Byla 2A-135/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valento Vaičiūno įmonė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-395/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valento Vaičiūno įmonė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Glikasta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Lavisos Agrogrupė“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, Čygo-Kalkio tikroji ūkinė bendrija „Rinkuškiai“, G. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 91 168,42 Lt įsiskolinimą už atliktas krovinių pervežimo paslaugas pagal 2001 m. birželio 1 d. tarp šalių sudarytą transporto tiekimo sutartį, 11 518,11 Lt delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo atsakovo 105 000 Lt nuostolius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su ieškiniu iš esmės sutiko, tačiau nurodė, kad patyrė nuostolių dėl ieškovo netinkamo krovinio pervežimo paslaugų atlikimo. Atsakovas ir UAB „Lavisos Agrogrupė“ 2007 m. sausio 2 d. sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią vežėjas (atsakovas) įsipareigojo užsakovo (UAB „Lavisos Agrogrupė“) jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), taip pat atlikti veiksmus, susijusius su užsakovo krovinio vežimo organizavimu. UAB „Lavisos Agrogrupė“ pateikė atsakovui užsakymą atvežti iš Vengrijos sirupą. Atsakovas UAB ,,Glikasta“ ir ieškovas 2009 m. vasario 2 d. sudarė transporto užsakymo sutartį 25 tonų sirupo pervežimui maršrutu Vengrija – Lietuva. 2009 m. vasario 5 d. gliukozės-fruktozės sirupas H-8 ieškovui priklausančiu automobiliu buvo atgabentas krovinio gavėjui – alaus daryklai TŪB „Rinkuškiai”, tačiau, išpumpavus ieškovo atgabentą sirupą iš autocisternos į gavėjo patalpas, TŪB „Rinkuškiai” atstovai pastebėjo, kad ant išpumpuoto į talpas sirupo paviršiaus plaukioja baltos priemaišos, dėl ko sirupas yra nekokybiškas, t. y. netinkamas alaus gamybai, todėl TŪB „Rinkuškiai” atsisakė jį priimti. Atlikus sirupo organoleptinius tyrimus, nustatyta, kad jis negali būti naudojamas maisto pramonėje ir gyvūnų šėrimui. Kadangi sirupo gavėjas atsisakė imti nekokybišką produkciją, UAB „Lavisos Agrogrupė“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo dėl sirupo užteršimo patirtus nuostolius. Šalys ginčą baigė taikos sutartimi, kuria susitarė, kad atsakovas atlygina UAB „Lavisos Agrogrupė“ 105 000 Lt nuostolius.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino visiškai. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo nuostolius, pažymėjo, kad vežėjo atsakomybė prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo momentu. Teismas sprendė, kad esminis klausimas byloje yra tai, nuo kurio momento prasideda vežėjo atsakomybė už krovinį ir kokiu būdu vėliau yra užfiksuotas krovinio trūkumas ar kiti užsakovo patirti nuostoliai, kai krovinys yra priimtas vežti ir pristatytas į paskirties vietą, nustatytą pervežimo sutartyje (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo teiginį dėl krovinio sugadinimo patvirtina TŪB „Rinkuškiai“ 2009 m. vasario 5 d. raštas dėl sirupo kokybės ir 2009 m. vasario 5 d. mėginių paėmimo akte užfiksuoti faktai, kurie patvirtina, kad ieškovo pristatytas sirupas buvo užterštas riebalinės kilmės teršalais per autocisternos siurblio sujungimo antgalį. Ieškovo automobilio vairuotojas G. P. patvirtino, kad autocisternos talpos buvo išplautos ir užplombuotos prieš įpilant į jas sirupą Vengrijoje. Riebalinių dėmių autocisternoje nebuvo ir iš jos išpilant sirupą, todėl, vairuotojo G. P. nuomone, sirupas galėjo užsiteršti užsakovo talpoje arba per išpylimo vamzdį. Teismas, įvertinęs antstolės 2009 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 13 fotonuotraukų, iškrovimo schemą ir liudytojų, surašiusių mėginių paėmimo aktą, parodymus, padarė išvadą, kad sirupas buvo užterštas būtent per siurblį ir jo antgalį, kuriuos vairuotojas G. P. teigė plovęs garaže prieš išvykstant į Vengriją. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad prieš vykdant atsakovo užsakymą dėl sirupo gabenimo ieškovas transportavo organinės kilmės riebalus – alyvą. Šį faktą patvirtina CMR važtaraščių duomenys ir 2009 m. vasario 3 d. valymo sertifikato įrašai. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo kaltę dėl nuostolių atsakovui susidarymo bei vairuotojo G. P. neatsakingų veiksmų atlikimą. Teismas atsakovo priešieškinį patenkinto CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto pagrindu. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nėra privalomai ribojama tiesioginiais nuostoliais, tačiau be pačios krovinio vertės kompensavimo apima ir kitų su šio krovinio vežimu susijusių mokesčių bei išlaidų atlyginimą, o ginčo atveju, kuomet krovinys praktiškai prarastas, ir jo utilizavimo išlaidas. Ieškovui, kaip vežėjui, negali būti taikomos nuostatos, atleidžiančios jį nuo atsakomybės arba ribojančios, arba perkeliančios antrajai šaliai, jei nustatoma, kad žala buvo padaryta sąmoningai, tokiais veiksmais, kurie pagal įstatymus taikančio teismo valstybės įstatymus yra prilyginami tyčiniams (CMR konvencijos 29 straipsnis). Tarptautinėje praktikoje tyčiniams veiksmams prilyginamas grubus aplaidumas, ginčo atveju tai vairuotojo G. P. veiksmai (didelis aplaidumas ir pan.). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas privalo krovinio sugadinimo atveju kompensuoti atsakovui: 42 078,12 Lt sugadinto sirupo vertę, 14 994 Lt sirupo transportavimo išlaidas, 22 089,37 Lt sirupo utilizavimo išlaidas, 1 037 Lt sirupo laikymo išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis ieškovui, ir atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dėl žalos praradus sirupo krovinį dydžio, regresinio reikalavimo dydžio ir kompensacijos sumos. Atsakovas priešieškinyje iškėlė regresinį reikalavimą tuo pagrindu, kad jis buvo atlyginęs žalą krovinio savininkui UAB „Lavisos Agrogrupė“. Žalos atlyginimo faktas ir dydis buvo konstatuoti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta UAB „Lavisos Agrogrupė“ ir atsakovo taikos sutartis. Šia taikos sutartimi šalys susitarė, UAB „Lavisos Agrogrupė“ dėl sirupo sugadinimo patyrė 105 000 Lt nuostolių. Pažymėtina, kad apeliantas nebuvo įtrauktas į minėtą bylą, todėl teismo nutartis negali turėjo jokios įtakos apelianto teisėms ir interesams. UAB „Lavisos Agrogrupė“ ir atsakovas yra susijusios įmonės, kadangi UAB „Lavisos Agrogrupė“ valdo 100 proc. atsakovo akcijų. Todėl taikos sutartimi nustatytas žalos dydis turi būti vertinamas kritiškai. Atsakovas, pagal CMR konvencijos 37 straipsnio reikalavimus iškėlęs regresinį reikalavimą, privalėjo įrodyti regresinio reikalavimo pagrindą, t. y. kad atsakovas UAB ,,Glikasta“ yra atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus. Teismas netyrė atsakovo reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumo, todėl priteisė sumas, kurios negalėjo būti priteistos. Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Lavisos Agrogrupė“ ir atsakovo 2009 m. balandžio 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktu, nes atsakovas nepateikė akte nurodytas ūkines operacijas patvirtinančių pirminių dokumentų, o tai sąlygojo dvi klaidas: pirma, minėtu aktu į UAB „Lavisos Agrogrupė“ įsiskolinimus buvo įskaityti mokėjimai pagal sąskaitą Nr. KGL 42188897 – 5 389,76 Lt sumai. Pažymėtina, kad šį pervežimą atliko ne atsakovas, o ieškovas ir už krovinio pervežimą nebuvo sumokėta. Antra, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 22 089,37 Lt krovinio utilizavimo išlaidas, kurios buvo įrodinėjamos 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartimi, 2009 m. rugsėjo 4 d. aktu, 2009 m. rugsėjo 4 d. sąskaita ir 2009 m. spalio 14 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu, kuriuo UAB „Lavisos Agrogrupė“ atsiskaitė už krovinio utilizavimą. Šiuo atveju teismas priteisė utilizavimo išlaidas, kurias patyrė ne atsakovas, o UAB „Lavisos agrogrupė“ ir byloje nėra įrodymų, kad atsakovas šias išlaidas būtų atlyginęs. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį pareiškus regresinius reikalavimus ir tokiais atvejais siekiant išvengti piktnaudžiavimų bei nepagrįstų sumų priteisimo, CMR 28 straipsnyje numatyta taisyklė, kad prieš bet kokį sutartimi, deliktu ar regreso teise pagrįstą reikalavimą visais atvejais vežėjui leidžiama remtis CMR konvencijoje numatytais apribojimais ir žalos atlyginimo dydžio apribojimais. CMR konvencijos 23 straipsnio 1-4 punktuose yra numatytos kompensacijos apskaičiavimo taisyklės, tai: a) kompensacija už prarastą krovinį nustatoma pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo metu, kur jis buvo priimtas vežti. Teismas ignoravo sirupo gamintojo nurodytą sirupo vertę 7 177,50 eurų (24 782,47 Lt), todėl nepagrįstai sprendė, kad sirupo vertė yra 42 706,12 Lt; b) viso užmokesčio už vežimą kompensacija gali būti priteisiama tik tada, jei vežėjui užmokestis už prarasto krovinio vežimą jau buvo sumokėtas. Kol vyksta ginčas dėl galimos vežėjo atsakomybės, ieškovas iš atsakovo dėl sirupo vežimo jokio užmokesčio nereikalavo ir atsakovas užmokesčio ieškovui nebuvo sumokėjęs. Todėl teismas, priteisdamas 14 994 Lt krovinio transportavimo išlaidų, pažeidė CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktą, o atsakovas nepagrįstai praturėjo; c) kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos gali būti priteisimos tik tada, jei tarp netinkamo krovinio vežimo ir krovinio gavėjo privalomai atliktų išlaidų egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginėmis išlaidomis turi būti pripažintos sirupo utilizavimo išlaidos – 22 089,37 Lt, bet ne krovinio sandėliavimo išlaidos, nes krovinio savininkas UAB „Lavisos Agrogrupė“ krovinio neutilizavo, nors turėjo galimybę, o laikė jį 7 mėnesius. Šios bylos dėl utilizavimo išlaidų svarbiausiu akcentu laikytina tai, kad atsakovas priešieškiniu kėlė regresinį reikalavimą ieškovui, kai regresinio reikalavimo pagrindu buvo žalos krovinio savininkui UAB „Lavisos Agrogrupė“ atlyginimo faktas. Žala buvo atlyginta 2009 m. balandžio 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktu, tačiau šiuo aktu objektyviai negalėjo būti atlygintos krovinio savininko realios krovinio utilizavimo išlaidos, nes jos buvo patirtos žymiai vėliau, t. y. 2009 m. spalio 14 d.

112. Dėl vežėjo atleidimo visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės ir byloje surinktų įrodymų vertinimo. Teismas sprendė, kad sirupas buvo užterštas per siurblį ir jo antgalį. Įrodymų vertinimo procesui didelę įtaką turi materialinės teisės normomis nustatytos prezumpcijos. Pirma prezumpcija yra susijusi su CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte numatyta vežėjo atsakomybės už krovinį prezumpcija, prasidedančia nuo krovinio priėmimo pervežimui momento ir besitęsiančia iki krovinio perdavimo momento. Pristatyto krovinio perdavimo gavėjui momentu važtaraščio įrodomoji funkcija pasireiškia per CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punktą, kuri siejama su krovinio priėmimu apie tai pasirašant važtaraštyje ir privalomu reklamacijų esant akivaizdžiai žalai pareiškimu. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001 sprendė, kad krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdyti ir pasirašo važtaraštyje, o nuo parašo atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad sirupo krovinys buvo priimtas vyr. sandėlininkės I. A. 2009 m. vasario 5 d. nuo 12.00 val. iki 13.10 val., o CMR važtaraštyje jokių reklamacijų įrašyta nebuvo. Reklamacijos vežėjo vairuotojui žodžiu buvo pareikštos tada, kai jau sirupo išpumpavimo darbai buvo pabaigti. Pastebėjus priemaišas krovinio gavėjo ceche esančiose priėmimo talpose, iš ieškovo cisternos buvo paimtas mėginys, kurio tyrimas parodė, kad jis yra be jokių priemaišų (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento 2009 m. vasario 17 d. protokolas). Iš krovinio gavėjo sirupo saugojimo talpų paimti mėginiai parodė priemaišas, t. y. užteršimą baltos spalvos mase. Apelianto teigimu, pumpuojant sirupą į TŪB „Rinkuškiai“ talpyklas, faktinis krovinio valdymas buvo perduotas tuo metu, kai sirupas pradėjo tekėti pro TŪB „Rinkuškiai“ priklausančią žarną. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad faktiškai iškrovime dalyvavo vairuotojas ir krovinio gavėjo darbuotojai ir šiuo atveju teisine prasme krovinio priėmimo momentu reikėtų laikyti viso sirupo krovinio atsiradimo krovinio gavėjo talpose momentą. Teismas, atsižvelgdamas į CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį ir 18 straipsnio 2 punkte numatytą prezumpciją, turėjo spręsti klausimą dėl galimo vežėjo visiško ar dalinio atleidimo nuo atsakomybės, tačiau to nepadarė.

12Atsakovo užsakyme ieškovui nebuvo susitarta dėl pareigos iškrauti pristatytą krovinį. Nors CMR konvencija šių dalykų nereglamentuoja, Kelių transporto kodekso 32 straipsnyje numatyta krovinio gavėjo pareiga iškrauti jam pristatytą krovinį. Krovinio gavėjas, turėdamas teisinę pareigą iškrauti krovinį ir faktiškai dalyvavęs iškrovime, turi tas pačias pareigas elgtis atsargiai. Nagrinėjamu atveju tiek vežėjas, tiek krovinio gavėjas yra vienodai atsakingi už krovinio iškrovimo tinkamumą ir jie kartu prisiėmė krovinio „nesėkmingo“ iškrovimo riziką. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, kad gavėjo atstovas ėjo plauti antgalį, vairuotojas ir krovinio gavėjo darbuotojai kartu prijungė krovinio gavėjo žarną prie siurblio antgalio. Apelianto nuomone, teismas be teisinio pagrindo atsakomybės dėl netinkamo krovinio iškrovimo riziką perkėlė tik vežėjui. Išvada dėl abipusės vežėjo ir gavėjo kaltės eliminuoja CMR konvencijos 29 straipsnio, numatančio padidintą vežėjo atsakomybė, taikymą. Kai yra abipusė kaltė, vieno iš subjektų kaltė negali būti vertinama kaip didelis neatsargumas, nes prie žalos atsiradimo prisideda ir gavėjas, kurio dalyvavimas žalos padaryme neleidžia vežėjo veiksmų vertinti kaip didžiai neatsargių. Todėl teismas nepagrįstai ieškovo atžvilgiu taikė CMR konvencijos 29 straipsnį.

13Teismas, remdamasis mėginių paėmimo akte nurodyta aplinkybe, kad šalia cisternos padėtas sujungimo antgalis, kurio vidus riebaluotas, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta aplinkybe, kad siurblio antgalio sienelės riebaluotos, liudytojų parodymais, vairuotojo paaiškinimu, kad siurblys buvo plautas garaže ir reiso metu nenaudojamas, nusprendė, jog 24 750 Kg sirupo buvo užteršta per siurblį ir antgalį tokiu mastu, kad visos penkios talpos, kurios patalpino virš 27 tonų sirupo, buvo užterštos. Teismas nepagrįstai nevertino, kad: a) iki sirupo gabenimo ieškovas gabeno saulėgrąžų aliejų, kuris esant pristatyto sirupo temperatūrai +28 laipsniai pagal Celsijų neduoda ir negali duoti baltos spalvos kietųjų riebalinių frakcijų, kurios užfiksuotos tiek krovinio gavėjo laikymo patalpose, tiek ant sienelių, buvusių aukščiau nei sirupo lygis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento tyrimo protokole tiesiogiai iš automobilio cisternos paimtas mėginys apibūdintas kaip klampus be pašalinių priemaišų gelsvo atspalvio, o iš krovinio gavėjo talpų paimtas mėginys – klampus, gelsvo atspalvio sirupas, butelio kakliukas užpildytas baltos spalvos riebia mase, ant vidinės butelio sienelės matomi baltos spalvos masės nutekėjimai. Apelianto nuomone, neegzistuoja baltos spalvos saulėgrąžų aliejus, todėl minėto teismo motyvai apie sirupo užteršimą saulėgrąžų aliejumi yra nepagrįsti; b) teismas antgalio viduje nustatytus riebalus įvertino kaip aplinkybę, išskirtinai parodančią vežėjo kaltę, tačiau neatkreipė dėmesio, kad niekas nenustatė, kad antgalio viduje buvo riebalai. Niekas byloje neginčijo aplinkybės, kad krovinio gavėjo sirupo priėmimo žarna buvo perduota per langą ir sujungimo vamzdžiai yra aukštesniame lygmenyje nei lauke esanti žemė. Pažymėtina tai, kad pirminiame 2009 m. vasario 5 d. rašte Nr. 61-59 ir Nr. 61-60 komisija, fiksavusi faktinę padėtį, užfiksavo šią padėtį tik po to, kai TŪB „Rinkuškiai“ sujungimo žarna nuo autocisternos siurblio jau buvo atjungta. Atjungimas įmanomas tik žarnos kartu su antgaliu, kurio įstatymas į žarną reikalavo trijų žmonių (vairuotojo ir dviejų TŪB „Rinkuškiai“ darbuotojų) pastangų. Darytina išvada, kad atjungus žarną su antgaliu nuo siurblio, skystis iš žarnos tekėjo į pastatytą ant žemės vonelę, kurios buvimą patvirtino liudytojos. Taigi objektyviai turėjo įvykti ir įvyko atgalinis tekėjimas iš žarnos per antgalį į ant žemės gulinčią vonelę, todėl antgalio viduje užfiksavimas riebalų jokiu būdu nepagrindžia tos aplinkybės, kad pristatyto švaraus sirupo užteršimas įvyko per antgalį; c) krovinio gavėjas nesurūpino sirupo mėginių paėmimu iš siurblio ir tik teisme nurodė, kad užteršimo priežastimi galėjo būti riebalų likučiai siurblyje; d) teismo posėdžio metu minėta, kad 24 750 kg pristatyto sirupo išpylimas vyko per antgalį, kurio diametras 100 mm x 80 mm; toks didelis kiekis sirupo per antgalį ir siurblį pratekėjo per mažiau nei 1 val. Posėdžio metu buvo paaiškinta apie labai didelį spaudimą, kuris susidaro siurblyje ir antgalyje, ir jis buvo apie 5 atmosferas. Apelianto nuomone, esant tokiam slėgiui, net ir pripažinus, kad antgalyje ir siurblyje galėjo likti apie 3 litus riebalų, joks teismas nenuspręstų, kad 24 750 kg, kas sudaro apie 15 000 litrų, esant 5 atmosferų slėgiui, iš siurblio ir antgalio neišstums 3 litrų aliejaus ir nepaliks tokio aliejaus buvimo siurblyje ir antgalyje žymių. Dėl nurodytų argumentų apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pristatyto švaraus sirupo užteršimas įvyko per siurblį ir antgalį.

14Šioje byloje iškrovimo darbai, kuriuos atliko vežėjas ir krovinio gavėjas, laikomi ypatingos rizikos faktoriumi. Tai sąlygoja CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte numatytos prezumpcijos taikymą, t. y. privalo būti manoma, kad dėl tokio krovinio iškrovimo (kaip ypatingos rizikos faktoriaus) nuostoliai ir buvo patirti, todėl šioje byloje remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu ieškovas turi būti visiškai ar remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu ir 17 straipsnio 5 punktu iš dalies atleistas nuo atsakomybės už pristatyto sirupo užteršimą jo iškrovimo metu.

15Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko jame pareikštus reikalavimus bei išdėstytus argumentus.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas privalo krovinio sugadinimo atveju kompensuoti atsakovui visą krovinio vertę, t. y. 42 078,12 Lt sugadinto sirupo vertę, 14 994 Lt krovinio transportavimo išlaidas, 22 089,3 Lt krovinio utilizavimo išlaidas ir 1 037 Lt krovinio laikymo išlaidas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo TŪB „Rinkuškiai“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Apeliantas netinkamai vartoja sąvoką – prezumpcija. Prezumpcija – tai fakto pripažinimas teisiškai patikimu, kol neįrodyta priešingai. Materialinėse teisės normose turėtų būti preziumuojamos tam tikros aplinkybės, tačiau CMR konvencijos 17 straipsnyje yra nurodytos ne prieziumuojamos aplinkybės, o įrodinėtinos.

192. Apeliantas ginasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei vežėjas įrodinėja, kad krovinį paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo ar gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos, bet jei nustatyta, kad vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir/ar nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina vežėjo kaltę dėl patirtų nuostolių susidarymo ir tai lėmė vežėjo vairuotojo neatsakingi veiksmai. Vežėjas nepateikė įrodymų, kad pristatyto krovinio iškrovimą vykdė ne jis. Apeliantas negali reikalauti atleisti jį nuo atsakomybės šiuo atveju, nes ne TŪB „Rinkuškiai“ darbuotojai iškrovė krovinį, t. y. iškraunant krovinį jie nebuvo savarankiški. Todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas.

203. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas ieškovo atžvilgiu nepagrįstai taikė CMR konvencijos 29 straipsnį. Byloje nustatyta, kad būtent vežėjo vairuotojas buvo itin aplaidus atlikdamas savo pareigas, nes buvo neišplautas krovinio išpumpavimo iš cisternos siurblys ir dėl to buvo užterštas visas sirupas. Teismas pagrįstai tokius vežėjo veiksmus prilygino tyčiniams, todėl už krovinio sugadinimą yra atsakingas tik vežėjas, kuris ir privalo už tai atsakyti.

214. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti CMR konvencijos 17 straipsnio 5 punktą, kuriame numatyti atsakomybės padalinimo klausimai. Apeliantas daro tam tikras prielaidas, kad už krovinio sugadinimą gali būti atsakingi keli asmenys, tačiau tam turi egzistuoti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatytos aplinkybės. Šių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti vežėjas, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl vežėjo, atlyginusio žalą, regreso teisės kitų vežėjų atžvilgiu

24Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Taigi pagal CMR konvencijos 36 straipsnį reikalavimo teisę turinčiam asmeniui suteikta teisė, kuriam iš vežėjų reikšti ieškinį.

25Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB ,,Glikasta“ ir trečiojo asmens UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ 2007 m. sausio 2 d. buvo sudaryta transporto tiekimo sutartis, pagal kurią UAB ,,Glikasta“ įsipareigojo UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ nugabenti krovinį į paskirties punktą ir perduoti gavėjui (b. l. 83-84, t. 1). Tačiau UAB ,,Glikasta“ krovinio pati nevežė, o pagal 2009 m. vasario 2 d. transporto užsakymą Nr. LJ/090130/03492 pavedė ieškovui krovinį (25 t. sirupo) iš Vengrijos atgabenti į Lietuvą (b. l. 85, t. 1). CMR konvencijos prasme tiek ieškovas UAB „Valento Vaičiūno įmonė“, tiek atsakovas UAB ,,Glikasta“ laikytini vežėjais, tretysis asmuo UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ siuntėju.

26Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas pristatė krovinį gavėjui trečiajam asmeniui Čygo-Kalkio TŪB ,,Rinkuškiai“, kur buvo nustatyta, kad ieškovo (vežėjo) gabentas krovinys (sirupas) yra sugadintas. Taigi pagal CMR 36 straipsnį krovinio siuntėjas UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tiek pirmajam vežėjui UAB ,,Glikasta“, tiek antrajam vežėjui UAB „Valento Vaičiūno įmonė“. UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ pareiškė ieškinį pirmajam vežėjui UAB ,,Glikasta“. Pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi tarp UAB ,,Glikasta“ ir UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ patvirtinta taikos sutartį atsakovas (pirmasis vežėjas) trečiajam asmeniui UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atlygino žalą – sumokėjo 105 000 Lt (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. L2-1574-259/2009).

27Pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis nurodytų nuostatų šiame straipsnyje. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje konstatuota, kad vežėjas UAB ,,Glikasta“ 105 000 Lt žalą siuntėjui UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atlygino. Tai buvo padaryta atlikus tarpusavio skolų užskaitymą (b. l. 16, t. 2). Vežėjas UAB „Valento Vaičiūno įmonė“, kuri faktiškai vykdė vežimą, civilinėje byloje pagal UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pirmajam vežėjui UAB ,,Glikasta“, kuris krovinio nevežė, nedalyvavo, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė yra preziumuojama. Šiuo atveju, antrojo vežėjo UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ faktiškai vykdžiusios vežimą, neįtraukimas į bylą, kurios išsprendimas turi įtakos jos pareigoms UAB ,,Glikasta“ (pirmojo vežėjo) atžvilgiu eliminavo jo teisę įrodinėti, kad krovinys sugadintas dėl CMR konvencijoje nurodytų aplinkybių, kurioms esant už krovinio sugadinimą ji yra neatsakinga bei teisę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus dėl atlygintinos žalos dydžio. Pažymėtina, kad civilinėje byloje pagal UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Glikasta“ žalos dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo negarinėjamas. Teismas pagal UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ pareiškimą 2009 m. balandžio 9 d. priėmė įsakymą išieškoti iš UAB ,,Glikasta“ 112 251,84 Lt žalos, padarytos dėl krovinio (sirupo) sugadinimo. UAB ,,Glikasta“ prieštaravimų dėl teismo įsakymu priteistos žalos nepareiškė. Šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas CPK 439 straipsnio 8 dalies pagrindu patvirtino. Pagal patvirtintos sutarties sąlygas UAB ,,Glikasta“ žalą UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atlygino – sumokėjo 105 000 Lt.

28Pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 punktą vežėjas, kuriam pateikiamas regresinis ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Šioje byloje pateikė regresinį ieškinį vežėjas, kuris faktiškai vežimo nevykdė. Minėta, kad vežėjas UAB „Valento Vaičiūno įmonė“, vykdžiusi vežimą, į teismo procesą, kuriame buvo nuspręsta, kad pirmasis vežėjas turi kompensuoti nuostolius, patirtus dėl sirupo sugadinimo, nebuvo įtrauktas ir negalėjo jame dalyvauti. Todėl pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 punkto nuostatas turi teisę ginčyti mokėjimo pavedimus, kuriuos atliko vežėjas UAB ,,Glikasta“.

29Dėl atlygintinos žalos dydžio

30UAB ,,Glikasta“ priešieškiniu prašomos priteisti žalos dydį grindė Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. patvirtinta taikos sutartimi, pagal kurią ji UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ yra atlyginusi 105 000 Lt žalą (b. l. 80-82, t. 1). Minėta, civilinėje byloje, kurioje išspręstas žalos atlyginimo klausimas, antrasis vežėjas UAB „Valento Vaičiūno įmonė“, faktiškai vežęs krovinį, nedalyvavo. Todėl aplinkybės, nustatytos toje civilinėje byloje, neturi prejudicinės galios šioje byloje nagrinėjant pirmojo vežėjo pareikštą regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo antrajam vežėjui (CPK 182 str. 2 p., CMR konvencijos 39 str. 1 p.).

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žalą sudaro: sugadinto krovinio (sirupo) vertė – 42 078,17 Lt, krovinio transportavimo išlaidos – 14 994 Lt, krovinio utilizavimo išlaidos – 22 089,37 Lt ir krovinio laikymo išlaidos – 1 037 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatyta žala ir jos dydis yra 80 198,48 Lt, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyta, kad žalai atlyginti iš UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ priteisiama 105 000 Lt suma.

32Tokiu būdu teismas, nustatęs, kad dėl krovinio sugadinimo buvo padaryta 80 198,48 Lt žala, iš UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ atsakovui UAB ,,Glikasta“ priteisė 105 000 Lt, t. y. 24 801,52 Lt daugiau nei nustatė.

33Kompensacija už prarastą krovinį nustatoma pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo metu, kur jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. 1 p.). Pagal sirupo gamintojo, iš kurio sirupas buvo paimtas vežti, Invoice Nr. 40358106 sirupo vertė – 7 177,50 eurai (24 782,47 Lt). Todėl atlygintinos žalos dydis yra 24 782,7 Lt, t. y. krovinio (sirupo) vertė tuo laiku ir toje vietoje, iš kurios jis buvo paimtas vežti.

34UAB ,,Glikasta“ 2009 m. kovo 3 d. pretenzijoje, pareikštoje UAB „Lavisos Agrogrupė“, nurodyta, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaičiuota 20 proc. dydžio bauda – 18 654,10 Lt. Atsakovo UAB ,,Glikasta“ atstovas 2010 m. kovo 9 d. teismo posėdyje neaiškino, kad į priešieškiniu prašomą priteisti 105 000 Lt dydžio žalą yra įskaičiuota 18 654,10 Lt bauda. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktas numato, kad vežėjas kompensuoja visą užmokestį už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas, jeigu krovinys prarastas ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio, kiti nuostoliai nekompensuojami. Taigi pagal CMR konvenciją nuostolių atlyginimas ribojamas ir yra atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su krovinio vežimu. Pagal tarp UAB ,,Glikasta“ (vežėjo) ir UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ transporto paslaugų sutarties 3.7. punktą vežėjas atlygina papildomus nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sugadinimo ir sumoka 20 proc. baudą nuo nuostolių sumos. Kadangi CMR konvencija riboja žalos atlyginimą ir yra atlyginamos tik išlaidos, susijusios su krovinio vežimu, o baudų kompensavimas konvencijoje nenumatytas, 18 654,10 Lt bauda į UAB ,,Glikasta“ atlygintiną žalą neįskaičiuotina (CMR konvencijos 23 str. 4 p., 41 str. 1 p.).

35Sugadintą krovinį UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ utilizavo ir dėl to patyrė 5 197,50 eurų išlaidas. UAB ,,Glikasta“ (pirminis vežėjas) teigia, kad šias išlaidas atlygino atlikus tarpusavio skolų užskaitymą. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad 2009 m. balandžio 20 d. atliekant tarp šalių skolų tarpusavio užskaitymą, sirupas dar nebuvo utilizuotas. Apelianto manymu, UAB ,,Glikasta“ negalėjo skolų tarpusavio užskaitymu atlyginti UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ sirupo utilizavimo išlaidų, nes tuo metu pastaroji tokių išlaidų dar neturėjo.

36Regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu turi vežėjas, atlyginęs nuostolius (CMR konvencijos 37 str. 1 p.). Taigi nuostoliai pagal CMR konvenciją turi būti realiai atlyginti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sugadintas sirupas utilizacijai į Latviją buvo išgabentas 2009 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 181, 184, 185, t. 2). UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ už utilizavimą Latvijos įmonei SIA Vividex 2009 m. spalio 14 d. tarptautiniu pervedimu sumokėjo 5 197,50 eurų (b. l. 179, t. 2). Tai reiškia, kad, kaip ir nurodo apeliantas, 2009 m. balandžio 20 d. tarpusavio skolų užskaitymu pirmasis vežėjas UAB ,,Glikasta“ negalėjo apmokėti UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ utilizavimo išlaidų, nes tokių išlaidų tuo metu dar nebuvo.

37Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktą išlaidos, susijusios su sugadinto krovinio utilizavimu, yra priskirtinos prie vežėjo kompensuojamų išlaidų, susijusių su krovinio vežimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad už sugadinto sirupo utilizavimą UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ yra realiai sumokėjusi, t. y. patyrusi išlaidas, sprendžia, kad ta aplinkybė, jog pirmasis vežėjas UAB ,,Glikasta“ utilizavimo išlaidas UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atlygino anksčiau, nei pastaroji jas realiai buvo patyrusi, nereiškia, kad UAB ,,Glikasta“ utilizavimo išlaidų yra neatlyginusi. Tačiau atlygintinų išlaidų dydis negali būti didesnis, nei UAB „Lavisos Agrogrupė“ jų iš tikrųjų yra patyrusi, t. y. 5 197,50 eurai (17 945,93 Lt).

38Sugadintą sirupą UAB ,,Glikasta“ paėmė iš TŪB ,,Rinkuškiai“ ir 2009 m. vasario 6 d. atvežė UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ adresu Gedimino 110, Kupiškis (b. l. 85, t. 2). Pagal UAB ,,Glikasta“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGL Nr. 42188914 transporto paslaugos kainavo 327,25 Lt. Sugadinto sirupo pervežimui UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ iš UAB ,,Glikasta“ išsinuomavo vilkiką su autocisterna mokant nuomos mokestį po 833 Lt (su PVM) už kiekvieną dieną (b. l. 142, t. 2).

39UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atvežtą sugadintą sirupą 18 dienų laikė išsinuomotoje autocisternoje. UAB ,,Glikasta“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad pagal nuomos sutarties sąlygas autocisternos nuomos mokestis už 18 dienų sudarė 14 994 Lt (833 Lt x 18 = 14 994 Lt), kuriuos, kaip išlaidas patirtas dėl vežimo, ji, kaip vežėjas, atlygino UAB ,,Lavisos Agrogrupė“.

40Pagal pateiktus atsakovo duomenis UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ išsinuomotoje autocisternoje sirupą laikė 18 dienų, t. y. iki kol Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą ir pateikė informaciją, kad sirupą maisto pramonėje ir gyvūnų šėrimui draudžiama naudoti. Aplinkybę, kad sirupą draudžiama naudoti maisto pramonėje ir gyvūnų šėrimui patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. vasario 24 d. raštas Nr. B6-(19)-293 (b. l. 89, t. 1). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad siekiant sumažinti nuostolius buvo galvojama apie galimybę sirupą panaudoti ir tai priklausė nuo tyrimų rezultatų, todėl sirupas iki Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimo buvo laikomas išsinuomotoje autocisternoje. Išlaidos, turėtos išvežant sugadintą sirupą iš TŪB ,,Rinkuškiai“ (transporto išlaidos – 327,25 Lt, nuomos mokestis – 14 994 Lt), yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su netinkamu krovinio vežimu, todėl kompensuojamos (CMR 23 str. 4 p.).

41Paaiškėjus aplinkybei, kad sirupas yra visiškai netinkamas naudojimui, UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ sirupą iškrovė į jai priklausančią talpą. Išlaidos, susijusios su sirupo sandėliavimu po to, kai tapo visiškai aišku, kad jį būtina sunaikinti, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su netinkamu krovinio vežimu, todėl nekompensuotinos. Paaiškėjus, kad nėra galimybės sirupą panaudoti, UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ nebuvo jokios būtinybės sirupą toliau saugoti. Bendrovė turėjo realias galimybes sirupą sunaikinti. Šią aplinkybę patvirtina UAB ,,Horeca sprendimai“ pasiūlymas tą darbą atlikti. Tačiau iš UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ veiksmų darytina išvada, kad sunaikinti netinkamą naudoti sirupą ji neskubėjo ir tai atliko po 7 mėnesių skaičiuojant nuo sužinojimo dienos, kad nėra jokių galimybių sirupą naudoti.

42Dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės

43Krovinio gavėjas TŪB ,,Rinkuškiai“ iš vežėjo UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ vairuotojo G. P. krovinį priėmė 2009 m. vasario 5 d. nuo 12 val. iki 13 val. 10 min. ir apie tai pasirašė CMR važtaraštyje (b. l. 154, t. 1). Grąžinus vairuotojui važtaraštį TŪB ,,Rinkuškiai“ darbuotojai pastebėjo, kad sirupas užterštas (ant išpumpuoto sirupo paviršiaus plaukioja baltos spalvos kietos frakcijos riebalų dalelytės). Kaip matyti iš krovinio gavėjo atstovo ir liudytojų paaiškinimų, pumpuojant sirupą iš autocisternos į gavėjo keturias talpas tarša iš karto nebuvo pastebėta dėl to, kad vykstant pumpavimo procesui sirupas labai putoja. Krovinio (sirupo) iškrovime (iš vežėjo autocisternos sirupas išpumpuotas į gavėjo talpas) dalyvavo vežėjo UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ vairuotojas, kuris kartu su krovinio gavėjo darbuotojais prijungė gavėjo (ne vežėjo) žarną, kuria sirupas iš autocisternos tekėjo į talpas, prie vežėjo siurblio antgalio. Taigi krovinio iškrovimas buvo atliktas vežėjo ir gavėjo bendromis jėgomis. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad sirupo mėginys paimtas iš vežėjo autocisternos yra be pašalinių priemaišų, tuo tarpu sirupo mėginys paimtas iš krovinio gavėjo talpų užterštas baltos spalvos riebia mase. Atlikus organoleptinius tyrimus buvo nustatyta, kad tai yra riebalinės priemaišos, tačiau jų kilmė nenustatyta (b. l. 89, t. 1).

44Apelianto manymu, jis turi būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 4 punkto c papunkčio pagrindu ar iš dalies pagal 17 straipsnio 5 punkto pagrindu. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytos ypatingos rizikos aplinkybės, kurioms esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nustatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas, ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo padaryti. Šiuo atveju krovinio (sirupo) iškrovime dalyvavo ir vežėjas ir gavėjas (iš autocisternos sirupas buvo pumpuojamas vežėjo siurbliu vežėjui priklausantį antgalį prijungiant prie gavėjo žarnos, kuria sirupas iš autocisternos tekėjo į gavėjo talpas). Apeliantas ypatingos rizikos faktorių sieja su aplinkybėmis, kad sirupas iš autocisternos į talpas buvo pumpuojamas gavėjo žarna, kad atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, jog autocisternoje esantis sirupas buvo neužterštas, tuo tarpu gavėjo talpose – užterštas. Apelianto manymu, krovinio gavėjo veiksmai turi būti pripažinti ypatingos rizikos faktoriumi.

45Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį reikia nustatyti, ar vežėjo nurodytos ypatingos rizikos aplinkybės galėjo būti krovinio (sirupo) sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, nes jis atsako už krovinio sugadinimą ar praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Minėta, sirupas į krovinio gavėjo talpas pateko per gavėjo įrangą. Įrodymų, kad įranga (žarna), per kurią sirupas iš vežėjo autocisternos pateko į talpas buvo užteršta, vežėjas nepateikė. Byloje esanti medžiaga, t. y. Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. spalio 22 d. raštas Nr. D-238, TŪB ,,Rinkuškiai“ alaus gamybos technologinis procesas patvirtina, kad alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyboje riebalinių medžiagų krovinio gavėjas nenaudoja (b. l. 161, t. 2). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad vežėjo autocisterna iki sirupo pervežimo buvo naudojama riebalinėms medžiagoms (aliejui) pervežti.

46Atlikus sirupo paimto iš autocisternos (ne visas sirupo kiekis iš autocisternos yra išpumpuojamas, lieka likutis) laboratorinį tyrimą nustatyta, kad autocisternoje sirupas priemaišų neturi (b. l. 159, 197, t. 1). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad autocisterna prieš jos užpildymą sirupu buvo išplauta (b. l. 91, 183, t. 1). Byloje taip pat nustatyta, kad sirupo perpylimas iš autocisternos į gavėjo talpas atliekamas sirupą pumpuojant autocisternos siurbliu. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad siurblys po aliejaus vežimo buvo išplautas. Vengrijos įmonė Lomo-Hungaria KFT patvirtino, kad 2009 m. vasario 3 d. išplovė UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ autocisternos pirmą ir antrą talpą (b. l. 91, t. 1, b. l. 10-11, t. 2). Patvirtinimo, kad buvo išplautas autocisternos siurblys ir antgaliai, nėra. Iš vežėjo vairuotojo G. P. paaiškinimų matyti, kad siurblys Vengrijoje plautas nebuvo, nes jis yra išardomas ir plaunamas namuose, t. y. UAB „Valento Vaičiūno įmonė“. Pažymėtina, kad prieš sirupo pervežimą iš Vengrijos į Lietuvą autocisterna buvo vežamas aliejus iš Vilniaus į Švediją (2009 m. sausio 23 d.), iš Kauno į Lenkiją (2009 m. sausio 29 d.), o 2009 m. vasario 3 d. atvyko į Vengriją.

472009 m. vasario 5 d. surašytas sirupo mėginių aktas, kurį pasirašė UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atstovė, vežėjo vairuotojas ir gavėjo darbuotojai (b. l. 81, t. 1). Šiuo aktu konstatuota, kad sujungimo su siurbliu antgalio vidus riebaluotas. Antstolis 2009 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu taip pat konstatavo, kad siurblio antgalio sienelės riebaluotos (b. l. 88, t. 1). Aplinkybę, kad antgalio vidus buvo padengtas riebalais ir prie siurblio esantis vamzdelio galas riebaluotas, patvirtino liudytojos V. A., R. M..

48Survejerio 2006 m. vasario 6 d. ataskaitoje LKD-023.0 taip pat nurodyta, kad ant autocisternos siurblio antgalio ir gavėjo priėmimo žarnos antgalio yra riebalų lašelių, o prie siurblio matosi žalsvai gelsvos riebalinės dėmės (b. l. 162-173, t. 1).

49Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, patvirtinančius, kad vežėjo siurblio antgalis, siurblio vamzdelio galas buvo padengti riebalais, sprendžia, kad priežastis, dėl kurios sirupas buvo užterštas riebalinėmis priemaišomis yra ta, kad autocisternos siurblys buvo užterštas riebaline mase, kuri pumpuojant sirupą dėl didelio spaudimo buvo išstumta iš siurblio ir taip pateko į gavėjo talpas (CPK 185 str.). Tas faktas, kad krovinio gavėjas dalyvavo krovinio iškrovime, vežėjui nepateikus patikimų įrodymų, kad dėl gavėjo veiksmų sirupas buvo užterštas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ypatingos rizikos faktorių, atleidžiant vežėją UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ nuo atsakomybės. Vežėjas UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kad krovinį iškrovė TŪB „Rinkuškiai“ ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu (CMR konvencijos 18 str. 2 p.).

50Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atlygintinų nuostolių dydį ir tai yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo pakeisti – priteisti iš ieškovo UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ atsakovui UAB „Glikasta“ 58 049,88 Lt nuostolių atlyginimą, t. y. krovinio vertę – 24 782,70 Lt, krovinio utilizavimo išlaidas – 17 945,93 Lt, transportavimo išlaidas – 327,25 Lt ir autocisternos nuomos išlaidas – 14 994 Lt.

51Dėl įskaitymo

52Teismui patenkinus ieškinį ir priešieškinį apelianto atstovas prašo CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu atlikti įskaitymą. Prašymas netenkintinas, nes byloje nustatyta, kad atsakovui UAB „Glikasta“ iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiamas visų finansinių reikalavimų vykdymas, tame tarpe ir skolų tarpusavio įskaitymą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 3 100 Lt žyminį mokestį, patyrė 4 840 Lt išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 44,71 proc. (46 950,12 Lt / 105 000 Lt x 100 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistinas 1 386,01 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, ir 2 163,96 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

56Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti.

57Atsakovui UAB „Glikasta“ (juridinio asmens kodas 235635470) iš ieškovo UAB „Valento Vaičiūno įmonė“ (juridinio asmens kodas 133777783) priteistų nuostolių dydį sumažinti iki 58 049,88 Lt (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių keturiasdešimt devynių litų, 88 ct).

58Kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

59Priteisti iš atsakovo UAB ,,Glikasta“ ieškovui UAB ,,Valento Vaičiūno įmonė“ 1 386,01 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių litų, 1 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 2 163,96 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt trijų litų, 96 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 91 168,42 Lt... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo atsakovo 105 000 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m.... 10. 1. Dėl žalos praradus sirupo krovinį dydžio, regresinio reikalavimo... 11. 2. Dėl vežėjo atleidimo visiškai ar iš dalies nuo civilinės... 12. Atsakovo užsakyme ieškovui nebuvo susitarta dėl pareigos iškrauti... 13. Teismas, remdamasis mėginių paėmimo akte nurodyta aplinkybe, kad šalia... 14. Šioje byloje iškrovimo darbai, kuriuos atliko vežėjas ir krovinio gavėjas,... 15. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo tretysis asmuo UADB... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2010... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo TŪB „Rinkuškiai“ prašo... 18. 1. Apeliantas netinkamai vartoja sąvoką – prezumpcija. Prezumpcija – tai... 19. 2. Apeliantas ginasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu.... 20. 3. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas ieškovo atžvilgiu nepagrįstai... 21. 4. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti CMR... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Dėl vežėjo, atlyginusio žalą, regreso teisės kitų vežėjų... 24. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo... 25. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB ,,Glikasta“ ir trečiojo asmens UAB... 26. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas pristatė krovinį gavėjui trečiajam... 27. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas vežėjas, atlyginęs nuostolius... 28. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 punktą vežėjas, kuriam pateikiamas... 29. Dėl atlygintinos žalos dydžio... 30. UAB ,,Glikasta“ priešieškiniu prašomos priteisti žalos dydį grindė... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žalą sudaro: sugadinto krovinio... 32. Tokiu būdu teismas, nustatęs, kad dėl krovinio sugadinimo buvo padaryta 80... 33. Kompensacija už prarastą krovinį nustatoma pagal krovinio vertę toje... 34. UAB ,,Glikasta“ 2009 m. kovo 3 d. pretenzijoje, pareikštoje UAB „Lavisos... 35. Sugadintą krovinį UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ utilizavo ir dėl to patyrė 5... 36. Regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu turi vežėjas,... 37. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktą išlaidos, susijusios su... 38. Sugadintą sirupą UAB ,,Glikasta“ paėmė iš TŪB ,,Rinkuškiai“ ir 2009... 39. UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ atvežtą sugadintą sirupą 18 dienų laikė... 40. Pagal pateiktus atsakovo duomenis UAB ,,Lavisos Agrogrupė“ išsinuomotoje... 41. Paaiškėjus aplinkybei, kad sirupas yra visiškai netinkamas naudojimui, UAB... 42. Dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės... 43. Krovinio gavėjas TŪB ,,Rinkuškiai“ iš vežėjo UAB „Valento Vaičiūno... 44. Apelianto manymu, jis turi būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17... 45. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4... 46. Atlikus sirupo paimto iš autocisternos (ne visas sirupo kiekis iš... 47. 2009 m. vasario 5 d. surašytas sirupo mėginių aktas, kurį pasirašė UAB... 48. Survejerio 2006 m. vasario 6 d. ataskaitoje LKD-023.0 taip pat nurodyta, kad... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, patvirtinančius, kad... 50. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 51. Dėl įskaitymo... 52. Teismui patenkinus ieškinį ir priešieškinį apelianto atstovas prašo CPK... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 54. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 3 100 Lt žyminį mokestį, patyrė... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 56. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti.... 57. Atsakovui UAB „Glikasta“ (juridinio asmens kodas 235635470) iš ieškovo... 58. Kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalis palikti... 59. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Glikasta“ ieškovui UAB ,,Valento Vaičiūno...