Byla 2A-496/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gintarui Dobkevičiui, atsakovo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, trečiajam asmeniui G. P. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaldera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2382-395/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaldera“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui, trečiajam asmeniui G. P. dėl vekselio ir sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Kaldera“ (Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Kaldera“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui AB Ūkio bankui, trečiajam asmeniui G. P. , prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 13 d. vekselį, išduotą UAB „Kaldera“ 200 000 Lt sumai, pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 17-202 1.8.2 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 13 d. sudarė su atsakovu AB Ūkio banku kredito linijos sutartį Nr. 17-202 (toliau tekste – sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė kredito gavėjui UAB „Kaldera“ sutartyje nurodytomis sąlygomis kreditą kredito linijos forma, o ieškovas įsipareigojo grąžinti paimtą kreditą, mokėti palūkanas, baudas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį pirmąja eile. Ieškovas pažymėjo, kad priedu Nr. 1 prie kredito linijos sutarties Nr. 17-202 šalys susitarė dėl atsakovo suteikiamos kredito linijos limito mažinimo terminų ir sumos, be kitų kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių šalys numatė, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 200 000 Lt sumai su 5,4 procento metinėmis palūkanomis, taip pat šalys sutarė, jog vekselis apmokamas jį pateikus bei nustatė, kad tretysis asmuo G. P. yra šio vekselio laiduotojas. Ieškovo teigimu, 2007 m. kovo 13 d. ieškovo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis išduotas neteisėtai, nes šio vekselio išrašymo dieną neegzistavo ieškovo neįvykdytų sutartinių-skolinių įsipareigojimų atsakovui AB Ūkio bankui, t. y. ieškovas UAB „Kaldera“ nebuvo skolingas atsakovui 200 000 Lt ir nebuvo teisėto pagrindo ginčijamam vekseliui išduoti. Ieškovas nurodė, kad viena iš priežasčių ginčijamam vekseliui išduoti buvo ieškovo pareiga pilnai atsiskaityti su tuometiniu kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku, panaikinant hipoteką, kuria užtikrintas prievolių įvykdymas šiam bankui, kaip tai numato 2007 m. kovo 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 17-202 1.11 punkto nuostatos, ir šį turtą įkeičiant atsakovui. Kadangi ginčijamo vekselio išdavimo metu neįvykdytos prievolės AB SEB Vilniaus bankui kredito linijos sudarymo metu buvo 200 000 Lt ir turto įkeitimo prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo išduotas vekselis kaip garantija šiai sumai, ieškovas prašė šį vekselį vertinti kaip apsimestinį sandorį, sudarytą ieškovo garantiniams įsipareigojimams pridengti.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Kaldera“ 5 000 Lt žyminio mokesčio ir 27,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo ginčijamas 2007 m. kovo 13 d. paprastasis neginčijamas vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti sandorio užtikrinimo funkciją kai ieškovas siekė galutinai atsiskaityti su ankstesniu kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku ir šių aplinkybių proceso dalyviai neneigia, nes jos užfiksuotos ir 2007 m. kovo 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 17-202 1.11 punkte. Teismo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, jog sutarties refinansavimo galimybės faktas, atsakovui sutikus, jog laikinai panaikinus draudimus, atsiskaitant su AB SEB Vilniaus banku, pagrindą išduoti ieškovo ginčijamą vekselį. Teismas nurodė, kad UAB „Kaldera“ 2007 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas patvirtina, kad buvo pagrindas šiam vekseliui išduoti, be to, ginčijamas vekselis jo išrašymo metu visiškai atitiko šalių ir laiduotojo trečiojo asmens G. P. valią, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčo vekselis buvo išduotas ne laisva valia, t. y. pažeidžiant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas.

6Teismas konstatavo, kad nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad pats ginčijamas vekselis buvo apsimestinis sandoris, vertinant jį CK 1.87 straipsnio prasme ir jis reiškė garantiją, bet ne ieškovo prievolę atsakovui, nes pačiame įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Teismas nurodė, kad būtent iš vekselio kaip iš vertybinio popieriaus esmės seka, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis prievolę – prievolę pagal vekselį. Teismo teigimu, kadangi ši prievolė ieškovui atsirado išrašius vekselį, o UAB „Kaldera“ atsakovui AB Ūkio bankui 2007 m. kovo 14 d. pradėjus vykdyti sutartį jau buvo įsiskolinusi 200 000 Lt, negalima laikyti ginčijamo vekselio faktiniu įsiskolinimu vekselio gavėjui jo išrašymo momentu. Teismas pažymėjo, sutarties 3.1 punkte apibrėžta kredito linijos sąvoka patvirtina, kad tai yra banko kreditavimo priemonė, o ne konkreti paskola, kuri sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia kredito gavėjui, t.y. ieškovui, teisę laikas nuo laiko imti ir grąžinti kreditą ar jo dalį, neviršijant sutartyje nustatyto kredito linijos limito bei laikantis kredito linijos limito grąžinimo tvarkos, išvardintos priede Nr. 1.

7Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs liudytojo G. Č. , rengusio ir derinusio su šalimis sutarties sąlygas, parodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą pripažinti sutarties 1.8.2 punktą negaliojančiu, nes šalys visą šį sandorį patvirtino jį vykdydamos iš anksto sulygtomis sąlygomis, todėl ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ginčijamo paprastojo vekselio neatitikimų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2, 19 77 straipsnių reikalavimams nenustatyta, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu taip pat atmestinas.

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kaldera“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas netinkamai aiškino ir vertino vekselio išdavimo pagrindo egzistavimą. Vekselio išrašymo dieną neįvykdytų ieškovo įsipareigojimų atsakovui pagal sutartį neegzistavo, ieškovas nebuvo skolingas atsakovui vekselyje nurodytų 200 000 Lt. Vekselis pateko į apyvartą be jokio pagrindo, ieškovo skoliniai įsipareigojimai vekselio išrašymo metu atsakovui neegzistavo, todėl vekselis negalėjo būti išrašytas, o jau išrašytas turėjo būti teismo pripažintas negaliojančiu.

102. Teismas privalėjo kilusį ginčą inter alia spręsti atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau to nepadarė, suteikdamas teisę atsakovui lygiagrečiai vykdyti du išieškojimus, nors skoliniai ieškovo įsipareigojimai egzistuoja vieninteliu ir pačiu pagrindu, t.y. pagal kredito linijos sutartį.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB Ūkio bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nurodo, kad apeliantas ginčija savo paties išduotą vekselį įstatymo nenumatytais pagrindais, todėl laikytina, kad tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas neparemtas įstatymu.

12Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 13 d. ieškovas UAB „Kaldera“ ir atsakovas AB „Ūkio bankas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. 17-202, pagal kurią atsakovas suteikė kredito gavėjui UAB „Kaldera“ sutartyje nurodytomis sąlygomis kreditą kredito linijos forma, o ieškovas įsipareigojo grąžinti paimtą kreditą, mokėti palūkanas, baudas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį pirmąja eile (sutarties 2.1, 8.1 p.). Priedu Nr. 1 prie kredito linijos sutarties Nr. 17-202 šalys sulygo dėl atsakovo suteikiamos kredito linijos limito mažinimo terminų ir sumos. Be kitų kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių šalys sutartimi susitarė ir nustatė, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 200 000 Lt sumai su 5,4 procentų metinėmis palūkanomis, vekselio laiduotojas yra G. P. ir vekselis apmokamas jį pateikus (sutarties 1.8.2 p.).

14Byloje nustatyta, kad nurodytas 2007 m. kovo 13 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išduotas taip pat dėl ieškovo atsiskaitymo su ankstesniu kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku. Tai patvirtina 2007 m. kovo 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 17-202 1.11 punktas.

15Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio pagrindu nurodomos tokios aplinkybės. Ieškovas 2007 m. kovo 13 d. išrašė atsakovui AB Ūkio bankui 200 000 Lt sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį nesant jokio pagrindo jam išrašyti, nes vekselio išrašymo dieną nebuvo bankui skolingas, t. y. jokių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų neturėjo. AB Ūkio bankas, priimdamas tokį vekselį, žinojo, kad nėra pagrindo jį išduoti, todėl buvo nesąžiningas, tyčia veikė skolininko nenaudai. Ginčijamas vekselis yra sąlyginis, nes jame nurodyta suma vekselio turėtojui turi būti sumokėta tuo atveju, jei ieškovas neįvykdys savo prievolių pagal kredito linijos sutartį, arba jas įvykdys netinkamai. Tokia nuostata prieštarauja norminių aktų reikalavimams, todėl toks vekselis negali būti pripažintas tinkamai įformintu vertybiniu popieriumi pagal CK 1.105 straipsnį. Ieškinyje neargumentuojama kokiu konkrečiu pagrindu pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 13 d. vekselį ir 2007 m. kovo 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 17-202 1.8.2 punktą.

16Pirmojo vekselio įgijėjo ir kitų teisėtų vekselio turėtojų, įgijusių vekselį pagal nenutrūkstamus indosamentinius įrašus, teisinė padėtis negali būti vertinama visiškai vienodai. Tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai, t. y. vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas, tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Taigi pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, todėl jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatos skirtos sąžiningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesams apsaugoti. Pagal šią teisės normą skolininkas pagal vekselį negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, t. y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Įstatyme nurodytą sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo-įgijimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus, įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę (reikalaujant sumokėti), pavyzdžiui, reikšdamas šiam ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

17Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str.). CK 1.105 straipsnyje pateikiama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, samprata. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekseliai, kaip ir čekiai, gali būti perduodami indosamentu, o kai kurie – tik teisių perleidimo tvarka. Įsakomąjį vekselį išrašantis asmuo (vekselio davėjas) yra atsakingas už vekselio akceptą (vekselio įrašą, patvirtinantį, kad padaręs įrašą asmuo sutinka apmokėti vekselį laiku) ir apmokėjimą. Tokio vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Akceptavęs įsakomąjį vekselį, mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui. Kaip įsakomojo vekselio akceptantas, įsipareigoja ir paprastojo vekselio davėjas. Jis per tam tikrą laiką pateiktus mokėtinus vekselius vizuoja. Nuo to, vekselis yra paprastasis ar įsakomasis, priklauso jo rekvizitai. Paprastojo vekselio tekste turi būti žodžiai „paprastasis vekselis“ ta kalba, kuria vekselis išrašytas, taip pat besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta, išrašymo vieta ir data, paprastojo vekselio davėjo parašas. Įsakomojo vekselio būtinieji rekvizitai yra tokie patys kaip ir paprastojo vekselio, tik jame vietoj žodžių „paprastasis vekselis“ būtini žodžiai „įsakomasis vekselis“, vietoj besąlyginio įsipareigojimo sumokėti nurodytą sumą turi būti besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą, taip pat papildomai privalu nurodyti mokėtojo pavadinimą ar vardą ir pavardę.

18Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

19Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymas nedraudžia užtikrinti prievolę išrašant vekselį. CK šeštosios knygos V skyriuje nurodytų prievolių užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Pavyzdžiui, prievolės gali būti užtikrinamos įkeitimu. Todėl nėra pagrindo pripažinti vekselį ir minėtos sutarties 1.8.2 punkto negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

20Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškiniu ginčijamą vekselį apsimestiniu (CK 1.87 str.) ir laikyti kad tai yra kita prievolės užtikrinimo priemonė – netesybos, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir t.t.

21Dėl vekselio išdavimo pagrindo

22Byloje nustatyta, kad ieškovas teigdamas, kad ginčijamas vekselis išrašytas be jokio pagrindo, nurodo, kad ieškovo skolos AB Ūkio bankui vekselio išrašymo dieną nebuvo. Tokią savo poziciją ieškovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. kovo 13 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 17-202 ir 2007 m. kovo 14 d. (sekančią dieną po vekselio išrašymo), pradėjus vykdyti kredito linijos sutartį, ieškovo įsiskolinimas AB Ūkio bankui pagal minėtą sutartį jau buvo 200 000 Lt. Skolos bankui aplinkybė nėra esminė, nes vekselio išrašymo pagrindas pagal kredito linijos sutartį nėra ir negali būti faktinė vekselio davėjo skola vekselio gavėjui vekselio išrašymo momentu. Kredito linijos sutarties 3.1 punktas apibrėžia kredito linijos sąvoką – tai banko kreditavimo priemonė (o ne konkreti paskola), kuri šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia kredito gavėjui (ieškovui) teisę laikas nuo laiko imti ir grąžinti kreditą ar jo dalį, neviršijant sutartyje nustatyto kredito linijos limito bei laikantis kredito linijos limito grąžinimo tvarkos. Tokiu būdu ieškovo teisės ir pareigos (prievolės) pagal poreikį naudotis sutarto dydžio kredito limitu ginčijamo vekselio išrašymo momentu jau egzistavo. Todėl ieškovo teiginiai, kad jo vekselis išrašytas be jokio pagrindo, neatitinka tikrovės. Pats sau prieštaraudamas ieškovas be jokios motyvacijos prašo pripažinti negaliojančiu vekselio išrašymo pagrindą – 2007 m. kovo 13 d. kredito linijos sutarties Nr. 17-202 1.8.2 punktą, tuo pripažindamas, kad toks pagrindas egzistuoja. Ši sutartis buvo šalių vykdoma.

23Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjama byla ir ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinė byla Nr. 3K-7-216/2007 nėra analogiškos, ir atskirais, iš konteksto išskirtais nutarties teiginiais ieškovas remiasi nepagrįstai.

24Byloje nustatyta, kad ieškovas skolingas AB Ūkio bankui 2 405 219,42 Lt.

25Dėl AB Ūkio banko sąžiningumo

26Šalies sąžiningumas preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti, kad priimdamas ginčijamą vekselį bankas buvo nesąžiningas, tenka ieškovui. Ieškovas banko nesąžiningumo nepagrindžia. Tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Vekselis – vienašalis sandoris. Ieškovas savo valios dėl vekselio išrašymo neginčija, t. y. tiek kredito linijos sutartį, tiek ginčijamą vekselį ieškovas pasirašė laisva valia. Jei ieškovas manė, kad išrašyti 2007 m. kovo 13 d. vekselį jis neturi pagrindo, galėjo nepasirašyti minėtos sutarties ir vekselio neišrašyti. Pagrindas išrašyti ginčo vekselį buvo. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartyje atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, esančią ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kad ieškovas pradėjo ginčyti savo vekselį tik prasidėjus išieškojimui pagal šį vekselį. Iki išieškojimo pradžios ieškovas savo vekselio neginčijo ir su priimtomis pagal šį vekselį prievolėmis sutiko. Nesant AB Ūkio banko nesąžiningumo, pagrindų ginčyti vekselį pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį nėra.

27Dėl vekselio sąlyginio pobūdžio.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 teigiama, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, vykdymo užtikrinimo funkciją; vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekseliu teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

29Nagrinėjamos bylos atveju prievolė pagal kredito linijos sutartį buvo užtikrinta ieškiniu ginčijamu vekseliu ir pakeista į prievolę pagal šį vekselį. Skolos išieškojimas pradėtas vykdyti būtent pagal vekselį, o ne pagal kredito linijos sutartį. Todėl jokio vekselio sąlyginio pobūdžio nėra. Pačiame vekselyje taip pat jokių sąlygų nenumatyta.

30Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijamas vekselis negali būti pripažintas tinkamai įformintu vertybiniu popieriumi pagal CK 1.105 straipsnį, nepagrįsti. Tokio vekselių ginčijimo pagrindo įstatymai nenumato. Vekselis ginčijamas dėl formos trūkumų pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CK 1.63, 1.78-1.93, 1.105, 6.154 str.).

32Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

33Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi atidėtas ieškovo UAB „Kaldera“ 5000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Kaldera“. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84 straipsniu, sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo BUAB „Kaldera“ žyminį mokestį, kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.