Byla 2A-99/2013
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos koncernas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-239-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos koncernas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Lavisos koncernas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 188 772,84 Lt nuostolių už vežimo metu prarastą ir sugadintą krovinį, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė krovinio vežimo geležinkeliu sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nugabenti ieškovo jam perduotą krovinį ir išduoti gavėjui, o ieškovas ? sumokėti atsakovui už vežimą. Ieškovas 2008 m. spalio 13 d. krovinį (buitinę techniką) pakrovė į geležinkelio vagoną Nr. 23988322, vagonas buvo užplombuotas plombomis Nr. N213564, Nr. N21356, Nr. N213574, Nr. N213571, Nr. N213577, Nr. N213589. Vagonas su kroviniu be pažeidimų buvo perduotas pradiniam geležinkeliui (Kauno stotis), įforminant Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo važtaraštį. Važtaraščio Nr. 626449 46 skiltyje esantis pradinės geležinkelio stoties 2008 m. spalio 14 d. kalendorinis spaudas patvirtina, kad nurodytas krovinio kiekis buvo priimtas vežti. Vagonas Nr. 23988322 su kroviniu pagal minėtą važtaraštį į galinę stotį Kazachstano Respublikos Almaty mieste atvyko 2008 m. spalio 29 d. Vagonas su kroviniu 2008 m. spalio 30 d. buvo išduotas gavėjui „Inter Trast“ LLP. Atidarius vagoną paaiškėjo, kad dalies krovinio trūksta, dalis krovinio pakuotės pažeista. Prarasto ir sugadinto krovinio vertė – 188 772,84 Lt. Priimant krovinį Kazachstano geležinkelių atstovas nedalyvavo, todėl, aptikus krovinio trūkumą bei sugadinimą, buvo nuspręsta krovinio neiškrauti. Iš galinio geležinkelio pareikalauta surašyti komercinį aktą, tačiau šis tai padaryti atsisakė. Krovinys buvo iškrautas dalyvaujant krovinio gavėjo bei nepriklausomų ekspertų atstovams. Iškrovus ir apžiūrėjus krovinį paaiškėjo, kad vagone Nr. 23988322 iš 484 krovinio vienetų trūksta 298 krovinio vienetų, o 11 krovinio vienetų buvo sugadinta. Atlikus vagono plombų ekspertizę, nustatyta, jog visos šešios vagono plombos buvo išoriškai paveiktos, galėjo būti nuimtos ir iš naujo uždėtos. Krovinys buvo prarastas ir sugadintas vežimo geležinkeliu metu.

5Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas UAB „Lavisos koncernas“ ir atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai” sudarė krovinio vežimo geležinkeliu sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nugabenti ieškovo (siuntėjo) jam perduotą krovinį ir išduoti gavėjui, o ieškovas ? sumokėti atsakovui už vežimą. Ieškovas 2008 m. spalio 13 d. į geležinkelio vagoną Nr. 23988322 pakrovė krovinį ? buitinę techniką. Vagonas buvo užplombuotas plombomis Nr. N213564, Nr. N213566, Nr. N213574, Nr. N213571, Nr. N213577 bei Nr. N213589. 2008 m. spalio 14 d. įforminus važtaraštį Nr. 626449 ir patikrinus plombas, vagonas iš ieškovo buvo priimtas bei 2008 m. spalio 29 d. atvežtas į galinę Kazachstano geležinkelių stotį Almaty-2. Tą pačią dieną, tai yra 2008 m. spalio 29 d. vagonas perduotas krovinio gavėjui LLP „Inter Trans“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad krovinys buvo gabenamas geležinkelio transportu iš Lietuvos į Kazachstaną, spendė, kad vežimui taikytinas 1951 m. lapkričio 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau ? SMGS), kurio dalyvė yra Lietuva, todėl geležinkelių civilinės atsakomybės klausimas taip pat spręstinas vadovaujantis SMGS nustatytu teisiniu reglamentavimu. Teismas sprendė, jog vagonas vežimo metu buvo tvarkingas, nes nei viena vežime dalyvavusi geležinkelio įmonė neįformino komercinio akto. Iš Almaty-2 stoties 2009 m. vasario 11 d. telegramos Nr. 1069 matyti, kad vagonas Nr. 23988322 perduotas krovinio gavėjui 2008 m. spalio 29 d., kuris, nedalyvaujant geležinkelio atstovui, šį vagoną atidarė 2008 m. spalio 30 d., dėl to buvo surašytas bendrasis aktas Nr. 14529. Teismas nurodė, jog krovinio gavėjas pateikė prašymą galinei stočiai dėl dalyvavimo krovinio iškrovoje ir komercinio akto surašymo, tačiau šis prašymas stotyje gautas praėjus parai po vagono atidarymo, tai yra 2008 m. spalio 31 d. Pagal SMGS 18 straipsnio 3 paragrafą, kol galinė stotis neįformino komercinio akto, gavėjas neturi teisės keisti krovinio padėties, o nagrinėjamu atveju tą pačią dieną, kai buvo pateiktas prašymas dėl komercinio akto surašymo, nesulaukus stoties sprendimo buvo atlikta krovinio ekspertizė, kurios metu krovinys iškrautas ir nustatytas krovinio trūkumo bei dalies krovinio sugadinimo faktas, tai yra iki komercinio akto įforminimo gavėjas pakeitė krovinio padėtį, o dėl šio fakto komercinis aktas nebuvo surašytas. SMGS 29 straipsnio 7 paragrafo 2 punkte nustatyta, kad krovinio siuntėjas ar krovinio gavėjas, reiškiantis pretenzijas dėl prarastos krovinio dalies, sugadinto krovinio, būtinai turi pateikti važtaraščio 1 ir 5 lapų originalus bei komercinio akto, kurį gavėjui galinėje stotyje įteikė geležinkelis, originalą. SMGS 18 straipsnyje reglamentuota geležinkelio įmonės pareiga, nustačius tam tikras aplinkybes, tarp jų ir krovinio ar jo dalies praradimą ar sugadinimą, įforminti komercinį aktą. Remdamasis šiomis nuostatomis teismas sprendė, jog komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės ar krovinio siuntėjo (gavėjo) atsakomybės pagrindas. SMGS 18 straipsnio 2 paragrafe numatyta, kad tais atvejais, kai gavėjas, atsiimdamas krovinį, aptinka kokią nors pažaidą, o geležinkelis šiam atvejui komercinio akto neįformino, tai gavėjas nedelsiant turi kreiptis į galinę stotį dėl komercinio akto įforminimo, tačiau kol galinė stotis neįformins komercinio akto, gavėjas privalo nekeisti krovinio padėties, jeigu tai nėra būtina apsaugoti krovinį nuo dar didesnio trūkumo, o plombas, kurias nuėmė nuo vagono po krovinio išdavimo, turi perduoti galinei stočiai. Šiuo konkrečiu atveju byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad krovinio gavėjas 2008 m. spalio 31 d. pateikęs prašymą dėl geležinkelio dalyvavimo krovinio iškrovoje bei komercinio akto surašymo, nesulaukęs Almaty-2 stoties raštiško atsakymo, pradėjo krovinio iškrovą, tą pačią dieną atliko krovinio ekspertizę, o nuimtų vagono plombų galinei stočiai nepateikė. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad galinė geležinkelio stotis negalėjo įforminti komercinio akto dėl paties krovinio gavėjo padarytų procedūrinių pažeidimų, nes šių procedūrinių reikalavimų pažeidimas yra pagrindas galinei stočiai atsisakyti įforminti komercinį aktą (SMGS 18 straipsnio 3 paragrafo 3 ir 6 punktai) ir kad galinio geležinkelio atsisakymas tenkinti krovinio gavėjo prašymą laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

7Teismas taip pat pažymėjo, kad vežimo metu Latvijos geležinkeliai, priimdami vagoną Nr. 23988322, surašė bendrąjį aktą Nr. 1549, kuriame nurodė, kad vagonai vyksta į galinę stotį iškrovimui, dalyvaujant komisijai. Apie tai buvo pažymėta SMGS važtaraščio 93 skiltyje, todėl krovinio gavėjas išduodant vagoną buvo įspėtas, kad vagonas turi būti atidaromas dalyvaujant komisijai, tačiau vagonas buvo atidarytas ir pradėtas krauti nedalyvaujant galinio geležinkelio atstovams, dėl ko buvo įformintas 2008 m. spalio 30 d. bendrasis aktas.

8Teismas, remdamasis CPK 177 straipsnio 4 dalimi, SMGS 29 straipsnio 7 paragrafu, SMGS 18 straipsnio 1 paragrafu, sprendė, jog vežėjo atsakomybė gali būti įrodinėjama tik komercinio akto pagrindu. Kadangi teisės aktų nuostatos imperatyviai įpareigoja krovinio gavėją kreiptis į galinę stotį dėl dokumento, kuris gali būti geležinkelio atsakomybės pagrindas, surašymo ir nustato aiškius procedūrinius reikalavimus (tarp jų ir nuimtų nuo vagonų plombų perdavimą galinei stočiai), kuriuos turi įvykdyti krovinio gavėjas tam, kad būtų įformintas komercinis aktas, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vagono plombos buvo atiduotos ekspertizei tuo metu, kai galinėje stotyje dar nebuvo gautas prašymas dėl komercinio akto įforminimo, bei nepateikus galinei stočiai nuo vagono nuimtų plombų, buvo užkirstas kelias laikantis SMGS reikalavimų ištirti dalies krovinio praradimo aplinkybes.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas UAB „Lavisos koncernas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Latvijos geležinkeliai priimdami vagoną Nr. 23988322 surašė bendrąjį aktą Nr. 1549, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių jis surašytas, o šios aplinkybės yra itin svarbios. Į bylą pateiktas bendrasis aktas Nr. 1549 neatitinka jam keliamų formos reikalavimų, todėl negalima nustatyti nei jo surašymo priežasties, nei to, ar vienas bendrojo akto egzempliorius turėjo būti perduotas gavėjui. Aplinkybė, kad SMGS važtaraščio 93 skiltyje yra įrašas apie bendrojo akto įforminimą, savaime nereiškia, kad krovinio gavėjas yra įspėtas, jog vagonas turi būti atidaromas dalyvaujant komisijai. Bendrasis aktas Nr. 1549 nebuvo perduotas gavėjui, todėl gavėjas negalėjo žinoti jo turinio. Byloje kitų duomenų apie tai, kad krovinio gavėjas buvo įspėtas, jog prieš atidarydamas jam perduotą vagoną turi laukti galinio geležinkelio komisijos, nėra. Geležinkelio įmonė, žinodama, kad siunta gali būti pažeista bei surašydama bendrąjį aktą ir perduodama vagoną, kuriam įformintas bendrasis aktas, krovinio gavėjui, pati turi laikytis teisės aktų ir instrukcijų reikalavimų, bendradarbiauti su krovinio gavėju, tinkamai informuoti gavėją apie numatomus atlikti veiksmus, suderinti būtinų atlikti procedūrų laiką ir tvarką. Geležinkelio įmonė šių pareigų nevykdė, todėl negali išvengti atsakomybės už krovinio trūkumą ir sugadinimą remdamasi vien krovinio gavėjo formaliais pažeidimais.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vežėjo atsakomybė gali būti įrodinėjama vien komercinio akto pagrindu. Komercinis aktas yra išduodamas tik tada, kai geležinkelis pripažįsta, kad žala kroviniui atsirado vežimo metu, tačiau šiuo atveju krovinio gavėjui būtų neišdavęs komercinio akto. Be to, dėl bendrojo akto surašymo, komercinio akto išdavimo ir kitų veiksmų geležinkelis priima vienašališką sprendimą, kurio apskundimo procedūra SMGS nenumatyta. Todėl geležinkeliui atsisakius išduoti komercinį aktą, ieškovui nebelieka jokių galimybių ginti savo pažeistas teises. Galinis geležinkelis nesilaikė savo pareigos bendradarbiauti su krovinio gavėju, siekiant nustatyti objektyvias su krovinio būkle susijusias aplinkybes, neinformavo krovinio gavėjo apie konkrečias būtinas atlikti procedūras ir jų terminus, visus dokumentus įformino vienašališkai, todėl krovinio gavėjas savo jėgomis ėmėsi visų priemonių objektyviems įrodymams apie krovinio būklę nustatyti. Aplinkybės, kad atidarius vagoną buvo nustatytas akivaizdus nemažo krovinio kiekio trūkumas, negalėtų pakeisti nei geležinkelio atstovo dalyvavimas iškrovime, nei komercinio akto išdavimas. Pagal byloje esančius įrodymus, atidarius vagoną trūko tokio krovinio kiekio, jog iš esmės nereikėjo nieko judinti, kad tą trūkumo faktą nustatyti.
  3. Net jei būtų įrodyta, jog krovinio gavėjas nesilaikė procedūros komerciniam aktui gauti (nors ši procedūra iš viso nėra reglamentuota), dėl šios aplinkybės nebuvo prarasta galimybė surinkti įrodymus apie krovinio būklę vagono atidarymo metu, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Priešingai, byloje pateikta pakankamai įrodymų apie krovinio praradimo ir sugadinimo faktą bei mastą, nustatytą vagono atidarymo metu, o taip pat aplinkybę, kad dar iki vagono atidarymo buvo pažeistos vagono plombos. Todėl galinio geležinkelio atstovų dalyvavimas nustatant šias aplinkybes, nesutikimas su jomis ar atsisakymas išduoti komercinį aktą, nedaro įtakos nustatytoms aplinkybėms.
  4. Byloje yra įrodymų, kad siuntėjo plombos, nepaisant to, kad išoriškai atrodė tvarkingos, buvo pažeistos, sudarant galimybę prieiti prie krovinio. Tokiu būdu, jei vežėjas geležinkeliu neturėjo galimybės nustatyti ar dėl kitų priežasčių nenustatė plombos pažeidimo ar priėjimo prie krovinio požymių vežimo ar vagono perdavimo gavėjui metu, bet šios aplinkybės vėliau patvirtinamos papildomais įrodymais, vežėjas geležinkeliu negali remtis SMGS 23 straipsnio 4 paragrafo 3 punktu teigdamas, kad geležinkelis neatsako už krovinio praradimą, kadangi siuntėjo plombos esą buvo tvarkingos.
  5. Teismas nurodė, kad pagal SMGS 18 straipsnio 3 paragrafą nustačius krovinio trūkumą, vagono plombos, kurias gavėjas nuėmė po krovinio išdavimo, turi būti perduotos galinei stočiai. SMGS 18 straipsnio 3 paragrafo reikalavimai taikomi komercinio akto įforminimo atveju. Kadangi vežėjas geležinkeliu nepagrįstai atsisakė įforminti komercinį aktą, vėliau krovinio gavėjas nebeprivalėjo perduoti vagono plombų galinei stočiai. Krovinio gavėjas jas pateikė ekspertizei atlikti, o tai laikytina protingu, apdairiu ir rūpestingu elgesiu, siekiant nustatyti visas objektyvias ir reikšmingas bylai aplinkybes. Nei SMGS, nei jokie kiti teisės aktai neįtvirtina geležinkelio įmonės išimtinės teisės vertinti plombų būklę.

10Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad SMGS vienareikšmiškai įtvirtina, jog krovinio sugadinimo ar praradimo faktas patvirtinamas įforminant komercinį aktą (SMGS 18 straipsnis), kurį siuntėjas privalo pateikti pradiniam geležinkeliui, reikalaudamas žalos atlyginimo. Ieškovo pateiktas ekspertizės aktas negali būti prilyginamas tarptautiniame teisės akte įtvirtintam komerciniam aktui. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad teismo argumentai yra paremti SMGS normomis ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Krovinio gavėjas, kol galinė stotis neįformins komercinio akto, privalo nekeisti krovinio padėties, o plombas, kurias nuėmė nuo vagono po krovinio išdavimo, perduoti galinei stočiai (SMGS 18 str.). Byloje esančiais dokumentais yra įrodyta, kad krovinio gavėjas dėl komercinio akto surašymo kreipėsi 2008 m. spalio 31 d., o kiti rašytiniai bylos dokumentai (apelianto pateiktas ekspertizės aktas) įrodo, kad jau 2008 m. spalio 30 d. buvo atlikta krovinio ekspertizė, kurios metu pakeista krovinio padėtis ? krovinys iškrautas iš vagono. Latvijos geležinkeliai pagal nusistovėjusią praktiką visiems vagonams, kurie yra su suvirinimo pėdsakais, surašo bendruosius aktus. Ginčo atveju bendrasis aktas buvo surašytas nurodant, kad vagonas galinėje stotyje turi būti atidarytas dalyvaujant komisijai. Įrašas apie tokio dokumento įforminimą buvo padarytas SMGS važtaraščio 93 skiltyje. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius galinės stoties darbuotojų paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog ... „nepaisant to, kad krovinio gavėjas „Inter Trast“ buvo informuotas apie vagono išdavimą, šis vagonas buvo atidarytas krovinio gavėjo, nedalyvaujant geležinkelio atstovui, dalis krovinio buvo iškrauta aikštelėje. Surašytas bendrasis aktas 14529, kurį krovinio gavėjas pasirašė, nepareikšdamas pastabų“. Aplinkybę, jog krovinio gavėjas buvo žodžiu įspėtas, kad vagonas turi būti atidarytas dalyvaujant geležinkelio atstovams, patvirtino Kazachstano geležinkelių atstovė. SMGS susitarimo 18 straipsnio 3 paragrafe yra aiškiai reglamentuota, kad vagono, konteinerio, automobilio, traktoriaus ar kitos savaeigės mašinos plombos, kurias gavėjas nuėmė po krovinio išdavimo, turi būti perduotos galinei stočiai. Minėto paragrafo paskutinės pastraipos 6 dalyje vienareikšmiškai numatyta, jog krovinio gavėjui pažeidus šią pareigą, tai tampa pagrindu galiniam geležinkeliui atsisakyti įforminti komercinį aktą, kuris yra būtinas reiškiant pretenzijas vežėjui. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog galinis geležinkelis visiškai pagrįstai atsisakė išduoti komercinį aktą. Apie tai krovinio gavėjas buvo informuotas raštu. Gavęs atsakymą, kad komercinis aktas nebus įforminamas ir dėl kokių priežasčių, krovinio gavėjas privalėjo elgtis apdairiai ir ginti savo neva pažeistas teises teisėtais būdais, tai yra kreiptis į geležinkelio administraciją ar teismą, o ne savarankiškai atlikti ekspertizę, kuri buvo atlikta dar iki atsakymo iš galinio geležinkelio gavimo dienos. Apelianto teiginys, kad plombos buvo pažeistos iki vagono atidarymo, yra nepagrįstas. Be to, galinio geležinkelio atstovai nedalyvavo nuimant plombas nuo vagono, todėl neatmestina prielaida, jog pažeidimai ant visų šešių plombų galėjo atsirasti netinkamai jas nuimant ar jau po nuėmimo. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog ekspertinės įstaigos, kurias jis pasitelkė, buvo kompetentingos tinkamai atlikti vagono atidarymą, nuimti nuo jo plombas ir atlikti jų ekspertizę. SMGS 18 straipsnio 3 paragrafe reikalavimo perduoti plombas galinei stočiai nesilaikymas negali būti vertinamas kaip protingas, apdairus ir rūpestingas elgesys. Imperatyvus reikalavimas plombas perduoti galinei stočiai, garantuoja tinkamą plombų saugojimą iki pateikimo ekspertizei, jei ji būtų atliekama. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog krovinio gavėjui atlikus ekspertizę ir pakeitus krovinio padėtį tuo metu, kai galinėje stotyje dar nebuvo gautas prašymas dėl komercinio akto įforminimo, bei nepateikus galinei stočiai nuo vagono nuimtų plombų, buvo užkirstas kelias laikantis SMGS reikalavimų ištirti dalies krovinio praradimo aplinkybes. Apeliantas nors ir teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai materialinės ar procesinės teisės normos buvo pažeistos.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadą ir tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus.

12Byloje nustatyta, kad ieškovas į geležinkelio vagoną Nr. 23988322 pakrovė krovinį, vagonas buvo užplombuotas plombomis Nr. N213564, Nr. N213566, Nr. N213574, Nr. N213571, Nr. N213577, Nr. N213589. Įforminus SMGS važtaraštį Nr. 626449, vagonas iš ieškovo buvo paimtas pradinėje Kauno geležinkelio stotyje ir išvežtas į Kazachstano Respubliką. Kalendorinis pradinės stoties Kaune spaudas padarytas 2008 m. spalio 14 d., galinės stoties ? 2008 m. spalio 29 d. (46, 47 skiltys) (1 t., 10-17, 205-206 b. l.). 2008 m. spalio 16 d. Latvijos geležinkeliai Daugpilio stotyje surašė Bendrąjį aktą Nr. 1549, kuriame nurodyta, jog priimant traukinį nustatyta, kad ... „siuntėjo rakinamosios plombos tvarkingos, atitinka dokumentą. Angos lubose užvirintos. Ant vagonų plombos ir durų antšovų varžtai su senais ir šviežiais suvirinimo pėdsakais. Priėjimo prie krovinio nėra. Vagonai vyksta į galinę stotį iškrovimui, dalyvaujant komisijai.“ (1 t., 165-166 b. l.). Krovinio gavėjas RAB „Inter-Trast“ 2008 m. spalio 30 d. raštu Nr. 632 kreipėsi į galinės stoties viršininką, kuriame nurodė, jog vagoną krovinio gavėjas kartu su Prekybos ir pramonės rūmų ekspertu atidarė nedalyvaujant geležinkeliams, kad atidarius vagoną nustatyta vagystės pėdsakų, krovinys iškrautas nebuvo. Prašė skirti geležinkelių atstovą prekių perskaičiavimui ir komercinio akto surašymui. Šis raštas galinėje stotyje buvo gautas 2008 m. spalio 31 d. ir netenkintas (1 t., 29, 30 b. l.). Almaty - 2 geležinkelio stoties viršininkas 2008 m. spalio 31 d. atsakymu į 2008 m. spalio 30 d. raštą Nr. 632 nurodė, kad ... „2008-10-30 vagonas Nr. 239883222, siuntos Nr. 626449, Kaunas - Almaty - 2 buvo atidarytas nedalyvaujant geležinkeliams. Nedalyvaujant vidaus reikalų linijinio skyriaus atstovui, kriminalistų ir sukarintosios apsaugos atstovams, išduoti vagoną negalime. Vadinasi, įforminti komercinį aktą neįmanoma“. Šį raštą atsiėmė krovinio gavėjas RAB „Inter Trast“ 2008 m. spalio 31 d. (1 t., 201-202 b. l.). 2008 m. spalio 30 d. Almaty miesto prekybos ir pramonės rūmai RAB „Almaty Ekspertiza“ atliko ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą Nr. 4333 (1 t., 31-42 b. l.). 2008 m. spalio 30 d. galinėje stotyje Almaty - 2 surašytas Bendrasis aktas Nr. 14529 dėl to, kad vagonas Nr. 23988322 buvo atidarytas krovinio gavėjo, nedalyvaujant geležinkeliams (1 t., 92-93 b. l.). Byloje kilo šalių ginčas dėl vežėjo atsakomybės už krovinio, gabento tarptautinio krovinio vežimo geležinkeliais sutarties pagal SMGS važtaraštį pagrindu, praradimą ir sugadinimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie santykiai reglamentuojami 1951 m. lapkričio 1 d. SMGS, kurio 1 straipsnyje pateikta susitarimo esmė – jis nustato tiesioginius tarptautinius geležinkelio vežiojimus, vežant atitinkamų šalių geležinkeliais (taip pat ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui aktualaus vežimo Lietuvos bei Kazachstano Respublikų geležinkeliais). Lietuva yra SMGS susitarimo dalyvė.

13Dėl vagono atidarymo aplinkybių

14Apeliacinis skundas visų pirma grindžiamas tuo, kad vien aplinkybė dėl SMGS važtaraščio 93 skiltyje padaryto įrašo apie bendrojo akto Nr. 1549 įforminimą, savaime nereiškia, jog krovinio gavėjas yra įspėtas apie tai, kad vagonas turi būti atidaromas dalyvaujant komisijai. Pasak apelianto, bendrasis aktas Nr. 1549 nebuvo perduotas krovinio gavėjui, todėl gavėjas negalėjo žinoti jo turinio, kad nėra duomenų apie tai, jog krovinio gavėjas buvo įspėtas, kad prieš atidarydamas jam perduotą vagoną turi laukti galinio geležinkelio komisijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog krovinio gavėjui nebuvo žinoma apie tai, kad krovinio gavėjas yra įpareigotas laukti geležinkelio galinės stoties komisijos. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrasis aktas Nr. 1549 buvo surašytas nurodant, jog vagonas galinėje stotyje turi būti atidarytas dalyvaujant komisijai. Įrašas apie tokio dokumento įforminimą buvo padarytas SMGS važtaraščio, kuris galinėje stotyje buvo įteiktas ir krovinio gavėjui, 93 skiltyje. Į bylą buvo pateikti geležinkelio galinės stoties darbuotojų paaiškinimai, iš kurių matyti, kad „Nepaisant to, kad krovinio gavėjas RAB „Inter Trast Moldabekov“ buvo informuotas apie vagono išdavimą, šis vagonas buvo atidarytas krovinio gavėjo, nedalyvaujant geležinkelių atstovui, dalis buvo iškrauta aikštelėje“. Tai, kad krovinio gavėjas, nežiūrint to, jog SMGS važtaraštyje yra įrašas apie Latvijos geležinkelių surašytą bendrąjį aktą, buvo ir žodžiu įspėtas apie tai, kad vagonas turi būti atidarytas dalyvaujant geležinkelio atstovams, patvirtino Kazachstano geležinkelių atstovė. Šie duomenys rodo, kad krovinio gavėjui turėjo būti žinoma, jog vagonas turi būti atidarytas ir krovinys iškraunamas dalyvaujant komisijai, tačiau šio reikalavimo jis nepaisė ? vagoną atidarė ir krovinio padėtį pakeitė (krovinį iškrovė) nedalyvaujant komisijai.

15Dėl komercinio akto neišdavimo aplinkybių

16Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog galinė stotis nepagrįstai atsisakė įforminti komercinį aktą dėl krovinio, kuris buvo vežamas pagal SMGS važtaraštį Nr. 626449, dalinio praradimo ir sugadinimo. SMGS 18 straipsnio 3 paragrafe nurodyta, kad jeigu pagal galiniame geležinkelyje galiojančias vidaus taisykles leidžiama komercinį aktą įforminti po krovinio išdavimo gavėjui, tai gavėjas turi teisę ir po krovinio atsiėmimo kreiptis į galinį geležinkelį komerciniam aktui įforminti dėl šio straipsnio 1 paragrafe nurodytos priežasties, kurios aptikti iš išorės apžiūrint išduodamą krovinį buvo neįmanoma. Gavėjas nedelsdamas turi kreiptis į galinę stotį iškart, kai tik jis nustatė krovinio trūkumą ar pažeidimą, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo krovinio išdavimo. Kol galinė stotis neįformins komercinio akto, gavėjas neturi keisti krovinio padėties, jeigu tai nėra būtina jam apsaugoti nuo didesnio trūkumo. Vagono, konteinerio, automobilio, traktoriaus ar kitos savaeigės mašinos plombos, kurias gavėjas nuėmė po krovinio išdavimo, turi būti perduotos galinei stočiai. Kaip jau buvo minėta, 2008 m. spalio 30 d. „Inter-Trast“ LLP raštas Nr. 632 galinėje stotyje buvo gautas 2008 m. spalio 31 d. Šią aplinkybę patvirtina geležinkelio galinės stoties spaudas su nurodyta dokumento gavimo data ? 2008 m. spalio 31 d., bei tos pačios dienos galinės stoties darbuotojo rezoliucija „Netenkinti“. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog krovinio gavėjas dėl komercinio akto surašymo kreipėsi 2008 m. spalio 31 d., o pagal bylos duomenis krovinio ekspertizė buvo atlikta 2008 m. spalio 30 d., tai yra tuo metu jau buvo pakeista krovinio padėtis. Aplinkybę, kad dalis krovinio buvo iškrauta aikštelėje 2008 m. spalio 30 d., patvirtina ir galinės stoties darbuotojų paaiškinimai (1 t., 167-170 b. l.). Pagal SMGS susitarimo 18 straipsnio 3 paragrafą, tai, kad gavėjas pakeitė krovinio padėtį, nors to nereikėjo kroviniui išsaugoti nuo dar didesnio trūkumo, yra pagrindas galinei stočiai atsisakyti įforminti komercinį aktą.

17SMGS susitarimo 18 straipsnio 3 paragrafe taip pat nurodyta, kad vagono, konteinerio, automobilio, traktoriaus ar kitos savaeigės mašinos plombos, kurias gavėjas nuėmė po krovinio išdavimo, turi būti perduotos galinei stočiai. Šios pareigos neįvykdžius, galinė stotis gali atsisakyti įforminti komercinį aktą. Po to, kai krovinys buvo atidarytas, nagrinėjamu atveju plombos nebuvo perduotos galiniai stočiai, o buvo krovinio gavėjo perduotos ekspertizei. Ši aplinkybė taip pat yra pagrindas galinei stočiai atsisakyti įforminti komercinį aktą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 10810 dėl rakinamųjų plombų įtaisų Nr. N213564, Nr. N213566, Nr. N213574, Nr. N213571, Nr. N213577, Nr. N213589, ekspertizės atlikimo nurodyta, jog kiekvienas iš šešių rakinamųjų plombų įtaisų: „SPRUT UNIVERSAL“: „Nr. 213564“, „Nr. 213566“, „Nr. 213571“, „Nr. 213577“, „Nr. 213589“, pateiktų tyrimui, buvo veikiamas (atidaromas) tarpmačio arba visrakčio tipo pašalinio daikto pagalba, ir galėjo būti nuimtas bei vėl pakabintas (1 t., 53-66 b. l.). Taigi specialisto išvada pateikta su tikėtinumo galimybe, tai yra nėra padaryta kategoriška išvada, kad plombos buvo nuimtos ir vėl pakabintos. Be to, iš 2008 m. spalio 30 d. ekspertizės akto Nr. 4333 matyti, kad plombos buvo be matomų pažeidimų pėdsakų su atspaudais (1 t., 38 b. l.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadai buvo pateiktas klausimas „Ar plombos buvo nuimtos ir vėl uždėtos?“. Atsakant į šį klausimą nėra nurodyta, kuriuo metu plombos galėjo būti pažeistos. Taigi nesant neabejotinų duomenų apie tai, kad plombos buvo pažeistos, o jei ir buvo pažeistos – ar jos buvo pažeistos iki vagono atidarymo, nėra pagrindo spręsti apie dalies krovinio praradimą ir sugadinimą jo vežimo metu.

18Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad galinis geležinkelis nepagrįstai atsisakė išduoti komercinį aktą. Apie tai, kad komercinis aktas nebus išduodamas, krovinio gavėjas buvo informuotas raštu, tačiau nesikreipė į galinį geležinkelį ar teismą, siekdamas apginti savo teises. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kilus klausimui, ar krovinio gavėjas, atsisakius išduoti komercinį aktą, niekur nesikreipė ir negynė savo teisių, ieškovo atstovė paaiškino, kad kreiptis į teismą tam, kad teismas įpareigotų išduoti komercinį aktą, reiškia, jog reikėtų išanalizuoti visas tas pačias aplinkybes ir ieškovas turėtų dvi bylas dėl to paties dalyko. Ieškovas esą nematė reikalo vesti dviejų bylų dėl to paties dalyko ? vienos Lietuvoje, kitos ? Kazachstane, kad į geležinkelio administraciją buvo kreiptasi prašant išduoti komercinį aktą, o papildomai kreiptasi nebuvo (1 t., 214 b. l.). Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Kazachstano Respublikos teismo 2010 m. kovo 12 d. sprendimą, priimtą sprendžiant ginčą dėl Kazachstano geležinkelio atsisakymo įforminti komercinį aktą, iš kurio matyti, kad teismas, kilus ginčui dėl komercinio akto įforminimo, priima sprendimus, įpareigojančius išduoti komercinį aktą (2 t., 12-15 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tik bylą nagrinėjant iš esmės kilo klausimas dėl būdų krovinio gavėjui ginti savo teises, kad ieškovas ir apeliaciniame skunde kelia klausimą, jog geležinkeliui atsisakius išduoti komercinį aktą, iš esmės nebelieka jokių galimybių ginti savo pažeistas teises, sprendžia, jog minėtas įrodymas (Kazachstano Respublikos teismo sprendimas) priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.). Taigi bylos duomenys tvirtina, kad krovinio gavėjas, gavęs galinės stoties geležinkelio atsakymą apie tai, jog komercinis aktas nebus forminamas, nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad būtų apgintos krovinio gavėjo teisės, bet priešingai – padarė SMGS numatytų procedūrų pažeidimus, dėl ko buvo užkirstas kelias pagal SMGS reikalavimus objektyviai ištirti dalies krovinio praradimo ir sugadinimo aplinkybes, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

19Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog vežėjo atsakomybė gali būti įrodinėjama tik komercinio akto pagrindu. Tokią išvadą teismas darė remdamasis CPK 177 straipsnio 4 dalimi, SMGS 29 straipsnio 7 paragrafu, SMGS 18 straipsnio 1 paragrafu. Ieškovas su šia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad geležinkeliui atsisakius išduoti komercinį aktą iš esmės nebelieka jokių galimybių ginti savo pažeistas teises, kad SMGS susitarimas nereglamentuoja procedūrų, kokiu būdu į geležinkelio įmonę turi būti kreipiamasi dėl komercinio akto išdavimo, per kiek laiko jis turi būti išduodamas, kokiu būdu turi būti įforminamas atsisakymas išduoti komercinį aktą, kokiais terminais ir tvarka turi būti organizuojamas vagono atidarymas, jei jame privalo dalyvauti geležinkelio atstovas, todėl esą nėra pagrindo konstatuoti, jog krovinio gavėjas pažeidė procedūrą, kuri nėra reglamentuota. Taip pat ieškovas nurodo, kad komercinio akto neišdavimas negali užkirsti kelio reikalauti iš geležinkelio įmonės žalos atlyginimo. SMGS 29 straipsnio 7 paragrafe numatyta, kad pretenzijas geležinkeliams dėl prarastos krovinio dalies, sugadinto, sugedusio krovinio arba dėl kitokių priežasčių pablogėjusios jo kokybės teikia siuntėjas arba gavėjas, kurie būtinai turi pateikti važtaraščio originalą ir pranešimą apie krovinio atvežimą (važtaraščio 1 ir 5 lapai) bei komercinį aktą, kurį gavėjui galinėje stotyje įteikė geležinkelis. SMGS 18 straipsnis numato, kada geležinkelis turi įforminti komercinį aktą, taip pat kada gali atsisakyti tokį aktą įforminti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės ar krovinio siuntėjo (gavėjo) atsakomybės pagrindas. SMGS įtvirtina, jog krovinio sugadinimo ar praradimo faktas patvirtinamas įforminant komercinį aktą. Atsižvelgiant į minėtą SMGS 29 straipsnio 7 paragrafo nuostatą, kuri yra imperatyvi, tai yra kuri įpareigoja krovinio siuntėją arba gavėją, teikiant pretenziją dėl prarastos krovinio dalies, sugadinto, sugedusio krovinio arba dėl kitokių priežasčių pablogėjusios jo kokybės, privalomai pateikti ir komercinį aktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 177 straipsnio 4 dalimi (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija), kuri numato, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi vežimo geležinkeliais santykiuose krovinio pažeidimai, atsiradę nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo gavėjui momento, įforminami komerciniu aktu, tai aplinkybės dėl dalies krovinio paradimo ir sugadinimo turi būti įrodinėjamos komerciniu aktu. Nei krovinio gavėjas, nei ieškovas nesiėmė reikiamų priemonių tam, kad komercinis aktas būtų surašytas, arba kad galiniam geležinkeliui būtų pareikštos pastabos, pretenzijos dėl komercinio akto neįforminimo, kad būtų kreiptasi į teismą dėl geležinkelio įpareigojimo įforminti komercinį aktą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog dėl paties krovinio gavėjo netinkamų veiksmų ir/ar neveikimo buvo prarasta galimybė reikšti krovinio vežėjui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

20Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio nepagrįstumo yra paremta faktinėmis bylos aplinkybėmis, o byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti ar naikinti teismo sprendimą. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Lavisos koncernas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Teismas taip pat pažymėjo, kad vežimo metu Latvijos geležinkeliai,... 8. Teismas, remdamasis CPK 177 straipsnio 4 dalimi, SMGS 29 straipsnio 7... 9. Ieškovas UAB „Lavisos koncernas“ apeliaciniu skundu prašo teismo... 10. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovas į geležinkelio vagoną Nr. 23988322 pakrovė... 13. Dėl vagono atidarymo aplinkybių... 14. Apeliacinis skundas visų pirma grindžiamas tuo, kad vien aplinkybė dėl SMGS... 15. Dėl komercinio akto neišdavimo aplinkybių... 16. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog galinė stotis nepagrįstai... 17. SMGS susitarimo 18 straipsnio 3 paragrafe taip pat nurodyta, kad vagono,... 18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą,... 19. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog vežėjo... 20. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti...