Byla eAS-738-575/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“, Skinest Rail AS, Skinest Grupp AS, O. O. (O. O.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“), dėl nutarimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skinest Baltija“, Skinest Rail AS, Skinest Grupp AS, O. O. (O. O.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų“, 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų“.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Skinest Baltija“, Skinest Rail AS, Skinest Grupp AS, O. O. (O. O.) skundą atmetė.

8Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Skinest Baltija“ Skinest Rail AS, Skinest Grupp AS ir O. O. (O. O.) apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9II.

10Vilniaus apygardos administraciniame teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nors nagrinėjama administracinė byla pagal gautą pareiškėjo skundą pradėta 2018 m. liepos 9 d. ir pirmą kartą byloje nutartis skirti teismo posėdį priimta 2018 m. spalio 10 d., t. y. iki įsigaliojant dabartinės redakcijos ABTĮ 41 str. nuostatoms, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kuriame ši byla ir išnagrinėta iš esmės, priimta 2019 m. balandžio 26 d., taigi, galiojant naujos redakcijos ABTĮ 41 straipsnio nuostatoms, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiamas pagal ABTĮ naują redakciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla iš esmės išnagrinėta 2019 m. gegužės 8–14 d. (po pertraukos) teismo posėdžiuose, o atsakovo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. (vėliau jį iš esmės pakartojant 2019 m. rugpjūčio 28 d.), t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės užbaigimo, vertino, jog prašymas priteisti išlaidas negali būti tenkinamas.

12Teismas, vertindamas atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėjo, kad šioje byloje valstybę atstovavo aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos (Vyriausybė ir ministerija), todėl atsižvelgdamas į šių viešojo administravimo subjektų vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, priėjo išvadą, kad atsakovas nepagrindė advokato (advokatų) pasitelkimo šioje byloje būtinybės.

13II.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. spalio 24 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš pareiškėjų 12 664,48 Eur atstovavimo išlaidų.

15Atsakovas nurodo, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateikė 2019 m. gegužės 21 d., o pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 30 d. priimdamas rezoliuciją, joje nurodė, kad klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus teismo sprendimui. Teigia, jog pakartotinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovas teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d.

16Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė per vėlai, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės užbaigimo ir todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. Nurodo, jog teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2018 m. spalio 10 d. Tas faktas kad byla nebuvo išnagrinėta iš karto, o paskyrus naują teisėjų kolegiją, kuri pakartotinai skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje, negali keisti fakto, kad ši byla buvo pradėta vėliau.

17Taip pat atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas neįrodė, jog advokato dalyvavimas objektyviai buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Atsakovo vertinimu, ši administracinė byla buvo sudėtinga, didelės apimtis, joje keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Nurodo, jog proceso pradžioje atsakovas nebuvo atstovaujamas advokatų, tačiau proceso eigoje, įvertinus keliamų klausimų sudėtingumą, buvo nuspręsta pasitelkti profesionalius ir kvalifikuotus teisininkus savo interesų gynimui. Atsakovo nuomone, administracinių teismų praktika, pagal kurią iš esmės viešojo administravimo subjektui nepriskiriamos išlaidos advokato pagalbai, formuojama netinkama linkme.

18Pareiškėjas UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime prašo teismo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nusprendė sudaryti naują teisėjų kolegiją ir skirti bylą nagrinėti uždarajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 8 d., todėl atsakovo prašymas turi būti nagrinėjamas pagal naują ABTĮ redakciją.

19Pareiškėjai Skinest Rail AS, Skinest Grupp AS, O. O. (O. O.) atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovai nurodo, jog bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2019 m. gegužės 14 d., o atsakovas jokių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nei 2019 m. gegužės 8 d., nei 2019 m. gegužės 14 d. posėdžiuose nereiškė. Teigia, jog pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriklauso, kadangi jis turi pakankamus pajėgumus atstovauti save byloje, įskaitant jai pavaldžių ministerijų bei jų darbuotojų pasitelkimą. Nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad 2019 m. gegužės 30 d. rezoliucija teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl negalėjo kitaip nuspręsti teismo nutartyje. Pažymi, jog teismas rezoliucija išsprendė tik dėl laiko, kada bus sprendžiamas atsakovo prašymas iš esmės, tuo tarpu skundžiama nutartimi, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir prašymą atmetė.

20Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija atsiliepime prašo patenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą. Pabrėžia, kad atsakovas šioje byloje siekė apsaugoti valstybės saugumą byla tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu buvo labai sudėtinga, įvertinant kartu ir ypač didelę bylos apimtį bei byloje spręstų klausimų naujumą, nes nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas buvo įtvirtintas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, be to ši byla reikalavo specifinių žinių, susijusių su Europos Sąjungos teise, nes pareiškėjai nuolat teikė procesinius reikalavimus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23III.

24Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

25Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

26Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas buvo atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. prašymą šį klausimą išspręsdamas 2019 m. gegužės 30 d. rezoliucija, todėl vėliau negalėjo pripažinti, kad atsakovas prašymą pateikė pavėluotai.

28Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo argumentus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1833) 16 straipsnyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo. Iki 2018 m. gruodžio 28 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

29Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šią dieną priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2018 m. spalio 10 d. (sudaryta teisėjų kolegija bei administracinė byla skirta nagrinėti uždarajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018 m. spalio 29 d.). Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimą, turi būti remiamasi iki ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo – 2018 m. gruodžio 29 d. – galiojusia tvarka. Remiantis iki 2018 m. gruodžio 28 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui turėjo teisę paduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.).

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, pateikdamas 2019 m. gegužės 21 d. prašymą ir pakartotinai 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepraleido ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

31Atsakovas Ministerija atskirajame skunde taip pat prašo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išnagrinėti iš esmės bei priteisti atsakovui iš pareiškėjų 12 664,48 Eur teismo išlaidų, patirtų dėl ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose, atlyginimą.

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).

33Šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ panaikinimo.

34Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors byla yra didelės apimties, tačiau byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Tai, jog byloje sprendžiami teisiniai klausimai iš dalies buvo nauji, vis tik nesudaro pagrindo vertinti, kad jų sudėtingumas reikalavo išskirtinių specialių žinių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomus advokatus. Be to, pastebėtina, kad byloje buvo prašoma panaikinti atsakovo, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus nutarimus, kuriais buvo vertinamas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ sandorių su UAB „Skinet Baltija“ atitikimas nacionalinio saugumo interesams, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija privalėjo būti įsigilinusios į priimamus sprendimus (nutarimus).

35Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. Be to, nors pareiškėjai prašė kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo taikyta Europos Sąjungos teisė (juo labiau pirminė teisė, dėl kurios aiškinimo pareiškėjai prašė kreiptis), dėl kurios Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galėtų duoti preliminarų sprendimą teisiškai reikšmingu šioje byloje aspektu, todėl vertino, kad nėra tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Tai, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai teikė eilę prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo vertinti, jog tai galėjo lemti bylos sudėtingumą bei, kad atsakovui atsirado būtinybė pasitelkti privačius teisininkus.

36Pastebėtina, jog atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokatų pagalbą, nedetalizavo patirtų išlaidų ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus. Remdamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos internetinės svetainės duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Ministerija turi Teisės ir personalo skyrių, kuriame dirba teisininkai, privalantys turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis) ir į jų vykdomas funkcijas įeina Ministerijos procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose, kai nagrinėjami teisės taikymo klausimai ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei atstovavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir advokatų V. M., G. K., K. S.. Atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismuose.

37Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktinę aplinkybę dėl įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas pateikimo momento, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Netenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos atskirojo skundo.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skinest... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu... 8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d.... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administraciniame teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi... 11. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m.... 12. Teismas, vertindamas atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėjo, kad... 13. II.... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 15. Atsakovas nurodo, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui... 16. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašymą... 17. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas neįrodė, jog... 18. Pareiškėjas UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime prašo teismo atmesti... 19. Pareiškėjai Skinest Rail AS, Skinest Grupp AS, O. O. (O. O.) atsiliepime... 20. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija atsiliepime prašo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 22. Teisėjų kolegija... 23. III.... 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo... 25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama... 26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas buvo atmestas, todėl atsakovas... 27. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis... 28. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo argumentus, pažymi, kad... 29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, pateikdamas 2019 m. gegužės 21... 31. Atsakovas Ministerija atskirajame skunde taip pat prašo klausimą dėl... 32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 33. Šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjų... 34. Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teisėjų kolegija... 35. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš... 36. Pastebėtina, jog atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už... 37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41... 39. Netenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti... 41. Nutartis neskundžiama....