Byla A-442-505-13
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui UAB „Bottcher Balticum“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. S-60(7-40/2012) ir palikti galioti VMI 2012 m. vasario 10 sprendimą Nr. 69-25.

5Paaiškino, kad per mokesčių administratoriaus tikrinimo laikotarpį nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Bottcher Balticum“ iš Čekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atsigabeno verslo tikslais 18 360 litrų ploviklio „Bottcherin 6004“ įvairaus tūrio pakuotėse, dėl ko privalėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 16 937 Lt akcizų. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2011 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktą Nr.35-96. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtą ploviklį klasifikavo remdamasi Muitinės laboratorijos protokolais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi pripažino, kad Muitinės laboratorija ploviklį „Bottcherin 6004“ pagrįstai priskyrė prie „viduriniųjų alyvų“ ir klasifikavo KN 27101929 subpozicijoje. Pareiškėjas nesutiko su patikrinimo aktu ir pateikė rašytines pastabas, kurias išnagrinėjusi Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr.14.4-15/09-43, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą bei skyrė 1 693 Lt akcizų baudą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 69-25 patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į MGK, kuri 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. S-60 (7-40/2012) panaikino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, konstatavusi, kad ginčo prekės nėra akcizų objektas.

6Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2006/96/EB (toliau – ir Direktyva) 6 straipsnio nuostatas valstybės narės gali savarankiškai diferencijuoti energetikos produktų, nurodytų Direktyvos 2 straipsnyje, apmokestinimą. Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamų prekių, tarp jų ir energetinių produktų, apmokestinimą reglamentuoja Akcizų įstatymas ir jo lydimieji norminiai teisės aktai. MGK, priimdama skundžiamą sprendimą, visiškai nesivadovavo Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata ir nevertino Akcizų įstatymo lydimojo teisės akto nuostatų, kuriose nurodyta lengvatų taikymo tvarka bei nepasisakė dėl 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 821 Dėl Akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo, įformintų Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto nuostatų taikymo, t. y. jų nevertino, nors pagal Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalį tai turėjo daryti, dėl ko neteisingai taikė Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. MGK savo sprendime analizavo ir rėmėsi išimtinai Akcizų įstatymo 2 priedo nuostatomis, kurios iš esmės reglamentuoja energetinių produktų, kuriems taikomi Akcizų įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių, o ne akcizais apmokestinamų prekių apmokestinimo (lengvatų taikymo) nuostatomis, kaip tai darė VMI. Teigė, kad vadovaujantis Direktyvos 6 straipsniu, valstybės narės gali savarankiškai diferencijuoti energetikos produktų, nurodytų Direktyvos 2 straipsnyje, apmokestinimą, todėl Lietuvos Respublika nustatė tam tikras apmokestinimo išimtis už Direktyvos 2 straipsnyje nurodytus energetinius produktus – remiantis Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi bei Taisyklių 3 punktu, yra išskirti energetiniai produktai, kurie klasifikuojami kaip 2710 19 29, t. y. jiems nėra taikomos lengvatos ir už šiuos energetinius produktus turi būti mokami akcizai nepaisant to, į kokią tarą jie yra išpilstyti. MGK savo sprendime iš esmės kelia klausimą ir analizuoja akcizais apmokestinamų prekių pakuočių (didmeninė/mažmeninė) klausimą, nors, vadovaujantis Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Taisyklių 3 punkto nuostatomis, neturi reikšmės, į kokias pakuotes yra išpilstytos pareiškėjo akcizais apmokestinamos prekės, kadangi lengvata pareiškėjo akcizais apmokestinamoms prekėms nėra ir negali būti taikoma jokiais atvejais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Akcizų už energetinius produktus, panaudotus Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais, grąžinimo taisyklės (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), taikomos nuo 2002 m. liepos 1 d., reglamentavo akcizų už energetinius produktus sumokėjimo bei jų grąžinimo tvarką. Tačiau remiantis šiomis taisyklėmis sumokėti akcizai gali būti grąžinami tik galutiniam akcizais apmokestinamų prekių įgijėjui, kuris tas prekes panaudojo pagal paskirtį, o visi kiti verslo subjektai, dalyvavę pirkimo-pardavimo grandinėje, turėjo akcizais apmokestinamas prekes įsigyti su akcizu (ar atgabenus į Lietuvos Respublikos teritoriją jį sumokėti) ir su akcizu parduoti pirkėjui. Todėl MGK, neteisingai taikydama ir aiškindama teisės normas (Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktą) bei lydimųjų norminių teisės aktų nuostatas (Taisyklių 3 ir 5 punktus, Grąžinimo taisyklių 2, 3, 4, 7 punktus), paneigdama jau nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojančią tvarką, sukūrė atvejį, kuomet akcizais apmokestinamos prekės parduotos prekių pirkėjui be akcizo, tačiau akcizinių prekių įgijėjas turi (turės) galimybę šiame skunde jau išdėstyta tvarka akcizą už įsigytą ploviklį „Bottcherin 6004“ susigrąžinti, kuris ankstesnėje pirkimo pardavimo (pareiškėjos įvežimo ir pardavimo) grandyje nebuvo sumokėtas.

7Pareiškėjas su atsakovo skundu nesutiko.

8Pareiškėjas paaiškino, kad MGK skundžiamą sprendimą grindė tuo, jog pareiškėjo tikrintu laikotarpiu įvežtos prekės, kurios buvo išpilstytos į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę ir kurios nebuvo sunaudotos kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, nėra akcizų objektas, o jeigu įvežtos prekės nėra akcizo objektas, pareiškėjas, įgijęs šias prekes, už jas neprivalėjo mokėti akcizo. Tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant kilusį ginčą nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodytomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintomis Akcizų už energetinius produktus, panaudotus Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais, grąžinimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja, kokia tvarka grąžinami Lietuvos Respublikoje sumokėti akcizai už energetinius produktus, panaudotus Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodytais tikslais. Kaip teisingai konstatavo MGK, pareiškėjo įvežtos prekės nėra akcizų objektas, t. y. už įvežtas pareiškėjo prekes akcizas nėra mokamas, tokiu atveju Grąžinimo taisyklės konkrečiu atveju nėra taikomos. Pažymėjo, kad atsakovo skunde nurodyti motyvai, jog Taisyklėmis (3 punktu) yra išskirti energetiniai produktai, kurie klasifikuojami kaip 2710 19 29, tai yra jiems nėra taikomos jokios lengvatos ir už šiuos energetinius produktus turi būti mokami akcizai nepaisant to, į kokią tarą jie yra išpilstyti, prieštarauja pačios VMI 2006 m. balandžio 3 d. raštu į pareiškėjo raštišką paklausimą suformuotai pozicijai, kuria ir vadovavosi pareiškėjas, veždamas ir parduodamas ginčo prekes. VMI motyvuoja tuo, kad, vadovaujantis Akcizų įstatymo 41 straipsnio l dalies 3 punktu bei Taisyklių 3 punkto nuostatomis, nėra jokios reikšmės į kokias pakuotes yra išpilstytos pareiškėjos akcizais apmokestinamos prekės, kadangi lengvata pareiškėjo akcizais apmokestinamoms prekėms nėra ir negali būti taikomos jokiais atvejais. Šis atsakovo motyvas leidžia teigti, jog VMI pozicija, išdėstyta skunde, yra nenuosekli ir neaiški, be to, yra klaidinanti ir nesąžininga pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Todėl jau vien dėl šios aplinkybės, kaip teisingai konstatavo MGK, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu principu, jog visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, klausimas dėl akcizų mokėjimo spręstinas pareiškėjo naudai. Manė, kad VMI remiasi ne sisteminiu, bet lingvistiniu įstatymo aiškinimu, kuris pasireiškia įstatymo raidės laikymusi taikant teisę. MGK Akcizų įstatymo nuostatas vertino sistemiškai, t. y. įstatymo 2 priedo nuostatas aiškino atsižvelgdama į Akcizų įstatymo 41 straipsnio l dalies 3 punktu nuostatas bei įstatymo esmę ir tikslus. Akcizų įstatymo 1 straipsnis nurodo, kad šis įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus. Tai reiškia, jog įstatymo nuostatos tiek dėl gabenimo, tiek dėl apmokestinimo taikomos tik prekėms, kurios yra akcizų objektu. Jeigu tam tikros prekės yra eliminuotos iš įstatymo reguliavimo, kaip tai padaryta įstatymo 2 priede, tai joms įstatymo nuostatos netaikomos. Taip pat nurodė, kad pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos ir teismai privalo taikyti nacionalinę teisę, aiškindami ją atsižvelgiant į direktyvų nuostatas. Kompetentingos institucijos, taikydamos nacionalinės teisės nuostatas, privalo kiek galima labiau atsižvelgti į direktyvų formuluotę ir tikslus, kad būtų pasiektas jose numatytas rezultatas. Vadinasi Akcizų įstatymo nuostatos bei kitų nacionalinių teisės aktų, tame tarpe ir Taisyklių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, ypatingai 20 straipsnio c punkto nuostatą. Tai, kad šiuo atveju pirmiausia turėjo būti vadovaujamasi Direktyvos nuostatomis, tuomet Akcizų įstatymo 41 straipsniu, Akcizų įstatymo 2 priedo nuostatomis, o ne šias nuostatas siaurinančiomis Taisyklėmis, patvirtintina ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjo įvežtoms prekėms taikytinas akcizo mokestis. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad įvežtos ginčo prekės (energiniai produktai), kurios nagrinėjamu atveju buvo suklasifikuotos KN 27101929 kodu, nėra akcizo objektas, o mokesčių administratorius laikosi pozicijos, kad įstatymas tiesiogiai neatleidžia nuo akcizo mokesčio, tai turi būti daroma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Teismas nurodė, kad remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, energetiniai produktai yra apmokestinami akcizais. Pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio 12 dalį ir įstatymo 1 priedą, produktai, klasifikuojami nuo KN 2710 11 iki 2710 19 69, laikytini energetiniais produktais. Pažymėjo, kad pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, energiniai produktai, kurie nenurodyti šio įstatymo 2 priede (t. y. tie, kurie nurodyti Akcizų įstatymo 1 priede), tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio įstatymo reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų gaminami, perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2 priede nurodyti produktai, ir t.t.). Šio įstatymo 2 priedo 2 dalyje nurodyta, kad Akcizų įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių taikomi produktams, kurie klasifikuojami pagal KN 2710 11–2710 19 69 pozicijas. Taip pat ši dalis numato išimtį, kad produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29 pozicijose, Akcizų įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo netaikomos tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę. Įvertinęs nustatytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad tos pačios prekės gali būti akcizų objektu ir gali juo nebūti, priklausomai nuo kitų konkrečių aplinkybių, nurodytų Akcizų įstatyme ir jo prieduose. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo klasifikuotos KN 2710 19 29 kodu, t.y. buvo įvežtos prekės, kurios pagal Akcizų įstatymo 1 priedą laikytinos energetiniais produktais. Šios prekės yra nurodytos ir Akcizų įstatymo 2 priedo 2 dalyje (KN 2710 11-2710 19 69), numatančioje išimtį, jog įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo netaikomos, jeigu produktai klasifikuoti pagal kodą KN27101929 tarp valstybių narių gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę. Kadangi nagrinėjamu atveju prekės gabentos išpilstytos į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę, naudotos ne kaip variklių degalai, jų priedai arba šildymui skirtas kuras, todėl prekė, klasifikuota KN 2710 19 29 kodu, nėra akcizo objektas. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė pagrįstomis MGK išvadas, kad jei tam tikras produktas, nurodytas Akcizų įstatymo 1 priede, taip pat yra nurodytas ir įstatymo 2 priede, jis visada bus apmokestinamas akcizu, nebent jam bus pritaikytos Akcizų įstatyme atskirai įtvirtintos lengvatos. Tačiau jei tam tikras produktas yra tik Akcizų įstatymo 1 priede, bet jis nėra nurodytas šio įstatymo 2 priede, jis akcizų objektu tampa tik tuo atveju, kai panaudojamas kaip variklio degalai, jų priedai ar šildymo kuras. Taip pat pažymėjo, kad Akcizų įstatymo 41 straipsnio normos reglamentuoja tuos atvejus, kai mokestinės lengvatos gali būti taikomos energetiniams produktams, priskiriamiems prie akcizo objektų. Tačiau kadangi šiuo atveju prekės buvo supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes ir nelaikytinos akcizo objektu, teismas darė išvadą, jog 41 straipsnis nagrinėjamam ginčui nereikšmingas.

12III.

13Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą.

14Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, atsakovas papildomai akcentuoja, kad MGK ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose konstatavo, jog vadovaujantis Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktu prievolė mokėti akcizus neatsirado, nes remiantis šio įstatymo 2 priedo 2 punkto nuostatomis pareiškėjo akcizais apmokestinamos prekės buvo išpilstytos į mažmenines talpas. Tačiau Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus vadovaujantis Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi nustato Vyriausybė, kuri Taisyklių 3 punkte iš esmės yra nurodžiusi, jog energetiniams produktams, kuriems taikytinas Kombinuotos nomenklatūros kodas 2710 19 29, akcizai skaičiuojami visada ir nėra svarbu, į kokią pakuotę jie yra išpilstyti, ir tik sumokėjus akcizus mokesčių mokėtojas įgyja teisę juos susigrąžinti laikydamasis Grąžinimo taisyklėse nustatytos tvarkos.

15Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

16Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek Akcizų įstatymo 43 straipsnis, tiek Grąžinimo taisyklės reglamentuoja klausimus, susijusius su energetiniais produktais, kurie yra akcizų objektu. Pažymi, kad Akcizų įstatymo 2 priede nustatyta, jog produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29 pozicijose, Akcizų įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo netaikomos tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę. Ginčo, kad pareiškėjas ploviklį „Bottcherin 6004“ į Lietuvą atgabeno mažmeninėse pakuotėse, nėra. Todėl Akcizų įstatymo 41 straipsnis bei Gražinimo taisyklių nuostatos netaikytinos. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjui konsultuojantis su mokesčiu administratoriumi, buvo laikomasi analogiško aiškinimo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas tenkintinas.

20Ginčas yra kilęs dėl laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įvežto 18 360 l ploviklio, kuris yra klasifikuojamas pagal Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą 2710 19 29 (tepalinės alyvos; toliau – ir ginčo prekės) ir priskiriamas energetiniams produktams (Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 1 priedo 1 p.), apmokestinimo akcizu. Akcizų įstatymo nuostatos buvo priimtos, be kita ko, nacionalinėje teisėje įgyvendinant 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – ir Direktyva 2003/96).

21Vadovaujantis šios direktyvos taikymo sritį apibrėžiančio 2 straipsnio 1 dalies b punktu, ginčo prekės patenka į šiame Europos Sąjungos teisės akte vartojamą „energetikos produktų“ sąvoką. To paties straipsnio 4 dalies b punktas nustato, kad aptariama direktyva netaikoma šiai energetinių produktų naudojimo paskirčiai: „[1] energetikos produktams, kurie naudojami ne variklių degalams ar krosnių kurui, o kitiems tikslams, <...> [2] energetikos produktų dvejopam naudojimui“. Remiantis Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečia įtrauka, „energetikos produktas naudojamas dvejopai, kai yra naudojamas ir kaip krosnių kuras, ir kitiems, nei variklių degalai ar krosnių kuras, tikslams <...>“. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad ginčo prekės, t. y. ploviklis, kuris buvo sunaudotas spausdinimo mašinoms valyti, pateko į paminėtų nuostatų reglamentavimo sritį, kaip „energetikos produktas“, kuriam šios direktyvos nuostatos netaikomos. Tai eliminuoja teismo pareigą pasisakyti ir vertinti proceso šalių argumentus dėl aptariamo Europos Sąjungos teisės akto nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams.

22Atskirai pabrėžtina, kad ši aplinkybė, t. y. kad „energetikos produktai“, kurie naudojami ne variklių degalams ar krosnių kurui, o kitiems tikslams, nepatenka į Direktyvos 2004/96 taikymo sritį, neeliminuoja valstybių narių galimybės šiuos produktus apmokestinti. Iš tiesų, kaip konstatavo Teisingumo Teismas 2007 m. liepos 5 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose Fendt Italiana, C‑145/06 ir C‑146/06, 38 punkte, „nuo 2004 m. sausio 1 d. <...> valstybės narės gali apmokestinti energetikos produktus, pavyzdžiui tepalines alyvas, kurios naudojamos ne variklių degalams ar krosnių kurui, o kitiems tikslams“. Todėl spręstina, jog vien tai, kad ginčo produktai nepatenka į direktyvos taikymo sritį, savaime nereiškia, jog šie produktai nėra neapmokestinami pagal nacionalinės teisės nuostatas.

23Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nustatė, jog akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje: 1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) energetiniai produktai; 4) elektros energija. Šio įstatymo 3 straipsnio 12 dalis (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) numatė, kad energetiniai produktai - produktai, nurodyti šio Įstatymo 1 priede.

24Byloje nustatyta, kad pareiškėjo įvežtos prekės buvo klasifikuojamos pagal KN kodą 2710 19 29. Kaip jau buvo minėta pagal Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 1 priedo 1 punktą jos yra energetiniai produktai, todėl atsižvelgiant į Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 12 dalies nuostatas yra akcizo objektas.

25Akcizų įstatymo 2 priede (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) yra nurodyti energetiniai produktai, kuriems taikomi Akcizų įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių. Pagal šio priedo 2 punktą (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) produktams, klasifikuojamiems KN 2710 19 29 pozicijose, t.y. pareiškėjo įvežtiems produktams, Įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo netaikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę. Taigi Akcizų įstatymo 2 priedas (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) neapibrėžia apmokestinamų akcizo mokesčiu energetinių produktų nacionalinės teisės prasme, o tik nustato, kokiems energetiniams produktams taikomi reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių.

26Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nustatyta, kad nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai.

27Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

28Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 (Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 441 redakcija) 3 punkte buvo nustatyta, kad už energetinius produktus, nurodytus Įstatymo 2 priede (išskyrus Kombinuotosios nomenklatūros (toliau vadinama - KN) 2004 metų versijos 2710 11 31, 2710 11 41-2710 11 90, 2710 19 21-2710 19 29, 2710 19 41-2710 19 49, 2710 19 61-2710 19 69 subpozicijose nurodytus energetinius produktus), kai jie skirti naudoti kitiems tikslams negu variklių degalai, šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai, akcizai neskaičiuojami, kai asmuo, kuriam centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka vietos mokesčio administratorius suteikė leidimą šiuos energetinius produktus gauti be akcizų (toliau šiame punkte vadinama - leidimas), juos: 3.1. įsigyja iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio; arba 3.2. įsigyja iš kito asmens, turinčio leidimą; arba 3.3. gauna iš kitos valstybės narės; arba 3.3. importuoja. Taigi Taisyklių 3 punktas nustato apribojimą, pagal kurį KN 2710 19 49 subpozicijoje nurodytos prekės negali būti atleidžiamos nuo akcizų, todėl pareiškėjas už ginčo prekes privalo sumokėti akcizus.

29Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo prekės, kurios yra klasifikuojamos pagal KN kodą 2710 19 29, pagal Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 12 dalies ir 1 priedo nuostatas yra akcizų objektas ir pagal šio įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto, šio straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 3 punkto nuostatas negali būti atleidžiamos nuo akcizo mokesčio nepriklausomai nuo panaudojimo tikslo. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teisingai aiškino ir taikė minėtas Akcizų įstatymo bei Taisyklių nuostatas ir pagrįstai 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr.69-25 už ginčo prekes pareiškėjui nurodė sumokėti akcizus ir su jais susijusias sumas.

30Kadangi Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas, todėl Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo skundas tenkintinas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

32Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

34Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą patenkinti.

35Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr.S-60 (7-40/2012) ir palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr.69-25.

36Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Paaiškino, kad per mokesčių administratoriaus tikrinimo laikotarpį nuo 2006... 6. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos... 7. Pareiškėjas su atsakovo skundu nesutiko.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad MGK skundžiamą sprendimą grindė tuo, jog... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjo įvežtoms... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, atsakovas... 15. Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.... 16. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek Akcizų įstatymo 43 straipsnis, tiek... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 20. Ginčas yra kilęs dėl laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2008 m.... 21. Vadovaujantis šios direktyvos taikymo sritį apibrėžiančio 2 straipsnio 1... 22. Atskirai pabrėžtina, kad ši aplinkybė, t. y. kad „energetikos... 23. Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr.... 24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo įvežtos prekės buvo klasifikuojamos pagal... 25. Akcizų įstatymo 2 priede (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987... 26. Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2004 m. sausio 29 d.... 27. Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr.... 28. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3-8 punktuose... 29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Kadangi Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 32. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą... 34. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 35. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 36. Sprendimas neskundžiamas....