kaime. Ieškovo pateikta Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl žemės sklypų priklausomybės patvirtina informaciją apie dalį buvusių sklypų savininkų, tačiau niekaip nepaneigia fakto, kad istoriškai žemės sklype buvo dviem asmenims priklausiusios sodybos. Civilinėje byloje pakanka rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ginčo žemės sklype buvo ir kitos, kitiems savininkams priklausiusios sodybos pamatai. Apelianto nuomone esamų dokumentų akivaizdžiai pakanka padaryti išvadą, kad ginčo žemės sklype yra buvusi dar viena sodyba. Atsakovas pažymėjo, kad Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas tiesiogiai įpareigoja parko direkciją apžiūrėti vietą, o ją apžiūrėjus ir sprendžiant klausimą dėl projektavimo sąlygų derinimo, dalyvauti vietoje, parenkant atstatomai sodybai vietą. Todėl parko direkcijos darbuotojų veiksmus dėl vietos apžiūros ir projektavimo sąlygų derinimo vertinti kaip subjektyvius, kaip kad juos vertina pirmos instancijos teismas sprendime, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas sprendime nurodė, kad G. V. pagal 2005-05-30 pirkimo-pardavimo sutartį iš K. ir J. A. įsigijo nuosavybėn 12,830 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir kuriame nebuvo statinių ar sodybos liekanų. Kokiu pagrindu ir kokiais dokumentais vadovaujantis buvo padaryta tokia išvada, pirmos instancijos teismas nenurodė. Atsakovas pažymi, kad šią situaciją vertino kelių žinybų atstovai ir po kelių patikrinimų vieningai nutarė, kad esamų dokumentų pakanka išduoti projektavimo sąlygas ir koreguoti leidimą statybai saugomoje teritorijoje. Atsakovas G. V. teismui pateikė faktinių aplinkybių protokolą, kurio teismas nevertino, kaip įrodymo, kadangi antstolio I.Gaidelio 2006-11-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra atliktas ne teismo pavedimu, kaip turėtų būti pagal LR CPK 635str. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinių aplinkybių protokolą antstoliai turi teisę surašyti vadovaudamiesi LR Antstolių įstatymo 23 str. pagrindu, pagal fizinio asmens prašymą ir tai yra oficialus rašytinis įrodymas.

12LR generalinis prokuroras atsiliepimu į abu apeliacinius skundus prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Atsakovas G. V. nurodė, kad ketina atstatyti I. V. sodybą, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad I. V. sodyba buvo dabartiniame žemės sklype, kurį atsakovas įsigijo iš A. Atsakovas G. V. niekaip negali būti susijęs su buvusiu I. V. ūkiu, t.y. atsakovas neįgijo I. V. turtėtos žemės ir juo labiau jo buvusios sodybos liekanų. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai atmetė Labanoro regioninio parko direkcijos argumentus, kad sodybos buvimo faktą įrodo direkcijos darbuotojo, išvykusio į būsimos statybos vietą, vieno statinio pamatų ir vaismedžių aptikimas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nelaikė įrodymu apie buvusios sodybos egzistavimą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Kadangi jis surašytas ne teismo pavedimu, o atsakovo G. V. iniciatyva, neturi jokios įrodomosios galios pagal LR CPK 635 str. Akivaizdu, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija tinkamai neišnagrinėjusi G. V. pateiktų dokumentų, parengė projektavimo sąlygų sąvadą ir išdavė statybos leidimą, kurie prieštarauja imperatyvioms Saugomų teritorijų įstatymo, Statybos įstatymo, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentui ir kitoms nuostatoms, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino juos negaliojančiais.

13Tretysis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimu į apeliantų apeliacinius skundus nurodė, kad palaiko jų skundus, prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti LR generalinio prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą. Pažymi, kad Labanoro regioninio parko direkcijos pareigūnas buvo nuvykęs į G. V. sklypą ir jo pakraštyje rado vieno statinio pamatus, vaismedžius. Kadangi žemė buvo dirbama tai daugiau pamatų liekanų ir negalėjo išlikti. Tretysis asmuo daro išvadą, kad atsakovas G. V. pateikė daugiau įrodymų, kad būtų išduotas statybos leidimas sodybos atstatymui, negu to reikalauja LR saugomų teritorijų įstatymas.

14Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus patenkinti ir panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-06-06 sprendimą ir priimti naują. Pažymi, kad archyvinės pažymos nenurodo, kurioje vietoje tiksliai buvo sodyba, todėl statybos leidimus išduodantys pareigūnai vyksta į vietą įsitikinti, ar yra išlikę buvusios sodybos liekanų. Tai atlikti įpareigoja LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. Tačiau pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad į G. V. sklypą nuvykę pareigūnai iš įvairių institucijų, konstatavo, jog ten yra išlikusių sodybos liekanų.

15Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

18Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad LR Generalinis prokuroras prašo pripažinti negaliojančiais Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir 2006-04-07 ir 2006-12-13 atsakovui G. V. išduotus statybos leidimus sodybos atstatymui žemės sklype, kurio ( - ), esančiame ( - ), ir įpareigoti G. V. nugriauti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir pirtį. Ieškinyje teigiama, kad 2005-08-01 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas ir leidimai gyvenamojo namo ir pirties atstatymui yra išduoti atstatymui minėtame žemės sklype neteisėtai. Nuolatinė statybos komisija 2006-04-06 protokolu juos rekomendavo išduoti pažeidus imperatyvias teisės normas, todėl yra leidimai statybai yra niekiniai ir negaliojantys, o statomi statiniai nugriautini. Šie teiginiai yra grindžiami tuo, kad G. V. turimam žemės sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, nes sklypas yra draustinio teritorijoje, kur draudžiama statyti statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Tuo tarpu G. V. pateikta Utenos apskrities archyvo pažyma apie A. ūkinį kiemą ( - ) nepatvirtina, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba, nes 2005-05-30 pirkimo-pardavimo sutartimi jis įsigijo 12.830 ha žemės sklypą, kuriame sodybos liekanų nebuvo. A. sodyba buvo kitiems asmenims dabartiniu metu priklausančiame žemės sklype, t.y. L. ir L. A. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas apie sklype rastus apsamanojusius akmenis nėra tinkamas dokumentas, nes sodybos buvimo faktas gali būti įrodomas istoriniais archyviniais dokumentais arba teismo sprendimu. Be to, pažeistas ir statinių užstatymo plotas, nesilaikyta privalomų atstumų iki vandens telkinio linijos.

20Pirmos instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais ir pripažino, kad išduodant sąvadą ir leidimus sodybos atstatymui buvo pažeisti įstatymai, todėl ieškinį partenkino.

21Atsakovas G. V. ir Molėtų rajono savivaldybės administracija apeliaciniais skundais su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o ieškinį atmesti.

22Tretieji asmenys su apeliaciniais skundais sutinka.

23Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas, todėl naikintinas dalyje dėl įpareigojimo atsakovą nugriauti statinius ir priimtinas naujas, kuriuo nustatomas kitas pažeidimų šalinimo būdas.

24Visų pirma, tai byloje pateiktais dokumentais neginčijamai nustatyta, kad atsakovui G. V. priklausantis žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko K. kraštovaizdžio draustinio teritorijoje (b.l. 70-71). Tuo tarpu tokioms teritorijoms galioja specialios teisės normos ir nustatyti apribojimai. Atsakovas teisme faktiškai jau pripažįsta, kad jis rengiasi atstatyti ne A. ūkinio kiemo pastatus, kaip buvo bandoma įrodyti anksčiau. A. sodybos atstatymui leidimas yra išduotas kitiems asmenims, t.y. A. (b.l. 69). Todėl atsakovas teigia, kad jo įsigytoje žemėje yra I. V. sodybos liekanos, tačiau jis faktiškai nepateikė teismui duomenų, kad I. V. sodyba buvo jo dabartiniame žemės sklype, kurį atsakovas įsigijo kaip dalį priklausančio kitiems asmenims. Be to, nėra aišku kaip I. V. sodyba ar statiniai galėjo atsidurti A. ūkiui priklausančiame žemės sklype, į kurį natūroje atkurtos nuosavybės teisės. Tai rodo, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovo G. V. įsigytas žemės sklypas nėra susijęs su buvusiu I. V. ūkiu, o atsakovas negalėjo įgyti I. V. turtėtos žemės ar jo buvusios sodybos liekanų. Pažymėtina, kad I. V. nuosavybės teisės į žemę atkuriamos nebuvo (b.l. 158), o A. sodybos atkūrimui leidimas jau išduotas ir nėra nuginčytas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių, sodų liekanų, taip pat sodybose, pažymėtose vietovės ar kituose planuose. Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punkte yra įtvirtinta sodybos sąvoka - sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Kaip būtinus sodybos elementus minėtas teisės aktas nurodo juridiškai įformintą sodybinį žemės sklypą, jame pastatytą gyvenamąjį pastatą (namą), šio namo priklausinius. Pagal 2002-08-10 Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 29.1p. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kurie negali būti statomi toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo.

25Šių teisės aktų analizė rodo, kad saugomose teritorijose įstatymas suteikia išimtinę teisę statyti ar atstatyti statinius tik asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, o taip pat jame yra (ar buvo) gyvenamasis namas.

26Kad A. žemėje buvo suformuotos dvi atskiros sodybos archyvinių duomenų nėra. Atskiros sodybos egzistavimo fakto atsakovui priklausančiame žemės sklype negali patvirtinti ir bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomi įrodymai (archyvinė pažyma Nr.4-403 apie I. V. buvusį ūkinį kiemą, VGTU Geodezijos instituto pažyma Nr. 1570 ir 2007-08-31 priedas prie pažymos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Pažymėtina, kad Geodezijos instituto pažymoje (b.l. 98, 99) yra identifikuoti ir statiniai, o taip pat nurodytas jų dydis, tačiau Nacionalinės ŽŪT prie ŽŪM rašte yra nurodyta, kad 1952m. kartografinėje medžiagoje sodyba yra pažymėta nemasteliniu sutartiniu ženklu (b.l. 145). Be to, kolegija mano, kad atsakovo nurodytos statinių liekanos gali būti susijusios ir su ta pačia A. sodyba, kadangi jos yra tam pačiam asmeniui priklausančioje žemėje, o atsakovas nurodė, kad A. sodyba nėra toli nuo užfiksuotų liekanų. Taip pat pažymėtina, kad nurodomo tariamo gyvenamojo namo išmatavimai(9,5m.x4,2m.) kelia abejonių dėl buvusio statinio paskirties. Be to, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7p. pagrindu sodybos buvimo faktas turi būti įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Tuo tarpu antros sodybos buvimas A. žemėje šiais būdais nėra įrodytas, o neaiškios paskirties ir nenustatytų kam priklausančių statinių liekanų buvimas faktiškai negali suteikti teisės vietoje buvusios vienos sodybos atkurti dvi. Taigi, galima daryti išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija pažeidė Statybos įstatymą, kuris reikalauja laikytis tam tikrų sąlygų, susijusių su saugomų teritorijų apsauga (Įstatymo 2str. 32 ir 34d., 20str.) ir tinkamai neišnagrinėjo G. V. pateiktų dokumentų bei padarė nepagrįstą išvadą dėl sodybos ( - ) atstatymo. Todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl išduotų leidimų neteisėtumo, nes nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys buvusią sodybą atsako įsigytame žemės sklype.

27Kolegija nesutinka ir su G. V. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nustatė ir kitus įstatymų pažeidimus. Visų pirma, tai iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamasis namas yra statomas 50m. atstumu nuo I. ežero šlaito briaunos, o pirtis-15m.(žr. planą ir aiškinamąjį raštą prie projekto). Tuo tarpu šis atstumas pagal Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų 127.9.1p. reikalavimus, patvirtintus LR. Vyriausybės 1992-05-12 nut. Nr. 343, gali būti tik rekonstruojant gyvenamuosius namus ar jo priklausinius esamose, o ne buvusiose sodybose, kitais atvejais šis atstumas negali būti mažesnis 50 metrų nuo ežero šlaito briaunos. Todėl galima daryti išvadą, kad specialios sąlygos nustatant pirties atstumą iki vandens telkinio yra pažeistos. Iš pateiktos medžiagos taip pat nėra aišku kodėl derinant projektą nebuvo atsižvelgta į Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto projektavimo sąlygų 3p., t.y., kad atstatomų pastatų plotas neviršytų pamatų plotų. Nemastelinių aeronuotraukų pagrindu (b.l. 98) nustatytas gyvenamojo namo bendras plotas pagal pamatų plotą sudaro 39,9kv.m. (9,5mx4,2m.), o pirties - 20kv.m.(4mx5m). Pirminiame statybos leidime yra nurodytas 98,98kv.m gyvenamojo namo ir 25, 94kv.m. pirties užstatymo plotas. Iš perrašyto leidimo matosi, kad gyvenamojo namo bendras plotas nurodytas 121,13kvm., o pirties - 24,31 kv.m. 2006-10-23 statybos patikrinimo akte (b.l. 25) ir 2006-101-23 statinio statybos sustabdymo akte (b.l.17-19) nurodyta, kad statomos pirties bendras plotas yra 47,7kv.m. Tuo faktiškai yra pažeista LR Saugomų teritorijų 20str.6d., nes pirties bendras plotas negali viršyti 25kv.m. Įstatymas numato, kad kitų statinių dydžiai turi būti nustatomi vadovaujantis saugomų teritorijų reglamentu. Pagal Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 29.1p. gyvenamojo namo bendras užstatymo plotas negali viršyti 120 kv.m. Kolegija mano, kad faktiškai užstatymo plotas gali nesutapti su gyvenamojo namo bendruoju plotu, kuris gali padidėti dėl mansardoje ar antrame aukšte esamo ploto, jeigu yra nepažeistas statinio aukštingumas. Perrašytame leidime yra nurodytas 121,13 kv.m. gyvenamojo namo bendras plotas, tačiau nėra aišku ar jis viršija pirminiame leidime nurodytą užstatymo plotą. Todėl kolegija sprendžia, kad teismo nurodyti argumentai ir byloje esantys įrodymai negali patvirtinti, jog leidžiant statyti 121,13kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą būtų pažeistos galiojančios teisės normos dėl užstatymo ploto viršijimo.

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija tinkamai neišnagrinėjo G. V. pateiktų dokumentų (dėl buvusios sodybos atsakovo įsigytame žemės sklype) ir parengė projektavimo sąlygų sąvadą bei išdavė statybos leidimus, kurie faktiškai prieštarauja imperatyvioms Saugomų teritorijų įstatymo, Statybos įstatymo, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento normoms, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimus statybai CK 180str.1d. pagrindu pripažino negaliojančiais.

29Pirmos instancijos teismas CK 4.103str. pagrindu patenkino ir ieškovo reikalavimą dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, nebaigtos statyti pirties nugriovimo. Atsakovas G. V. teigia, kad pagal išduotus leidimus statomų pastatų nugriovimas padarytų jam didelius nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti institucijos išdavusios leidimus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

30Kolegija mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl statinių nugriovimo yra nepagrįsti, nes dėl valstybinių institucijų patirti nuostoliai gali būti išieškomi įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad namo ir pirties statybų baigtumas sudaro tik 8 ir 12 proc.(b.l. 25-30, 62). Tačiau kolegija pažymi, kad atsakovas statybas vykdė turėdamas tam įgaliotų institucijų išduotus leidimus ir suderintą projektą. Pirminis leidimas statybai yra išduotas 2006-04-07, o perrašytas 2006-12-13. T.y. faktiškai pirminis leidimas statybai yra išduotas iki Statybos įstatymo 28str. ir CK 4.103str. pakeitimo įsigaliojimo, nes šie pakeitimai priimti 2006-10-17, o įsigaliojo nuo 2006-10-31. Be to, 2006-10-23 patikrinimo aktuose užfiksuoti pradėti statybos darbai yra atlikti iki pakeisto įstatymo įsigaliojimo, todėl kolegija mano, kad šiuo atveju turi būti taikomas anksčiau galiojęs Statybos įstatymas ir CK normos, kurio 4.103str. numatė ir kitus nustatytų pažeidimų šalinimo būdus. Kolegija taip pat mano, kad esamoje situacijoje pradėtų statyti statinių nugriovimas prieštarauja ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5str.). Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nugriauti pradėtus statyti statinius, nes atsakovas dar gali įstatymo numatytais būdais (papildomais archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu) įrodyti Molėtų rajono savivaldybės administracijai kitiems asmenims priklausiusios sodybos buvimą jo įsigytame žemės sklype. Tuo tarpu šios aplinkybės patvirtinimas suteiktų atsakovui galimybę prašyti išduoti naują leidimą statybai, kuris galėtų būti išduodamas laikantis įstatymo reikalavimų, kas padėtų išvengti tam tikros dalies nuotolių, jeigu statybos galėtų būti tęsiamos net ir pasikeitus tam tikroms sąlygoms. Todėl kolegija mano, kad iki 2006-10-31 galiojusio CK 4.103str.3d. 1 ir. 3p. pagrindu atsakovui nustatytinas terminas, per kurį jis turi iš naujo kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo sodybos atstatymui išdavimo. Jeigu atsakovas negautų naujo leidimo, o pradėta statyba negalėtų būti vykdoma, pradėtų statyti statinių nugriovimas galėtų būti vykdomas laikantis Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103str. nustatytos tvarkos.

31Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dalyje, kuria atsakovas įpareigotas nugriauti pradėtus statyti statinius. Todėl sprendimas iš dalies naikintinas ir priimtinas naujas, nustatant atsakovui kitą nustatytų pažeidimų pašalinimo būdą (CPK 326str.1d.2p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-113-335/2007, dalyje dėl įpareigojimo atsakovą G. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir pirtį (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius ( - ) Molėtų raj., ir nustatyti atsakovui G. V. 6 (šešių mėnesių) terminą laikantis įstatymo reikalavimų gauti naują leidimą gyvenamojo namo ir pirties statybai jam priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. LR generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą,... 5. Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieškinį ir duodamas paaiškinimus teismo... 6. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį... 7. Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašė ieškinį... 8. Tretysis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija nurodė, kad nekyla jokių... 9. Molėtų rajono apylinkės teismas 2007-06-06 sprendimu ieškinį pilnai... 10. Atsakovas G. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 11. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė teismui... 12. LR generalinis prokuroras atsiliepimu į abu apeliacinius skundus prašo... 13. Tretysis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimu į apeliantų... 14. Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija pateikė teismui... 15. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 18. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad LR Generalinis prokuroras prašo pripažinti... 20. Pirmos instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais ir pripažino, kad... 21. Atsakovas G. V. ir Molėtų rajono savivaldybės administracija apeliaciniais... 22. Tretieji asmenys su apeliaciniais skundais sutinka.... 23. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies yra... 24. Visų pirma, tai byloje pateiktais dokumentais neginčijamai nustatyta, kad... 25. Šių teisės aktų analizė rodo, kad saugomose teritorijose įstatymas... 26. Kad A. žemėje buvo suformuotos dvi atskiros sodybos archyvinių duomenų... 27. Kolegija nesutinka ir su G. V. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad Molėtų... 29. Pirmos instancijos teismas CK 4.103str. pagrindu patenkino ir ieškovo... 30. Kolegija mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl statinių... 31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 33. Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimą...