Byla e2A-506-372/2015
Dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-674/2015 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir T. V. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“Lietuvos filialą, kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 60665,94 Lt dydžio išmokėtą sumą. Patikslintu ieškiniu ieškovė bendraatsakoviu nurodė T. V..

6Nurodė, kad 2013-04-06 ieškovė su atsakovu V. K. sudarė sutartį Nr. SGB 1514881, kuria buvo apdrausta transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2013-05-09 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu asmuo, vairuojantis minėtą transporto priemonę, nesuvaldė jos. Buvo apgadintos 6 transporto priemonės. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 17570,07 EUR (60665,94 Lt). Vairuotojas iš autoįvykio vietos pasišalino. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, jog „draudimas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis: 4) pasišalino iš įvykio vietos“. Kadangi vairavęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos ir yra nenustatytas, atsakovas V. K., leidęs naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, liko minėto automobilio valdytoju ir atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas. Atsakomybė transporto priemonės valdytojui tokiu atveju kyla be kaltės. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato pareigą per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio pastarasis yra atsakingas. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl to atsakingas. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 ir 60.4 punktai numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos padarymo transporto priemonės valdytojas nepateikė draudikui, apdraudusiam transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (ar) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, taip pat nesilaikant atsakingo draudiko nurodymų, raštu gautų po eismo įvykio. Atsakovas įstatymo numatytais terminais nepranešė apie 2013-05-09 eismo įvykį, todėl ieškovė įgijo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos (12133,19) atgręžtinio reikalavimo teisę.

7A. V. K. atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad autoįvykyje nedalyvavo, o automobilį jis pardavė T. V.. Jis neturėjo jokios galimybės paaiškinti ieškovei aplinkybių, susijusių su autoįvykiu.

8A. T. V. apie teismo posėdžius buvo pranešama tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų V. K. ir T. V. solidariai ieškovei AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 3514,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 105,42 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

11Teismas sprendė, kad atsakovų elgesys neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo žmogaus standartų. A. V. K., esant neįvykdytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, perdavė automobilį atsakovui T. V., kuris valdydamas automobilį, nebuvo pakankamai apdairus, vairuodamas ar leisdamas šį automobilį vairuoti kitiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad protingumo principas reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Tačiau teismas pripažino, kad ieškinyje ieškovė motyvavo, kodėl turi būti priteista iš atsakovo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos, t. y. 12133,19 Lt, atgręžtinio reikalavimo teise, o rezoliucinėje dalyje reikalavo visos išmokėtos sumos, kaip nustatyta CK 6.280 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti tik 12133,19 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“Lietuvos filialą, prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151.Teismas de facto konstatavo, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo sumos tiek iš V. K., tiek iš T. V., tačiau tokio sprendimo nesuformulavo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Priimdamas sprendimą, teismas privalo pasisakyti dėl visų ieškovo reikalavimų. Šiuo atveju teismas motyvuojamoje dalyje pripažinęs, kad ieškovas turi teisę reikalauti visos išmokėtos draudimo sumos iš atsakovų solidariai, tačiau rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl dalies reikalavimų.

162. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra tenkintinas, ar toks reikalavimas atmestas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė tik 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškinyje akcentuojama atgręžtinio reikalavimo teisė į 12133,19 Lt, tačiau ieškinio reikalavime formuluotė yra 60665,95 Lt. Teismas laikė, kad tiek atsakovas V. K. kaip oficialus automobilio savininkas, tiek T. V. kaip automobilio faktinis valdytojas, yra solidariai atsakingi už autoįvykio metu padarytą žalą. Atsakovas mano, kad toks vertinimas nėra teisingas, tačiau kadangi reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, jis apeliacinio skundo nepateikė.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

21Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

22Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad atsakovas V. K. autoįvykio metu buvo automobilio savininkas. Kasacinio teismo praktikoje, nustatant automobilio savininku esantį asmenį, laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublik?s kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Autometra“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010).

23Automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. teismui pateikė Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria jis 2013 m. balandžio 20 d. pardavė automobilį AUDI A4, valst. Nr. ( - ) atsakovui T. V.. Nėra ginčo, kad automobilis nebuvo perregistruotas naujojo savininko vardu, tačiau jau nurodyta teismų praktika neakcentuoja registravimo reikšmės. Kad pinigai už automobilį buvo sumokėti, patvirtino pats atsakovas V. K.. Taigi, dėl išdėstytų motyvų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja iš jo dalies išmokėtų sumų priteisimo. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad negalima apeliantės atžvilgiu priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Nepateikdami apeliacinių skundų, atsakovai iš esmės sutiko su teismo sprendimu, todėl priimti blogesnio sprendimo (pvz., atmesti reikalavimus apeliacinėje instancijoje) apeliantės atžvilgiu negalima. Esant tokiam apribojimui, teisėjų kolegija gali tik pareikšti savo nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau negali nei jo panaikinti, nei pakeisti, bloginant apeliantės padėtį.

24TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje ekspressis verbis nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį. Tokią pačią nuostatą įtvirtina ir bendroji draudimo santykius reglamentuojanti CK 6.1011 straipsnio 1 dalies nuostata. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. B.Ž., bylos Nr.3K-3-55/2014). Byloje nėra jokių duomenų apie draudimo poliso perdavimo atsakovui T. V., tačiau gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad be draudimo poliso šis automobilis negalėjo būti eksploatuotas užsienyje.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl draudimo išmokos grąžinimo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kolegija sprendžia, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tiek, kiek motyvuojamoje dalyje ieškovė argumentavo savo reikalavimus. Kolegija pažymi, kad patikslintame ieškinyje apeliantė aiškiai neišdėstė, iš kurio atsakovo reiškiamas reikalavimas atlyginti sumokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti apeliantę aiškiai suformuluoti reikalavimus. Tada būtų buvę pagrindo spręsti, kokia apimtimi atsakingas atsakovas T. V.. Tačiau kolegija jau pripažino, kad bloginti apeliantės padėtį ji negali, nepriklausomai nuo to, kad patikslintas ieškinys buvo prieštaringas, o apeliantės atstovas į posėdį nevyko ir paaiškinti esminių aplinkybių negalėjo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige... 6. Nurodė, kad 2013-04-06 ieškovė su atsakovu V. K. sudarė sutartį Nr. SGB... 7. A. V. K. atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė... 8. A. T. V. apie teismo posėdžius buvo pranešama tinkamai. Atsiliepimo į... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas sprendė, kad atsakovų elgesys neatitinka apdairaus, atidaus,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1.Teismas de facto konstatavo, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti... 16. 2. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar ieškovės reikalavimas dėl draudimo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo Raseinių rajono... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 22. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu... 23. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta... 24. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje ekspressis verbis nustatyta, kad jei pasikeitus... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti...