Byla A-502-711-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Edvardo Sinkevičiaus,

2sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,

3dalyvaujant pareiškėjai J. P.,

4pareiškėjos atstovams Dariui Visockiui, advokatui Dominykui Varnui, advokatui Vladislovui Mikšai,

5atsakovo atstovei Daliai Stakvilevičiūtei,

6trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Vitoldui Kumpai,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl aktų panaikinimo, vilkinimo ir įpareigojimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 išduotą leidimą Nr. 43-7-13U laikinam teritorijos aptvėrimui V. Krėvės pr. 57, Kaune, panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalį dėl teritorijos tarp sklypo V. Krėvės pr. 57, Kaune ir V. Krėvės pr. išplanavimo, numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neveikimą ir vilkinimą nepriimant įsakymo dėl paruošto ir suderinto žemės sklypo V. Krėvės pr. Nr. 50 A plano tvirtinimo bei įpareigoti šį administravimo subjektą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti įsakymą dėl minėto žemės sklypo plano patvirtinimo. Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į P. N. turėtą žemės sklypą. Pareiškėja teigė Kauno apskrities viršininkui pateikusi prašymą suformuoti ir grąžinti žemę natūra prie V. Krėvės pr. tarp pastatų Nr. 55-65 bei prie V. Krėvės pr. tarp pastatų Nr. 50-52, Kaune. Pareiškėja nurodė, kad apskrities viršininko administracija nepagrįstai ir neteisėtai išdavė sutikimą dėl detaliojo planavimo teritorijoje šalia UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nuomojamo žemės sklypo V. Krėvės pr. 57, Kaune, nes šioje teritorijoje esanti žemė jai grąžintina. Jos nuomone, Komunalinio ūkio skyrius neturėjo pagrindo išduoti leidimo laikinam teritorijos aptvėrimui V. Krėvės pr. 57, Kaune už nuomojamo sklypo ribų. Taip pat nurodė, kad jai žinoma, jog žemės sklypo V. Krėvės pr. Nr. 50 plano kadastriniai matavimai atlikti ir perduoti savivaldybės urbanistikos skyriui. Šis sklypas – tai teritorija tarp gyvenamojo namo V. Krėvės pr. 52 ir A. Timinskio vidurinės mokyklos (V. Krėvės pr. 50), ji yra laisva ir neužstatyta, sklypo planas yra suderintas su visomis už tai atsakingomis institucijomis, sklypui suteiktas adresas. Jokių kliūčių šio žemės sklypo plano patvirtinimui nėra, tačiau iki šiol tai nepadaryta.

10Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjos reikalavimu patvirtinti žemės sklypo V. Krėvės Nr. 50 A planą iš dalies sutiko. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros ir ekologijos komitete 2005-07-20 buvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl žemės sklypo V.Krėvės pr. 50 A plano patvirtinimo“ ir nutarta plano tvirtinimo klausimą perduoti svarstyti savivaldybės tarybai. Dėl kitų dviejų pareiškėjos reikalavimų atsakovas nesutiko, nes, jo manymu, pareiškėjos interesai nebuvo pažeisti. Pagal galiojančius įstatymus valstybė perdavė savivaldybėms dalį savo turto, kuris nebuvo inventorizuotas ir teisiškai registruotas. Tarp šio turto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotos ir miesto gatvės. Techniškai inventorizuoti ir teisiškai registruoti miesto gatves, parengti detaliuosius planus bei suformuoti prie šių statinių žemės sklypus yra daug laiko ir lėšų reikalaujantis darbas. Laisvo grąžintinos žemės, besiribojančios su žemės sklypu V. Krėvės pr. 57, Kaune, sklypo nėra. Laisvos žemės tarp žemės sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės prospekto taip pat nėra. Pagal Rinkliavų įstatymą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimus atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose, atitverti ją arba apriboti eismą jose. Todėl Kauno miesto savivaldybė, nepažeisdama teisės aktų, išdavė leidimą teritorijos aptvėrimui. Be to atsakovas nurodė, kad prašyti panaikinti leidimą teritorijos aptvėrimui pareiškėja neturi teisės, nes tai nepažeidžia jos interesų.

11Kauno apskrities viršininko administracija skundą prašė atmesti, paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. 02-01-4460 ir 2004-06-02 valstybinės žemės nuomos sutartimi su UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo sudaryta 3600 kv. m. žemės sklypo nuomos sutartis. 2004-10-12 UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašymu buvo išduotas Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimas „Dėl detaliojo plano rengimo“. Tai, kad bus parengtas teritorijos tarp žemės sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės prospekto išplanavimas, numatant automobilių stovėjimo aikštelę, nepažeidžia pareiškėjos interesų, nes ši teritorija nėra planuojama prijungti prie UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nuomos teise valdomo žemės sklypo V. Krėvės pr. 57. Kauno apskrities viršininko administracija 2002 m. gruodžio mėn. bei 2004 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu parengti laisvos ir neužstatytos žemės sklypo planą savininko P. N. žemėje, tačiau atsakymą gavo tik 2005 metais.

12UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ su skundu nesutiko, paaiškino, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso prekybos centras „Pasimatymas“ V. Krėvės pr. 57. 2004-06-02 sutartimi Kauno apskrities viršininko administracija UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ išnuomavo 3600 kv. m. valstybinės žemės prie pastato V. Krėvės pr. 57. Bendrovė pastato V. Krėvės pr. 57 rekonstrukciją vykdo pagal išduotą statybos leidimą Nr. 38-4-NR116-70. Tam, kad vykdyti pastato rekonstrukciją, buvo reikalinga aptverti pastato teritoriją, tuo tikslu iš Kauno miesto savivaldybės buvo gautas leidimas Nr. 43-7-13U. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu gauti sutikimą rengti detalųjį planą, vykdant prekybos centro „Pasimatymas“ V. Krėvės pr. 57 rekonstrukciją – išplėtimą, papildomai numatant detaliojo plano sprendiniais išspręsti transporto srautų ir infrastruktūros klausimus automobilių stovėjimui, numatant valstybinės žemės juostą pagal V. Krėvės prospektą numatant, kad stovėjimo aikštelė bus perduota į savivaldybės balansą. Kauno apskrities viršininko administracija 2004-10-12 sutiko, kad būtų rengiamas detalusis planas, numatant automobilių stovėjimo aikštelę. Bendrovės nuomone, jokie galiojantys įstatymai nepažeisti ir pareiškėjos interesams neprieštarauja.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu skundą iš dalies tenkino, įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo V. Krėvės pr. Nr. 50 A laisvos (neužstatytos) žemės sklypo 3894 kv. m. buvusioje P. N. žemėje planą, kitoje dalyje skundo reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,04 ha žemės sklypą Dainavos k., Pažaislio valsč., Kauno apskrityje. Atkurti nuosavybės teises prašymus yra padavę jo vaikai. 2001-03-16 V. Š., S. V. ir E. N. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą – kiekvienas iš jų perleido po 0,6 ha žemės, J. P., taip pareiškėja įgijo iš viso atkurti nuosavybės teises į 1,8 ha.

14Dėl sutikimo dėl detaliojo plano rengimo panaikinimo teismas nurodė, kad pareiškėja reikalavimą grindžia tuo, kad joks detalusis planas tarp sklypo V. Krėvės pr. 57, Kaune ir V. Krėvės prospekto nepatvirtintas ir ši žemė neužstatyta, todėl ji negali būti išperkama valstybės ir todėl grąžintina. Atsakovai nurodo, kad laisvos grąžintinos žemės, besiribojančios su žemės sklypu V. Krėvės pr. 57, Kaune, nėra. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. 02-01-4460 ir 2004-06-02 valstybinės žemės nuomos sutartimi su UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo sudaryta 3600 kv. m. žemės sklypo V. Krėvės pr. dalies (3362 kv. m.) nuomos sutartis. Nuomos sutartis sudaryta pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ne žemės ūkio paskirčiai tvarką prie UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nuosavybės teise valdomo pastato. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-08-01 įsakymu Nr. A-1089 „Dėl žemės sklypo V. Krėvės pr. 57 nuomos“ pritarė 3600 kv. m. žemės sklypo V. Krėvės pr. 57, Kaune nuomai, esančio pastato savininkams. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašymu Kauno apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo. Tai, kad bus parengtas teritorijos tarp žemės sklypo V. Krėvės pr. išplanavimas, numatant automobilių stovėjimo aikštelę, teismo teigimu, nepažeidžia pareiškėjos teisių. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11.4 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui, likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos naudojimo būdui, pobūdžiui ir tvarkymo režimui pasiūlyti). Teismo nuomone, tokiu būdu parengtas teritorijos tarp žemės sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės prospekto išplanavimas, numatant automobilių stovėjimo aikštelę, nepažeidžia pareiškėjos teisių, nes ši teritorija neplanuojama prijungti prie UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nuomos teise valdomo žemės sklypo V. Krėvės pr. 57. Kadangi pareiškėja turi interesą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir įrodinėja, jog prie V. Krėvės pr. Nr. 57 ir V. Krėvės prospekto yra laisvos ir neužstatytos žemės, teismas nurodė, kad tikslinga ginčą nagrinėti ir kitu aspektu. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Šio įstatymo 5 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą bendrąjį planą V. Krėvės prospektas priskiriamas aptarnaujančių gatvių kategorijai, kur gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų yra nuo 20 iki 40 metrų. Teismas pažymėjo, kad kelio ar gatvės juostų ribos nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuosius planus, parengtus pagal detaliųjų planų rengimo taisykles. Teismas nustatė, kad šiuo metu tokių detaliųjų planų nėra. Pagal tuo metu galiojusį įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo, kai kurie nekilnojamojo turto objektai, tarp jų ir gatvės, buvo perduotos savivaldybių nuosavybėn. Iš priėmimo-perdavimo 1995-03-14 akto teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė perėmė miesto gatves, tarp jų ir V. Krėvės prospektą. Iš Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo pažymėjimo teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota susisiekimo komunikacijos – gatvė ir suteiktas unikalus numeris 4400-0435-8156.

15Dėl leidimo Nr. 43-7-13 U panaikinimo teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnis numato, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2001-05-03 sprendimu Nr. 119 patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimo atlikti kasinėjimo darbus Kauno viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimą nuostatus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-07-08 įsakymu Nr. A-875 sudarė Leidimų atlikti kasinėjimo darbus Kauno viešojo naudojimo teritorijoje komisiją. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius, 2004-06-36 išduodant leidimą teritorijos aptvėrimui Nr. 43-7-13 U statybos darbus vykdančiai įmonei TŪB „Virmalda“, galiojančių įstatymų nepažeidė. Teismas nustatė, kad šiuo metu darbai baigti, aptvėrimas nuimtas ir teritorija sutvarkyta. Tai, kad atsakovas leido apsitverti didesnę teritoriją, nei bendrovė nuomoja, norminių aktų nepažeidė.

16Dėl žemės sklypo plano patvirtinimo teismas nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte numatyta, jog savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo teikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie nesuplanuotas teritorijas. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Iš teismui pateikto žemės sklypo plano (3894 kv. m.) teismas nustatė, kad laisva ir neužstatyta žemė buvusioje P. N. žemėje, yra suderinta su visomis atitinkamomis institucijomis. Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje 2005-07-20 buvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl žemės sklypo V. Krėvės pr. 50A plano patvirtinimo“ ir nutarta teikti svarstyti tarybai. Teismas nurodė, kad tai prieštarauja paminėtų teisės aktų nuostatoms ir reglamentuojamai tokių veiksmų atlikimo tvarkai. Kauno apskrities viršininko administracija 2002 m. gruodžio mėn. bei 2004 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu parengti laisvos ir neužstatytos žemės sklypo planą savininko P. N. žemėje, todėl teismas pripažino, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė be jokio teisinio pagrindo vilkina patvirtinti žemės sklypo planą laisvoje ir neužstatytoje teritorijoje V. Krėvės pr. 50 ir 52, Kaune. Teismas šį pareiškėjos reikalavimą tenkino iš dalies manydamas, kad realus ir protingas terminas, per kurį atsakovas galėtų įvykdyti teismo sprendimą, yra du mėnesiai.

17Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismo prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte įtvirtintą teisės normą ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, medžiagą (T. 1, b. l. 6-9, 131-133). Tačiau, apeliantės teigimu, teismas dėl šio jos reikalavimo iš viso nepasisakė, nors šis reikalavimas yra svarbiausias. Apeliantė nurodo, kad teismas šį reikalavimą sujungė su motyvais dėl reikalavimo panaikinti sutikimą dėl detaliojo plano rengimo. Apeliantė nurodo, kad šioje teismo sprendimo vietoje teismas tik konstatavo faktus, neturinčius juridinės reikšmės, t. y. kad V. Krėvės prospektas priskiriamas kategorijai, kur gatvės plotis tarp raudonųjų linijų yra nuo 20 iki 40 metrų, kad gatvės juostų ribos nustatomos pagal detaliuosius planus, tačiau tokių detaliųjų planų nėra, ir kad nekilnojamojo turto registre įregistruota gatvė, jai suteiktas unikalus numeris, tačiau teismas nepasisakė apie šių aplinkybių vertinimą. Tai, apeliantės nuomone, yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimai. Apeliantės teigimu, teismas nenurodė, ar šios gatvės registracija viešame registre yra (ar nėra) kliūtis tenkinti skundo reikalavimą bei įpareigoti savivaldybę vykdyti minėtos tvarkos 106 punkto nuostatas, apeliantei neaišku, ar skundo atmetimas toje dalyje grindžiamas pažymėjimu dėl gatvės registracijos; teismas nepasisakė ir netyrė, ar ši detaliai nesuplanuota gatvė užima visas P. N. iki 1940 m. priklausiusias teritorijas tarp pastatų V. Krėvės pr. Nr. 55 ir 65. Pareiškėja nurodo, kad atsakovams yra pareiškusi prašymą grąžinti ne tik šalia gatvės ir sklypo Nr. 57 esančią žemę, bet ir kitus žemės plotus ties ir tarp fontano V. Krėvės pr. 57 A ir namo V. Krėvės pr. 55. Teismas netyrė, kokiu būdu (2004-10-20 atlikus neteisėtus kadastrinius matavimus) ir kada (2004-12-21) registre buvo įregistruota ši gatvė, kokia yra į bylą pateikto VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus 2005-04-08 priimto, neapskųsto ir galiojančio sprendimo Nr. 90, kuriame nustatyta, kad atliekant kadastrinius gatvės matavimus bei nustatant gatvės ribas bei jos sudedamąsias dalis turi būti vadovaujamasi ne tik faktine gatvės padėtimi, bet ir dokumentais, patvirtinančiais šios gatvės suformavimą, t. y. detaliaisiais bei specialiaisiais planais, reikšmė. Apeliantė nurodo, kad teismas netaikė Civilinio kodekso 4.262 straipsnio normos ir vadovavosi vien tik faktu, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas iki šiol neteisėtai ir nusikalstamai nevykdo centrinio registratoriaus sprendimo ir neišregistruoja gatvės iš registro. Registro duomenims esant nuginčytiems įstatymų nustatyta tvarka, jų tolesnis buvimas įregistruotais nesudaro teisinio pagrindo laikyti šiuos duomenis teisingais ir išsamiais. Todėl apeliantė daro išvadą, kad teismas sprendimą grindė neteisingais ir neišsamiais viešame registre įregistruotais duomenimis. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas nevertino 2005-01-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (T. 2, b. l. 3), jog teritorija tarp pastato V. Krėvės pr. 57 (buv. „Pasimatymas“) ir V. Krėvės prospekto nėra užstatyta jokiais pastatais ar statiniais. 2004-10-20 antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.70/04/5, kad trečiojo suinteresuoto asmens rekonstruojamame pastate vykdomi statybos darbai. Jo priede (vaizdo juostoje) matyti, kad 2004-10-20 teritorija tarp gatvės ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomojamo sklypo taip pat nebuvo užstatyta jokiais pastatais ar statiniais, nebuvo grindinio ar asfalto dangos ar kitokių įrengimų, didžioji jos dalis buvo neteisėtai aptverta ir naudojama kaip statybų aikštelė. Apeliantė pažymi, kad minėtu skundo reikalavimu prašė įpareigoti savivaldybę ne grąžinti jai žemę, o pateikti apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui kartografinę detaliai nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. Nr. 55 ir 65, Kaune, medžiagą. Teismas, pripažinęs, kad patvirtinto detaliojo plano tarp šių pastatų nėra, turėjo tenkinti šį reikalavimą, o savivaldybės veiksmus pripažinti atsisakymu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Apeliantė nurodo, kad savivaldybės atstovė teismo posėdyje pripažino, kad apie teritoriją tarp pastatų V. Krėvės pr. Nr. 55 ir 65 kartografinė medžiaga nebuvo pateikta (T. 2, b. l. 110), tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir reikalavimo, jo net nesvarstęs, netenkino. Apeliantės manymu, informacijos apie nesuplanuotas teritorijas neteikimas reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-04), t. y. turi būti vykdomos žemės grąžinimo natūra procedūros. Dėl reikalavimo panaikinti Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 išduotą leidimą Nr. 43-7-13 U apeliantė nurodo, kad šiame leidime nėra jokių duomenų, kokią tiksliai teritoriją galima apsitverti, kokias dangas leidžiama išardyti ir po to reikalinga vėl atstatyti. Savivaldybė pateikė tik rinkliavas už tokius leidimus nustatančius sprendimus, tačiau išduodant leidimą nebuvo žemės savininko teises įgyvendinančios Kauno apskrities viršininko administracijos valios leisti ar neleisti vykdyti veiklą. Apeliantė nurodo, kad veiklos vykdymas jai grąžintinoje laisvoje ir neužstatytoje žemėje pažeidė jos teisėtus interesus. Dėl reikalavimo panaikinti sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, apeliantė nurodo, kad šis sutikimas buvo išduotas neatsižvelgiant į tai, kad juo bus užkirstas kelias jai susigrąžinti neužstatytą ir detaliai nesuplanuotą žemę, privatus interesas buvo iškeltas aukščiau už pirmenybės teisę atstatyti nuosavybės teises natūra. Dėl iš dalies patenkinto reikalavimo apeliantė nurodo, kad teismo nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas yra neprotingai ilgas, nes savivaldybės administracijos direktoriui reikia tik pasirašyti jau parengtą įsakymą (T. 2, b. l. 87), tam nereikalingos jokios papildomos procedūros.

18Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo, t. y. kartografinės nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, medžiagos pateikimo. Atsakovo vertinimu, teismo sprendime yra aptartos šios medžiagos pateikimo aplinkybės, teismas aiškiai išsakė savo nuomonę dėl šio reikalavimo aptariant kitus pareiškėjos reikalavimus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, be kitų įpareigojimų, nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir tvarkos 106 punkto nuostatomis, piliečiams natūra grąžintini žemės sklypai miestuose gali būti projektuojami tik laisvoje (neužstatytoje) žemėje. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad laisvos (neužstatytos) žemės teritorijoje tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, nėra. Preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės tarp pastatų V. Krėvės pr. 57-65, Kaune, nėra. Tarp pastatų Nr. 55 ir 57 yra Kauno miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantis statinys – fontanas su priklausiniais, esantis V. Krėvės pr. 57A, Kaune. Ši žemė yra užimta statiniams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, t. y. nėra laisva. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius dar 2003-01-21 raštu Nr. 526-2-100 buvo informuotas, kad P. N. iki 1940 m. turėta žemė nėra laisva. Nesant laisvos (neužstatytos) žemės, kuri yra nepriskirta valstybės išperkamai žemei, J. P. reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvykdyti tvarkos 106 punkte nustatytą pareigą ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V.Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, medžiagą, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad jei informacija apie nesuplanuotas teritorijas nesuteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra. Kauno miesto savivaldybė informavo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrių, kad laisvos (neužstatytos) žemės P. N. turėtoje iki 1940 m. žemėje nėra, todėl informacija buvo pateikta. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 leidimas Nr. 43-7-13 U išduotas nepagrįstai. J. P., atsakovo vertinimu, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimų pagrįstumą. Laisvos grąžintinos žemės, besiribojančios su žemės sklypu V. Krėvės pr. 57, Kaune, nėra. Laisvos žemės tarp žemės sklypo V.Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės prospekto taip pat nėra, todėl J. P. neturi reikalavimo teisės ginčyti minėto leidimo. Atsakovas nesutinka su apeliantės motyvu, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-10-12 sutikimas dėl detaliojo plano rengimo dėl teritorijos tarp sklypo V. Krėvės pr. 57, Kaune, ir V. Krėvės pr. išplanavimo, numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę, buvo išduotas neatsižvelgiant į tai, kad juo bus užkirstas kelias pareiškėjai susigrąžinti neužstatytą ir detaliai nesuplanuotą žemę ir dėl to yra neteisėtas. Atsakovas kartoja, kad laisvos grąžintinos žemės, besiribojančios su žemės sklypu V. Krėvės pr. 57, Kaune, nėra, ši žemė yra susisiekimo komunikacijos ir į jas negali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Atsakovas nesutinka, kad įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai patvirtinti žemės sklypo V. Krėvės pr. 50A, Kaune, ribų planą terminas yra neprotingai ilgas.

19Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo, į kurį pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises, dalis, esanti prie V. Krėvės pr. 57, yra valstybės išperkama. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog nuosavybės teisės į žemę miestuose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei, pagal šio įstatymo 12 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybės išperkama žemė yra užimta savivaldybės kelių ar iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti magistraliniams vamzdynams. Laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, kurį būtų galima grąžinti natūra turėtoje vietoje, formavimą ir planų rengimą turi organizuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pati pareiškėja pripažino, kad Kauno miesto savivaldybė pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai duomenis apie išlikusią laisvą (neužstatytą) žemę P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 8,04 ha žemės sklypo Dainavos k., Pažaislio valsč., Kauno apskrityje, ribose ir atsisakė reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui kartografinę medžiagą, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas sprendime nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų ir tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalį. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad 2004 m. spalio 12 d. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašymu išduotas Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimas „Dėl detaliojo plano rengimo“ Nr. 24-8 nepažeidžia pareiškėjos teisių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11.4 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui, o likusiai teritorijai rengiami projektiniai pasiūlymai. Projektinių pasiūlymų parengimas neužkirstų galimybės atkurti nuosavybės teisių į išlikusį laisvą (neužstatytą) žemės sklypą. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad neparengtas V. Krėvės prospekto detalusis planas yra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), nepagrįstas. Kauno miesto savivaldybės taryba 1995 m. kovo 14 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu nuosavybės teise valdo V. Krėvės pr. Ta aplinkybė, kad V. Krėvės pr. šiuo metu nėra teisiškai registruota Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu, nes nekilnojamojo daikto teisinė registracija nesukuria nuosavybės teisių į tam tikrą daiktą, o tik nurodo tretiesiems asmenims, kas yra daikto savininkas.

20Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundas nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, J. P. reikalauti atkurti nuosavybės teises į žemę V. Krėvės prospekte ar prie prospekto neturi jokio pagrindo. Išnagrinėjus V. Š., S. V. ir E. N. prašymus atstatyti nuosavybės teises į P. N. žemę matyti, kad šie asmenys grąžinti žemę natūra apskritai neprašė, iš prašymų galima suprasti, kad prašytojai jau tada žinojo, kad P. N. laisvos žemės nėra, kadangi joje pastatyti pastatai: parduotuvė „Pasimatymas“, vidurinė mokykla, du vaikų darželiai ir gyvenamieji namai. J. P., nupirkdama teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, negalėjo nupirkti daugiau, negu turėjo pardavėjos. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė ne kartą J. P. pranešė, kad tarp pastatų V. Krėvės pr. Nr. 55 ir 65 laisvos žemės nėra (T. 1, b. l. 51, 54, 79), todėl teismo sprendimas, kuriuo atmestas prašymas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, yra pagrįstas ir teisingas. Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 išduotu leidimu Nr. 43-7-13 U buvo leista aptverti statybos teritoriją, nes to reikalauja statybinės normos. Šiuo metu pastatas pastatytas, priduotas naudojimui ir eksploatuojamas, o tvora išardyta dar 2005 m. sausio mėnesį, todėl šio klausimo nagrinėjimas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, yra beprasmis. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendime teisingai nurodoma, kad detaliojo plano rengimas nepažeidžia jokių J. P. teisių.

21Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pateikė teismui pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimo atsisakymo, kuriuo nurodoma, jog pareiškėja atsisako apeliacinio skundo dalyje dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neveikimo nepriimant įsakymo dėl paruošto ir suderinto žemės sklypo V. Krėvės pr. 50A plano tvirtinimo pripažinimo vilkinimu atlikti šio subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigojimo šį administravimo subjektą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti įsakymą dėl minėto žemės sklypo plano patvirtinimo. Pareiškime nurodoma, kad atsakovas įvykdė šį reikalavimą, patvirtino 3894 kv. m. žemės sklypo V. Krėvės pr. 50A planą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovai palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, išskyrus tą, dėl kurio atsisakymo pareikštas pareiškimas. Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Proceso dalyviai iš esmės naujų argumentų nepateikė.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

24Dėl skundo reikalavimų.

25Pareiškėja skundu (T. 1, b. l. 6-9) teismo prašė:

261) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalį dėl teritorijos tarp sklypo ir V. Krėvės pr. išplanavimo, numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę;

272) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte įtvirtintą teisės normą ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, bei 50 ir 52, Kaune, medžiagą;

283) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 išduotą leidimą Nr. 43-7-13U laikinam teritorijos aptvėrimui V. Krėvės pr. 57, Kaune.

29Pareiškėja patikslintu skundu (T. 1, b. l. 131-133) atsisakė reikalavimo pateikti kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 50 ir 52, Kaune, medžiagą.

30Pareiškėja patikslintu skundu (T. 2, b. l. 2) teismo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalį dėl teritorijos tarp sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr. išplanavimo numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę.

31Pareiškėja skundo dalyko papildymu (T. 2, b. l. 75-76) prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neveikimą nepriimant įsakymo dėl paruošto ir suderinto žemės sklypo V. Krėvės pr. 50A plano tvirtinimo pripažinti vilkinimu atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigoti šį administravimo subjektą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti įsakymą dėl žemės sklypo plano patvirtinimo.

32Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nagrinėti pagal tokius reikalavimus:

331) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalį dėl teritorijos tarp sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr. išplanavimo, numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę;

342) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte įtvirtintą teisės normą ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, medžiagą;

353) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neveikimą nepriimant įsakymo dėl paruošto ir suderinto žemės sklypo V. Krėvės pr. 50A plano tvirtinimo pripažinti vilkinimu atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigoti šį administravimo subjektą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti įsakymą dėl žemės sklypo plano patvirtinimo.

364) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 išduotą leidimą Nr. 43-7-13U laikinam teritorijos aptvėrimui V. Krėvės pr. 57, Kaune.

37Dėl apeliacinio skundo atsisakymo.

38Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu skundą iš dalies tenkino, įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo V. Krėvės pr. Nr. 50 A laisvos (neužstatytos) žemės sklypo 3894 kv. m. buvusioje P. N. žemėje planą, kitoje dalyje skundo reikalavimus atmetė.

39Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos pareiškimas dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimo atsisakymo, kuriuo nurodoma, jog pareiškėja atsisako apeliacinio skundo dalyje dėl trečiojo (pagal aukščiau pateiktą numeraciją) skundo reikalavimo ir kadangi teismo sprendimo dalis dėl šio reikalavimo, kuria pareiškėjos skundas iš dalies patenkintas, kitų asmenų nėra apskųsta, apeliacinis procesas dėl šios teismo sprendimo dalies nutrauktinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dalyje, kurioje pareiškėjos skundo reikalavimai buvo atmesti.

40Pareiškėja byloje gina savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą natūra į miesto žemę, todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjos reikalavimo teisės, t. y. ar pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra (tretysis suinteresuotas asmuo tokią pareiškėjos teisę neigia), o po to pateikia motyvus dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atskirai pasisakydama dėl kiekvieno iš skundo reikalavimų, pirmiausia dėl antrojo (pagal aukščiau pateiktą numeraciją) reikalavimo, kadangi tik išsprendus šį reikalavimą (pasisakius dėl žemės, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, statuso) galima spręsti dėl kitų skundo reikalavimų.

41Dėl reikalavimo teisės.

42Iš archyvinių dokumentų nustatyta, kad P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,04 ha žemės sklypą Dainavos k., Pažaislio valsč., Kauno apskrityje. Kaip matyti iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2002-11-29 pažymos Nr. 285 (administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 21), Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimo į skundą administracinėje byloje Nr. I6K-130/2004 (b. l. 79-80) ir atsiliepimo į skundą šioje byloje (T. 1, b. l. 70-71), pretendentų prašymų (administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 88-92), prašymus atkurti nuosavybės teises į P. N. turėtą žemės sklypą padavė jo vaikai A. V. N. (jo turto paveldėtoja yra E. N.), V. Š., S. V., mirusio sūnaus K. N. sūnus S. N. ir sutuoktinė G. N.; Lietuvos Respublikos pilietybę, giminystės ryšį bei tai, kad 8,04 ha žemės sklypas Dainavos k., Pažaislio valsč., Kauno apskrityje priklausė P. N. pretendentai įrodė. 2001-03-16 sutartimi V. Š., S. V. ir E. N. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą – kiekvienas iš jų perleido po 0,6 ha žemės, J. P., pareiškėja įgijo iš viso atkurti nuosavybės teises į 1,8 ha. Pretendentų, iš kurių pareiškėja įgijo teisę atkurti nuosavybės teises (A. V. N., kurio turto paveldėtoja E. N., V. Š. ir S. V.), prašymų atstatyti nuosavybės teises formose yra pabrauktas grąžinimo būdas ekvivalentine natūra. Iš šio fakto tretysis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pretendentai grąžinti žemę natūra neprašė ir todėl pareiškėja, įgydama iš jų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, negalėjo įgyti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, t. y. įgyti daugiau, nei turėjo teisių perleidėjai. Tokia trečiojo suinteresuoto asmens išvada neparemta įstatymo normomis ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pretendentų prašymų padavimo metu nebuvo numatytas nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymas natūra, išskyrus atvejus, kai pretendentai turėjo gyvenamuosius namus žemės sklype, priklausiusiame jiems nuosavybės teise ir faktiškai juo naudojosi (įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 5 straipsnis). Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimas natūra nebuvo galimas ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį. Pagal šiame straipsnyje numatytą reglamentavimą (šio straipsnio 2 dalį) buvo galimas tik neatlygintinas perdavimas žemės sklypų prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų ir pastatų arba neatlygintinas perdavimas nuosavybėn naujo žemės sklypo tame mieste. Galiojant šioms įstatymo nuostatoms pareiškėjai ir buvo perleista teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažinta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Šiuo įstatymu pakeisto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimas grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Minėtu įstatymu pakeisto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. sausio 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX–1139 redakcija) numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, turėtą teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams iki 1995 m. birželio 1 d., nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2002 m. spalio 25 d. piliečiai galėjo pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. spalio 25 d. įstatyme numatyta galimybė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į bet kokį nekilnojamąjį turtą, į kurį pagal įstatymą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, galėjo ne tik tas asmuo, kuris buvo išreiškęs tokią valią, bet ir tas asmuo, kuriam teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo vėliau perduota paveldėjimo ar kitu įstatymo numatytu teisių perdavimo būdu. Taigi pareiškėja, įgijusi teisę atkurti nuosavybės teises, nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pakeisti pirminiuose pretendentų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. prašyti atkurti nuosavybės teises natūra. Kaip matyti, pareiškėja 2002-12-10 skundu kreipėsi į instituciją, nagrinėjančią piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, Kauno apskrities viršininko administraciją, skunde išreikšdama aiškią valią nuosavybės teises atkurti natūra (administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 14). Taigi pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisės atkūrimą natūra į buvusio savininko P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad ši pareiškėjos teisė institucijos, nagrinėjančią piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, nėra ginčijama.

43Dėl žemės, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, statuso.

44Pagal pareiškėjos reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti savivaldybę pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, medžiagą, matyti, kad pareiškėja gina savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į Kauno mieste esančią žemę tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja 2002-12-10 skundu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, skunde išreikšdama aiškią valią nuosavybės teises atkurti natūra. Kauno apskrities viršininko administracija 2002-12-23 raštu Nr. 02-03-1160 (T. 1, b. l. 81) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama atlikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus, t. y. išnagrinėti ir parengti išlikusios laisvos (neužstatytos) P. N. turėtos žemės 8,05 ha sklype planą grąžinimui natūra nuosavybės teisėms atkurti, kartu pateikdama iki nacionalizacijos nuosavybės teise P. N. turėtos žemėvaldos ribų planą (T. 1, b. l. 83). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius 2003-01-21 raštu Nr. 526-2-100 (T. 1, b. l. 79) atsakė, kad P. N. turėta žemė nėra laisva, kadangi joje yra pastatyti įvairaus tipo pastatai ir statiniai. Be to, pareiškėja į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės grąžinimo natūra kreipėsi ir 2004 m. rugpjūčio 17 d. prašymu (T. 1, b. l. 13). Kauno apskrities viršininko administracija 2004-09-10 raštu Nr. 02-03-1538 (T. 1, b. l. 75) vėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytų veiksmų atlikimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius 2004-10-06 raštu Nr. P-225 (T. 1, b. l. 19) informavo pareiškėją, kad V. Krėvės pr. pagal bendrąjį planą priskirtas aptarnaujančių gatvių kategorijai ir yra 20-40 m pločio ir kad yra užsakyti atlikti Kauno miesto gatvių, tarp jų V. Krėvės pr. inventorizavimo ir apskaitos darbus. Taigi konstatuotina, kad kompetentinga savivaldybės institucija neatliko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytų veiksmų žemės tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65 atžvilgiu. Būtina spręsti, ar tokie veiksmai pagal teisės aktus privalėjo būti atlikti.

45Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kuri buvo pakeista ir papildyta 2002 m. balandžio 2 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, esminėmis sąlygomis atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra yra aplinkybės, kad 1) žemė turėtoje vietoje yra laisva (neužstatyta) ir 2) ji pagal įstatymo 12 straipsnį nėra priskirta valstybės išperkamai žemei.

46Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tuo, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą priskirtina savivaldybės keliui – V. Krėvės pr., todėl laikytina valstybės išperkama. Atsakovas poziciją ginče grindžia ir tuo, kad tarp pastatų V. Krėvės pr. 55-57 yra Kauno miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantis statinys – fontanas su priklausiniais (V. Krėvės pr. 57A), o laisvos neužstatytos žemės tarp pastatų V. Krėvės pr. 57-65 taip pat nėra (šių atsakovo teiginių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo).

47Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Pagal galiojusį įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo1995-03-14 priėmimo-perdavimo aktu (T. 1, b. l. 155-167) Kauno miesto savivaldybė perėmė miesto gatves, tarp jų ir V. Krėvės prospektą. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialas įpareigotas išregistruoti gatvę (V. Krėvės pr.) su aikštelėmis nuo A-1 iki A-18 (unikalus Nr. 4400-0435-8156) iš Nekilnojamojo turto kadastro, panaikinti šio nekilnojamojo daikto registro įrašą, panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kuriuo 2004-12-21 buvo įregistruotos Kauno miesto savivaldybės tarybos daiktinės teisės į V. Krėvės pr. su aikštelėmis nuo A-1 iki A-18 (unikalus Nr. 4400-0435-8156). Taigi 2004-10-20 V. Krėvės pr. kadastrinio matavimo duomenys (nubrėžtos preliminarios gatvės ribos) nėra tas teisinis pagrindas, remiantis kuriuo būtų sprendžiama dėl žemės išpirkimo iš pretendentų pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą. Pažymėtina, kad įstatymo 12 straipsnio 1 punktas žemės priskyrimą valstybės išperkamai sieja su tokia situacija, kai žemė faktiškai yra užimta kelio. Tuo atveju, jeigu žemę detaliuosiuose planuose numatyta eksploatuoti infrastruktūros objektams (transportui), žemė išperkama pagal įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Taigi nagrinėjamu atveju vertinant, ar teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, valstybės išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, situacija vertintina kelio sąvokos, įtvirtintos Kelių įstatyme, aspektu. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Pagal šį apibrėžimą faktine kelio sudedamąja dalimi nelaikytini želdynai, esantys ne kelio juostoje, ar kitokie objektai (išskyrus išvardintus objektus ar objektus, esančius išvardintuose pateiktame apibrėžime objektuose), kurie neskirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos – buvusios žemės sklypo plano (T. 1, b. l. 83 ), buvusio savininko iki 1940 m. buvusios žemėvaldos ribos atvaizdavimo projektuojamo žemės sklypo plane (administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 185), pareiškėjos iniciatyva parengtų planų (T. 1, b. l. 22, T. 2, b. l. 34-35), 2004-10-20 atliktų gatvės (V. Krėvės pr.) kadastrinių matavimų (T. 1, b. l. 43), vaizdinės medžiagos (T. 1, b. l. 169-170, T. 2, b. l. 32-33), trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl sutikimo rengti detalųjį planą (T. 1, b. l. 72), ginčijamo Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-10-12 sutikimo Nr. 24-8 (T. 1, b. l. 73), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005-05-26 atsakyme pareiškėjai Nr. P-155 (T. 2, b. l. 96) pateiktos informacijos, kad <...pažymėtosios teritorijos „A“ plotis yra apie 1,5 metro.>, kt., teritorija greta V. Krėvės pr. (už šaligatvio), esanti tarp sklypo V. Krėvės pr. 57 ribos ir prospekto, bei besidriekianti link V. Krėvės pr. 55, esanti buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, nebuvo skirta transporto ir pėsčiųjų eismui ir pagal Kelių įstatyme pateiktą apibrėžimą negalėjo būti laikoma keliu, taigi ir valstybės išperkama žeme pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą. Pažymėtina, kad dalyje šios teritorijos įrengus automobilių stovėjimo aikštelę, nuosavybės teisių atkūrimo prasme ji negali būti laikoma užstatyta žeme ar keliu, nes aikštelės statyba buvo savavališka (T. 2, b. l. 27, 94-95). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 4 dalis), nevisapusiško bylos aplinkybių vertinimo pagrindu priėjo nepagrįstų išvadų dėl dalies ginčo teritorijos statuso nuosavybės teisių atkūrimo procese.

48Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išperkama, jei ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

49Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad <...žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; <...>jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 pusl.). Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. <...>aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 pusl.).

50Nagrinėjamu atveju matyti, kad savivaldybės atsisakymų atlikti tvarkos 106 punkte numatytas procedūras metu ir ginčo nagrinėjimo metu teritorija prie V. Krėvės pr. detaliaisiais planais nebuvo ir nėra numatyta eksploatuoti infrastruktūros objektams (keliui) ar kitiems objektams, išvardytiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, jog atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu ginčo teritorija prie V. Krėvės pr. bus priskirta eksploatuoti infrastruktūros objektams (keliui) ar kitiems objektams. Tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005-05-26 raštu Nr. P-155 (T. 2, b. l.96) abstrakčiai nurodė, kad, kaip ir kitoms gatvėms, V. Krėvės prospektui bus rengiamas detalusis planas, kad gatvė šiuo metu atitinka B kategoriją ir kad 2005-03-24 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-172 numatyta platinti gatvę, nekeičia ginčo teritorijos statuso, nes nenumatyta jokio termino, kada tai bus daroma, be to, to paties Urbanistikos skyriaus 2005-08-29 atsakymas Nr. 40-2-1031 tvirtina, kad neatliekami jokie parengiamieji darbai keičiant bendrąjį planą (jame nustatytą gatvės kategoriją), nėra išduotų planavimo sąlygų nei detaliajam, nei specialiajam planui rengti (T. 2, b. l. 97). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2003-01-21 rašte Nr. 526-2-100 ir 2004-10-06 rašte Nr. P-225 nebuvo pateikta informacija, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (tokių duomenų nenustatyta ir ginčo nagrinėjimo metu, inžineriniai tinklai nekliudo nuosavybės teisių atkūrimui), todėl tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms (žemės, esančios prie V. Krėvės pr. atžvilgiu) taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte.

51Kaip minėta, atsakovas Kauno miesto savivaldybė savo poziciją ginče grindė ir ta aplinkybe, kad tarp pastatų V. Krėvės pr. 55-57 yra Kauno miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantis statinys – fontanas su priklausiniais. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat neanalizavo ir dėl jų nepasisakė (pažeista Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad 2003-03-12 atlikti fontano kadastriniai matavimai (administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 70), į fontaną įregistruotos savivaldybės tarybos nuosavybės teisės (administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 105). Tačiau nėra duomenų, kad savivaldybės atsisakymų atlikti tvarkos 106 punkte numatytas procedūras metu visa žemė, esanti prie fontano (tarp V. Krėvės pr. 55-57), detaliaisiais planais buvo užimta fontanui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo. Byloje nenustatyta, kad visa ginčo teritorija yra reikalinga fontanui eksploatuoti (formuojamo žemės sklypo esamo fontano teisinei registracijai planas, administracinė byla Nr. I6K-130/2004, b. l. 125) ir kad toks poreikis šiuo metu yra išreikštas detaliuosiuose planuose ar per protingą terminą bus juose išreikštas. Tokių požymių nėra ir kituose planavimo dokumentuose. Galiausiai, kad nėra visuomeninio poreikio visai žemei prie fontano, įrodo ir ta aplinkybė, kad 2000-2001 m. nuosavybės teisių atkūrimui buvo formuojamas žemės sklypas V. Krėvės pr. 57A (administracinės bylos Nr. I6K-130/2004 medžiaga). Atsižvelgiant į tai, neužstatytai teritorijai prie fontano, esančiai buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, nėra visuomeninio poreikio, todėl žemė yra laisva ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms šios žemės atžvilgiu taip pat taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte.

52Kadangi savivaldybės institucija per nustatytą terminą neatliko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytų veiksmų teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, Kaune, atžvilgiu, ji įpareigotina juos atlikti teismine tvarka. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto 4 pastraipa numato, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius per vieną mėnesį įpareigotinas pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, medžiagą.

53Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalies panaikinimo.

54Tretysis suinteresuotas asmuo 2004-10-04 kreipėsi į Kauno apskrities viršininką prašydamas duoti sutikimą rengti detalųjį planą vykdant prekybos centro V. Krėvės pr. 57 rekonstrukciją, automobilių stovėjimui numatant valstybinės žemės juostą palei V. Krėvės pr. Kauno apskrities viršininko administracija sutiko su detaliojo plano rengimu, taip pat ir su ta dalimi, kuria numatytas planavimo tikslas – automobilių stovėjimo aikštelės numatymas teritorijoje tarp V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu konstatuota, kad teritorija V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr., kurioje pagal rengiamą detalųjį planą buvo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, nuosavybės teisių atkūrimo procese turėjo būti laikoma laisva ir jos atžvilgiu turėjo būti nuosekliai vykdomi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyti veiksmai. Iš trečiojo suinteresuoto asmens prašymo duoti sutikimą ir kitos bylos medžiagos matyti, kad detalusis planavimas buvo atliekamas iš esmės tenkinant trečiojo suinteresuoto asmens privačius interesus, planavimu, turinčiu tikslą numatyti automobilių stovėjimo aikštelę laisvoje (neužstatytoje) žemėje, buvo sudaromos sąlygos ją užstatyti. Statybos pagal patvirtintą detalųjį planą išdavoje laisva žemė būtų teisėtai užstatyta, todėl taptų valstybės išperkama. Taigi atsakovo išduotas sutikimas pažeidžia pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą natūra teises, tuo labiau, kad jis išduotas po pareiškėjos 2004 m. rugpjūčio 17 d. prašymo gavimo Kauno apskrities viršininko administracijoje ir administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl laisvos žemės sklypų planų parengimo. Byloje nėra duomenų, kad Kauno apskrities viršininko administracija į 2004 m. rugsėjo 10 d. kreipimąsi būtų gavusi savivaldybės institucijos atsakymą, kad žemė tarp V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr. yra valstybės išperkama. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Taigi Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalis dėl teritorijos tarp sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr., Kaune, išplanavimo, numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę, naikintina, toks planavimo procesas turi nutrūkti.

55Dėl leidimo teritorijos aptvėrimui panaikinimo.

56Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-06-16 leidimą Nr. 43-7-13U (T. 1, b. l. 60). Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino, nes, kaip matyti iš jo turinio, o taip pat paraiškos jam gauti (T. 1, b. l. 61), jis išduotas tik teritorijos aptvėrimui, taigi juo nesudarytos jokios sąlygos daryti neigiamą poveikį nuosavybės teisių atkūrimo procesui.

57Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso reikalavimus įrodymų vertinimui, sprendimo motyvavimui, dėl dalies reikalavimų priėjo nepagrįstų išvadų. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, apskųstasis teismo sprendimas keistinas.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjos J. P. skundas iš dalies patenkintas, nutraukti.

60Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

61Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos J. P. skundo reikalavimai atmesti, pakeisti.

62Pareiškėjos J. P. skundą iš dalies patenkinti.

63Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12 sutikimo dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-8 dalį dėl teritorijos tarp sklypo V. Krėvės pr. 57 ir V. Krėvės pr., Kaune, išplanavimo, numatant joje automobilių stovėjimo aikštelę.

64Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai kartografinę nesuplanuotos Kauno miesto teritorijos tarp pastatų V. Krėvės pr. 55 ir 65, medžiagą.

65Likusioje dalyje pareiškėjos J. P. skundą atmesti.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai J. P.,... 4. pareiškėjos atstovams Dariui Visockiui, advokatui Dominykui Varnui, advokatui... 5. atsakovo atstovei Daliai Stakvilevičiūtei,... 6. trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Vitoldui Kumpai,... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą... 8. Teisėjų kolegija... 9. Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno miesto... 10. Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjos reikalavimu patvirtinti žemės... 11. Kauno apskrities viršininko administracija skundą prašė atmesti,... 12. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ su skundu nesutiko, paaiškino, kad... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu... 14. Dėl sutikimo dėl detaliojo plano rengimo panaikinimo teismas nurodė, kad... 15. Dėl leidimo Nr. 43-7-13 U panaikinimo teismas nurodė, kad Rinkliavų... 16. Dėl žemės sklypo plano patvirtinimo teismas nurodė, kad Vyriausybės 1997... 17. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 18. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 19. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“... 21. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pateikė... 22. Teisėjų kolegija... 23. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 24. Dėl skundo reikalavimų.... 25. Pareiškėja skundu (T. 1, b. l. 6-9) teismo prašė:... 26. 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12... 27. 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę vykdyti Piliečių nuosavybės teisių... 28. 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio... 29. Pareiškėja patikslintu skundu (T. 1, b. l. 131-133) atsisakė reikalavimo... 30. Pareiškėja patikslintu skundu (T. 2, b. l. 2) teismo prašė panaikinti Kauno... 31. Pareiškėja skundo dalyko papildymu (T. 2, b. l. 75-76) prašė Kauno miesto... 32. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nagrinėti pagal tokius... 33. 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12... 34. 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę vykdyti Piliečių nuosavybės teisių... 35. 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neveikimą... 36. 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio... 37. Dėl apeliacinio skundo atsisakymo.... 38. Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu... 39. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 40. Pareiškėja byloje gina savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą natūra... 41. Dėl reikalavimo teisės.... 42. Iš archyvinių dokumentų nustatyta, kad P. N. iki nacionalizacijos... 43. Dėl žemės, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises,... 44. Pagal pareiškėjos reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti savivaldybę... 45. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 46. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tuo, kad žemė, į kurią... 47. Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktas... 48. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 49. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad <...žemės... 50. Nagrinėjamu atveju matyti, kad savivaldybės atsisakymų atlikti tvarkos 106... 51. Kaip minėta, atsakovas Kauno miesto savivaldybė savo poziciją ginče grindė... 52. Kadangi savivaldybės institucija per nustatytą terminą neatliko Piliečių... 53. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-10-12 sutikimo dėl... 54. Tretysis suinteresuotas asmuo 2004-10-04 kreipėsi į Kauno apskrities... 55. Dėl leidimo teritorijos aptvėrimui panaikinimo.... 56. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės... 57. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso reikalavimus įrodymų... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. Apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m.... 60. Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 61. Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį,... 62. Pareiškėjos J. P. skundą iš dalies patenkinti.... 63. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išduoto 2004-10-12... 64. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną... 65. Likusioje dalyje pareiškėjos J. P. skundą atmesti.... 66. Nutartis neskundžiama....