Byla 1A-127-245/2016
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Šukiui, Vilijai Žukauskienei, išteisintajam D. G., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

2D. G. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio civilinis ieškinys dėl neteisėtais veiksmais miške padarytos žalos aplinkai priteisimo paliktas nenagrinėtas.

4Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. G. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 621 str. perduotas nagrinėti administracine tvarka Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6D. G. išteisintas iš kaltinimo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-03-09, VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, tai yra, ( - ), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis, veikusius be kaltės – V. Z. ir V. Z., neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo plyną kirtimą minėto kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose ir plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m3, ir tokiu būdu suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją. Vykdydamas neteisėtus kirtimus, D. G. pažeidė teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimą, nurodantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimą, nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 reikalavimus - apžiūri privačiuose miškuose, kai medelyno plotas iki 1 ha - regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

7Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – D. G. pripažinti kaltu padarius BK 271 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 60 MGL (2259,03 Eur) dydžio baudą. D. G. skirtą kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Tenkinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio civilinį ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai. Skunde prokurorė nurodo, kad teismo išvados prieštarauja teisiamajame posėdyje išnagrinėtiems duomenims, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Teismas, priimdamas D. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, patvirtino, jog kaltinamasis D. G. nuo 2012 m. vasario iki kovo mėn. VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, t. y. ( - ), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis - V. Z. ir V. Z., neturint leidimo kirsti mišką, kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m3. Tačiau tuo pačiu konstatavo, jog D. G. neturėjo tyčios suniokoti valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą, kadangi 0,8 ha miško žemės ūkio paskirties plote atliko miško vėjovartų ir vėjolaužų šalinimo darbus, atsiradusius dėl gamtinės stichijos, t. y. po 2010 m. vasarą Lietuvoje įvykusio škvalo ir, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvę 473 medžiai buvo sveiki, t. y. nepažeisti škvalo.

8Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad VĮ Kaišiadorių miškų urėdija po 2010-08-08 škvalo 2010-10-20 sukvietusi komisiją, sudarytą VĮ Kaišiadorių miškų urėdo 2004-04-30 įsakymu Nr. TV- 64, apžiūrėjo Pravieniškių girininkijos medelynus, numatytus kirsti plynai sanitariniais kirtimais. Valstybinio miško 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo numatyti plyni sanitariniai kirtimai. Po patikrinimo parko direkcijos vyr. specialistas S. K. apžiūrėjo 320 kvartalo privačių miškų sklypus, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje, kur privataus miško 320 kv. 15 sklype buvo aptikta 0,1 ha plote pavienių vėjolaužų ir vėjovartų, o D. G. privačiame miške miško plotas po 2010-08-08 škvalo buvo nukentėjęs mažai. Tai patvirtino liudytojas M. R. teisminio nagrinėjimo metu. Nors kaltinamasis D. G. apklausos metu teigė, jog nesikreipė į miškų urėdiją dėl leidimo išdavimo būdamas įsitikinęs, jog nereikia leidimo miško vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miško plote tvarkant vėjovartas, be to, šiuos darbus atliko remiantis 2010-09-20 Generalinės miškų urėdijos raštu Nr. SD-522, kuriuo buvo leista būsimiems miško sklypų savininkams išsivalyti vėjovartas po škvalo padarinių, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia Kauno marių regioninio parko direkcija rašte Nr. V3-8.5-155.1, kur nurodyta, jog net ir gavus leidimą ir atliekant plyną kirtimą 1 ha plote, privaloma palikti 10 medžių, šiuo atveju, 0,8 ha plote buvo iškirsti visi medžiai be atrankos, nepaliekant nei vieno.

9Siekiant nustatyti miško skalsumą nurodytuose sklypuose po škvalo, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto bei Žemėtvarkos ir geomatikos instituto Geomatikos laboratorijoje atlikta aerovaidų (originalaus miško vaizdų atkūrimo) ekspertizė. Šios ekspertizės išvadoje nurodyta, kad Kaišiadorių miškų urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose medynų skalsumas iki įvykusio škvalo Lietuvoje, t. y. 2010 m. rugpjūčio 8 d., buvo atitinkamai 0,86, 0,55 ir 0,92. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), skalsumas buvo atitinkamai, 0,94, 0,64 ir 0,92. Kaišiadorių miškų urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose medynų pažeidimų intensyvumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai (pagal prarastą skalsumą) 6,98, 12,73 ir 53,26 procentai. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), medynų pažeidimų intensyvumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai (pagal prarastą skalsumą) 11,26, 29,69 ir 53,26 procentai. Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių k. girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose buvo likęs medynų skalsumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo, atitinkamai 0,8, 0,4 ir 0,43. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), likęs medynų skalsumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai 0,83, 0,45 ir 0,43. Atskirose sklypų dalyse skalsumo pokytis buvo nevienodas. Tai reiškia, jog D. G., atlikdamas plyną kirtimą, iškirtęs ne tik škvalo pažeistus, bet ir sveikus medžius, tokiu būdu suniokojo valstybės saugomą teritoriją. Ši ekspertizė paneigia liudytojų V. Z., V. Z., I. M. ir A. S. parodymus.

10Pažymima, kad vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 36 p., plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Taigi, šiuo atveju, net jei kaltinamasis D. G. ir būtų pateikęs prašymą dėl leidimo atlikti plyną sanitarinį kirtimą išdavimo Valstybinei miškų tarnybai, toks leidimas jam nebūtų išduotas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Net ir esant įvykio vietoje keliolikai vėjovartų 0,1 ha plote, plynas kirtimas be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką yra neteisėtas, neatsižvelgiant į tai, ar yra vėjovartų ir pažeistų medžių, ar ne. Privačiame miške, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 taksaciniuose sklypuose, savavališkai iškirstame 0,8 ha plote, visi medžiai - ir sveiki žali medžiai, ir škvalo pažeisti medžiai, buvo iškirsti neteisėtai, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 5 - 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20,30, 31.1, 31.3 punktų, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 119 punkto, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 2,38 punktų, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3, 8 ir 9 punktų reikalavimus. Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo D. G. nesikreipė. Privačiame miške, kadastrinis Nr. ( - ), 11 metų amžiaus jaunuolyne, kuriame vyravo beržai, buvo iškirsti jauni, ploni beržai apie 10 cm skersmens, 1,3 m aukščio, kurie negalėjo būti pažeisti škvalo, nes tai neįmanoma. Todėl veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka baudžiamajame įstatyme numatytus požymius.

11Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis D. G. ir jo gynėja advokatė prašė skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, civilinio ieškovo atstovė palaikė prokurorės skundą ir pareikštą civilinį ieškinį.

12Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

13Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

14Prokurorė apeliaciniame skunde, nesutikdama su D. G. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl D. G. nekaltumo. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminės reikšmės tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad D. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrįstos ir teisėtos.

15Priešingai nei teigia prokurorė, apylinkės teismas nepatvirtino, jog D. G. nuo 2012 m. vasario iki kovo mėn. VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, t. y. ( - ), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis - V. Z. ir V. Z., neturint leidimo kirsti mišką, kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose plynu sanitariniu kirtimu iškirto konkrečiai 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. G. jam nuosavybės teise priklausančio miško tvarkymo darbus atliko be nustatyta tvarka gauto leidimo, tačiau, ar buvo neteisėtai iškirsti žali medžiai bei kiek konkrečiai tokių medžių buvo iškirsta liko nenustatyta ir neįrodyta. Apylinkės teismas taip pat nusprendė, jog D. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 621 straipsnyje, požymių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu teisiniu veikos vertinimu sutinka.

16Pažymėtina, kad saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo ar suniokojimo kriminalizavimas BK 271 straipsnyje gali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniu, iš kurio matyti, kad natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuomeninę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, turi ir pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių apsaugos ir naudojimo režimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Šio Konstitucijos straipsnio normoje numatomos ir atitinkamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus, taip pat padarytos žalos atlyginimo teisinės prielaidos (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Tam tikros ypač vertingos Lietuvos Respublikos teritorijos dalys įstatymuose vadinamos saugomomis teritorijomis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje saugomos teritorijos apibrėžtos kaip sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

17BK 271 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalauja konkrečių padarinių atsiradimo – saugomos gamtinės teritorijos sunaikinimo ar suniokojimo. Saugomos teritorijos sunaikinimas – tai toks poveikis tai teritorijai ar neveikimas, dėl kurio šios teritorijos apskritai nelieka ar ji praranda savo savybes, dėl kurių buvo pripažinta saugoma, ir šias savybes atkurti jau neįmanoma. Sutinkamai saugomos teritorijos suniokojimas – tai veikimas ar neveikimas, dėl kurio saugoma teritorija praranda dalį savo savybių, tačiau jos mokslinė, ekologinė, kultūrinė ir kitokia vertė, nors ir sumažėja, tačiau išlieka tokia, kad ši teritorija ir toliau turi būti saugoma. Vadinasi, šiuo atveju būtina įrodyti ne tik medžių neteisėto kirtimo faktą, bet ir tai, kaip tai pakenkė saugomos teritorijos mokslinei, ekologinei, kultūrinei ar kitokiai vertei, ar buvo padaryta žala ekosistemai ir pan. Tik nustačius minėtus padarinius, galima kalbėti apie BK 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo padarymą.

18Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio pareigūnai, atlikę patikrinimą privačiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame D. G., nustatė, kad 2012 m. vasario mėn., Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose 0,8 ha plote, buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas, kurio metu plynaisiais kirtimais neteisėtai iškirsta 189 m3 žalių medžių. Žala aplinkai apskaičiuota 31185 Lt (9031,80 Eur). Taip pat pažymėta, jog kirtimai ne tik, kad neteisėti, tačiau ir blogos kokybės, nes nesilaikyta miško kirtimo technologijų, neįrengti valksmai plynajame kirtime 0,8 ha plote, kirtavietėje buvo važinėjama ne valksmais po visą plotą, pabaigus kirtimus, nesutvarkyta kirtavietė (t. 1, b. l. 1-3, 4). Taigi prokurorė kaltinimą grindė tuo, jog D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo iškirsti 473 sveiki, t. y. škvalo nepažeisti, medžiai. Vis dėlto, byloje neginčytinai nustatyta, kad 2010-08-08 iš tiesų buvo kilusi stipri audra (škvalas) ir nors ši audra nebuvo pripažinta stichine nelaime, tačiau sukėlė atitinkamus padarinius. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovė D. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad padarytą žalą aplinkai apskaičiavo pagal miške rastus kelmus, t. y. visus rastus kelmus automatiškai prilygino sveikiems medžiams, nors tuo pačiu pripažino, kad jokių duomenų apie tai, ar medžiai buvo sveiki, ar tai buvo išvartos, nuolaužos, neturėjo. Liudytojai M. R. – Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistas, ir V. S. – Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos eigulys, patvirtino, kad į 473 iškirstų medžių skaičių buvo įskaityti visi medžiai pagal miške rastus kelmus, t. y. ir pažeisti medžiai. V. S. pagal kelmus teigė negalintis nustatyti, ar medis buvo nulaužtas (t. 3, b. l. 62-63, 115). Taigi bandoma įrodyti žala aplinkai paremta vien prielaida, kuria teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali vadovautis. Be to, apylinkės teismas, turimoms abejonėms išsklaidyti, kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją ir Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimų centrą dėl tikslingumo byloje atlikti aplinkosaugos ekspertizę. Gamtos tyrimų centro direktorius pateikė atsakymą, kad tokio pobūdžio ekspertizės atlikimas nėra tikslingas. Iš likusių medžių kelmų nustatyti, kurie medžiai iki jų nukirtimo buvo žali, o kurie buvo sužaloti, yra praktiškai neįmanoma. Iš likusių medžių kelmų nustatyti, ar miško tvarkymui buvo reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, yra neįmanoma dėl to, kad praėjo pernelyg daug laiko nuo kirtimo ir pagal likusius kelmus bandyti atskirti vėjo pažeistus medžius nebėra prasmės. Apie kirtimo rūšies tikslingumą galima spręsti tik prieš kirtimą, kirtimo metu arba, blogiausiu atveju, iškart po kirtimo (t. 4, b. l. 61-63). Tuo tarpu patikrinimas D. G. nuosavybės teise priklausančiame privačiame žemės sklype atliktas 2012-03-19, t. y. beveik po mėnesio nuo atliktų kirtimo veiksmų (jie buvo atlikti 2012 m. vasario mėnesį).

19Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų S. J., V. Z., V. Z., I. M., A. S. parodymais, kurie paliudijo, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo likę dideli 2010-08-08 audros padariniai – buvo daug išlūžusių, išverstų medžių, todėl reikėjo plyno sanitarinio kirtimo. Tam tikrus audros padarinius iš esmės pripažino visi liudytojais apklausti asmenys, tačiau kitų liudytojų (S. K., M. R.) nuomone išlaužtų medžių kiekis nebuvo toks didelis, kad būtų reikėję atlikti plyną kirtimą, dar kiti, pvz., A. K., R. M., nuo vertinimų, ar buvo būtinas plynas sanitarinis kirtimas, susilaikė. Liudytojas D. M. teigė, jog tikslinga plynai iškirsti buvo tik kokius 0,2 – 0,3 ha sklypo kampo. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2010-08-08 Kaišiadorių rajone buvusio škvalo buvo sudaryta komisija apžiūrėti Pravieniškių girininkijos medelynus, kuriuose yra reikalinga atlikti sanitarinius kirtimus. ( - ) 320 kvartale, 16, 16 ir 17 sklypuose nebuvo nustatyta tokia žala, kad juose būtų reikalingas sanitarinis miško kirtimas. Tačiau liudytojas S. K. pažymėjo, kad padarytos žalos vertinimas buvo daromas vizualiai, instrumentiniai matavimai nebuvo atliekami. Liudytojas M. B., kuris buvo vienas sudarytos komisijos narių, atkreipė dėmesį į tai, kad buvo apžiūrimi valstybinio miško plotai ir nors kartu buvo apžvelgti ir privatūs miškų sklypai, tačiau jie nebuvo detaliai vertinami. Vizualiai jis matė 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose daug vėjovartų ir vėjolaužų, jam nekilo abejonių, kad miško valymas ir kirtimai ten reikalingi, tik negalėjo tiksliai įvardyti, kokiame plote tai tikslinga atlikti.

20Svarbu paminėti ir tai, kad iš esmės pagrindinio kaltinimą pagrindžiančio liudytojo S. K. parodymai buvo paneigti parodymų patikrinimo vietoje. Atvykęs į įvykio vietą, S. K. pripažino, kad eidamas miško dalimi marių pakrante jis galėjo nematyti įdubos, kurioje, D. G. teigimu, buvo pagrindinė dalis vėjovartų, likusių po škvalo. Vieta ties sankasa nesimatė, nes ji buvo apžėlusi krūmynais. Būtent šie krūmynai trukdė S. K. pastebėti medžių vėjovartas. Nors prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog S. K. parodymus patvirtino ir M. R. teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo parodymai nėra išsamūs. Minėtas liudytojas negalėjo tiksliai įvardyti, kada po škvalo matė D. G. priklausančius 15, 16 ir 17 sklypus. Teigė, jog metų bėgyje, be to, tą miško dalį jis apžiūrėjo tik eidamas pro šalį. Vadinasi, išvadą dėl plyno kirtimo nereikalingumo padarė remdamasis vien vizualia apžiūra, gilyn į sklypo vidurį neidamas. Neatmetama galimybė, kad dalies vėjovartų jis taip pat kaip ir S. K. galėjo nepastebėti dėl nelygaus miško sklypo reljefo. Taigi, ar 0,8 ha plote buvo iš tiesų reikalingas plynas sanitarinis kirtimas šiuo metu atsakyti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

21Jau minėta, kad plyno miško kirtimui buvo reikalingas leidimas, kurio D. G. neturėjo. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos rašte nurodyta, kad D. G. 2010 m. nėra kreipęsis į Kaišiadorių miškų urėdiją dėl leidimo miškui kirsti ir Kaišiadorių miškų urėdijos pareigūnai nėra pareiškę D. G. įspėjimų dėl galimų nuobaudų už škvalo pažeisto miško netvarkymą (t. 1, b. l. 22). Tai, jog D. G. neteisingai suvokė įstatymų reikalavimus, L. T. paaiškinimus, nepašalina jo atliktų veiksmų neteisėtumo fakto. L. T. patvirtino, kad parengė išteisintajam dokumentus miško vėjovartų išvalymui, kuriuos šis turėjo pristatyti Miškų tarnybai, tačiau nežino, ar dokumentai iš tiesų buvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys, jog L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad po vėjovartų sutvarkymo, D. G. siūlė jam pirkti tą medieną, tačiau ji buvo prasta, todėl pasiūlymo atsisakė. Duomenų, jog buvo realizuota sveikų medžių mediena, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

22Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog buvo nepakankamai įvertinta ir atsižvelgta į Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto bei Žemėtvarkos ir geomatikos instituto Geomatikos laboratorijoje atliktos aerovaidų (originalaus miško vaizdų atkūrimo) ekspertizės duomenis. Prokurorės nuomone, šios ekspertizės išvados patvirtina, kad D. G., atlikdamas plyną kirtimą, iškirto ne tik škvalo pažeistus medžius, bet ir sveikus, žalius medžius. Minėtą ekspertizę atlikę asmenys padarė išvadą apie medynų skalsumą prieš 2010-08-08 škvalą ir po jo, t. y. nustatė, kad Kaišiadorių miškų urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose medynų skalsumas iki įvykusio škvalo Lietuvoje, t. y. 2010 m. rugpjūčio 8 d., buvo atitinkamai 0,86, 0,55 ir 0,92. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), skalsumas buvo atitinkamai, 0,94, 0,64 ir 0,92. Kaišiadorių miškų urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose medynų pažeidimų intensyvumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai (pagal prarastą skalsumą) 6,98, 12,73 ir 53,26 procentai. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), medynų pažeidimų intensyvumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai (pagal prarastą skalsumą) 11,26, 29,69 ir 53,26 procentai. Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių k. girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose buvo likęs medynų skalsumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo, atitinkamai 0,8, 0,4 ir 0,43. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), likęs medynų skalsumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai 0,83, 0,45 ir 0,43. Atskirose sklypų dalyse skalsumo pokytis buvo nevienodas.

23Vertinant šį ekspertizės aktą, pažymima, kad tai tik vienas iš surinktų įrodymų ir jis vertinamas bei analizuojamas visų byloje esančių duomenų kontekste. Vertinant ekspertizės akto išvadų pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į specialistų naudotus metodus, jų patikimumą, specialistams pateiktos informacijos išsamumą, pačių specialistų patirtį atliekant tokio pobūdžio ekspertizes ir pan. Kadangi specialistams reikėjo įvertinti retrospektyvinius medynų rodiklius, todėl atlikti matavimų vietovėje nebuvo galimybės. Specialistai vadovavosi galimybe nustatyti skalsumą pagal lajų glaudumą. Šiam tikslui įgyvendinti patys ekspertizės vykdytojai sukūrė modelį, kurį naudojo atliekant ekspertizę. Šis faktas teismą verčia abejoti ekspertizės išvadų tikslumu. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad specialistai vertino visų D. G. priklausančių sklypų (15, 16 ir 17) skalsumą prieš ir po škvalo, tačiau byloje nustatyta ir dėl to ginčo nekyla, jog buvo iškirsta 0,8 ha miško, tačiau ne visas miškas. Kaip teisingai apeliacinės instancijos teismo baigiamųjų kalbų metu nurodė išteisintojo advokatė, bendras 15, 16 ir 17 sklypų plotas yra 1,57 ha, o iškirsta 0,8 ha. Taigi iš esmės turėjo būti vertinama tik ta sklypo dalis, kuri sudaro minėtus 0,8 ha, kadangi viso sklypo skalsumo įvertinimas neleidžia padaryti pagrįstų išvadų apie galimai suniokotą sklypo dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nubraižyta schema, kur yra tas 0,8 ha plotas visame 15, 16, 17 bendrai paėmus sklype, todėl šiuo metu nustatyti skalsumo iškirstame plote iki škvalo nėra objektyvios galimybės. Be to, ir specialistai pažymėjo, jog vertinimo metu buvo nustatyti esminiai medynų glaudumo ir skalsumo pokyčių skirtumai atskirose sklypų dalyse.

24Apygardos teismas daro išvadą, kad remtis vien šiuo ekspertizės aktu, paremtu daugiau teoriniais samprotavimais nei objektyvių duomenų vertinimu, paneigiant liudytojų parodymus, kurie tiesiogiai po škvalo matė jo padarinius, nėra pagrindo. Liudytoja I. M. 2011 m. matavo D. G. sklypą, buvo į jį nuvykusi ir matė gerokai išvartytą medyną. Medžių buvo visokių: ir išverstų, ir sulaužytų, ir be viršūnių, todėl sklypą reikėjo valyti ir viską kirsti. Kartu su I. M. matavimuose dalyvavo ir S. J., kuris patvirtino, jog matė nulaužtas pušis, išverstus beržus, teigė, jog sklype reikėjo plyno sanitarinio kirtimo. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jie abu turi ilgametę darbo patirtį, todėl tai, ką matė D. G. sklype, įvertino kaip specialistai, o ne kaip pašaliniai asmenys. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo iškirstas jaunas beržynas. Už tai D. G. turi būti patrauktas atsakomybėn administracine tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kiek ir kokių atskirai iškirsta medžių 15, 16 ir 17 sklypuose.

25Prokurorė skunde remiasi ir Kauno marių regioninio parko direkcijos rašte Nr. V3-8.5-155.1 nurodyta informacija, kad net ir gavus leidimą ir atliekant plyną kirtimą 1 ha plote, privaloma palikti 10 medžių, o šiuo atveju 0,8 ha plote buvo iškirsti visi medžiai be atrankos. Šiuo aspektu dar kartą pažymima, kad prokurorė įrodinėja tik neteisėto kirtimo faktą, tačiau apie tai išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas ir apygardos teismas šių motyvų nebekartoja. BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui kvalifikuoti būtina žala. Tačiau nei civilinį ieškinį pateikusi institucija, nei kaltinimą palaikanti prokurorė nepateikė jokių duomenų, kokia konkrečiai žala saugomai teritorijai buvo padaryta (nepaisant netikslaus žalos paskaičiavimo pagal visus sveikus medžius), kokios gamtos vertybės suniokotos ar sunaikintos ir kokią tai įtaką turi saugomos teritorijos režimui. Lieka neaišku, ar sumažėjo šios teritorijos mokslinė, ekologinė, kultūrinė ar kitokia vertė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad D. G. už savo neteisėtus veiksmus galėtų atsakyti administracine tvarka.

26Atkreiptinas dėmesys, kad ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš principo už tas pačias veikas. Kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas nuo administracinių teisės pažeidimų, yra tam tikri papildomi požymiai, kuriuos įstatymų leidėjas panaudoja konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis. Tie požymiai dažniausiai susiję su veikos padariniais, veikos dalyko ypatumais ar kitais veiką apibūdinančiais požymiais. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai liko neįrodyti, todėl neteisėta veika laikytina ne tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją, kaip ultima ratio, atsakomybę.

27Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas atmetamas, nes skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. D. G. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos... 4. Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. G. galimai padarytas administracinis teisės... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. D. G. išteisintas iš kaltinimo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki... 7. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės... 8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad VĮ Kaišiadorių miškų urėdija po... 9. Siekiant nustatyti miško skalsumą nurodytuose sklypuose po škvalo,... 10. Pažymima, kad vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 36 p.,... 11. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 12. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 13. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 14. Prokurorė apeliaciniame skunde, nesutikdama su D. G. išteisinimu, ginčija... 15. Priešingai nei teigia prokurorė, apylinkės teismas nepatvirtino, jog D. G.... 16. Pažymėtina, kad saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo... 17. BK 271 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y.... 18. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės... 19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų S. J., V. Z., V.... 20. Svarbu paminėti ir tai, kad iš esmės pagrindinio kaltinimą pagrindžiančio... 21. Jau minėta, kad plyno miško kirtimui buvo reikalingas leidimas, kurio D. G.... 22. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog buvo nepakankamai įvertinta ir... 23. Vertinant šį ekspertizės aktą, pažymima, kad tai tik vienas iš surinktų... 24. Apygardos teismas daro išvadą, kad remtis vien šiuo ekspertizės aktu,... 25. Prokurorė skunde remiasi ir Kauno marių regioninio parko direkcijos rašte... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė... 27. Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas atmetamas, nes skundžiamas... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 29. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus...