Byla 2-683/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujasodžio agrofirma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2629-560/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujasodžio mėsa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujasodžio agrofirma“ dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Naujasodžio mėsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Naujasodžio agrofirma“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia šalių sudarytą skolos padengimo sutartį, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pagal ginčijamą sutartį perimtą turtą, arba sumokėti šio turto vertės ekvivalentą pinigais. Nurodė, jog siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, atsakovui sužinojus apie tai, kad yra pareikštas ieškinys dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra reali grėsmė, jog jis, siekdamas apsaugoti savo interesus, gali pagal ginčijamą sutartį įgytą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, juolab, kad išreikalauti perleistą nekilnojamąjį turtą iš sąžiningų trečiųjų asmenų draudžia įstatymas (CK 4.96 str. 2 d.).

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartimi, nepranešęs atsakovui, patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 405 177, 36 Lt sumai, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o nesant (trūkstant) šio turto, nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos. Teismas sprendė, kad ieškinio suma yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

5Atskiruoju skundu atsakovas prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:

61)

7laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepanešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Šiuo atveju nebuvo jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų, kad apeliantas ketina imtis veiksmų, dėl kurių galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas ar dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Apeliantas apie ieškovo ketinimą ginčyti sandorį sužinojo 2008 m. balandžio 3 d., tačiau nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su turto perleidimu ar apsunkinimu;

82)

92008 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, apeliantas turi turto, kurio vertė sudaro 13 126 663 Lt, iš jų – 7 317 331 Lt vertės nekilnojamojo turto, tai yra turto vertės pakanka ieškinio reikalavimams patenkinti. Be to, didžioji apelianto gaunamų pajamų dalis yra gaunama iš nekilnojamojo turto nuomos, todėl, esant nepalankiai ekonominei situacijai, nėra tikslinga sudaryti turto perleidimo sandorius;

103)

11teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui bankroto byla iškelta 2006 m. rugsėjo 25 d., tačiau per šį laikotarpį nei ieškovas, nei jo kreditoriai nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl ginčijamo sandorio.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo manymu, teismo nutartis yra priimta atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir bylos aplinkybes.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

15Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu (nesvarbu iš kokių - iš sutartinių ar kitokių prievolinių teisinių santykių kildinami šie reikalavimai), o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

16Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismui nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo turtinė padėtis nebuvo žinoma. Dokumentai, patvirtinantys atsakovo finansinę padėtį, pateikti prie jo atskirojo skundo, todėl laikytina, kad teismas, atsižvelgdamas į pareikšto reikalavimo dydį, turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pareikštiems 405 177, 36 Lt dydžio ieškinio reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones bei turint pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį tam tikru momentu, į juos reikia atsižvelgti, tačiau būtina turėti omenyje ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, kad didžiąją dalį pajamų gauna iš nekilnojamojo turto nuomos, šio savo teiginio nepagrindė atitinkamais įrodymais (CPK 178 str.). Be to, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra nuomojamas, areštas iš esmės suvaržo įmonės veiklą ar sąlygoja nuostolių atsiradimą, juo labiau, kad pats apeliantas atskirajame skunde teigia neketinantis perleisti turimo nekilnojamojo turto.

17Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja taip pat ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neinformuodamas atsakovo apie teismo posėdį. CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra didelė. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepranešimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįtakojo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl apelianto argumentai dėl CPK 148 straipsnio pirmosios dalies pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

18Kartu atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas nurodė, kad turi didelės vertės nekilnojamojo turto, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turi teisę nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai