Byla 2-163/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Erama“ ir atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Loseda“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Erama“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Loseda“ bankroto byloje Nr. B2-129-479/2008.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartimi UAB ,,Loseda“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“.

4Kreditorius UAB „Erama“ 2007 m. gegužės 23 d. atsakovui UAB „Loseda“ pareiškė kreditorinį reikalavimą, kurio dydis 52 645,36 Lt. Nurodė, kad 2005 m. birželio 13 d. tarp šalių buvo sudarytos statybos rangos sutartys. Atsakovas atliko ne visus statybos darbus bei nekokybiškai, todėl 2006 m. rugpjūčio 18 d. šalys susitarė nutraukti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nutraukiant sutartį, atsakovas pripažino 139 284 Lt žalos padarymo faktą. Kadangi kreditoriaus skola atsakovui už atliktus rangos darbus sudaro 86 638,64 Lt, kreditorius prašė atsakovo bankroto administratoriaus pripažinti jos 52 645,36 Lt kreditorinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtino 880 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimą, kurį pripažino atsakovas. Klausimą dėl likusios reikalavimo dalies patvirtinimo teismas perdavė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Erama“ prašymo padidinti kreditorinį reikalavimą iki 52 645,36 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys buvo sudariusios 2 rangos darbų sutartis, tačiau 2006 m. rugpjūčio 18 d. šalys susitarė, kad rangos sutartys nutraukiamos susitarime nurodytomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad UAB „Erama“ 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarime pripažino, kad jos skola UAB „Loseda“ sutarčių nutraukimo metu yra 139 284 Lt. Šalys taip pat susitarė, jog kreditorė iki 2006 m. spalio 31 d. gali pareikšti atsakovui pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, o šie nuostoliai bus įskaitomi į atsakovui priklausančią 139 284 Lt atlyginimo sumą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šalys pripažino, jog UAB „Loseda“ yra nekokybiškai atlikusi darbus, padariusi žalos, tik nežinomi galutiniai žalos dydžiai. UAB „Erama“ užfiksavus atsakovo padarytus statybos darbų trūkumus, šių defektinių aktų atsakovas nepasirašė, tačiau tretysis asmuo pripažino juos tinkamais įrodymais dėl netinkamo rangos sutarčių įvykdymo ir 2007 m. vasario 21 d. pareiškė pretenziją bei išrašė sąskaita-faktūra Nr. 0001301 dėl 139 284 Lt nuostolių atlyginimo UAB „Loseda“. Teismas pažymėjo, kad atsakovo direktorius V. Lukauskas šią sąskaitą-faktūrą pasirašė ir tuo pripažino, jog yra padaryti trečiojo asmens nurodyti nuostoliai dėl netinkamo rangos sutarčių vykdymo. Teismo nuomone, tą aplinkybę, kad trečiajam asmeniui padaryta 139 284 Lt nuostolių patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai bei aktai. Teismas padarė išvadą, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarimas dėl rangos sutarčių nutraukimo nustato galutines šalių teises, pareigas, todėl pagal susitarimą UAB „Erama“ skola UAB „Loseda“ sudarė 139 284 Lt. Po šio susitarimo sudarymo tretysis asmuo savo lėšomis atsakovo atliktų darbų trūkumus, dėl ko patyrė nuostolius, o atsakovas pripažino, jog kreditoriaus patirti nuostoliai yra ne mažesni, nei ta suma, kurią kreditorius turi sumokėti atsakovui – 139 284 Lt. Nors tretysis asmuo teigia, kad galutinė atsakovo skola UAB „Erama“ yra 52 645,36 Lt, teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarimo sudarymo dienos kreditoriaus skola UAB „Loseda“ nuo 139 284 Lt būtų sumažėjusi iki 86 638,64 Lt. Teismo nuomone, 2007 m. vasario 21 d. įskaitymas yra teisėtas tik iš dalies ir galima padaryti išvadą, kad įskaitymu kreditorius privalėjo įskaityti ne 86 638,64 Lt, bet 139 284 Lt skolą UAB „Loseda“, todėl kreditoriaus ir atsakovo skoloms sutapus, šalių prievolės yra įvykdytos (CK 6.130 str.), taigi teismas neturi pagrindo padidinti kreditoriaus reikalavimo iki 52 645,36 Lt.

6Atskiruoju skundu atsakovas LUAB ,,Loseda“ prašo pakeisti šios nutarties motyvus, rezoliucinę dalį paliekant nepakeistą. Skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Civilinės bylos tinkamas išnagrinėjimas, taigi ir civilinio ginčo teisingas išsprendimas visų pirma priklauso nuo to, kaip tiksliai teismas nustatys šalių materialinius teisinius santykius. Nors teismo priimtos nutarties rezoliucinė dalis atitinka atsakovo prašymą, tačiau teismas, pripažindamas prievolių pasibaigimą įskaitymu, netyrė, ar prievolės pagal 2005 m. birželio 13 d. sutartis bei 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarimą iš viso kreditoriaus nurodomu metu ir būdu, galėjo pasibaigti, nes nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. T. Y. kreditoriaus reikalavimas nebuvo apibrėžtas.
  2. Kreditorius savo reikalavimus kildino iš nuostolių. Kad atsirastų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šias sąlygas privalėjo įrodyti kreditorius tačiau atsakomybės sąlygų neįrodinėjo. Sąskaitos pateikimas esant ginčui negali būti laikomas pagrindu, įrodančiu minėtas sąlygas.
  3. Kreditorius į atlygintinas sumas įtraukė nuostolius, kurių atsakovas atlyginti neprivalėjo, nes pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. sutartį šalys buvo susitarusios, jog atsakovas yra atleidžiamas nuo sutarties vykdymo, tuo pačiu ir nuo neatliktų darbų atlikimo.
  4. Kreditorius 2007 m. vasario 21 d. rašte nurodė, kad atsakovas jai skolingas 86 638,64 Lt , tokio dydžio suma atliko įskaitymą ir laikė, kad būtent tokia suma buvo atliktas įskaitymas. Tuo tarpu teismas savo iniciatyva padidino įskaitymo sumą, toks veiksmas prieštarauja šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principui, taigi įskaitymas atliktas didesnei sumai negu reikalavimas buvo iki bankroto bylos iškėlimo.

7Tretysis asmuo UAB ,,Erama“ atskiruoju skundu prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir patvirtinti 52 645,36 Lt kreditorinį reikalavimą. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, kad kreditorius atsakovui skolingas 139 284 Lt ir, teigdamas, kad kreditorius neįrodė, jog UAB ,,Erama“ skola LUAB ,,Loseda“ skola įskaitymo metu buvo tik 86 638,64 Lt, nepasisakė dėl kreditoriaus pateiktų buhalterinių dokumentų.

8Atskirieji skundai atmestini.

9Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Sprendžiant šį ginčą, reikia vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

10Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti bei nagrinėti teisingam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus.

11Bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl LUAB „Loseda“ kreditoriaus UAB ,,Erama“ pareikštų reikalavimų pagrįstumo, yra iškilęs ginčas dėl UAB ,,Erama“ ir UAB ,,Loseda“ tarpusavio skolų, atsiradusių atsakovui neatlikus ar nekokybiškai atlikus statybos rangos darbus, užskaitymo.

12Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius UAB „Erama“ pagal ĮBĮ 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą perdavė LUAB „Loseda“ administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikė juos pagrindžiančius dokumentus, kuriais prašė patvirtinti 52 645,36 Lt reikalavimą. Bankrutuojančios įmonės administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pripažino tik 880 Lt UAB ,,Erama“ reikalavimą.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2005 m. birželio 13 d. buvo sudariusios 2 rangos darbų sutartis, tačiau 2006 m. rugpjūčio 18 d. šalys susitarė, kad šios sutartys nutraukiamos susitarime nurodytomis sąlygomis (t. 4, b. l. 38, 39). Šis susitarimas yra nenuginčytas, galiojantis (CK 189 str.). 2006 m. rugpjūčio 18 susitarimo 4 punkte UAB ,,Erama“ pripažino, kad jos skola UAB „Loseda“ sutarčių nutraukimo metu yra 139 284 Lt, o 6 punktu šalys susitarė kad UAB ,,Erama“ iki 2006 m. spalio 31 d. gali pareikšti UAB ,,Loseda“ pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų susidariusių nuostolių, kurių dydis pasirašant susitarimą nebuvo aiškus, o šie nuostoliai bus įskaitomi į UAB ,,Loseda“ priklausančią 139 284 Lt sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. spalio 29 d. buvo surašyti atsakovo atliktų darbų defektų nustatymo aktai (t. 4, b. l. 58-65). Nors šiuose aktuose konkretūs nuostoliai nurodyti nebuvo ir UAB ,,Loseda“ jų nepasirašė, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB ,,Loseda“ direktorius pasirašė pagal šiuos aktus išrašytą bei kartu su 2007 m. vasario 21 d. pretenzija pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 0001301 dėl 139 284 Lt nuostolių atlyginimo (t. 3, b. l. 109, 113), tuo pripažindamas sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB ,,Erama“ patirtų nuostolių sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pačioje pretenzijoje minima kita (didesnė) suma – 279 469 Lt, tačiau, pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarimo 6 punktą UAB ,,Erama“ piniginis reikalavimas konkrečiai išreikšta suma turėjo būti pateiktas iki 2006 m. spalio 31 d., tačiau skolininkas su pretenzija, kaip minėta, kreipėsi tik 2007 m. vasario 21 d., t .y. praleidęs sutartyje numatytą terminą. Kita vertus, akivaizdu, kad pasirašydamas minėtą sąskaitą-faktūrą, kuri šiuo atveju prilyginama sutarčiai, nekvestionavo ne tik dėl sumos, bet ir praleisto termino.

14Remiantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudaręs minėtą susitarimą kreditorius savo lėšomis šalino atsakovo atliktų darbų trūkumus, dėl ko patyrė nuostolius ir 2007 m. vasario 21 d. sąskaita-faktūra pripažino, jog jo patirti nuostoliai pinigine išraiška yra tokia pati suma, kokią kreditorius turi sumokėti atsakovui - 139 284 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.130 straipsnio pirmąją dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Nesant pagrindo netikėti abiejų šalių parašais patvirtintos sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos teisėtumu, bei atlikus pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarimą užskaitymą, nepagrįstas būtų papildomas kreditoriaus 52 645,36 Lt reikalavimas (CPK 185 str.).

15Pažymėtina, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. susitarimo 6 punkte šalys taip pat susitarė dėl tam tikrų sumų, nustatytinų vėliau, užskaitymo, todėl atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad šalių teisiniai santykiai neatitinka CK 6.130 straipsnio pirmosios dalies nuostatos. Atskirajame skunde atsakovas taip pat pažymi, kad teismas, padidindamas įskaitomą sumą, peržengia UAB ,,Erama“ prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nustatytas ribas, tačiau, teismas bankroto bylose gali būti aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas. Tai reiškia, kad teismas turi išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos teisingam bankroto bylos išsprendimui.

16Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai