Byla 2A-42-186/2007

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

2Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų

3Neringos Švedienės ir Virginijos Volskienės sekretoriaujant

4Sigitai Dapkutei dalyvaujant atstovo atstovei

5J. J.

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Tretysis asmuo byloje L. J.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8ieškovas UAB „PZU Lietuva“ 2006-07-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1547,34 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu buvo apdraudęs UAB „Baltijos Aktima“ automobilį Peugeot Partner, v/n ( - ). 2004-12-18 avarijos metu trečiojo asmens L.J. vairuojamas automobilis VW Passat, v/n ( - ), apgadino pas ieškovą draustą transporto priemonę ir ieškovas už eismo įvykį draudikui UAB „Baltijos Aktima“ išmokėjo 1547,37 Lt dydžio draudimo išmoką. Įvykio kaltininku buvo pripažintas L.J., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. 2005-05-19 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu geranoriškai atlyginti žalą, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti. Ieškovas nurodė, kad vienerių metų termino pretenzijai pareikšti jis nebuvo praleidęs, nes šis terminas skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

10Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-10-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 1547,34 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovo, kaip UAB „Baltijos Aktima“ teisių perėmėjo, reikalavimas atsakovui atlyginti žalą atsirado subrogacijos pagrindu (LR CK 6.1015 str.), dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens tik nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Draudimo išmokos pavėluotas išmokėjimas arba išmokėjimas pažeidžiant Transporto priemonių draudimo taisyklėse numatytą tvarką atsakovui nesukelia teisinių pasekmių, nes tokiu atveju ieškovui pareikšti pretenzijas galėtų draudėjas. Todėl tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklių 16 str. 5 d., sprendė, kad ieškovo reikalavimo teisės įgyvendinimas LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta tvarka prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo datos. Draudimo išmokos išmokėjimo data įrodo draudiko sužinojimo (visišką informavimą) apie padarytą žalą, jos dydį, momentą. Vien sąskaitos-faktūros pateikimo draudikui faktas neįrodo, kad jis gavo visą būtiną informaciją apie atlygintiną pagal draudimo sutartį žalos dydį. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas privalėjo pareikšti pretenziją atsakovui per vienerius metu, skaičiuojant nuo 2005-09-07, t.y. draudimo išmokos išmokėjimo momento. Ieškovas tinkamai įgyvendino savo reikalavimo teisę. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino (LR CK 1.125 str. 8 d.), nes apie savo pažeistas teises jis sužinojo 2005-09-07, t.y. nepraėjus trijų metų terminui (LR CK 1.127 str. 1 d., 4 d.).

11Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-10-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nepagrįstai netaikė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, LR CK 1.3 str. 2 d., 6.113 str., 6.988 str. 3 d., 6.1018 str. nuostatų bei neteisėtai pritaikė 6.1015 str., o taip pat pažeidė LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Pagal LR CK 1.3 str. 2 d., 6.254 str. 1 d., 6.988 str. 3 d., 6.1018 str. nagrinėjamo ginčo sprendimui turi būti taikomos tik draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatyto termino pretenzijai pareikšti pradžia turi būti siejama su sužinojimu apie padarytą žalą, o ne su draudimo išmokos išmokėjimo momentu. Ieškovas apie eismo įvykį ir padarytą žalą sužinojo 2004-12-20, patvirtinimą apie eismo įvykio faktą iš Kauno rajono policijos komisariato gavo 2005-01-11, o žalos dydis ieškovui buvo žinomas 2005-01-31, gavus PVM sąskaitą-faktūrą už automobilio remonto darbus. Kadangi ieškovas šį terminą praleido, jo ieškinys yra nepagrįstas. Be to, šis terminas yra naikinamasis, dėl ko jam praėjus ieškovas netenka teisės reikalauti draudimo išmokos. Ieškovas kaip tretysis asmuo, kuriam perėjo reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (UAB „Baltijos Aktima“) ir gali reikalauti žalos atlyginimo tik tomis pačiomis sąlygomis, tame tarpe ir tais pačiais terminais. Apeliantas taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju, jei pretenzinio termino pradžia būtų siejama su draudimo išmokos sumokėjimu, ieškovas taip pat praleido vienerių metų terminą, nes draudimo išmoką privalėjo sumokėti per 15 dienų nuo tos dienos, kai gavo visą reikšmingą informaciją. Dėl to ieškovas turi prisiimti riziką dėl tokio uždelsimo pasekmių. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, t.y. dokumentu, kurį sprendime pats nurodė kaip neturintį įtakos šalių teisiniams santykiams. Teismas būtent iš minėtų taisyklių 16 str. 5 d. nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo sužinojimas apie padarytą žalą siejamas su draudimo išmokos išmokėjimu.

12Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

15Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

16Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

17Teisiniu apeliacinio skundo pagrindu apeliantas nurodo pirmosios instancijos teismo LR CPK 185 str., 263 str. 1 d. nuostatų pažeidimą, LR CK 1.3 str. 2 d., 6.113 str., 6.988 str. 3 d., 6.1018 str. nepagrįstą netaikymą bei CK 6.1015 str. neteisingą taikymą. Atsakovas neginčija draudiminio įvykio buvimo ir draudimo išmokos dydžio. Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytas vienerių metų terminas pretenzijai dėl padarytos žalos atlyginimo atsakingam draudikui (AB „Lietuvos draudimas) pareikšti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada nukentėjusiojo trečiojo asmens draudikas (UAB DK „PZU Lietuva“) jam išmokėjo draudimo išmoką. Apelianto manymu, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytas vienerių metų terminas pretenzijai dėl žalos atlyginimo pareikšti, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, nagrinėjamu atveju prasidėjo 2004-12-20, kai ieškovas sužinojo apie eismo įvykį ir padarytą žalą.

18Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog 2004-12-18 eismo įvykio metu trečiojo asmens L. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valstybinis numeris ( - ) apgadino ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ įmonėje draustą UAB „Baltijos Aktima“ priklausančią transporto priemonę Peugeot Partmer, valstybinis numeris ( - ) Įvykio metu tretysis asmuo L. J. savo ir kitų asmenų, vairuojančių automobilį VW Passat, valstybinis numeris ( - ) transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įmonėje. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas tretysis asmuo L. J. (b.l. 9, 39). Autoįvykiu, kuris ieškovo buvo pripažintas draudiminiu, buvo padaryta žala UAB „Baltijos Aktima“ nuosavybei, kurią ieškovas atlygino išmokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiajam (UAB „Baltijos Aktima“), nes jo transporto priemonė buvo apdrausta ieškovo įmonėje (b.l. 10, 17, 18-21). Tokiu būdu ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo draudiko, remiantis įvykio kaltininko L. J. ir atsakovo sudaryta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (LR CK 6.1015). Tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą ieškovui, motyvuodamas tuo, jog ieškovas praleido LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytą vienerių metų terminą pretenzijai dėl žalos atlyginimo pareikšti, skaičiuojamą nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo dienos, kuomet asmuo turėjo sužinoti apie padarytą žalą.

19Draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens įtvirtinta LR CK 6.1015 str. 1 d.. Subrogacija, nustatyta LR CK 6.1015 str., yra LR CK 6.101 str. 4 d. 4 p. įtvirtinta įstatyminė cesija – reikalavimo teisės perėjimas kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį. Subrogacija reiškia kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 str. 2 d. įtvirtina, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nurodytų tesės normų pagrindu draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ perėjo draudėjo UAB „Baltijos Altima“ teisė į žalos atlyginimą.

20LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Šio įstatymo nustatyto termino pradžios momentas nagrinėjamu atveju nustatytinas atsižvelgiant į tai, jog ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kaip kreditorius reikalavimo teisę dėl eismo įvykio kaltu pripažinto L. J. civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui AB „Lietuvos draudimas“ įgijo subrogacijos pagrindu, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui – draudėjui UAB „Baltijos Aktima“, t.y. atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prievolė nukentėjusiam trečiajam asmeniui nepasibaigė, tačiau jį pakeitė kitas kreditorius. Teisės normų, reglamentuojančių draudiko išmokėtų draudimo sumų išreikalavimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, aiškinimas ir taikymas yra aptartas kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-06-28 nutartyje (byla Nr. 3K-7-394/2004, nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 22, p. 66-74) pažymėjo, kad LR CK 6.1015 str. 1 d. prasme draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CPK 4 str.). Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-05 nutartyje (byla Nr. 3K-3-636/2005). Atsižvelgiant į draudimo išmokos sumokėjimo momento teisinę reikšmę subrogacijos atveju, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtintas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2005-09-07, t.y. nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Terminas pretenzijai dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti negalėjo būti pradėtas skaičiuoti anksčiau nei ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, neva ieškovas UAB DB „PZU Lietuva“, norėdamas gauti nuostolių atlyginimą iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo sutartį privalėjo pareikšti pretenziją per vienerius metus nuo 2004-12-20, kai ieškovas sužinojo apie eismo įvykį ir padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, jog vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti nėra naikinamasis, kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustato kitą, t.y. keturių metų terminą, kuriam suėjus reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebegali būti pareikštas. Būtent šis keturių metų terminas laikytinas naikinamuoju.

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prievolei atsirasti neturi reikšmės, ar draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmoką UAB „Baltijos Aktima“ išmokėjo laikydamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 007 16 str. 5 d. nustatytų draudimo išmokų išmokėjimo terminų – draudimo išmoką juridiniam asmeniui išmokėti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Apeliantas UAB „Lietuvos draudimas“ nėra subjektas, turintis pretenzijos pareiškimo teisę dėl laiku neišmokėtos draudimo išmokos.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus byloje, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, paliekant Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-10-12 sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.