Byla I-1970-426/2009
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. R. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas H. R. (toliau – pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SS-300 (toliau – ir Sprendimas

5Nr. SS-300); 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52 (toliau – ir Sprendimas Nr. S-52); 3) įpareigoti atsakovą Tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būtų ištaisytos padarytos klaidos ir jo darbingumas įvertintas 30 procentų; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 150 000 Lt neturtinei žalai ir 452,93 Lt turtinei žalai atlyginti; 5) priimti atskirąją nutartį, kad nepasikartotų neteisėti Ginčų komisijos veiksmai, kuriuos ji atliko priimdama Sprendimą Nr. S-52.

6Pareiškėjas, pagrįsdamas reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 panaikinimo, teigė, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei pagarbos žmogaus teisėms principams. Tarnyba nesigilino į visus ligos dokumentus, neteisingai įrašė pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

7ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu

8Nr. A1-78/V-179 patvirtintą Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą (toliau – Kriterijų aprašas) pagrindinę bazinę ligą. TLK-10 kodu pažymėta liga M10 – podagra (artritas) vertinama pagal Kriterijų aprašo XIII dalies 76.2 punktą. Sprendime įrašytas Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktas, pagal kurį vertinama TLK-10 kodu M16.1 žymima diagnozė – kita pirminė koksartrozė (artrozė). Pagrindinės ligos nustatymo klaida lėmė tai, kad neteisingai buvo įvertintas jo darbingumo lygis procentais. Sprendime, vertinant darbo aplinkybes, jam palankia aplinkybe neteisingai buvo nurodyta aplinkybė, jog asmuo turi profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš jo diplomo matyti, jog jam buvo suteikta metalo liejimo mašinų ir liejimo technologijos inžinieriaus mechaniko kvalifikacija. Ši sunkiosios pramonės šaka Lietuvoje yra išnykusi. Todėl, pareiškėjo nuomone, vertinant jo darbo aplinkybes, sprendime turėjo būti nurodyta, kad jis negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, ir tai yra vidutinio palankumo aplinkybė. Tarnyba neteisingai vadovavosi Kriterijų aprašo 20 punktu, nurodydama, kad prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens bazinis darbingumas, kadangi Kriterijų aprašas nustato, jog prioritetinis kriterijus yra asmens amžius. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos specialistės pagal jo pristatytus papildomus duomenis pagal Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktą ligai, pažymėtai TLK-10 kodu M16.1 – kita pirminė koksartrozė (artrozė), nustatė 60 procentų darbingumą, ir ši liga Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. SS-300 nurodyta kaip pagrindinė liga. Pareiškėjo teigimu, ši liga nagrinėjamu atveju yra gretutinė, tačiau ji, kaip gretutinė, į sprendimą neįtraukta. Pareiškėjo nuomone, ištaisius Tarnybos padarytas klaidas, jo darbingumo lygis turėjo būti vertinamas taip: XIII.76.2. (50 proc.) – M10 podagra (artritas) – pagrindinė liga; XIII.75.2. (60 proc.) – M16.1 kita pirminė koksartrozė (artrozė) – koef. – 0,8; VI.40.11.4. (60 proc.) – II1 hipertenzinė kardiopatija su širdies nepakankamumu – koef. – 0,8; VI.40.1.2. (70 proc.) – I50 širdies veiklos nepakankamumas – koef. – 0,9; VIII.52.2. (90 proc.) – N03 lėtinis nefritinis sindromas – koef. netaikytinas. Tuomet bazinis darbingumo lygis (BDL) bus 28,8 procentų (50 proc. x 0,8 x 0,8 x 0,9). Darbo aplinkybės, pareiškėjo teigimu, turėjo būti vertintinos taip: palankių darbui aplinkybių nustatyta suma – 1; nepalankių darbui aplinkybių nustatyta suma – 2; vidutinio palankumo darbui aplinkybių nustatyta suma – 3. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu, kai vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Darbingumo lygis procentais: 28,8 proc. x 1 = 28,8 proc. Vadovaujantis Kriterijų aprašo

97 punktu, bazinio darbingumo procentų reikšmės suapvalinamos. Todėl jo darbingumo lygis – 30 procentų. Nesutikdamas su Ginčų komisijos sprendimu, pareiškėjas teigė, kad ši komisija peržengė jos nuostatuose nubrėžtas kompetencijos ribas, iš esmės nesprendė ginčo, o savo iniciatyva ir jam nedalyvaujant vertino jo ligas. Ligų vertinimas priklauso tik Tarnybos kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1204/2006). Reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė tuo, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, nesiėmė reikiamų priemonių, kad užtikrintų teisingą jo neįgalumo vertinimą. Todėl jam teko kreiptis į teismą dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir prašyti ištaisyti padarytas klaidas ir panaikinti neteisėtus sprendimus. Pareiškėjas išvardijo, kokių valstybės tarnautojų veiksmai ir sprendimai jam sukėlė žalą, kurią prašo atlyginti. Teigė, kad Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė A. Ž. 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-4889 tyčia ar dėl kitų priežasčių neteisingai įvertino jo nedarbingumą. Akto 21 punkte nustačiusi bazinį darbingumą tik 36 proc., akto 24 punkto 2 dalyje vertino jo galimybes dirbti jau po 6 ir daugiau valandų per dieną ir 5 bei daugiau dienų per savaitę. Tačiau 8 darbo valandas dauginant iš 36 proc. gaunamos tik 2,88 darbo valandos. Dėl šios esminės klaidos jam teko kreiptis į Tarnybą, kuri 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. SS-300 ištaisė šią klaidą. Už šią grubią piktybinę klaidą, pareiškėjo nuomone, A. Ž. turėtų būti baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio l dalį. Dėl atsakomybės ji yra supažindinta akte pasirašytinai. Be to, A. Ž. tame pačiame darbingumo lygio vertinimo akte (2008 m. lapkričio 17 d. Nr. DNL-4889) piktybiškai ar iš kitų paskatų nevertino jo gretutinės ligos, pažymėtos TLK-10 kodu M16.1 – kita pirminė koksartrozė, nors reikalingus tyrimus (rentgeno nuotraukas) jis turėjo su savimi. Vyr. specialistė A. Ž., blogai atlikdama savo tarnybines pareigas, šiais savo veiksmais jam padarė materialinę žalą, nes neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1, 4 d.). Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2008 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. SS-300, kurį pasirašė šio skyriaus vedėjas A. G., padarė grubias klaidas: pakeitė pagrindinę ligą M10 podagrą (XIII dalies 76.2 p.) ir vietoje jos įrašė gretutinę ligą M16.1 – kita pirminė koksartrozė (XIII dalies 75.5 p.), taip padidindamas jo darbingumą nuo 50 iki 60 proc., ir padarė materialinę žalą – sumažino neįgalumo pensiją

1050 proc.; neįtraukė ir neįvertino gretutinės ligos M16.1, nors tyrimus jis buvo pateikęs; neteisingai nurodė prioritetinį kriterijų (Kriterijų aprašo 20 p.); nepagrįstai patvirtino Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. DNL-4889. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo išvardytų valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir sprendimų jam buvo padaryta žala ir nuostoliai. Todėl reiškia ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą turtinę žalą (452,93 Lt) sudaro bylinėjimosi ir kitos išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis – 100 Lt; transporto išlaidos du kartus vykstant asmeniniu automobiliu iš Šiaulių į Vilnių – 195,30 Lt; registruotų laiškų siuntimo išlaidos – 10,50 Lt (3 vokai po 3,50 Lt). Kadangi jam buvo nustatytas didesnis nei 40 procentų darbingumas, negavo kompensacijos vaistams „Diclofenac“, „Movalis“, „Xefo“ pirkti, todėl nuo 2008 m. lapkričio 17 d. (neįgalumo nustatymo) pirkdamas šiuos vaistus patyrė materialinių nuostolių. Akcentavo, kad neturtinę žalą patyrė dėl valstybės tarnautojų padarytų tyčinių veiksmų ar dėl žemos kvalifikacijos padarytų klaidų. Jausdamas savo sveikatos būklės blogėjimą bei matydamas grubius ir neteisingus valstybės tarnautojų veiksmus bei tyčiojimąsi, patyrė dvasinius išgyvenimus. Kad atsakovo tarnautojai jį ignoravo, žemino jo garbę ir orumą, įrodo ir tos aplinkybės, kad jo prašymas dėl Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo buvo priimtas nagrinėti Tarnyboje kartu su asmens byla 2008 m. gruodžio 19 d., apžiūra paskirta 2009 m. sausio 7 d., atsakymas išsiųstas tik 2009 m. vasario 4 d. Pagal savo nuostatus Tarnyba turėjo atsakyti per 20 dienų, o atsakė per 48 dienas. Ginčų komisija taip pat vilkino pateikti jam atsakymus. Dėl šių piktnaudžiavimo ir neteisybės atvejų jautėsi dvasiškai sukrėstas, pažemintas. Dėl to pablogėjo sveikata, 2009 m. gegužės 4–12 d. gulėjo Šiaulių apskrities ligoninėje, kad sveikata būtų stabilizuota. Pareiškėjas teigė, kad turbūt dėl nervinių sukrėtimų, išgyvenimų, emocinės depresijos atsirado ir kairiojo inksto akmenligė, dėl kurios dabar turi gydytis ir patiria papildomų išlaidų (perka vaistus, kurių pakuotės kaina 50,10 Lt, o pirmajame gydymo etape turi išgerti keturias pakuotes). Be to, padažnėjo skausmai dešinio klubo sąnaryje, ir dėl šių priežasčių gydytojai nutarė, kad tikslinga šį sąnarį keisti dirbtiniu, todėl dabar jis laukia eilės gauti šį sąnarį. Fizinis sveikatos blogėjimas pasireiškė ir dvasiniais sukrėtimais, nuolat kamavo nemiga ir depresija, todėl turi papildomai vartoti vaistus „Stinox“ ir „Eunoctin“. Dėl valstybės tarnautojų neteisingų veiksmų sumažėjo jo galimybės bendrauti su vaikais, giminėmis ir draugais, negalėjo niekur išvykti, nes turėjo laukti atsakymų į savo skundą, buvo apribotas ir jo laisvalaikis, nes pagrindinį laiką teko skirti Tarnybos darbuotojų darbo klaidų nagrinėjimui, taisymui ir skundo surašymui.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. viešoji įstaiga Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras (toliau – VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras) siuntimu nukreipė pareiškėją į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Pareiškėjo darbingumas buvo vertinamas Tarnybos Šiaulių II teritoriniame skyriuje, kuris 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte nustatė asmeniui 45 proc. darbingumo lygį vieneriems metams dėl priežasties „ligos arba būklės“. Pakartotinai įvertinus pareiškėjo darbingumo lygį Sprendimų kontrolės skyriuje, 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. SS-300 Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, skundu kreipėsi į Ginčų komisiją. Ši 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. S-52 atmetė pareiškėjo prašymą, Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėjęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 8 d.). Darbingumo lygio nustatymo kriterijai ir tvarka buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, bei jų taikymą. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant: medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Kriterijų aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Kriterijų aprašo 2 priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Kriterijų aprašo 2 priedą). Aprašas apibrėžia medicininius kriterijus kaip bazinį darbingumą, vertinamą atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui turinčias įtakos ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.). Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad pagrindinėje pareiškėjo diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus: M10 podagra; gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus: I11.0 hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (DRG, ŠN III°); I50 širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas (ŠN III°); N03 lėtinis nefritinis sindromas (IFN I°); N18.8 kitas lėtinis inkstų nepakankamumas; 167.8 kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 radikulopatija (kaklo ir juosmens simptominė radikulopatija); M16.1 kita pirminė koksartrozė (abipusė II°). Teismo vertinimu, diagnozė pagal TLK-10 kodą M16.1 nagrinėtinu atveju pagrįstai buvo nevertinta, kadangi nebuvo pagrįsta diagnostiniais tyrimais (byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas; be to, pareiškėjo versija dėl rentgeno nuotraukų pateikimo taip pat nepatvirtinta jokiais duomenimis), o funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų, todėl darbingumo lygio, teismo nuomone, tokia diagnozė negali nulemti. Be to, teismas pažymėjo, kad liga, kurios pagal TLK-10 kodas M16.1, skundžiamuose sprendimuose nebuvo traktuota kaip nurodyta pagrindinėje diagnozėje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Tarnybai, nei Ginčų komisijai nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jis negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos (pvz., darbdavių, į kuriuos kreipėsi dėl įsidarbinimo inžinieriumi mechaniku, raštiškų atsakymų, jog tokios kvalifikacijos darbuotojas šiuo metu jiems nereikalingas, ar pan.). Teismas nepagrįsta laikė pareiškėjo poziciją, jog pagal Kriterijų aprašo reikalavimus prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens amžius. Įvertinęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu

14Nr. A1-139/V-356 pakeisto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo

15Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju prioritetiniu kriterijumi turi būti laikomas būtent asmens bazinis darbingumas. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant ginčą taip pat būtina vadovautis Kriterijų aprašo 13–15 punktais, kuriuose nurodyta, kokie vertinimo kriterijai (parametrai) laikomi kaip vidutinio palankumo darbui, nepalankios ir palankios darbui aplinkybės, taip pat šio aprašo 17–19 punktais, kuriuose nustatyti minėto koeficiento dydžiai, atsižvelgiant į tai, kokių iš vertinimo kriterijų palankumo darbui aspektu yra daugiau. Pagal Kriterijų aprašo 18 punktą, tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju, atsižvelgus į asmens bazinio darbingumo lygį, turimą profesinę kvalifikaciją, į tai, kad būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, pagrįstai buvo nustatytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1. Be to, teismo nuomone, ir pats pareiškėjas skunde pripažino, kad vidutinio palankumo darbui aplinkybių nagrinėtinu atveju yra daugiausia (3), ir tai sąlygoja koeficiento 1 taikymą. Atsižvelgus į pareiškėjo bazinį darbingumo lygį (45 proc.), į tai, kad jam nuolat padidėjęs AKS, pagrįstai buvo vertinta, kad jis gali dirbti ne visą darbo dieną (4–5 val.) ar ne visą darbo savaitę (3–4 dienas). Tai taip pat laikyta vidutinio palankumo aplinkybe. Teismas pasisakė, jog pareiškėjo teiginys, kad jo darbingumo lygis nustatytas neteisingai, kad Ginčų komisija nesprendė ginčo, o tik vertino jo ligas, yra grindžiamas iš esmės jo paties subjektyvia nuomone. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundžiami sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, priimti nepažeidžiant nustatytų procedūrų. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės aktų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar pan. šioje byloje nėra juridiškai reikšmingi, o pareiškėjas dėl tam tikrų asmenų galbūt įvykdytų nusikalstamų veiksmų turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius subjektus. Byloje nenustatęs jokių neteisėtų Tarnybos ir Ginčų komisijos veiksmų ar sprendimų, vertinant asmens darbingumo lygį, teismas konstatavo, jog šių institucijų priimti sprendimai, kuriuos teismine tvarka ginčijo pareiškėjas, laikytini pagrįstais ir teisėtais. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisė į 452,39 Lt turtinės bei 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ilgesnį laikotarpį trukęs prašymų nagrinėjimas sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus, jis dėl tokių veiksmų patyrė didelius nepatogumus, piniginius nuostolius, sumenkėjo jo reputacija ar pan. Nežymus skundo išnagrinėjimo termino pažeidimas (informacija asmeniui išsiųsta pavėluotai 4 darbo dienas; šį faktą pripažino ir atsakovas 2009 m. gegužės 4 d. rašte Nr. R-3052(1.8.), adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei) pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir negali būti vertinamas kaip esminę reikšmę šioje byloje turinti aplinkybė. Įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog dėl didelio nagrinėjamų skundų skaičiaus skyriuje ir bylos sudėtingumo sprendimo priėmimas anksčiau termino pabaigos mažai tikėtinas, pavėluoto atsakymo gavimas jam iš esmės neturėjo būti netikėtas.

16III.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą – iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. S-52 panaikinimo, ir šiuos sprendimus panaikino; įpareigojo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą; atmetė likusią pareiškėjo skundo dalį.

18Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52, nesutinka su jo darbingumo lygio įvertinimu procentais (45 proc.) nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d., taip pat yra pareiškęs reikalavimą, kad teismas įpareigotų

19Tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo jo darbingumo lygis būtų įvertintas 30 procentų. Teismas patikrino bylą laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas vadovavosi Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, Kriterijų aprašo 3, 4, 6, 11, 12.1.1–12.1.3, 12.2.1–12.2.3, 12.3.1–12.3.2, 12.4.1–12.4.3, 13, 14, 15, 17–19 punktais. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, teigdamas, kad jo darbingumo lygis (45 proc.) nustatytas neteisingai, ir prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą Nr. SS-300, nesutiko su jo bazinio darbingumo lygio vertinimu dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (TLK-10) kodus M10 podagra ir M16.1 kita pirminė koksartrozė (abipusė II°). Taip pat nesutiko su funkcinio kriterijaus vertinimu bei profesinių ir kitų kriterijų įvertinimu pagal atitinkamas pozicijas (profesinės kvalifikacijos, darbo patirties ir įgūdžių, laiko, kurį gali dirbti, trukmės). Ginčų komisijos sprendimą Nr. S-52 pareiškėjas ginčijo tais argumentais, kad ši komisija peržengė savo kompetenciją, neišsprendė ginčo iš esmės, nepagrįstai ėmėsi vertinti jo ligas jam nedalyvaujant, nors ligų vertinimas priskirtas Tarnybos kompetencijai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo iškelto teisme ginčo ribas bei argumentus, teismo funkcija yra nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 8, 9, 12, 14, 16, 38, 41 punktais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – Ginčų nagrinėjimo aprašas). Teismas nustatė, kad, Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 4889), pareiškėjas pasinaudojo pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūra (Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DNL-1928 ir Sprendimas Nr. SS-300), taip pat ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Ginčų komisijos Sprendimas Nr. S-52). Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teisingai nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras išdavė pareiškėjui siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodė, kad pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M10 podagra, gretutinės diagnozės pagal TLK-10 – I11.0, I50, N03, N18.8, I67.8, M54.1, M16.1. Dėl pagrindinės ir gretutinės diagnozių pažymėjo, kad funkcijų sutrikimai yra sunkūs, taip pat kad per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytas medikamentinis gydymas. Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889 pagrindine diagnoze pagal TLK-10 kodą nurodė M10 podagra, gretutinėmis – I11.0 hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (DRG, ŠN III°); I50 širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas; N03 lėtinis nefritinis sindromas; N18.8 kitas lėtinis inkstų nepakankamumas; I67.8 kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 radikulopatija. Bazinis darbingumas pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 M10 podagra) buvo įvertintas 50 proc. (vidutinis funkcijos sutrikimas) pagal Kriterijų aprašo 1 priedo

20XIII dalies 76.2 punktą, gretutinės, dėl kurių pareiškėjas ginčo nekelia, atitinkamai 60 proc. (I11.0 pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.4 punktą), 70 proc. (I50 pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.1.2 punktą) ir 90 proc. (N03 ir N.18.8 pagal Kriterijų aprašo

211 priedo VIII dalies 52.2 punktą). Dėl funkcijų sutrikimo akte pažymėta, kad yra lengvi kojų ir urogenaklinės funkcijų sutrikimai, vidutinis kraujotakos sutrikimas, sunkių sutrikimų nenustatyta (pagrindimas – siuntimo duomenys, konsultantų išvados, apžiūros ir pokalbio duomenys). Tuo remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjo bazinis darbingumo lygis – 36 proc. 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889 diagnozė pagal TLK-10 M16.1 nepaminėta ir jos įtaka darbingumo lygio nustatymui neįvertinta. Vertindamas funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, nustatė, kad palankių darbui aplinkybių yra dauguma (4 iš 7: gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę; aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas, turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti, turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir juos gali panaudoti). Vidutinio palankumo aplinkybėmis pripažino 2 aplinkybes (bazinis darbingumas 30–55 proc., būtinas darbinės aplinkos pritaikymas), nepalankia – 1 (amžius nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus). Nustatęs, jog palankių darbui aplinkybių yra dauguma (4 iš 7), nustatytą bazinio darbingumo procentą (36 proc.) daugino iš koeficiento 1,3 (Kriterijų aprašo 19 p.). Remdamasis minėtais vertinimo kriterijų duomenimis, Tarnybos teritorinis skyrius 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889 pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl Tvarkos aprašo 27.1 punkte nurodytos priežasties – ligos arba būklės, nurodant, kad jis galioja nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. Teismas nustatė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1928 pareiškėjo bazinį darbingumą įvertino 43,2 proc. Tarnyba pakeitė bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 M10 podagra) ir įvertino 60 proc. pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktą (2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889 buvo įvertinta 50 proc. pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2 punktą). Bazinį darbingumą pagal 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889 nurodytas gretutines diagnozes paliko nepakeistą. Be to, Tarnyba 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1928 nurodė gretutinę diagnozę pagal TLK-10 M.16.1 – kita pirminė koksartrozė (abipusė II°), t. y. tą diagnozę, kuri buvo nurodyta siuntime darbingumo lygiui nustatyti ir nenurodyta teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889. Bazinio darbingumo lygio vertinimo pagal gretutinę diagnozę pagal TLK-10 M.16.1 atsakovas 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1928 neatliko. Tarnyba pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu kiek kitaip nei teritorinis skyrius įvertino funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos pareiškėjo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Nustatė, kad palankių ir vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra po 3, nepalanki – 1. Tarnyba įvertino, kad pareiškėjas gali dirbti 4–5 valandas per dieną ar 3–4 dienas per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė). Atsižvelgęs į palankumo darbui aplinkybių sumų santykį, atsakovas taikė koeficientą 1

22(43,2 proc. x 1) ir pritaikęs 5 procentinių punktų intervalo taisyklę (Tvarkos aprašo 11 p.) nustatė, kad darbingumo lygis yra 45 proc. Taigi pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu padaryti kai kurie pakeitimai galutiniam rezultatui įtakos neturėjo, darbingumo lygis buvo nustatytas toks pats – 45 proc. Teismas taip pat nustatė, kad Sprendime Nr. SS-300 Tarnyba, vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės (TLK-10 M10 podagra), 60 proc. pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktą (galimos vertės 70–50 proc.) motyvavo tuo, kad podagrinis artritas diagnozuotas prieš 8 metus, šiuo metu yra III° proceso aktyvumas ir II–III° Fkl. Gydomas nesteroidiniais analgetikais, ryškių sąnarių pakitimų nėra, judesiai skausmingi, bet galimi. Sprendime taip pat nurodyta, kad bazinis darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I67.8, M54.1, M16.1 nevertintas, nes minimi pakitimai nepagrįsti tyrimais ir neatitinka vertinimo kriterijų. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, tik išvardyti, tačiau jų priskyrimas prie atitinkamo palankumo lygio asmens darbingumo lygiui (palanki, vidutinio palankumo) sprendime nemotyvuotas. Teismas taip pat nustatė, jog skundu Ginčų komisijai pareiškėjas prašė įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą ir nustatyti jam darbingumo lygį 20–30 proc. intervalu. Nurodė, kad Tarnyba padarė klaidų (vietoje jau atlikto bazinio darbingumo lygio vertinimo pagal diagnozę M10, kuris vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2 punktą ir jau yra įvertintas 50 proc., įrašė klubų artrozės vertinimą pagal Kriterijų aprašo 75.2 punktą). Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nevertino bazinio darbingumo lygio dėl diagnozės pagal TLK-10 M16.1. Ginčų komisija Sprendimu Nr. S-52 dėl bazinio darbingumo lygio pagal diagnozę TLK-10 M10 nustatė, kad Tarnyba šiam vertinimui nepagrįstai parinko Kriterijų aprašo 1 priedo XIII 75.2 punktą (jis taikomas esant stuburo ir sąnarių artroziniams pakitimams), ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2 punktas, t. y. taip pat, kaip buvo nustatęs Tarnybos teritorinis skyrius 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889, o bazinis darbingumas pagal byloje esančius dokumentus vertinamas 50 proc. Ginčų komisija sutiko su Tarnybos pozicija, kad bazinis darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I67.8, M54.1, M16.1 nevertintas pagrįstai, tačiau šio savo teiginio nemotyvavo, nors aplinkybė, kad Tarnyba nevertino bazinio darbingumo lygio dėl diagnozės pagal TLK-10 M16.1, buvo vienas iš pareiškėjo skundo šiai komisijai motyvų. Todėl teismas laikė, kad ši Ginčų komisijos sprendimo dalis yra nepagrįsta. Pasisakydama dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, Ginčų komisija nesutiko su Tarnybos sprendimu tik ta apimtimi, kuria atsakovas buvo nustatęs, kad profesinės kvalifikacijos kriterijus vertintinas kaip palankus, ir pakeitė šį kriterijų į vidutinio palankumo. Šis pakeitimas darbingumo lygio nustatymui įtakos neturėjo. Ginčų komisija priėjo prie išvados, kad keisti Tarnybos sprendimą pagrindo nėra. Teismas pažymėjo, jog apeliantas nesutinka su tuo, kad Ginčų komisija pakeitė (padidino) jo bazinio darbingumo lygio vertinimą į 50 proc. (vietoje Tarnybos vertinimo 60 proc.) pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu M10 ir vertinamą pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Teigia, kad ši aplinkybė turi įtakos jo darbingumo lygio nustatymo galutiniam rezultatui. Apelianto nuomone, Ginčų komisija negalėjo keisti darbingumo lygio, nes darbingumo lygį nustato Tarnyba. Teismas vadovavosi Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1, 3 dalimis, Ginčų nagrinėjimo aprašo 31 punktu. Teismas padarė išvadą, kad Ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą ir nustačiusi, kad atitinkamos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai ir (ar) padaryti atitinkami pažeidimai, turi tai išdėstyti savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir priimti vieną iš Ginčų nagrinėjimo aprašo 31.2 ar 31.3 punktuose numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju Ginčų komisija pareiškėjo skundą atmetė, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo Nr. S-52 turinio, ši komisija pati ėmėsi jai nepriskirtos funkcijos – nustatyti darbingumo lygį ir jo priežastis, pakeitė (padidino) Tarnybos nustatytą bazinio darbingumo procentą dėl ginčui aktualios diagnozės pagal TLK-10 M10. Šio sprendimo turinys iš esmės reiškia, kad Tarnybos atliktas vertinimas pagal atitinkamas 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1928 ir Sprendimo Nr. SS-300 pozicijas iš dalies yra pakeistas (bazinio darbingumo lygio vertinimas pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu M10, grąžintas į Tarnybos teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4889 nurodytą poziciją). Pagal Ginčų nagrinėjimo aprašo 31 punkto nuostatas, Ginčų komisija, nustačiusi motyvuotą pagrindą, jog Tarnybos darbingumo lygio vertinimo akte atitinkamos aplinkybės nustatytos ir įvertintos neteisingai, turėjo nustatyti Tarnybai atitinkamus įpareigojimus. Teismas sutiko su apelianto argumentais, kad Ginčų komisija neišsprendė ginčo dėl bazinio darbingumo proceso nustatymo dėl diagnozės, pagal TLK-10 žymimos M16.1. Ginčų komisija sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl ji sutiko su Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 dalimi, kuria Tarnyba pasisakė, kad diagnozė M16.1 nustatant pareiškėjo darbingumo lygį neįvertinta pagrįstai. Ginčų komisija, kaip ir atsakovas, dėl šios diagnozės apsiribojo abstrakčiu teiginiu „tiek tyrimų duomenys, tiek funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytiems kriterijams“. Teismas pažymėjo, kad tiek Tarnybos, kuri yra viešojo administravimo subjektas ir jos priimami sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), tiek ginčą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos – Ginčų komisijos – priimami sprendimai (Ginčų nagrinėjimo aprašo 32 p.) turi būti motyvuoti, t. y. pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Ypač pabrėžė tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, kurie reikalauja specialių (medicininių) žinių, yra grindžiami medicininių tyrimų ir dokumentų duomenimis, kurie asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturint atitinkamų žinių, ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali efektyviai realizuoti jam įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, o teismas spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Jei Tarnyba turėjo pagrindą vertinti, kad tiek atitinkamų tyrimų duomenys, tiek funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų, turėjo kiekvieną teiginį pagrįsti atitinkamais motyvais, pagrįstais konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendime Nr. SS-300 iš viso nenurodyta, kokių tyrimų duomenimis remtasi, apie kokius konkrečiai funkcinius sutrikimus pasisakoma, dėl kokių priežasčių jie neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir kokių konkrečiai. Ginčų komisija šių neaiškumų nepašalino. Vien ši aplinkybė, kad Tarnybos Sprendime Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos Sprendime Nr. S-52 nėra motyvų, kodėl nuspręsta, kad diagnozė M16.1 nustatant pareiškėjo darbingumo lygį neįvertinta, suteikė teismui pagrindą pripažinti šiuos sprendimus nepagrįstais ir juos panaikinti. Kadangi minėti sprendimai aptariamu klausimu be motyvų, teismas neturėjo galimybės patikrinti, kaip turėjo būti sprendžiama nustatant pareiškėjo darbingumo lygį dėl diagnozės M16.1. Šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas, nes gali turėti įtakos pareiškėjo darbingumo lygiui už ginčo laikotarpį. Pareiškėjo pateiktame į bylą 2009 m. lapkričio 16 d. darbingumo lygio vertinimo akte (galioja nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.) diagnozė M16.1 ne tik kad vertinama nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, bet nurodoma kaip pagrindinė (kartu su diagnoze M10.0). Ši aplinkybė sustiprino teismo abejones dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos Sprendimo Nr. S-52 pagrįstumo. Teismas taip pat pažymėjo, jog Tarnyba Sprendime Nr. SS-300 nemotyvavo funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą. Tik pareiškėjo amžiaus priskirtinumas atitinkamam palankumo lygiui (nepalanki aplinkybė) papildomų motyvų nereikalauja. Teismas akcentavo, kad aplinkybių „asmuo turi profesinę kvalifikaciją“, „asmuo turi darbo patirties ar darbinių įgūdžių“ priskirtinumas palankioms pareiškėjui aplinkybėms, taip pat kad pareiškėjas gali dirbti 4–5 valandas per dieną ar 3–

234 dienas per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė), turėjo būti atitinkamai motyvuotas atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nesutinka su Tarnybos atliktu darbo aplinkybių vertinimu (palankių ir vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra po 3, nepalanki – 1). Prašyme Tarnybai peržiūrėti darbingumo lygio nustatymą pareiškėjas išdėstė savo argumentus, kodėl, jo manymu, neteisingai buvo įvertinti kai kurie funkciniai, profesiniai ir kiti reikšmingi kriterijai (teigė dėl sunkaus kojų funkcijos sutrikimo galintis dirbti ne daugiau kaip 2 valandas per dieną, o ne daugiau kaip 6 valandas per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, kaip nurodyta akte, jam suteiktos profesinės kvalifikacijos, darbo patirties ir įgūdžių negali panaudoti, nes išnykusi atitinkama sunkiosios pramonės šaka). Tarnybos sprendime į šiuos pareiškėjo prašymo argumentus neatsakyta. Iškeldamas ginčą teisme, pareiškėjas nesutiko su jo darbo aplinkybių vertinimu pagal šias pozicijas. Nesant Tarnybos sprendime motyvų dėl pirmiau minėtų aplinkybių, teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos darbo aplinkybės buvo pagrįstai priskirtos atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą. Teismas pažymėjo, kad, atlikus motyvuotą darbo aplinkybių analizę, dalies pareiškėjo medicininių, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertinimas gali kisti, dėl to atitinkamai gali kisti galutinis palankių darbui, vidutiniškai palankių darbui ir nepalankių darbui aplinkybių santykis, nuo kurio priklauso, kuris iš Kriterijų aprašo 17–19 punktuose numatytų koeficientų bus taikomas, o nuo to priklauso ir tai, koks bus nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad Tarnybos sprendimas

24Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos sprendimas Nr. S-52 yra nepagrįsti ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat naikinama, o atsakovas įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste atkreipė dėmesį, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, be kita ko, turi būti motyvuotai išspręsta dėl bazinio darbingumo proceso nustatymo pagal nagrinėjamam ginčui aktualias diagnozes, pagal TLK-10 žymimas TLK kodais M10, M16.1, taip pat dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą. Teismas pažymėjo, kad darbingumo lygio nustatymas įstatymo yra priskirtas Tarnybai ir yra nustatomas pagal Kriterijų aprašą. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo nustatyti pareiškėjo pageidaujamą darbingumo lygį (30 procentų) negali būti tenkinamas. Keisti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildino iš Tarnybos ir jos teritorinio skyriaus veiksmų ir jam nepalankių sprendimų nustatant darbingumo lygį. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus atmetė nenustatęs neteisėtų veiksmų. Pripažinimas administracinėje byloje civiliniu ieškovu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ABTĮ nenumatytas, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė pripažinti jį byloje civiliniu ieškovu. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, jog nepalankaus sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiškia, kad valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Viešojo administravimo subjektas individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo pareiškėjo skundžiamo Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 nepagrįstumą ir įpareigojo pareiškėjo darbingumo lygį įvertinti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjo argumentus, jog, sprendžiant dėl jo darbingumo lygio nustatymo, buvo pažeisti teisės aktų nustatyti terminai, pripažino pagrįstais ir suteikiančiais pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyta valdžios institucija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalą už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų. Pagrindas priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog atitinkami išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais,

25kad sprendimų priėmimas per teisės aktų nustatytą terminą sukėlė jam neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad Tarnybos darbuotojai ar Ginčų komisija tyčia delsė priimti sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo ar tyčia jį klaidino. Kitus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo teismas vertino kaip nepagrįstus. Susieti pareiškėjo kai kurių ligų galimą paūmėjimą su atsakovo veiksmais ir sprendimais ginčui aktualiu laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo. Naudojimosi įstatymų numatytomis teisėmis kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas asmeniui aktualiu klausimu nėra pagrindo vertinti kaip asmens bendravimo galimybių sumažėjimą, laisvalaikio apribojimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Tarnyba ir Ginčų komisija nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo per teisės aktų nustatytą terminą (neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą), yra adekvati satisfakcija už šiuos pareiškėjo patirtus nepatogumus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas. Be to, pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę žalą (452,93 Lt), nurodė, kad ją sudaro žyminis mokestis pateikiant skundą teismui, atitinkamos pašto ir transporto išlaidos, taip pat nekompensuojamų vaistų pirkimas, kadangi jam buvo nustatytas didesnis nei 40 procentų darbingumas ir dėl šios priežasties jis negalėjo pasinaudoti lengvata pirkti vaistus. Pagal ABTĮ 44 straipsnį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tarp jų žyminį mokestį, kitas skundo padavimo išlaidas. Taigi tokios išlaidos gali būti susigrąžinamos specialia įstatymo nustatyta tvarka per proceso šalių išlaidų atlyginimo institutą. Pareiškėjas tokią teisę turi, kadangi jo skundas patenkintas iš dalies (ABTĮ 44, 45 str.). Šiuo metu byloje esanti medžiaga nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, pirkdamas atitinkamus nekompensuojamus vaistus, turėjo išlaidų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo. Pažymėjo, jog teismas gali takyti ABTĮ 109 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai nustato nusikaltimo požymius. Nagrinėjamoje byloje tokių požymių nenustatyta. Jei pareiškėjas turi pagrindą manyti, kad sprendžiant dėl jo darbingumo lygio nustatymo buvo padarytas nusikaltimas, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tenkinti prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo pagrindo nėra, nes teismo motyvai dėl ginčo yra išdėstyti sprendime. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Sprendimų Nr. SS-300 bei Nr. S-52 ir šiuos sprendimus panaikinant bei įpareigojant atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą; likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

26IV.

27Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti transporto (atvykimo į teismo posėdžius) išlaidas bei kanceliarines išlaidas už skundo surašymą (spausdinimą) ir kopijų darymą bei registruotų laiškų teismams siuntimo išlaidas. Pareiškėjas prašė atlyginti jam išlaidas, turėtas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, transporto išlaidas, patirtas dėl atvykimo į teismo posėdžius, skundo surašymo ir kopijų darymo (kanceliarines) išlaidas, pašto išlaidas bei materialinius nuostolius dėl laiko, sugaišto skundų surašymui, iš viso: 3 071,95 Lt turėtų išlaidų.

28V.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 70,32 Lt teismo išlaidų; prašymo dalį dėl teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

30Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl teismas nepasisakė dėl išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, perduodamas pareiškėjo prašymo dalį dėl šių išlaidų spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies (išsprendus bylą patenkinti 2 iš pareiškėjo keltų 4 materialinio pobūdžio reikalavimų), todėl pareiškėjas įgijo teisę į pusės turėtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo atlyginti pateikiant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį, todėl šios pareiškėjo prašomos išlaidos negali būti atlygintos. Pareiškėjas prašo priteisti transporto (atvykimo į teismo posėdžius) išlaidas bei pateikia šių išlaidų apskaičiavimą. Teismas nustatė, jog į 2010 m. gruodžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį pareiškėjas iš Šiaulių į Vilnių ir iš Vilniaus į Šiaulius važiavo nuosavu automobiliu ,,Ford Transit“, valst. Nr. ( - ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis (http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526), atstumas tarp Vilniaus ir Šiaulių miestų yra 213 km (iš viso: 426 km į abi puses). Vieno litro degalų kaina – 3,66 Lt (su nuolaida). Automobilio ,,Ford Transit“ vidutinės degalų (dyzelino) sąnaudos žiemos sąlygomis – 7,92 1/100 km. Taigi 426 km buvo sunaudota 33,74 1 degalų (7,92 1 x 426 km)/ 100 km), kurie kainavo 123,48 Lt (33,74 1 x 3,66 Lt/l). Byloje esantis pareiškėjo 2009 m. spalio 29 d. paštu išsiųstas apeliacinis skundas, prie jo esantis pašto vokas ir pareiškėjo kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad siųsdamas šį procesinį dokumentą pareiškėjas turėjo 4,15 Lt pašto išlaidų. Kitos pareiškėjo prašomos atlyginti pašto išlaidos, tariamai patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįstos įrodymais, todėl negali būti atlygintos. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 186,19 Lt išlaidų už 5 spausdintuvo ,,Canon“ rašalo kasečių įsigijimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kaip šios išlaidos yra susijusios su nagrinėta byla, todėl ši pareiškėjo prašymo dalis negali būti tenkinama. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas naudojosi teise vesti bylą per advokatą, todėl nėra pagrindo spręsti atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog jo prašyme nurodyti „materialiniai nuostoliai dėl skundų sugaišto laiko skundų surašymui“ negali būti pripažinti atstovavimo išlaidomis pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies prasmę ir dėl šios priežasties negali būti atlyginami. Vadovaujantis 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 straipsniu, pareiškėjui už vieną proceso dieną (dalyvavimas 2010 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje) priteistina dienpinigių suma sudaro 13 Lt (130 Lt x

3110 proc.)/100 proc.). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo pagrįstų 4,15 Lt pašto išlaidų, 123,48 Lt transporto išlaidų, 13 Lt išlaidų dienpinigiams kompensuoti, t. y. iš viso 140,63 Lt teismo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, mažintinos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (per pusę), priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 70,32 Lt.

32VI.

33Pareiškėjas 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

34išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3, 8 ir 12 punktais.

35Pareiškėjas nurodo, kad nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos

36ir Ginčų komisijos veiksmai yra neteisėti. Toks sprendimas teismų praktikoje užtikrina,

37kad funkcionuotų teisinis neturtinės žalos atlyginimo institutas ir teismas nepažeistų ABTĮ

3813 straipsnio 1 dalies. Teismo pasisakymas, jog „į bylą nepateikta įrodymų, kad Tarnybos darbuotojai ar Ginčų komisija tyčia delsė priimti sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo ar tyčia jį klaidino“, yra be motyvų, ignoruojant byloje esančius faktus. Teismas nemotyvuotai ekspertų atliktus veiksmus sutapatina su eilinių valdininkų veiksmais, nepateikė motyvų dėl ekspertų teisinės atsakomybės. Jei atliktas valstybės paskirtų ekspertų vertinimas yra klaidingas, žalingas valstybės piliečiams, tai negalima pateisinti to fakto, kad teismas, panaikinęs valstybės ekspertų neteisėtus sprendimus, laiko, kad moralinę žalą galima atlyginti priimtu daliniu teismo sprendimu („yra adekvati satisfakcija už šiuos pareiškėjo patirtus nepatogumus“). Eksperto pasityčiojimas sukėlė jam ilgalaikį neigiamą emocinį išgyvenimų šoką. Ši nekvalifikuotų ar nesąžiningų vertinimų grandinė tęsėsi. Teismas pažeidė ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl, neprieštaraujant Tarnybai, nebuvo priimti į bylą nauji dokumentai, kurie pagrindė skundo faktus (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės A. R. 2009 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 4D-2009/2-503). Teismas vadovavosi Tarnybos pasiaiškinimu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei, o ne šios kontrolierės išvadomis. Teismas nepagrįstai pažeidė ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir sąlygoja valstybėje atsirasti prielaidoms, kurios nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

39VII.

40Pareiškėjas 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

41išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais.

42Pareiškėjas nurodo, kad nutartį dėl materialinės žalos atlyginimo teismas priėmė be motyvų ir nesilaikydamas ABTĮ, todėl yra pagrindas manyti, kad nutartis yra neteisėta. Jo patirtų materialinių išlaidų dydis, dalijimas tarp jo ir atsakovo bei priteista iš atsakovo Tarnybos 70,32 Lt teismo išlaidų suma yra nepagrįsta objektyviais duomenimis ir be motyvų.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44VIII.

45Prašymai atmestini.

46Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

47Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties

48Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3, 8 ir

4912 punktus.

50Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Šioje teisės normoje paminėtos aplinkybės turi būti nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baigiamasis teismo aktas, priimtas išnagrinėjus bylą pagal Baudžiamojo proceso kodekso taisykles). Pareiškėjas nepateikė tokio teismo procesinio dokumento, pagrindžiančio šį proceso atnaujinimo pagrindą.

51Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Procesas vadovaujantis šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties (b. l. 159–172) motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Suinteresuoto asmens netenkinantys ar, jo manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui.

52Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Jo subjektyvus nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu pats savaime negali būti siejamas su šiuo proceso atnaujinimo pagrindu pagal jo taikymo prasmę.

53Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties

54Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus.

55Kaip paminėta aukščiau, procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio

562 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Remiantis jau pateiktu šios teisės normos aiškinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties (b. l. 201–203) motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (ABTĮ 133 str.).

57Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šis proceso atnaujinimo pagrindas galimybę atnaujinti procesą sieja su materialinės teisės normų, o ne su procesinės teisės normų pažeidimu. Šios bylos atveju buvo sprendžiamas su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo klausimas, kurį reglamentuoja būtent procesinės teisės (ABTĮ, Civilinio proceso kodekso) normos. Prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio

582 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

60Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestini, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

61Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

62Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas H. R. (toliau – pareiškėjas) skundu, kurį patikslino,... 5. Nr. SS-300); 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 6. Pareiškėjas, pagrįsdamas reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300... 7. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu... 8. Nr. A1-78/V-179 patvirtintą Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą... 9. 7 punktu, bazinio darbingumo procentų reikšmės suapvalinamos. Todėl jo... 10. 50 proc.; neįtraukė ir neįvertino gretutinės ligos M16.1, nors tyrimus jis... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. viešoji įstaiga Šiaulių... 14. Nr. A1-139/V-356 pakeisto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo... 15. Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir... 16. III.... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi... 18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarnybos 2008 m.... 19. Tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo jo darbingumo lygis būtų... 20. XIII dalies 76.2 punktą, gretutinės, dėl kurių pareiškėjas ginčo... 21. 1 priedo VIII dalies 52.2 punktą). Dėl funkcijų sutrikimo akte pažymėta,... 22. (43,2 proc. x 1) ir pritaikęs 5 procentinių punktų intervalo taisyklę... 23. 4 dienas per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė), turėjo būti... 24. Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos sprendimas Nr. S-52 yra nepagrįsti ir... 25. kad sprendimų priėmimas per teisės aktų nustatytą terminą sukėlė jam... 26. IV.... 27. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą... 28. V.... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi iš... 30. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 31. 10 proc.)/100 proc.). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas... 32. VI.... 33. Pareiškėjas 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui... 34. išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 35. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų... 36. ir Ginčų komisijos veiksmai yra neteisėti. Toks sprendimas teismų... 37. kad funkcionuotų teisinis neturtinės žalos atlyginimo institutas ir teismas... 38. 13 straipsnio 1 dalies. Teismo pasisakymas, jog „į bylą nepateikta... 39. VII.... 40. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 41. išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 42. Pareiškėjas nurodo, kad nutartį dėl materialinės žalos atlyginimo teismas... 43. Teisėjų kolegija... 44. VIII.... 45. Prašymai atmestini.... 46. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 47. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d.... 48. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3,... 49. 12 punktus.... 50. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktą,... 51. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą,... 52. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12... 53. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties... 54. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8... 55. Kaip paminėta aukščiau, procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153... 56. 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Remiantis jau... 57. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 58. 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė... 60. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo... 61. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 62. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010... 63. Nutartis neskundžiama....