Byla AS-442-265-12

Dėl įspėjimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įspėjimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. (8.26)-s-1805, kuriuo pareiškėjas įspėtas, kad jeigu iki 2012 m. sausio 30 d. nepateiks naujos ar pratęstos banko garantijos arba draudimo poliso atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai Dičiūnų kaime, Utenos rajone, bus panaikintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. TU(2)-65.

5II.

6Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

7Teismas nurodė, kad skundžiamu 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (8.26)-s-1805 atsakovas įspėjo pareiškėją, jog, nepateikus nurodytų dokumentų iki 2012 m. sausio 30 d., bus panaikintas pareiškėjo turimas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Šiuo raštu pareiškėjui nenustatyta jokių teisių ar pareigų. Jis tik informuotas, kad ateityje jam gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės (leidimo panaikinimas). Kadangi skundžiamas raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti skundžiamas teismui. Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8III.

9Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

10Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas atsakovo įspėjimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą administracinio sprendimo sąvoką ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Minėtas įspėjimas suteikia teisę atsakovui panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taip pat įspėjime nepagrįstai reikalaujama iš pareiškėjo pateikti banko garantiją ar draudimo polisą. Kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas teisme, liudija ir aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 87 punkto nuostatos.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų (neveikimo), teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(822)-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(143)–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(62)-180/2011).

15Nagrinėjamu atveju ginčijamu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (8.26)-s-1805 pareiškėjas buvo tik informuotas, kad ketinama panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. TU(2)-65. Pareiškėjui tik pasiūlyta elgtis tam tikru būdu ir jis įspėtas apie galimas pasekmes ateityje, tačiau viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) minėtame rašte nėra, todėl šis raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Tuo tarpu teismas turi priimti nagrinėti tik reikalavimą dėl akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Aptariamu atveju konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti atsakovo priimtas sprendimas panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir tik toks aktas galėtų būti skundžiamas teismui.

16Taigi ginčijamas atsakovo raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje iš esmės panašioje administracinėje byloje Nr. AS(822)-727/2011.

17Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat remiasi aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 87 punktu, kuriame numatyta, jog veiklos vykdytojas gali apskųsti regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmus ar neveikimą, susijusius su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, teismui įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau šios poįstatyminio akto nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad prieštarautų įstatymui. Tuo tarpu, aiškinant šias nuostatas pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad teismui gali būti skundžiami regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai ar neveikimas, susiję su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, kurie sukelia veiklos vykdytojui teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčijamas atsakovo raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl teismui negali būti skundžiamas.

18Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Atskirąjį skundą atmesti.

21Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.