Byla 2A-992-112/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. atstovo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams G. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-02-18 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-130218-00008, 2013-03-14 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130314-00018 panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 dalinio panaikinimo ir ribos tarp žemės sklypų nustatymo, trečiasis asmuo UAB korporacija „Matininkai“,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-02-18 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-130218-00008 ir 2013-03-14 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130314-00018, panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 1 p. dalį, kuria nustatytos žemės sklypo ( - ), ribos pagal UAB korporacija „Matininkai“ parengtą 2007-09-12 kadastrinių matavimų bylą, nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), ir ( - ), pagal 2013-02-26 UAB „Vakarų valda“ parengtame plane pažymėtus taškus 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, kurie apibrėžiami valstybinės LKS-1994 koordinačių sistemos koordinatėmis: 3 taškas – X-6179214.91, Y- 321546.28; 4 taškas – X-6179117.92, Y-321550.26; 5 taškas- X-6179177.89, Y-321550.06; 6 taškas- X-6179173.47, Y-3211550.40; 7 taškas – X-6179166.710, Y-321551.48, 8 taškas- X-6179158.13, Y-321552.66, bei priteisti solidariai iš atsakovių G. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas grindžiamas ne teismų išaiškintomis ribomis – pagal dirbtinius objektus, o remiantis viešame registre įregistruotomis koordinatėmis, kurios nurodytos klaidingai bei neatitinka teismų sprendimuose nurodytų orientyrų.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei G. R. iš ieškovės I. J. 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad teismo sprendimais yra aiškiai nustatytos sklypų ribos, jas apibrėžiantys taškai ir atitinkamai jų koordinatės, teismų nenurodyta, kad reikia rištis prie tokių konkrečių objektų kaip lauko tualetas ar tvoros stulpas ir jų koordinačių (CPK 182 str. 2 p.), todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad esančios koordinatės yra klaidingos ir jas reikia keisti (CPK 178 str.). Pažymėjo, jog ieškovės siūlomas ribų nustatymas išplės ieškovei priklausantį sklypą atsakovės sklypo sąskaita. Teismas nurodė, kad ieškovė tvorą privalėjo statyti tik savo sklypo pusėje, neatsižvelgdama į senus betoninius tvoros pamatus. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, teismas taip pat konstatavo, kad šiuo reikalavimu ieškovė siekia įteisinti savavališką tvoros statybą, pagal ieškovės siūlomą planą (t. 1, b. l. 72). Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-02-18 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-130218-00008, 2013-03-14 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130314-00018 panaikinimo teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog tvoros statybai nereikėjo atsakovės sutikimo. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:10 „Nesudėtingi statiniai“ 6 punktu, savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-130218-00008, padarė išvadą, kad tvora priskirtina prie II grupės nesudėtingo statinio. Atmetė argumentus, jog tvora tai atraminė sienutė gruntui laikyti, todėl sprendė, kad reikalingas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.). Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė vykdė statybas ne sau priklausančiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo naikinti prašomą aktą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 taip pat nepanaikino, nes sprendė, kad tai išvestinis reikalavimas iš reikalavimo nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), pagal naujai parengtą planą ir jame pažymėtus taškus. Kadangi pagrindinis reikalavimas netenkintas, todėl atmetė ir šį reikalavimą. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo išvada, jog byloje neįrodyta, kad koordinatės yra klaidingos. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-24 nutartyje (civilinė byla N r. 2A-94-123/2011) nesiaiškino, ar teisingai yra nubrėžta sklypus skirianti riba, netyrė ir nesiaiškino ar nustatytos koordinatės yra tikslios ir teisingos. Teismas tik konstatavo, kad duomenys yra teisingi. Teigia, kad šia byla nesiekia pakeisti ribos, tik nori ištaisyti matininko plane padarytas klaidas, aiškiai apibrėžti koordinates pagal seną faktiškai nusistovėjusią ribą, kuri nėra tiesi linija, kaip pažymėjo matininkai. Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ištaisius klaidą, ieškovė užvaldytų 7 kv. m. atsakovės sklypo, nes pakeitus koordinates faktiškai išliktų ta pati riba. Mano, kad priešingai, neištaisius matininko klaidos dėl ribų apibrėžimo ir laikant ribą ne tokią, kokia yra faktiškai vietovėje apibrėžta orientyrais, būtent atsakovei be pagrindo atitektų 7 kv. m. ieškovės sklypo ploto. Ieškovė pasistatė tvorą ties ta riba, kuri yra faktiškai apibrėžta vietovėje orientyrais ir manė, kad matininkai ją teisingai apibrėžė. Taip pat teigia, jog teismas klaidingai nurodė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės sklypo duomenys yra atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Nurodė, kad jie įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 pagrindu. Nesutinka su teismo argumentais, jog betoninis įrenginys, ant kurio pastatyta tvora, nėra atraminė sienutė. Teigia, kad byloje pateiktos fotonuotraukos įrodo, jog nauja atraminė sienutė yra pastatyta iš dalies ant senosios atraminės sienutės. Taip pat teigia, kad pastatyta tvora ir atraminė sienutė neviršija STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 3.1. ir 4.1. p. p. parametrų, todėl nereikėjo gretimo sklypo savininko sutikimo.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovės teiginiais, jog nėra teismų nustatytos aiškios ribos ir pažymi, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tik tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų, ar esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems (CK 4.45 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ribos nėra aiškios, kad nebuvo nustatytos atsižvelgiant į aplinkos objektus, reljefo ypatumus, išlikusius senus ribos orientyrus, esamus pastatus ir jų priklausomybę. Kadangi tai teismų nustatyta, todėl iš naujo to įrodinėti nereikia. Teigia, kad teismas pagrįstai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre ribos įregistruotos būtent atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, tik vėliau jie buvo tikslinami Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 pagrindu. Pažymėjo, kad patikslinimą atliko tie patys matininkai. Nesutinka ir su apeliantės motyvais dėl savavališkos statybos ir teigia, kad visi aktai dėl savavališkos statybos surašyti pagrįstai. Pastatytos tvoros aukštis pagal Valstybės teritorijų planavimo inspekcijos atliktus matavimus atitinka II grupės nesudėtingiems statiniams, todėl jos statymui reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas.

6Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepiu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad patenkinus ieškovės prašymą nustatyti ribą pagal pateiktame plane pažymėtus taškus, būtų pažeistos atsakovės G. R. nuosavybės teisės.

7Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą taip pat prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nesutinka su apeliantės motyvais dėl atraminės sienutės, nes ginčo tvora nesaugo jokio grunto nuo griuvimo ar nušliaužimo. Pažymėjo, jog ginčo statybos kvalifikavimui kaip savavališkai nėra svarbu, ar statinys bus traktuotinas kaip tvora, ar kaip atraminė sienutė, nes tiek vienas, tiek kitas priskirtinas nesudėtingo statinio kategorijai ir jiems statyti turi būti gautas gretimo sklypo savininko sutikimas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Iš esmės ginčas vyksta dėl sklypų ribos koordinačių patikslinimo. Ieškovė teigia, kad matininkai, nustatydami ribą, plane nurodė klaidingas koordinates, todėl jos įregistruotos neteisingai. Taigi siekia pakeisti matininkų nustatytą ir jau teismo patvirtintą bei įregistruotą sklypų ribą, keičiant paties matininkų plano duomenis. Teigia, jog dėl įregistruotų klaidingų koordinačių, buvo priimti neteisėti aktai dėl savavališkos statybos. Atsakovė teigia, kad ieškovė, siekdama pakeisti sklypų ribos koordinates, siekia įteisinti savavališkas tvoros statybas.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypo ( - ), savininkas – ieškovė, užsakė ir UAB korporacija „Matininkai“ 2007-09-12 parengė žemės sklypo ( - ), planą (t. 1, b. l. 58). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-882-613/2010 bei apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-24 nutartyje išsprendę tarp gretimų žemės sklypų ( - ), kurie ribojasi dviem posūkio taškais, savininkų kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribos, konstatavo, kad minėtų žemės sklypų ribos yra aiškios, nusistovėjusios, daugelį metų nekitusios, t. y. nustatytos tiesia linija pagal žemės sklypo plane (t. 2, b. l. 10, prijungtos c. b. Nr. 2-882-613/2010 t. 1, b. l. 15, 110) pažymėtą ašį 4-7 (t. 1, b. l. 65-68). Teismo patvirtintos ribos sutampa su UAB korporacija „Matininkai“ nustatytomis žemės sklypus skiriančios ašies koordinatėmis. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-03-09 įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 nustatė žemės sklypo ( - ), kadastro duomenis pagal sklypo savininko atliktus kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 50). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad kadastrinių matavimų įregistravimo pagrindas 2007-09-12 kadastro duomenų byla. Atsižvelgus į 2011-03-09 įsakymą kadastro duomenys patikslinti. Jie galioja nuo 2011-03-16. Patikslintus matavimus atliko UAB korporacija „Matininkai“ (t. 1, b. l. 52–54).

12Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu jau yra nustatyta ginčijama riba, konstatuota, kad minėtų žemės sklypų ribos yra aiškios, nusistovėjusios, daugelį metų nekitusios, t. y. nustatytos tiesia linija pagal žemės sklypo plane (t. 2, b. l. 10, prijungtos c. b. Nr. 2-882-613/2010 t. 1, b. l. 15, 110) pažymėtą ašį 4-7 (t. 1, b. l. 65-68). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismų yra aiškiai nurodytos sklypų ribos (ašis 4-7 pagal G. R. parengtą planą), jas apibrėžiantys taškai ir atitinkamai jų koordinatės. UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo planą parengė 2007-09-12, šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės teiginius, jog Nekilnojamojo turto registre duomenys įregistruoti ne pagal 2007-09-12 atliktus matavimus, paneigia Nekilnojamojo turto registro išrašas (t. 1, b. l. 52–54).

13Ieškovė 2012 metais pradėjo statyti jos ir atsakovės sklypus skiriančią tvorą ir, tik, gavusi aktus dėl savavališkos statybos, kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo bei ribų nustatymo. Atmestini ieškovės argumentai, kad matininkai neteisingai atvaizdavo koordinates pagal faktinę ribą, todėl pakeitus koordinates, faktinė sklypų riba nepasikeistų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pakeitus koordinates pagal ieškovės siūlymą, keičiasi ieškovei priklausančio žemės sklypo matmenys: šiaurinė riba pailgėja 0,21 m (nuo 29,01 m iki 29,22 m), rytinė dalis – 0,01 m (nuo 57,13 m iki 57,14 m), pietinė dalis lieka nepakitusi (14,84 m), vakarinė sklypo dalis sutrumpėja 0,5 m (nuo 63,13 m iki 62,63 m). Aplinkybė, kad ieškovė neginčija, jog jos statoma tvora pagal nustatytas sklypų ribas ir jų koordinates patenka į atsakovei G. R. priklausantį žemės sklypą ir siūlo nustatyti naują gretimų žemės sklypų ribą su naujomis koordinatėms, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė šiuo reikalavimu siekia įteisinti savavališką tvoros statybą. Patvirtinus ieškovės siūlomą planą pastatyta tvora atitiktų ribas ir nebūtų pagrindo jos nugriauti.

14Atmestini ieškovės argumentai, kad nebūtinas gretimų sklypų savininkų sutikimas tokiai tvorai statyti, nes ji neviršija STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 3.1. ir 4.1. p. p. parametrų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus nuo 2 iki 2,45 metrų (t. 1, b. l. 41-44, 123, 131-132). Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:10 „Nesudėtingi statiniai“ 6 punktas numato, kad nesudėtingi statiniai yra skirstomi į I ir II grupės nesudėtingus statinius. Pagal 2 lentelės 3.2. punktą, tvora, kurios aukštis yra nuo 2 iki 5 metrų, skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, priskirtina prie II grupės nesudėtingo statinio. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 3.33. punktą kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype - sutikimą (susitarimą). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Atsižvelgus į šiuos duomenis bei į teisinį reglamentavimą, kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog pastatytą tvorą reikia vertinti kaip atraminę sienutę, ant kurios uždėti balkiai su ant jų sumontuota vieline tvora ir vadovautis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 3.1. ir 4.1. p. p. nustatytais parametrais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pastatyta betoninė užtvara saugo gruntą nuo griuvimo ar nušliaužimo. Ji neatitinka STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 5.1. punkte pateikto atraminės sienutės apibrėžimo. Be to, tiek vienu, tiek kitu atveju, reikalingas rašytinis gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas (STR 1.01.07:2010 „Statybą, leidžiantys dokumentai“, 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1, 2 punktai). Kaip jau minėta, ieškovė neginčija, kad tvora, pagal nustatytas ribas ir koordinates, patenka į atsakovei

15G. R. priklausantį žemės sklypą, vadinasi, pripažįsta, kad ji pastatyta neatitinkant nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo gauti atsakovės rašytinį sutikimą. Nesant sutikimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė 2013-02-18 savavališkos statybos aktą.

16Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų visų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl paliktinas nepakeistas (326 str. 1 d. 1 p.).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

18Atsakovė G. R. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį (8.11 punktas), todėl jos mažintinos ir iš ieškovės atsakovės G. R. naudai priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 93 str. 1 d.)

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Iš ieškovės I. J. atsakovei G. R. priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo panaikinti atsakovės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. R. prašo atmesti apeliacinį... 6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Iš esmės ginčas vyksta dėl sklypų ribos koordinačių patikslinimo.... 11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypo ( - ), savininkas –... 12. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą... 13. Ieškovė 2012 metais pradėjo statyti jos ir atsakovės sklypus skiriančią... 14. Atmestini ieškovės argumentai, kad nebūtinas gretimų sklypų savininkų... 15. G. R. priklausantį žemės sklypą, vadinasi, pripažįsta, kad ji pastatyta... 16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus kolegija... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 18. Atsakovė G. R. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti... 21. Iš ieškovės I. J. atsakovei G. R. priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų...