Byla 2A-13/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Danutės Milašienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovui A. Ž.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sanofi-Aventis apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1133-39/2008 pagal ieškovo Sanofi-Aventis ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2Ap-840 panaikinimo ir papildomos apsaugos liudijimo paraiškai Nr. PA2004011 išdavimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Prancūzijos bendrovė Sanofi-Aventis kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybiniam patentų biurui, prašydamas panaikinti Valstybinio patentų biuro (toliau VPB) Apeliacinio skyriaus 2006 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 2Ap-840, kuriuo atsisakyta išduoti papildomos apsaugos liudijimą paraiškai Nr.PA2004011, bei įpareigoti atsakovą išduoti papildomos apsaugos liudijimą minėtai paraiškai.

6Ieškovas nurodė, kad jam priklauso Europos Patentas Nr. 0742013, kuriuo yra saugomas medicinos produktas Rasburicase (Fastuntec). Šis patentas išplėstas ir į Lietuvą. Ieškovas 2004 m. spalio 26 d. kreipėsi į VPB, prašydamas išduoti minėtam patentui papildomos apsaugos liudijimą. Kartu ieškovas pateikė ir 2001 m. vasario 23 d. išduotą registracijos liudijimą Nr. EU/1/00/170/001. VPB ekspertas 2005 m. rugsėjo 28 d. atsisakė išduoti šį liudijimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė vaisto registracijos liudijimo, išduoto Lietuvoje iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Ieškovas 2005 m. gruodžio 22 d. pateikė VPB Apeliaciniam skyriui apeliaciją Nr.04, tačiau 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr.2Ap-840 ieškovo apeliacija buvo atmesta ir paliktas galioti eksperto priimtas sprendimas, konstatavus, kad vaisto registravimo liudijimas išduotas 2001 m. vasario 23 d., o minimas prašymas paduotas 2004 m. spalio 26 d., tai yra praleidus 6 mėnesių terminą, nurodytą Reglamente (EEB) Nr.1768/92 ir Patentų įstatyme.

7Ieškovo teigimu, šis VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir taikius materialiąsias Reglamento (EEB) Nr.1768/92 ir Patentų įstatymo nuostatas. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo galiojantį patentą (Nr.0742013), Europos Bendrijos vaisto registracijos liudijimą Nr.EU/1/00/170/001, kuris suteikė teisę teikti medicinos produktą į rinką Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d., o taip pat laikėsi prašymo padavimo terminų, jį pateikdamas 2004 m. spalio 26 d., tai yra nepraleidęs 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo 2004 m. gegužės 1 d., tai yra vaisto registracijos liudijimo įsigaliojimo Lietuvoje datos. Ieškovo aiškinimu, pagal Patentų įstatymo 271 straipsnį, paraiška liudijimui gauti turi būti paduota VPB iki patento galiojimo pabaigos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaisto registracijos liudijimo išdavimo. Pagal Reglamento (EEB) Nr.1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 7 straipsnio 1 dalį, paraiška liudijimui gauti taip pat gali būti paduodama per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo išduotas leidimas pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju registravimo liudijimo išdavimo data neturi būti suprantama labai siaurai, laikytina ir liudijimo įsigaliojimo (pripažinimo) Lietuvoje data.

8Atsakovas VPB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalį bei Papildomos apsaugos liudijimų išdavimo taisyklių PA/01/2001, patvirtintų VPB direktoriaus 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.118, 50 punktą, paraiška liudijimui gauti turi būti paduota VPB iki patento galiojimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaisto registravimo liudijimo išdavimo. Atsakovo nuomone, ši formuluotė reiškia, kad papildomos apsaugos liudijimo paraiškos padavimo terminas yra siejamas būtent su registravimo liudijimo išdavimo, o ne registravimo liudijimo įsigaliojimo Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. momentu. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo turėjo galimybę kreiptis pasinaudodamas kitomis teisės aktuose nustatytomis galimybėmis, tačiau jomis nepasinaudojo. Pažymėjo, jog ginčijama VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodyta formuluotė turi būti suprantama viso Apeliacinio skyriaus sprendimo kontekste: prašymo dėl papildomos apsaugos liudijimo padavimo metu 2004 m. spalio 26 d. pareiškėjas galėjo pateikti tik nacionalinį registracijos liudijimą. Patentų įstatymo 271 straipsnio suteikiamomis galimybėmis pareiškėjas pasinaudoti negalėjo, nes EB registracijos liudijimas nebuvo išduotas Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. (tik įsigaliojo Lietuvoje nuo šios datos), o nuo jo išdavimo 2001 m. vasario 23 d. iki kreipimosi dėl papildomos apsaugos liudijimo 2004 m. spalio 26 d. praėjo daugiau negu 6 mėnesiai, kurių reikalaujama laikytis kreipiantis dėl šio liudijimo išdavimo tiek pagal Reglamento dėl papildomos apsaugos sertifikatų medicinos produktams sukūrimo 1768/92 7 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Patentų įstatymo 271 straipsnio 1 dalį.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas sprendė, kad ieškovas dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo kreipėsi praleidęs Tarybos reglamente (EEB) Nr.1768/92 7 straipsnio 1 dalyje ir Patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą, nes ieškovo pateiktas pirmasis leidimas prekiauti vaistais Europos Sąjungoje centralizuotai buvo išduotas 2001 m. vasario 23 d., o dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo ieškovas kreipėsi 2004 m. spalio 26 d.

12Teismas taip pat išaiškino, jog Stojimo sutarties Stojimo akto II priedas dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo reglamento papildymo 19 ,,a“ straipsniu, kuris numato pereinamojo laikotarpio sąlygas visoms Europos Bendrijos valstybėms narėms ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu suteikia papildomos apsaugos galimybę bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d., ir kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Lietuvoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška dėl liudijimo buvo pateikta per 6 mėnesius nuo įstojimo dienos. Tačiau, teismo teigimu, ieškovui 2001 m. vasario 23 d. išduotas registracijos liudijimas Nr. EU/1/00/170/001 išdavimo metu Lietuvoje negaliojo. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. (pereinamuoju laikotarpiu) ieškovas dėl papildomo apsaugos liudijimo išdavimo Lietuvoje galėjo kreiptis pagal Patentų įstatymo 271 straipsnį, kartu pateikdamas nacionalinį (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimą. Taip pat ieškovas galėjo pasinaudoti papildomų apsaugos liudijimų išdavimo tvarka, numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį Tarybos reglamentas Nr.1768/92 yra papildomas 19a straipsniu. Šia lengvatine pereinamojo laikotarpio nuostata ieškovui buvo suteikta galimybė kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo net ir tuo atveju, jei nuo nacionalinio vaisto registracijos liudijimo išdavimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, tačiau tam reikėjo turėti nacionalinį (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimą, kurio ieškovas neturėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neturėjo nacionalinio (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimo, išduoto iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, sprendė, kad ieškovas nepatenka į Tarybos reglamento Nr.1768/92 19 ,,a“ straipsnio taikymo ratą. Be to, teismo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis neturėjo galimybių gauti nacionalinį (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimą iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, jeigu būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas ir jam būtų rūpėjusi Lietuvos rinka.

13Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo vaisto registracijos liudijimo įsigaliojimo Lietuvoje data 2004 m. gegužės 1 d. negali būti sutapatinama su liudijimo išdavimo data. Todėl, teismo nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai minėtą įsigaliojimo faktą vertina kaip liudijimo išdavimo datą Lietuvoje ir plečiamai aiškina Patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalį. Po Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą nauji vaistų registracijos liudijimai jau įregistruotiems EEB vaistams nėra išduodami, o pripažįstami Lietuvoje.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas Sanofi-Aventis prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Apeliantas išpildė visas Patentų įstatymo 271 straipsnio numatytas sąlygas, tai yra prašymo papildomos apsaugos liudijimui gauti pateikimo dieną (2004 m. spalio 26 d.) jis Lietuvoje turėjo galiojantį patentą Nr. 0742013, galiojantį Europos Bendrijos vaisto registracijos liudijimą Nr. EU/1/00/170/001, pirmą kartą suteikiantį teisę Lietuvoje pateikti vaistą į rinką. Šis liudijimas Lietuvoje įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., todėl apeliantas kreipėsi nepraleidęs nustatyto 6 mėnesių termino.
  2. Nepagrįsti teismo teiginiai dėl apelianto turėtų kitų galimybių, nes 2001 m. vasario 23 d. išduotas vaisto registracijos liudijimas jo išdavimo metu Lietuvoje negaliojo, o nacionalinio vaisto registracijos liudijimo jis neturėjo. Be to, apeliantas negalėjo pasinaudoti teismo minima lengvata, nes ji buvo taikoma tik tiems subjektams, kurie iki Lietuvos įstojimo į ES turėjo nacionalinį vaisto registracijos liudijimą. Tą patvirtino ir pats teismas.
  3. Tam, kad realizuotų savo teises į patentą, apeliantas neprivalėjo turėti nacionalinio vaisto registracijos liudijimo, nes Patentų įstatyme nėra reikalavimo patentą naudoti šalyje, kurioje siekiama apsaugos. Be to, apelianto vaisto registracijos liudijimo Europos Sąjungoje išdavimo dieną (2001-02-23) Lietuvoje nebuvo teisės akto, reglamentuojančio papildomos apsaugos liudijimų išdavimo tvarką, o 2002 m., kada įsigaliojo Patentų įstatymo papildymas 271 straipsniu, jau buvo žinoma, kad Lietuva įstos į Europos Sąjungą. Dėl to apeliantas pagrįstai tikėjosi gauti papildomos apsaugos liudijimą tada, kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą įsigalios centralizuotai Sąjungoje išduotas vaisto registracijos liudijimas.
  4. Nepagrįsta teismo išvada, kad Lietuvoje 2004-05-01 įsigaliojus apelianto vaisto registracijos liudijimui, apeliantas nepagrįstai šį faktą vertina kaip liudijimo išdavimo datą Lietuvoje ir plečiamai aiškina Patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalį. Tiek liudijimo išdavimas, tiek jo įsigaliojimas sukelia tas pačias teisines pasekmes – suteikia teisę pateikti vaistą į rinką, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo principais, vaisto registracijos liudijimo išdavimas ir centralizuotai registruoto vaisto registracijos liudijimo įsigaliojimas yra teisiškai sinonimiškos sąvokos. Dėl to, kad Patentų įstatyme ir Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 naudojamos skirtingos sąvokos ,,registracijos liudijimas, pirmą kartą suteikiantis teisę prekiauti vaistu“ ir ,,leidimas pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą“, teismas neteisingai išaiškino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias papildomos apsaugos liudijimų išdavimo tvarką.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto vaisto registracijos liudijimas Nr. EU/1/00/170/001 išduotas 2001 m. vasario 23 d., todėl nuo šios datos ir prasideda liudijimo galiojimas. Pagal Tarybos Reglamento Nr. 1768/92 3 straipsnį leidimas pateikti produktą į rinką turi būti galiojantis toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra paduodama 7 straipsnyje nurodyta paraiška papildomam apsaugos liudijimui, tuo tarpu Lietuvoje, kur yra prašoma papildomos apsaugos, apelianto vaisto registracijos liudijimas įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d. Dėl to tik nuo šios dienos apeliantas turėjo teisę pasinaudodamas Patentų įstatymo 271 straipsniu kreiptis į VPB su prašymu išduoti papildomos apsaugos liudijimą, kurią realizavo 2004 m. spalio 26 d., nepraleidęs įstatyme nustatyto 6 mėnesių termino.
  6. Nesuteikimas papildomos apsaugos liudijimų tiems vaistams, kurių registracijos liudijimai gauti Europos Bendrijoje ir kurie automatiškai pradėjo galioti Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d., tuo pačiu sudarytų papildomas kliūtis laisvam medicinos produktų judėjimui Europos Bendrijos vidaus rinkoje bei konkurencingumui. Tokių nepagrįstų kliūčių sudarymas pažeistų ir bendrus teisės principus – teisėtų lūkesčių, teisingumo bei protingumo.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VPB prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina sąvoką ,,išdavimas“, nes pagal apelianto aiškinimą ši sąvoka turėtų apimti ir vaisto registravimo liudijimo įsigaliojimo Lietuvoje datą. Laikantis tokios pozicijos, pirma, pasikeičia vaisto registravimo liudijimo teisinis statusas, antra, nepagrįstai, tai yra daugiau nei 3 metais, prailginamas faktinis paraiškos dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo pateikimo terminas, trečia, sudaromos galimybės pratęsti papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminą. Papildomos apsaugos liudijimo galiojimo termino nustatymo taisyklės yra grindžiamos realiu poreikiu kompensuoti vaisto gamintojo investicijas į vaisto kūrimą ir išleidimą į rinką. Patentuotam vaistui registravimo liudijimas išduodamas, tai yra suteikiama teisė pateikti vaistą į rinką, praėjus ilgam laikotarpiui nuo patento išdavimo dienos, ir likęs patento galiojimo terminas vaisto gamintojui nėra pakankamas susigrąžinti įdėtas investicijas. Dėl šios priežasties vaisto gamintojui yra suteikiama galimybė gauti papildomos apsaugos liudijimą ir pratęsti patentinę apsaugą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui. Papildomos apsaugos liudijimo termino skaičiavimui yra svarbios dvi datos: patentinės paraiškos padavimo data ir vaisto registravimo liudijimo išdavimo data. Pagal apelianto poziciją, papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas prasitęstų beveik 3 metais. Apeliantui negali būti suteikiama papildoma lengvata turėti ilgesnį papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminą. Tai pažeidžia teisingumo ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principus. Vaisto registravimo išdavimo data turi būti laikoma ne leidimo įsigaliojimo, o leidimo faktinio išdavimo data. Negalima sutikti su siaura apelianto pozicija, jog tiek liudijimo išdavimas, tiek jo įsigaliojimas sukelia tas pačias teisines pasekmes.
  2. Apeliantas neturi nacionalinio vaisto registravimo liudijimo, pagal kurį būtų galėjęs siekti papildomos apsaugos liudijimo išdavimo nuo 2002-01-01 iki 2004-05-01 pagal Patentų įstatymo 271 straipsnį ar pagal pereinamąsias lengvatines nuostatas pagal Stojimo aktą. Nacionalinio vaisto registravimo liudijimo turėjimas ar neturėjimas priklauso nuo apelianto kaip komercinio subjekto, numatančio savo veiksmų pasekmes, diskrecijos ir rizikos, ir tai neturi tapti pagrindu plečiamai aiškinti vaisto registravimo liudijimo išdavimo sąvoką ir sukurti nepagrįstas teisines pasekmes.
  3. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog papildomos apsaugos liudijimo nesutikimas nepagrįstai susiaurintų pareiškėjų teises. Neįvykdžius būtinų papildomos apsaugos liudijimui gauti sąlygų, tai yra nesilaikius termino kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo, negali būti teigiama, kad pareiškėjo teisės yra susiaurinamos, nes tokių teisių, kurios gali būti susiaurintos, nėra.
  4. Apelianto pozicija dėl sąvokos ,,išdavimas“ plečiamo aiškinimo veda prie to, kad nėra pasiekiamas vieningos rinkos ir laisvo medicinos produktų judėjimas EB rinkoje tikslas. Tai prieštarautų Reglamento tikslui uždrausti vieningos Bendrijos rinkos fragmentaciją. Analogiška situacija dėl sąvokos ,,vaisto registracijos liudijimo išdavimas“ buvo spręsta Latvijos Respublikos patentų tarnybos Apeliacinėje taryboje, ir buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepagrįstai stengiasi pakeisti datą, kai Europos Komisija išdavė minėtą vaistų prekybos leidimą, tai yra faktinę leidimo išdavimo datą, į datą, kai šis leidimas įsigaliojo Latvijoje.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, 2009 m. vasario 24 d. nutartimi buvo sustabdžiusi šios apeliacinės bylos nagrinėjimą iki Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pateiks prejudicinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-52/2009) suformuluotais klausimais:

18Ar Reglamento Nr. 1768/92 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta šio reglamento įsigaliojimo diena Lietuvos Respublikai turi būti suprantama kaip jos įstojimo į Europos Sąjungą diena?

19Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, tai koks yra Reglamento Nr. 1768/92 19 straipsnio ir 7 straipsnio santykis, skaičiuojant šešių mėnesių terminą, ir kurį iš šių straipsnių reikia taikyti byloje?

20Ar leidimas pateikti produktą Europos Bendrijos rinkai įsigaliojo besąlygiškai Lietuvos Respublikoje nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą dienos?

21Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, tai ar leidimo pateikti produktą į rinką įsigaliojimas prilyginamas jo išdavimui Reglamento Nr. 1768/92 3 straipsnio ,,b“ punkto prasme?

22Teisėjų kolegija konstatavo, jog Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikti klausimai, susiję su Reglamento Nr. 1768/92 3, 7 straipsnių bei 19 straipsnio antrosios dalies aiškinimu, tai yra Reglamento nuostatų, kurios yra aktualios taip pat ir nagrinėjamoje byloje.

23Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo duomenų bazės CURIA ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis buvo nustatyta, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą Nr. C-66/09 ir pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o šis teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-2/2010 (Nr. 3K-3-52/2009). Konstatavusi, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių ši byla buvo sustabdyta, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 167 straipsniu, 2011 m. sausio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

27Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė šio ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir atmesdamas ieškovo Sanofi-Aventis ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas dėl Tarybos 1992 m. birželio 18 d. reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (toliau – Reglamentas Nr. 1768/92) normų, o taip pat Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo bei taikymo.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje Reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis), suteikiantys galimybę asmenims nacionaliniuose teismuose ginti teises, kurias jiems garantuoja Reglamentai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota, jog Europos Sąjungos teisės nuostatų, kurios yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, vienodam supratimui bei jų teisminiam aiškinimui yra būtina remtis Teisingumo Teismo prejudiciniais sprendimais, priimtais dėl atitinkamų teisės aktų nuostatų taikymo ar išaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-126/2008).

30Remiantis paminėtu, nagrinėjamoje byloje yra svarbus pirmiau šioje nutartyje nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. prejudicinis sprendimas Nr. C-66/09 dėl Reglamento Nr. 1768/92 normų išaiškinimo (CPK 3 str. 5 d.). Taigi šio teismo sprendimo 40 punkte nustatyta, kad 2004 m. gegužės 1 d., tai yra datos, kai Lietuvos Respublika įstojo į Europos Sąjungą, negalima prilyginti leidimo prekiauti gavimo datai Reglamento Nr. 1768/92 3 straipsnio ,,b“ punkto prasme. Šio sprendimo 42 punkte, remiantis Reglamento Nr. 1768/92 19 straipsnio ir 19 ,,a“ straipsnio formuluotėmis, nurodyta, kad leidimo prekiauti „gavimo“ sąvoka skiriasi nuo „įsigaliojimo“ sąvokos, nes gavimo (išdavimo) faktas įvyksta anksčiau už atitinkamų valstybių narių įstojimą į Europos Sąjungą.

31Tuo pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, remdamasis minimo Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog papildomos apsaugos liudijimo paraiška turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo datos, kada produktui, kaip medicinos produktui, buvo išduotas pirmasis leidimas prekiauti valstybėje narėje, kurioje pateikiama paraiška, teisingai nurodo, jog šis terminas yra savarankiška sąlyga, kuri privalo būti įvykdyta siekiant gauti papildomos apsaugos liudijimą. Todėl, laikantis minimo reikalavimo, tokia paraiška, priešingai nei teigia apeliantas Prancūzijos bendrovė Sanofi-Aventis, privalo būti paduota ne per 6 mėnesius nuo Europos Bendrijos vaisto (medicinos produktas Rasburicase (Fastuntec), Europos Patentas Nr. 0742013) registravimo liudijimo Nr.EU/1/00/170/001 įsigaliojimo Lietuvos Respublikoje dienos, tai yra nuo 2004 m. gegužės 1 d., o nuo paminėto registravimo liudijimo išdavimo dienos, tai yra nuo 2001 m. vasario 23 d.

32Minėta, kad ieškovas Sanofi-Aventis dėl papildomos apsaugos liudijimo gavimo į atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą kreipėsi 2004 m. spalio 26 d., t. y. praėjus Reglamento Nr. 1768/92 7 straipsnyje ir Patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui (t. 1, b. l. 10-11), todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį ginčą, teisingai sprendė, kad Biuras turėjo pagrindą atsisakyti išduoti papildomos apsaugos liudijimą ir teisingai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti skundžiamą Biuro apeliacinio skyriaus 2006 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 2Ap-840 (Patentų įstatymo 40 str.). Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas minimą 6 mėnesių termino pradžią siedamas su vaisto registravimo liudijimo įsigaliojimo Lietuvos Respublikoje diena, nepagrįstai plečiamai aiškina šią Patentų įstatymo 271 straipsnio 3 dalies imperatyvaus pobūdžio normą. Teismas, nesutikdamas su ieškovo argumentais dėl jo teisių pažeidimo, taip pat teisingai pažymėjo, jog ieškovas, siekdamas gauti paminėtam vaistui (medicinos produktui) papildomos apsaugos liudijimą Lietuvoje, turėjo galimybę laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. kreiptis į atsakovą, pateikdamas nacionalinį (Lietuvos) vaisto registravimo liudijimą. Teismas nurodė, jog šio liudijimo gavimas priklausė vien tik nuo paties ieškovo apsisprendimo tiekti savo produktą į Lietuvos rinką. Įrodymų ar argumentų paneigiančių šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliantas nepateikė (CPK 185 str.).

33Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis skundas atmetamas, o teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329, 330 str.).

34Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo Sanofi-Aventis apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl, vadovaujantis CPK 79 bei 88 straipsnių nuostatomis, iš ieškovo valstybei priteisiama 13,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 9).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovo Sanofi-Aventis (juridinio asmens kodas 395030844, 174, Avenue de France, 75013 Paryžius, Prancūzijos Respublika) į valstybės pajamas 13,60 Lt (trylika litų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Prancūzijos bendrovė Sanofi-Aventis kreipėsi į teismą su... 6. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso Europos Patentas Nr. 0742013, kuriuo yra... 7. Ieškovo teigimu, šis VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas priimtas netinkamai... 8. Atsakovas VPB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Patentų įstatymo 271... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo... 12. Teismas taip pat išaiškino, jog Stojimo sutarties Stojimo akto II priedas... 13. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo vaisto registracijos liudijimo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas Sanofi-Aventis prašo minėtą teismo sprendimą... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VPB prašo skundą atmesti, o... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Ar Reglamento Nr. 1768/92 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta šio... 19. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, tai koks yra Reglamento... 20. Ar leidimas pateikti produktą Europos Bendrijos rinkai įsigaliojo... 21. Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, tai ar leidimo... 22. Teisėjų kolegija konstatavo, jog Europos Bendrijų Teisingumo Teismui... 23. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo duomenų bazės CURIA ir Lietuvos... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 28. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas dėl Tarybos... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės... 30. Remiantis paminėtu, nagrinėjamoje byloje yra svarbus pirmiau šioje nutartyje... 31. Tuo pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Lietuvos Respublikos... 32. Minėta, kad ieškovas Sanofi-Aventis dėl papildomos apsaugos liudijimo gavimo... 33. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo... 34. Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš ieškovo Sanofi-Aventis (juridinio asmens kodas 395030844, 174,...