Byla eI-1330-1063/2018
Dėl akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, I. S., J. S.)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos atstovei advokatei Linai Šimei, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Dianai Jasinavičienei ir Vladui Noreikai, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, I. S., J. S.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-6 (toliau – ir Aktas).

4Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą (toliau – ir Specialusis planas). Vyriausybė 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, rengimo pradžiai. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros projektas buvo parengtas, viešai apsvarstytas ir pradėtas derinti su teritorijų planavimo procese dalyvaujančiais subjektais. Neringos savivaldybėje 2017 m. spalio 11 d. įvyko Teritorijų planavimo komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstoma, ar galima derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrą. Teritorijų planavimo komisijos posėdyje, atsižvelgiant į derinimo procese dalyvaujančių subjektų išreikštus sutikimus, buvo priimtas sprendimas derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrą. Sprendimas buvo įformintas 2017 m. spalio 11 d. derinimo protokole Nr. 9 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad yra gauti visų reikalingų institucijų suderinimai. Neringos savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2017 m. spalio 11 d. Protokole priimtas sprendimas derinti parko tvarkymo plano korektūrą nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

5Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra buvo perduota derinti Inspekcijai. Inspekcija 2017 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktu Nr. TP5-6 nepritarė teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui. Inspekcija Akte nurodė, kad Specialiojo plano nesuderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau – ir Departamento Klaipėdos skyrius). Inspekcijos teigimu, Protokole turi būti aiškiai nurodytas suderinimo sprendimas ir nėra numatyta galimybė derinti tik dalies dokumento turinį.

6Nesutikdami su Aktu nurodė, kad Inspekcijos nustatytas pažeidimas neegzistuoja, nes Departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 aiškiai nurodė, jog derina projektą, o 2017 m. spalio 12 d. rašte Nr. (1.27.)2-2388 nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 išdėstyti aiškūs Specialaus plano derinimo motyvai. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad 2017 m. spalio 9 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime buvo nutarta, kad parko tvarkymo korektūros projektas gali būti derinamas su pastabomis.

7Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos priimtas Aktas pažeidžia Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio nuostatas bei Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, todėl yra naikintinas.

8Dėl Priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatų pažeidimo nurodė, kad Inspekcija tikrindama korektūros plano projektą turėjo informaciją, kad teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas su visais suinteresuotais asmenimis, įskaitant ir Teritorijų planavimo komisijoje. Atsakovė neginčijo, kad Protokole yra priimtas sprendimas derinti parko tvarkymo plano korektūrą ir, kad visos institucijos yra raštu išreiškusios projekto derinimą. Pažymėjo, kad Departamento Klaipėdos skyrius turėjo galimybę išreikšti sprendimą nederinti korektūros projekto, tačiau jis išreiškė poziciją, kad projektą derina, todėl Inspekcijos savita Departamento Klaipėdos skyriaus pozicijos interpretacija yra nepagrįsta.

9Dėl Akto neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms nurodė, kad Inspekcija Akte tik išdėstė savo nuomonę, tačiau tinkamai jos nepagrindė ir nemotyvavo, kokiomis teisės normomis yra grindžiamas Aktas. Motyvų neišdėstymas sudaro savarankišką pagrindą Aktą panaikinti.

10Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

11Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

12Nurodė, kad pareiškėja pateikė patikrinti Specialųjį planą, tačiau buvo nustatyta, kad Departamento Klaipėdos skyrius Specialaus plano nesuderino. Pažymėjo, kad Specialusis planas turi būti suderintas pilnai ir nėra numatyta galimybė derinti tik dalies dokumento turinį. Inspekcija negali duoti teigiamos išvados, kol Specialusis planas nebus suderintas su visomis institucijomis.

13Dėl Akto pagrįstumo nurodė, kad šiuo atveju svarbu ne tai, kad Specialaus plano derinime dalyvavo visos institucijos, kurios privalėjo dalyvauti, tačiau svarbu tai, kad Specialusis planas nebuvo iki galo suderintas. Būtent Departamento Klaipėdos skyriaus pastabų egzistavimas ir plano nesuderinimas lėmė Inspekcijos neigiamas išvadas.

14Pažymėjo, kad pareiškėja akcentuodama Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (12.53.K1)2K1-1295 išskirtą žodį „derinamas“ neatskleidė tikrosios šio žodžio esmės. Rašte nurodyta, kad Specialusis planas derinamas, išskyrus atitinkamus punktus. Taigi Departamento Klaipėdos skyrius aiškiai nurodė, kurių punktų nederina, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienas žodis lemia viso plano suderinimą. Pažymėjo, kad Inspekcija Akte būtent ir nurodė, kad iš Protokolo aišku, kad Departamento Klaipėdos skyrius Specialųjį planą derina išskyrus tam tikrus punktus. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. spalio 12 d. rašto data yra vėlesnė nei Protokolo data, tačiau į Protokolą buvo įrašyta.

15Nurodė, kad Specialiojo plano derinimas, tikrinimas, tvirtinimas vykdomas vadovaujantis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 (toliau ir – Taisyklės), IV skyriuje nustatyta tvarka. Šių Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka per 15 darbo dienų derina savivaldybės teritorijų planavimo komisija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, 2016 m. rugsėjo 27 d. redakcija) 26 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Taisyklių 32 punkte nustatyta, jog tik suderintą dokumentą planavimo organizatorius teikia tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

16Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog Departamento Klaipėdos skyrius Specialaus plano nesuderino, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pagrįstai nepritarė teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui.

17Nesutiko su skundo argumentais, kad Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Nurodė, kad Aktas atitinka tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus, kuriame aiškiai nurodytos atsisakymo nepritarti tvirtinti Specialųjį planą priežastys. Pažymėjo, kad, kai Akte nurodyti trūkumai bus pašalinti, Inspekcija iš naujo atliks plano patikrinimo veiksmus.

18Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad Inspekcija nesutinka, kad šiuo atveju Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimas yra suderintas. Tai, jog Specialusis planas nebuvo suderintas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 927 turinys.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

20Dėl Akto neteisėtumo nurodė, kad atsakovė Aktą priėmė neatlikusi teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo procedūros, kaip apibrėžta Priežiūros įstatyme bei pateikto tikrinimui teritorijų planavimo dokumento neįvertino pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus. Tuo pagrindu darė išvadą, kad Aktas neatitinka ne tik Priežiūros įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatų bet ir VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Pažymėjo, kad Priežiūros įstatymo 6 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, ką turėtų patikrinti Inspekcija, tačiau Inspekcija jokių veiksmų neatliko ir privalomų administraciniam sprendimui priimti faktinių aplinkybių nenustatė. Taip pat nurodė, kad Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytų patikrinimų metu Inspekcija nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlieka Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus veiksmus, tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko, nors visi duomenys apie galimus pateikto teritorijų planavimo dokumento neatitikimus parengiamojo etapo procedūrų ir priimtų sprendimų atitikčiai teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams buvo pateikti su tikrinimui teiktu teritorijų planavimo dokumento projektu.

21Nurodė, kad apie Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pradžią Departamentas sužinojo tada, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Tarnyba) 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. (3)-V3-1470(12.1) kreipėsi į Departamento Klaipėdos skyrių dėl planavimo sąlygų išdavimo. Prašyme buvo nurodyta, kad planavimo organizavimo pagrindas – Tarnybos 2015 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. V-134, kuriuo patvirtinta tvarkymo plano tikslinimo planavimo programa. Programos 2 punkte nurodyta, kad numatyta planuoti išskirtinai paveldo vietovių, įregistruotų Kultūros vertybių registre, teritorijos. Tarnyba įvertinusi 2015 m. liepos 23 d. rašte Nr. (3)-V3-1470(12.1) suformuluotą prašymą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (12.12.-KL)2KL-1295 prašymo netenkino, nes Tarnyba privalėjo tikslinti Tarnybos 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintą programą, numatant iš Kuršių nerijos tvarkymo plano pašalinti perteklines ir kolizines normas. Tarnyba programos netikslino, todėl Departamento Klaipėdos skyrius Tarnybai surašė 2015 m. rugsėjo 30 d. reikalavimą Nr. (12.12.-KL)2KL-1727, kurio įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. kovo 31 d. Minėto reikalavimo Tarnyba nevykdė, o VĮ Valstybės žemės fondas toliau vykdė planavimą pažeidžiant Aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 „Dėl saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą. Pažymėjo, kad už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingas Departamentas, tačiau VĮ Valstybės žemės fondas nepaisė Departamento reikalavimų. VĮ Valstybės žemės fondas pateikto Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano korektūros projekto sprendiniai nesuderinami su Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės apraše įvardintų elementų apsauga. VĮ Valstybės žemės fondo pateikto Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano korektūros projekto sprendiniai nepagrįstai siejami su Kuršių nerijos teritorijoje vykdytomis ginčo statybomis, kurios patenka į saugomas teritorijas. Be to, kai kuriais sprendiniais pažeidžiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto imperatyvios nuostatos. Departamento teigimu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyta, kad būtent Departamentas vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai, todėl yra pagrindas įtarimams, jog Tarnybos ir VĮ Valstybės žemės fondo specialistai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, todėl parengė netinkamą Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano korektūros projektą. Pažymėjo ir tai, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, Tarnybą negali organizuoti kultūrinių draustinių apsaugos ir tvarkymo, kadangi tokia kompetencija šiai tarnybai nesuteikta, todėl Tarnyba negalėjo vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijų nustatytoje apimtyje. Departamento nuomone, koreguotinas ir Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“, nes Aplinkos ministerija nėra atsakinga už kultūros paveldo apsaugą. Pažymėjo, kad Tarnyba, kaip tvarkymo plano organizatorius ir rengėjas, nesilaikė Aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 patvirtintų Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano nuostatų, taip pat Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 patvirtinto Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano atitinkamų nuostatų.

22Nurodė, jog atsižvelgiant į Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarime nustatytų tikslų būtinybę, 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. (12.53-K1)2K1-1864 teikė VĮ Valstybės įmonės Valstybės žemės fondui atitinkamus reikalavimus, t. y. papildyti rengiamus dokumentus sprendiniais pašalinti perteklines ir prieštaraujančias nuostatas, tačiau reikalavimai iki nustatytos datos įvykdyti nebuvo.

23Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą patenkinti. Akcentavo, kad Inspekcija savo pareigų tinkamai neįvykdė, nes pateiktą medžiagą įvertinusi tik derinimo procedūros aspektu, kitų Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų apimtyje medžiagos nevertino. Nurodė, kad Aktas nėra pilnavertis, todėl turėtų būti keliamas klausimas dėl perdavimo Inspekcijai planavimo dokumentą įvertinti iš naujo.

24Teismas

konstatuoja:

25Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP5-6, kuriuo Inspekcija nepritarė teikimui tvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros Gintaro įlankos istorinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasaloginio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribose, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo, baigiamasis. Pagal šio straipsnio 7 dalį, baigiamąjį etapą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimas supaprastinta tvarka; 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose (valstybės lygmeniu) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės lygmeniu ar vietovės lygmeniu); 3) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

27Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūrą, jų rengimo organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, taip pat keitimo, koregavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintos Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės (2015 m. lapkričio 26 d. redakcija). Pagal šių taisyklių 31 punktą, dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka per 15 darbo dienų derina savivaldybės (savivaldybių) teritorijų planavimo komisija (komisijos). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys nepritaria sprendimui, jis nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu šios komisijos pirmininkas mano, kad komisijos nario nepritarimas nėra tinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus. Institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos primininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti savo išvadas.

28Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad tik suderintą Dokumentą planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo teikia tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina Dokumentą ir per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymo patikrinti Dokumentą pateikimo dienos pateikia jam Dokumento patikrinimo aktą. Jeigu Dokumento patikrinimo aktas per numatytą terminą nepateikiamas, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam Dokumentui.

29Priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad derinimo stadijos metu, atsižvelgdamos į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas pateiktas derinti visoms institucijoms, pagal teisės aktų reikalavimus privalėjusioms dalyvauti atliekant šio dokumento derinimo procedūras, ar su visomis šiomis institucijomis šis dokumentas suderintas. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad gavus prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, jo patikrinimas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais terminais. Baigus teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas. Patikrinimo akte nurodoma, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija: nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti – kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir (ar) teritorijų planavimo proceso procedūros, nuo kurių priklauso, ar dokumento sprendiniai turi būti keičiami, neatitinka teisės aktų reikalavimų, papildomai nurodant, kad pakartotinai prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą gali būti pateiktas tik ištaisius nustatytus trūkumus (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

30Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (Specialaus plano), rengimo pradžiai (Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Neringos savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2017 m. spalio 11 d. posėdyje buvo svarstomas Specialaus plano korektūros derinimo klausimas (baigiamasis Specialiojo teritorijų planavimo proceso etapas, Taisyklių 31 punktas). Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas – derinti Specialaus plano korektūrą. Išvada derinti Specialaus plano korektūrą buvo priimta atsižvelgiant į Komisijos narių raštu pateiktas nuomones ir kuri buvo įforminta 2017 m. spalio 11 d. Protokole Nr. 9.

31Planavimo organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, suderintą dokumentą perdavė tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai – Inspekcijai. Inspekcija jai pateiktą tikrinti teritorijų planavimo dokumentą patikrinusi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir terminais, surašė patikrinimo Aktą. Akte nurodyta nepritarti teikimui tvirtinti Specialųjį planą, nes Specialusis planas nebuvo suderintas Departamento Klaipėdos skyriaus. Tokią išvadą Inspekcija priėmė atsižvelgusi į Protokolo Nr. 9 turinį bei pridėtus Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. spalio 12 d. raštus, kuriuose nurodyta, kad Specialusis planas derinamas išskyrus tam tikrus punktus. Inspekcija Akte pažymėjo, kad negalinti teikti teigiamos išvados, kol Specialusis planas nebus suderintas su visomis institucijomis pagal teisės aktų reikalavimus.

32Ginčas byloje keliamas dėl to, ar Inspekcija pagrįstai atsisakė pritarti teikimui tvirtinti Specialųjį planą nustačiusi, kad Departamento Klaipėdos skyrius teritorijų planavimo dokumentą sutiko derinti su pastabomis (išskyrus tam tikrus punktus). Pareiškėjos nuomone, toks Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas, nes Departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 ir 2017 m. spalio 12 d. rašte Nr. (1.27.)2-2388 aiškiai nurodė, jog projektą sutinka derinti, o 2017 m. spalio 9 d. įvykusiame tarpinstituciniame pasitarime buvo nutarta, kad parko tvarkymo korektūros projektas gali būti derinamas su pastabomis. Atsakovės nuomone, tik dalies dokumento suderinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

33Iš Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. rašto Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 turinio matyti, kad skyrius Specialaus plano korektūros projektą sutinka derinti su pastabomis, t. y. teritorijų planavimo dokumentas derinamas, išskyrus punktus: 9.2.1.3. – 9.2.1.8, 9.2.2., 9.2.2.3. – 9.2.2.13., 9.2.3.1. – 9.2.3.6.

34Sutiktina su atsakovės Akte priimta išvada nepritarti teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą, nes Departamento Klaipėdos skyriaus Protokole Nr. 9 nurodyta žyma „Derinimas“, argumentus nukreipiant į 2017 m. spalio 11 d. raštą Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 ir 2017 m. spalio 12 d. raštą Nr. (1.27.)2-2388, nelaikytina adekvačia žymai „Suderinta“. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ne tik į lingvistinį sąvokos aiškinimą, tačiau ir į Departamento Klaipėdos skyriaus šiuo aspektu priimtą sprendimą iš esmės. Departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 aiškiai nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentą derina išskyrus tam tikrus punktus, kuriuos konkrečiai nurodė. Vadinasi Departamento Klaipėdos skyrius nesutinka su Specialiuoju planu visoje apimtyje. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas laikomas suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad tik visiems Teritorijų planavimo komisijos nariams pritarus teritorijų planavimo dokumentui, jis laikytinas suderintu. Tiek ši, tiek kitos teisės nuostatos nenumato, kad teritorijų planavimo dokumentas gali būti laikomas suderintu, jo turiniui pritariant tik iš dalies. Todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad parko tvarkymo korektūros projektas gali būti derinamas su pastabomis. Priešingas šiame sprendime aptartų teisės aktų nuostatų interpretavimas nėra teisingas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 927 taip pat aiškiai nurodyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nebuvo suderintas ir tai tik įrodo, kad Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 ir 2017 m. spalio 12 d. rašte Nr. (1.27.)2-2388 išdėstyta pozicija negali būti vertinama kaip adekvati Specialaus plano korektūros suderinimui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Taisyklių 32 punktą, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kaip šiuo atveju Inspekcijai, gali būti teikiamas tikrinti tik suderintas teritorijų planavimo dokumentas, todėl Tarnybai pateikus ne pilnai suderintą dokumentą (Specialaus plano nesuderino Departamento Klaipėdos skyrius), Inspekcija, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punktu, turėjo teisinį pagrindą nepritarti teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą.

35Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos priimtas Aktas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes atsakovė Akte tik išdėstė savo nuomonę, tačiau tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo, kokiomis teisės normomis nuomonė yra grindžiama.

36VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš Akto turinio nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas Aktas pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. aiškiai nurodyta dėl kokių priežasčių nepritariama teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą (Specialaus plano korektūros nesuderino Departamento Klaipėdos skyrius; plano su pastabomis derinimo teisės aktai nenumato), atsisakymas pritarti teikimui pagrįstas teisės aktų nuostatomis (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, 7 dalies 2 punktas), iš Akto turinio aiškiai suprastinos nepritarimo teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą priežastys, aplinkybės, Akte išdėstyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami pripažinti, kad Akto turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog skundžiamas Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų yra nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspekcija Aktu faktiškai užkirto kelią teritorijų planavimo dokumento patvirtinimui. Kaip Akte nurodė Inspekcija, Specialųjį planą suderinus su Departamento Klaipėdos skyriumi, Specialusis planas galės būti teikiamas patikrinimui pakartotinai (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Taigi Inspekcija Aktu neužkirto galimybės ateityje pakartotinai Inspekcijai teikti teritorijų planavimo dokumentą tikrinimui.

37Nors Departamentas atsiliepime bei atstovas teismo posėdžio metu gana plačiai pasisakė dėl nustatytų teritorijų planavimo dokumento tekstinės dalies pastabų iš esmės, tačiau Departamento šiuo aspektu išdėstyti argumentai (dėl Tarnybos ir VĮ Valstybės žemės fondo Departamento reikalavimų nepaisymo; dėl Tarnybos ir VĮ Valstybės žemės fondo specialistų netinkamai parengto Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano korektūros projekto; dėl to, kad į Tarnybos kompetenciją neįeina kultūrinių draustinių apsaugos ir tvarkymo organizavimas, todėl Tarnyba negalėjo vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijų; dėl galimai neteisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ ir kt.) nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl šie trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, nagrinėjamo ginčo apimtyje (nagrinėjamo ginčo esmė – ar Specialusis planas laikytinas pilnai suderintas su visomis derinimo procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis) esminės teisinės reikšmės neturi, todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisakytina. Atkreiptina, kad ginčo ribas, reikalavimus, apibrėžia pats pareiškėjas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Akto neteisėtumas turėtų būti vertinamas platesniu aspektu (pvz. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies apimtyje) bei panaikinus Aktą Inspekcija turėtų svarstyti teikimą tvirtinti Specialaus plano korektūrą iš naujo, taip pat vertintini kaip pertekliniai.

38Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H.v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

39Apibendrinant darytina išvada, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl Akte priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą – nepritarti teikimui tvirtinti Specialųjį planą. Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais naikinti 2017 m. lapkričio 7 d. Akto Nr. TP5-6 nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

40Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėja Neringos savivaldybės administracija... 4. Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad Lietuvos Respublikos... 5. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra buvo perduota... 6. Nesutikdami su Aktu nurodė, kad Inspekcijos nustatytas pažeidimas... 7. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos priimtas Aktas pažeidžia Teritorijų... 8. Dėl Priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatų pažeidimo nurodė, kad... 9. Dėl Akto neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms nurodė, kad Inspekcija Akte... 10. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą... 11. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie... 12. Nurodė, kad pareiškėja pateikė patikrinti Specialųjį planą, tačiau buvo... 13. Dėl Akto pagrįstumo nurodė, kad šiuo atveju svarbu ne tai, kad Specialaus... 14. Pažymėjo, kad pareiškėja akcentuodama Departamento Klaipėdos skyriaus 2017... 15. Nurodė, kad Specialiojo plano derinimas, tikrinimas, tvirtinimas vykdomas... 16. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog Departamento Klaipėdos skyrius... 17. Nesutiko su skundo argumentais, kad Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio... 18. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 20. Dėl Akto neteisėtumo nurodė, kad atsakovė Aktą priėmė neatlikusi... 21. Nurodė, kad apie Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pradžią... 22. Nurodė, jog atsižvelgiant į Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarime... 23. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė... 24. Teismas... 25. Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų... 26. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 27. Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūrą,... 28. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad tik suderintą Dokumentą planavimo... 29. Priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 6 straipsnio 3... 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu 389 „Dėl... 31. Planavimo organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba,... 32. Ginčas byloje keliamas dėl to, ar Inspekcija pagrįstai atsisakė pritarti... 33. Iš Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. rašto Nr.... 34. Sutiktina su atsakovės Akte priimta išvada nepritarti teikimui tvirtinti... 35. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos priimtas Aktas pažeidžia Viešojo... 36. 37. Nors Departamentas atsiliepime bei atstovas teismo posėdžio metu gana... 38. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo... 39. Apibendrinant darytina išvada, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir... 40. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. Pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip... 43. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...