Byla A-403-2377-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teismo prašė priteisti iš atsakovo 10453,32 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą dėl kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytu trejų metų senaties terminu, turėjo kreiptis iki 2005 m. liepos l d., tačiau to laiku nepadarė dėl šių aplinkybių:

  1. analogiškose administracinėse bylose teismų priimti sprendimai iki 2005 m. liepos 1d. buvo pareiškėjams nepalankūs. Todėl tuo metu nesant teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat nenorėdamas apkrauti teismo papildomu krūviu, pareiškėjas laikė netikslinga kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį;
  2. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2005 m. gruodžio 21 d. buvo išnagrinėta tokio pobūdžio byla ir buvusio policijos pareigūno prašymas buvo patenkintas. Tuo metu tapo aišku, kad pagal šią bylą bus formuojama analogiška praktika. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

5Atsiliepime į skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apskaičiuodamas darbo užmokestį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, pažymėjo, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovu turėjo būti institucija, priėmusi teisės aktus, neatitinkančius Konstitucijos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atsakovo direktoriaus iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo priimtais įsakymais, kurie yra nenuginčyti ir jau įvykdyti, todėl byloje kyla įstatymo taikymo atgaline tvarka problema.

6II.

7Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo 7344,92 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

8Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

9Teismas nurodė, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

10Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 298 straipsnyje įtvirtintas trejų metų terminas yra naikinamasis ir teismas jo negali atnaujinti, be to, tai yra situacija, kai asmuo jau yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti dalį teisinių santykių, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta, todėl ir pagal Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendimas nemokėti pareiškėjui viso priskaityto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2002 m. liepos iki 2004 m. kovo imtinai laikytinas įvykdytu sprendimu, nes įtakoti šių teisinių santykių pareiškėjas nebegali. Iš atsakovo 2006 m. kovo 28 d. pažymos Nr. S-133-(5.-40) nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2002 m. liepos iki 2003 m. kovo mėn. imtinai taikant indeksavimo koeficientą neišmokėta – 3108,4 Lt darbo užmokesčio. Šių reikalavimų dalies pareiškimui pareiškėjas yra praleidęs terminą bei šioje dalyje sprendimas jau yra įvykdytas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti iš atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nepriteistus 3108,4 Lt darbo užmokesčio nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. balandžio 1 d.

13Pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas nėra susijęs su pareiškėjo nerūpestingumu ar neatsakingu požiūriu į savo interesų savalaikį gynimą. Pareiškėjo interesai buvo pažeidinėjami Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimų pagrindu. Šiam pažeidimui buvo sukurta teisinė bazė. Tik Konstituciniam Teismui pripažinus šiuos nutarimus neteisėtais atsirado reikalavimo teisė. Be to, minimi Vyriausybės nutarimai sudarė sąlygas nepagrįstai mažinti darbo užmokestį tik valstybės tarnautojams. Šie nutarimai nenukreipia į Darbo kodeksą. Be to, teismas privalėjo atsiminti, kad tam tikra prasme ydingą ir neteisingą praktiką suformavo ir Lietuvos administraciniai teismai, kurie tokio pobūdžio ieškinius ir prašymus atmetinėjo. Žinodamas šią praktiką, pareiškėjas į teismą anksčiau ir nesikreipė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nuo 2005 m. gruodžio 21 d. tokią praktiką pakeitė. Pareiškėjas mano, kad teismo modeliuojama situacija, kuri įvardijama ”sprendimo įvykdymu” Konstitucinio Teismo įstatymo prasme, neatitinka faktinių aplinkybių, nes jis neturėjo realių galimybių įtakoti aplinkybių, kurios apsprendė jo teisių pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo teisė turi būti ginama, nes jis turi teisę pareikšti ieškinį ar skundą, todėl negalima teigti, kad susiklostė “įvykdyto sprendimo” situacija. Be to, 2006 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio valstybės tarnautojams išmokėjimo, gali susiklostyti paradoksali situacija, kai asmenys, kurie nesikreipė į teismą, gaus visą neišmokėtą darbo užmokestį, o tie kurie bandė ginti savo interesus, gaus tik dalį užmokesčio, nes teismas jų prašymus bus patenkinęs tik iš dalies “įvykdyto sprendimo” principu.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pritaikyti 3 metų senaties terminą pagal pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną ir priteisti jam 6871,59 Lt darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 20 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Atsakovas nurodo, kad sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Direkcijos direktoriaus iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo priimtais įsakymais, su kuriais pareiškėjas kiekvieną kartą buvo supažindintas pasirašytinai, todėl jau 2002 m. liepos mėnesį atsirado pagrindas ginti savo teises teisme. Analogiškose administracinėse bylose Klaipėdos apygardos administracinis teismas „nustatė naikinamąjį terminą”, priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pateikė 2006 m. balandžio 20 d., todėl laikotarpiui nuo 2002 m. liepos l d. iki 2003 m. balandžio 19 d. praleido terminą ir pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už šį laikotarpį yra nepagrįstas. Direkcija nemano, kad gali susidaryti pareiškėjo sumodeliuota situacija dėl Lietuvos Respublikos darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies nuostatomis, gražinimo įstatymo nuostatų, nes jame visiškai nereglamentuoja už kokį laikotarpį bus sumokėtas skirtumas tarp sumokėto ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio.

152006 m. lapkričio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pranešimas, kad pareiškėjui 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo išmokėta nesumokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl valstybės pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2005 m. gruodžio 21 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A1-638/2005. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taiko šias taisykles.

19Pareiškėjas prašo priteisti 2002–2004 metais dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šis reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

20Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjo reikalavimas dėl, taikant indeksavimo koeficientą, jai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

21Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005 suformuluota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

22Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2006 m. balandžio 27 d., o indeksacija apskaičiuojant darbo užmokestį jam buvo taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d., todėl šioje byloje vertintina dėl Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino taikymo, kadangi šis terminas priteisti reikalaujamas sumas yra suėjęs laikotarpiui 2002 m. liepos 1 d. - 2003 m. balandžio 26 d. Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje įtvirtintų teisės normų. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: ,,ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir pareiškėjui priteisė ne visą neišmokėtą darbo užmokestį.

23Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A1-638/2005).

24Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis.

25Atsakovo pažyma (b.l. 6) patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo laikotarpyje nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2004 m. birželio mėn. imtinai buvo neišmokėta 10453,32 Lt. Ši suma turėjo būti priteista pareiškėjui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu priteisė pareiškėjui 7344,92 Lt. Todėl pareiškėjui priteistina dar 3108,4 Lt.

26Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino tik iš dalies nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo skundas dėl likusios pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies - 3108,4 Lt, panaikinama, o pareiškėjo skundas tenkinamas.

27Pažymėtina, jog Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pranešimas, kad pareiškėjui 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo išmokėta nesumokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. šiai bylai reikšmingas tik tiek, kad į jį turės būti atsižvelgiama vykdant šį teismo sprendimą, tačiau tai nėra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą, kadangi apeliacinės instancijos teismas tik tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne bylą nagrinėja iš naujo. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme neišmokėta darbo užmokesčio suma pareiškėjui dar nebuvo išmokėta, todėl ginčo dalykas šioje byloje nebuvo išnykęs.

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti.

30Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo skundas dėl likusios pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies - 3108,4 Lt, panaikinti.

31Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 3108,4 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą aštuonis litus keturis centus).

32Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 5. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad... 6. II.... 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto... 9. Teismas nurodė, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo... 10. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 298 straipsnyje įtvirtintas trejų metų... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos administracinio... 13. Pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Darbo kodekso 27... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos... 15. 2006 m. lapkričio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant... 19. Pareiškėjas prašo priteisti 2002–2004 metais dėl darbo užmokesčio... 20. Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi,... 21. Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo... 22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2006 m.... 23. Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo... 24. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra... 25. Atsakovo pažyma (b.l. 6) patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio... 26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino tik iš dalies... 27. Pažymėtina, jog Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pranešimas, kad... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 29. Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti.... 30. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo... 31. Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovo Žemaitijos... 32. Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d.... 33. Nutartis neskundžiama....