Byla 2SA-148-567/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės (pranešėjos) ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1831-614/2009 pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys I. D. – T., antstolė Irena Beliačic, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas R. R. 2007-10-03 pateikė skundą civilinėje byloje Nr. 2-5033-614/2007, prašydamas įpareigoti antstolį nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0011/05/04302. Nurodė, kad vadovaujantis antstolės 2007-08-08 patvarkymu Nr. 0011/05/04302 dėl periodinių išmokų išieškojimo bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. 219-118/1996 iš skolininko R. R. I. R. naudai vaiko L. R. išlaikymui išieškomos pinigų sumos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8678-31/2002 patvirtino pareiškėjo sutikimą įvaikinti jo sūnų L. R.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinę bylą Nr. N2-3550-541/2006 pagal pareiškėjo prašymą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo 2006-04-12 nutartimi nutraukė, nustatęs, kad pareiškėjo sūnus jau yra įvaikintas, todėl negalimas pareiškėjo prašymo svarstymas teisme. Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-13324-790/2007. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo sūnus L. R. 2003-08-14 buvo įvaikintas Japonijos piliečio T. T., prievolė mokėti išlaikymą pasibaigė, todėl pareiškėjas 2007-09-12 kreipėsi į antstolę su prašymu nutraukti minėtą vykdomąją bylą. Antstolė 2007-09-20 raštu atsisakė tenkinti pareikštą prašymą, motyvuodama tuo, jog nėra duomenų apie tai, jog būtų panaikintas sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl alimentų išieškojimo. Antstolės atsisakymas baigti išieškojimą yra neteisėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2006-05-22 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas, motyvuojant tuo, jog pasibaigė prievolė mokėti išlaikymą, tačiau dėl neaiškių motyvų 2007-08-01 vykdymas buvo atnaujintas (CK 3.195 str., CPK 629 str., 630 str., 632 str.).

4Pareiškėjas R. R. 2007-10-03 pateikė skundą civilinėje byloje Nr. 2-5034-624/2007, prašydamas įpareigoti antstolę 10 proc. sumažinti iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių išskaitomą dalį, t.y. išskaičiuoti 60 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Nurodė, jog vadovaujantis antstolės 2007-08-08 patvarkymu, kol bus padengtas įsiskolinimas, pavesta išskaičiuoti 70 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 proc. nuo pareiškėjo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA. Pareiškėjas 1997-08-30 sudarė santuoką, kurios metu ( - ) gimė dukra K. R.. Didelių sumų iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieškojimas pažeidžia jo dukros turtinius interesus, kadangi ji, kaip ir sūnus L. R., turi teisę į išlaikymą. Pareiškėjas 2007-08-11 kreipėsi į antstolę su prašymu 10 procentų sumažinti iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių išskaitomą dalį, t.y. išskaičiuoti 60 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Antstolė šį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo nepilnametė dukra negali būti laikoma nedarbinga pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą, kadangi nėra sulaukusi darbingo amžiaus (CPK 736 str. 3 d.).

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-10 nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-5034-624/2007 pagal R. R. skundą dėl antstolės I. Beliačic veiksmų sujungti su civiline byla Nr. 2-5033-614/2007 pagal R. R. skundą dėl antstolės I. Beliačic veiksmų, bylai suteikiant Nr. 2-5033-614/2007.

6Antstolė I. Beliačic atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad šioje byloje esminis klausimas yra vaiko įvaikinimo fakto nustatymas. Antstolė, vadovaudamasi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3550-541/2006, grąžino vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Antstolė 2007-06-26 gavo išieškotojos I. D. – T. atstovės R. D. prašymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo bei papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad vaikas L. R. nėra įvaikintas. Antstolė, įvertinusi pateiktus įrodymus, vykdomąjį raštą išreikalavo iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir kartu su patvarkymu išsiuntė į skolininko (pareiškėjo) darbovietę.

7Pareiškėjas R. R. 2008-01-18 pateikė skundo patikslinimą, prašydamas:

81) įpareigoti antstolę nutraukti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr.0011/05/04302, Nr.011/07/03030 ir Nr.0011/07/03031, kurios pradėtos pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-01-17 išduotus vykdomuosius raštus;

92) įpareigoti antstolę 10 procentų sumažinti iš jo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių išskaitomą dalį, t. y. išskaičiuoti 60 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA. Vykdant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-01-17 sprendimą, antstolė yra užvedusi tris vykdomąsias bylas, kurios visos yra identiškos, tik išieškojimas pagal kiekvieną jų vykdomas iš atskirų pareiškėjo darboviečių. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu iškeltos trys vykdomosios bylos. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės skundžiami procesiniai sprendimai iš esmės remiasi visose vykdomosiose bylose esančiu tuo pačiu teisiniu bei faktiniu pagrindu, todėl teismo sprendimas vienoje vykdomojoje byloje iš esmės turėtų būti taikomas ir kitose.

10Suinteresuotas asmuo I. D. – T. atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, jog nei Lietuvoje, nei Japonijoje nėra priimtas sprendimas dėl vaiko L. R. įvaikinimo. Lietuvoje tarptautinis įvaikinimas vykdomas pagal 1993 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Japonija nėra prisijungusi prie Hagos konvencijos, todėl Japonijos pilietis negali pateikti dokumentų, kurie būtini, siekiant pradėti tarptautinio įvaikinimo procedūrą. Šilutės rajono CMS neturi duomenų apie vaiko L. R. įvaikinimą, vaiko ir pareiškėjo - tikrojo tėvo giminystės ryšiai nėra nutraukti. T. T. specialaus įvaikinimo procedūros neatliko, todėl vaiko giminystės ryšiai su pareiškėju nėra nutraukti ir išlaikymo pareiga nepasibaigė. Be to, santuoka su T. T. nutraukta. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjas privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, kadangi jis nėra įvaikintas.

11Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad tokio pobūdžio bylose nedalyvauja kaip išvadą teikianti institucija.

12Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-06-12 nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl vykdymo veiksmų nutraukimo atmetė, o likusioje dalyje skundą patenkino. Teismas Nutarė

131) Iš skolininko R. R. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išieškomą išlaikymą L. R. vykdomosiose bylose pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2/19-118/1996, išduotą 1996-01-17, sumažinti nuo 70 procentų iki 50 procentų (bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį).

142) Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2007-12-20, 2008-01-04 ir 2008-01-29 nutartimis šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr.0011/07/03030, Nr.0011/07/03031 ir Nr.0011/05/04302 pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2/19-118/1996, išduotą 1996-01-17, sustabdymą.

15Teismas nustatė, kad pareiškėjo ir I. D. (R.) santuoka nutraukta 1997-07-04. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-01-17 sprendimu iš pareiškėjo I. R. naudai priteistas išlaikymas vaikui L. R., gim. ( - ), po ketvirtadalį visų jo pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 1996-01-17 iki L. pilnametystės. Teismo išduotas vykdomasis raštas, o taip pat vykdomieji raštai dėl 15507,03 Lt išlaikymo vaikui L. įsiskolinimo perduoti vykdyti antstolei I. Beliačic.

16Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2002-12-11 nutartimi patvirtino pareiškėjo sutikimą įvaikinti jo sūnų L. R. (civilinė byla Nr.2-8678-31/2002). Pareiškėjas šiame teismo procese nurodė, jog jo sūnaus motina 1999-10-01 ištekėjo už T. T. ir išvyko su sūnumi nuolat gyventi į Hirosimos miestą Japonijoje. Teismas nustatė, kad vėliau pareiškėjas kreipėsi į teismą, norėdamas atšaukti savo sutikimą įvaikinti, tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2006-04 12 nutartimi bylą nutraukė (civilinė byla Nr.2-3550-541/2006), nurodydamas, kad iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2006-03-21 rašto Nr.S-854 ir Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje 2006-02-24 rašto Nr.J-74-2006 nustatyta, kad vaikas jau yra įvaikintas. Teismas pažymėjo, jog šalys nurodė, kad vaikas ir jo motina I. D.-T. ir dabar gyvena Japonijoje.

17Teismas konstatavo, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymu nutraukti vykdymo veiksmus, nes sūnų įvaikinus jo išlaikymo pareigos pasibaigė, tačiau antstolė atsisakė vykdomąsias bylas nutraukti, nes jai buvo pateikta informacija apie L. R. įvaikinimą Japonijoje, bet nurodyta, kad šioje šalyje galimos dvi įvaikinimo procedūros – specialioji ir supaprastinta, o pastaroji giminystės santykių nenutraukia. Teismas pažymėjo, jog Japonijos institucijos atsisakė suteikti informaciją, kuri procedūra buvo taikyta.

18Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, kai sprendžiama byla turi tarptautinį elementą, svarbu nustatyti taikytiną teisę. Teismas nustatė, jog vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau su įstatymine atstove - I. D. – T. gyvena Japonijoje. Teismas, vadovaudamasis CK normomis, taip pat atžvelgęs į gyvenimo trukmę, santuoką Japonijoje, antro vaiko N. T. ( - ) Japonijoje gimimą, 2006-05-30 Japonijoje registruotą ištuoką, darbo vietą ir ekonominius interesus, ilgalaikę faktinę buvimo Japonijoje vietą ir įrašus Japonijos registruose, konstatavo, jog vaiko motinos nuolatine gyvenama vieta, o pagal CK ir vaiko L. nuolatine gyvenama vieta laikytina Japonija. Teismas pažymėjo, jog proceso dalyviai taip pat nurodė, kad ginčo sprendimo metu nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra Japonija. Teismas padarė išvadą, jog siekiant nustatyti, ar pareiškėjo išlaikymo sūnui pareiga baigėsi, turi būti taikoma Japonijos teisė.

19Teismas diplomatiniais kanalais kreipėsi į kompetentingas Japonijos institucijas dėl teisinės pagalbos suteikimo surenkant duomenis ir įrodymus apie tai, ar vaikas L. R. buvo įvaikintas Japonijoje, kokia įvaikinimo procedūra taikyta, bei surinkti ir išaiškinti Japonijos teisę apie tokio įvaikinimo pasekmes – giminystės santykiui bei išlaikymo pareigai. Teismas pažymėjo, jog iš Japonijos gauti registrų išrašai ir Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje atsakymas į klausimus. Teismas iš Japonijos Hirošimos miesto Asaminami r. savivaldybės Japonijos šeimos registro nustatė, jog Lietuvos Respublikos piliečio L. R. įvaikinimas registruotas 2003-08-14. Teismas pažymėjo, jog Hirošimos miesto Asaminami r. savivaldybės 2009-03-30 rašte nurodoma, kad vaikas buvo įvaikintas paprastuoju įvaikinimo būdu. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Japonijoje 2009-04-07 raštu Nr.SD-(5.1.5)-90 nurodė, jog šį Hirošimos miesto Asaminami r. savivaldybės atsakymą taip pat patvirtino Japonijos užsienio reikalų ministerijos 2007-05-16 atsakymo į Lietuvos pusės iškeltus klausimus, paaiškinti kriterijai, leidžiantys paprastąjį įvaikinimo būdą atskirti nuo specialiojo. Specialiojo įvaikinimo faktas fiksuojamas Japonijos teismo sprendimu, kurio data ir laikoma įvaikinimo data. Apie įvaikinimo faktą teismas praneša miesto merui, o tik po to jis fiksuojamas šeimos registre. Iš Asaminami r. savivaldybės gautame T. T. šeimos registro išraše nėra informacijos apie kokį nors teismo sprendimą. Be to, Japonijos URM 2007-05-16 atsakyme į verbalinę notą nurodyta, kad pagal Japonijos CK 817 str. 9 p. net po įvaikinimo nenutraukiami giminystės ryšiai su tikraisiais tėvais bei giminaičiais. Ir tik specialiojo įvaikinimo atveju, kai yra patenkinama numatyta būtinoji sąlyga, giminystės ryšiai yra nutraukiami. Pagal Japonijos CK 817 str. 2 – 8 p. specialus įvaikinimas pripažįstamas tik tuo atveju, kai įtėvio/įmotės amžius yra virš 25 m, o įsūnio/įdukros amžius prašymo dėl įvaikinimo pateikimo metu nesiekia 6 m. Vaiko L. R. atveju ši būtinoji sąlyga nėra patenkinama.

20Teismas padarė išvadą, kad pagal taikytiną Japonijos teisę, vaiko ir jo biologinio tėvo – pareiškėjo giminystės ryšiai nebuvo ir nėra nutraukti, todėl nėra nutrauktos ir asmeninės jų tarpusavio teisės. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas nėra priėmęs sprendimo pagal užsieniečio T. T. prašymą. Teismas pažymėjo, jog vaiko gimimo įrašo duomenys apie pareiškėjo tėvystę nėra pakeisti. Teismas, apibendrinęs gautą informaciją apie Japonijos teisės turinį ir jos taikymą, padarė išvadą, kad paprastasis įvaikinimas, koks buvo taikytas L. R., iš esmės atitinka Lietuvos materialinėje teisėje reglamentuojamą globos ir rūpybos institutą, o specialus įvaikinimas, jei toks būtų taikytas, atitiktų Hagos konvencijoje ir Lietuvos materialinėje teisėje reglamentuojamą įvaikinimo institutą.

21Teismas pažymėjo, jog išlaikymo santykiams su užsienio elementu taikytina teisė nustatoma pagal 1973-10-02 Hagos konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės. Teismas konstatavo, jog išlaikymo prievolėms taikoma asmens, turinčio teisę į išlaikymą, gyvenamosios vietos valstybės teisė, taigi, Japonijos teisė. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog per daugiau nei metus laiko negavo atsakymo į klausimą apie tai, kaip Japonijos teisė paprastojo įvaikinimo Japonijoje taikymo atveju reglamentuoja biologinio tėvo ir sūnaus tarpusavio išlaikymo santykius, taikė Lietuvos Respublikos teisę.

22Teismas, padaręs išvadą, kad L. R. Japonijoje taikyta procedūra savo turiniu ir prasme atitinka Lietuvos teisės globos ir rūpybos institutą, ir kad vaiko ir biologinio tėvo giminystės ryšys nėra nutrauktas, konstatavo, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti sūnų nepasibaigė. Teismas padarė išvadą, jog tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias bylas nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes įvaikinimo pasekmės šiuo atveju negali būti taikomos.

23Teismas nustatė, kad 1997-08-30 pareiškėjas sudarė naują santuoką, ( - ) jam gimė dukra K.. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas taip pat kreipėsi į antstolę prašydamas sumažinti išskaitomą iš jo darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalį pagal CPK 736 str. 2 d., tačiau šio prašymo antstolė taip pat netenkino, nurodydama kad kiti nepilnamečiai pareiškėjo vaikai negali būti prilyginti nedarbingais pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą, todėl CPK 736 str. netaikytina. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kad ( - ) jam gimė antra dukra M..

24Teismas padarė išvadą, kad antstolė neteisingai aiškino šias teisės nuostatas ir išlaikytinio sąvoką. Teismas pažymėjo, jog išlaikytiniais CPK prasme turi būti suprantami nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, ar nedarbingi tėvai, kuriuos skolininkas faktiškai išlaiko. CPK nustatyta, kad skolininkui išlaikant nedarbingus šeimos narius, išskaitoma iš darbo užmokesčio dalis gali būti mažinama. Teismas pažymėjo, jog skolininkas nurodė, kad jis išlaiko dvi dukras, viena iš jų mažametė. Teismas konstatavo, kad skolininko pajamos nėra didelės (KĮVPIO „Trimitas“, Šalčininkų r. savivaldybės ir Trakų r. savivaldybės Rūdiškių muzikos mokyklos darbo užmokesčio pažymos), pareiškėjas yra paėmęs kreditą būstui įsigyti, ir padarė išvadą, kad yra tikslinga iš skolininko išieškomą darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą MMA dydį, mažinti nuo 70 procentų iki 50 procentų (CK 1.10 str., 1.12 str. 3 d., 1.32 str., 1.36 str., 2.12 str., 2.14 str., 2.16 str., 2.17 str., 3.195 str., 3.202 str., 3.220 str., CPK 150 str., 178 str., 187 str., 442 str. 6 p., 443 str. 8 d., 736 str., 1973-10-02 Hagos konvencijos dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 3 str.).

25Pareiškėjas R. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-12 nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl vykdymo veiksmų nutraukimo ir išspręst klausimą iš esmės, įpareigojant antstolę nutraukti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr.0011/05/04302, Nr.011/07/03030 ir Nr.0011/07/03031, kurios pradėtos pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-01-17 išduotus vykdomuosius raštus. Teismo nutartis skundžiamoje dalyje neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas neteisingai nustatė faktą, kad sūnus L. R. nebuvo įvaikintas Japonijos piliečio T. T., taip pat neteisingai nustatė sūnaus įvaikinimo teisines pasekmes, t.y. padarė klaidingą išvadą, kad, įvaikinus vaiką, pareiškėjas turi pareigą teikti jam išlaikymą. Atskirojo skundo argumentai:

261) Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjo sūnus L. R. 2003-08-14 buvo įvaikintas paprastuoju įvaikinimo būdu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8678-31/2002 patvirtino pareiškėjo sutikimą įvaikinti jo sūnų L. R.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-3550-541/2006 pagal pareiškėjo prašymą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo 2006-04-12 nutartimi nustatė, kad pareiškėjo sūnus jau yra įvaikintas, todėl nėra galimas pareiškėjo prašymo svarstymas teisme ir civilinę bylą nutraukė. Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-13324-790/2007. Šie teismo procesiniai sprendimai yra įsigalioję ir juose nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos nagrinėjamoje bylose surinktais įrodymais.

272) Teismas nepagrįstai išlaikymo teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos teisę bei Lietuvos Respublikos teisės normas, reglamentuojančias globą ir rūpybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Japonijoje raštu dėl teisinės pagalbos prašymo civilinėje byloje atsakant į klausimą (c punktas), ar remiantis Japonijos teise, taikyta įvaikinimo procedūra nutraukė vaiko ir tėvo pagal kilmę tarpusavio asmenines ir turtines teises bei pareigas, ir ar jas sukūrė įtėviams bei įvaikiams, buvo pasisakyta, jog pagal Japonijos CK iš principo net ir po įvaikinimo nenutraukiami giminystės ryšiai su tikraisiais tėvais, ir tik specialiojo įvaikinimo atveju, kai yra patenkinama būtinoji sąlyga, giminystės ryšiai yra nutraukiami. Po paprastojo įvaikinimo nenutraukiami tik giminystės ryšiai (asmeniniai ryšiai), tuo tarpu turtinės teisės ir pareigos, kaip galima suprasti iš gauto atsakymo panaikinamos. Darytina išvada, jog 2003-08-14 įvaikinus L. R. paprastuoju įvaikinimo būdu, turtinės teisės ir pareigos tarp tėvo (pareiškėjo) ir sūnaus pasibaigė.

28Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad, 2003-08-14 užregistravus vaiko įvaikinimą motinos sutuoktiniui Japonijos piliečiui, vaikas buvo įvaikintas pagal Japonijos įstatymus paprastuoju būdu, nenutraukiant giminystės ryšių su biologiniu tėvu.

29Suinteresuotas asmuo I. D. – T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

30Antstolė I. Beliačic nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

31Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę (Lietuvos Respublikos CK 1.33 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad L. R. nuolatinė gyvenamoji vieta laikytina Japonija ir sprendžiant klausimą dėl L. R. įvaikinimo teisinių santykių turi būti taikoma Japonijos teisė. Pagal Japonijos CK 817 str. 9 p. net po įvaikinimo nenutraukiami giminystės ryšiai su tikraisiais tėvais bei giminaičiais ir L. R. paprastasis įvaikinimas pagal Japonijos teisės normas nepanaikino pareiškėjo R. R., kaip skolininko, pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų L. Pažymėtina, kad L. gimimo akto įraše (1 t., b.l. 124) nėra duomenų apie įvaikinimą, o duomenys dėl vaiko tėvo R. R. nėra pakeisti nustatyta tvarka (LR CK 3.138 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos teisę.

32Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio teisės taikymo apribojimus, yra įtvirtinta nuostata, kad užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Pagal CK 1.11 straipsnio 3 dalį teismas gali netaikyti užsienio teisės, jeigu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė (ši taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta sandorio šalių susitarimu). Remdamasi tokiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo nutraukimo labiausiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise.

33Pirma, ginčas dėl išlaikymo pareigos vykdymo teisėtai yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Antra, pareiškėjas yra skolininkas, iš kurio įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, ir skolininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje. Trečia, Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis yra imperatyvi teisės norma. Pagal ją Lietuvos Respublikos piliečiai privalo vykdyti pareigą – teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės.

34Ketvirta, Lietuvos Respublikos piliečio pareigos, nustatytos įstatyme, nevykdymas pripažintinas prieštaraujančiu gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams.

35Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnio nuostatos yra išimtys iš bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių užsienio teisės taikymą. Tai speciali norma, kurią šioje byloje reikia taikyti. Dėl to pareiškėjo (skolininko) atskirasis skundas netenkinamas.

36Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-12 nutartį pripažįsta iš esmės teisinga ir jos nenaikina, pažymėdama, kad 1973 m. spalio 2 d. daugiašalė Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės šioje byloje netaikytina, nes pagal šios Konvencijos 19 straipsnį ši Konvencija neturi pasekmių jokiam kitam tarptautiniam dokumentui, kurio Šalis yra arba bus Susitariančioji Valstybė ir kuriame yra šios Konvencijos reglamentuojamos srities nuostatų (ši Konvencija yra ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2001 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. IX-229). Pagal šias nuostatas taikomos Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio nuostatos.

37Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8678-31/2002 patvirtinti pareiškėjo sutikimą įvaikinti jo sūnų L. R. (1 t., b.l. 16), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-04-12 nutartis (1 t., b.l. 17) nutraukti civilinę bylą Nr. N2-3550-541/2006 pagal pareiškėjo prašymą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-13 nutartis (1 t., b.l. 20-21) civilinėje byloje Nr. S2-13324-790/2007 išduoti leidimą įkeisti butą bankui, nepanaikina pareiškėjo R. R., kaip skolininko, pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. ir nesudaro teisinio pagrindo įpareigoti antstolę nutraukti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr.0011/05/04302, Nr.011/07/03030 ir Nr.0011/07/03031. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų pareiškėjo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 5 str., 7 str., 312 str., 320 str., 328 str., 338 str., 510 str., 512 str., 513 str., 655 str. - 659 str.).

39Atmetus atskirąjį skundą, apeliantas turi atlyginti valstybei 33,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 37) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

41Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą.

42Priteisti iš pareiškėjo R. R. valstybės naudai 33,75 Lt (trisdešimt tris litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pareiškėjas R. R. 2007-10-03 pateikė skundą civilinėje byloje Nr.... 4. Pareiškėjas R. R. 2007-10-03 pateikė skundą civilinėje byloje Nr.... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-10 nutartimi nutarė civilinę... 6. Antstolė I. Beliačic atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. Pareiškėjas R. R. 2008-01-18 pateikė skundo patikslinimą, prašydamas:... 8. 1) įpareigoti antstolę nutraukti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose... 9. 2) įpareigoti antstolę 10 procentų sumažinti iš jo darbo užmokesčio ir... 10. Suinteresuotas asmuo I. D. – T. atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.... 11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsiliepime į skundą... 12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-06-12 nutartimi pareiškėjo skundą... 13. 1) Iš skolininko R. R. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei... 14. 2) Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2007-12-20, 2008-01-04 ir... 15. Teismas nustatė, kad pareiškėjo ir I. D. (R.) santuoka nutraukta 1997-07-04.... 16. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2002-12-11 nutartimi patvirtino pareiškėjo... 17. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymu... 18. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, kai sprendžiama byla turi tarptautinį... 19. Teismas diplomatiniais kanalais kreipėsi į kompetentingas Japonijos... 20. Teismas padarė išvadą, kad pagal taikytiną Japonijos teisę, vaiko ir jo... 21. Teismas pažymėjo, jog išlaikymo santykiams su užsienio elementu taikytina... 22. Teismas, padaręs išvadą, kad L. R. Japonijoje taikyta procedūra savo... 23. Teismas nustatė, kad 1997-08-30 pareiškėjas sudarė naują santuoką, ( - )... 24. Teismas padarė išvadą, kad antstolė neteisingai aiškino šias teisės... 25. Pareiškėjas R. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti... 26. 1) Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjo sūnus L. R.... 27. 2) Teismas nepagrįstai išlaikymo teisiniams santykiams taikė Lietuvos... 28. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės... 29. Suinteresuotas asmuo I. D. – T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė... 30. Antstolė I. Beliačic nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.... 31. Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad įvaikinimo... 32. Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio... 33. Pirma, ginčas dėl išlaikymo pareigos vykdymo teisėtai yra nagrinėjamas... 34. Ketvirta, Lietuvos Respublikos piliečio pareigos, nustatytos įstatyme,... 35. Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnio nuostatos yra išimtys iš bendrųjų... 36. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 37. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 39. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantas turi atlyginti valstybei 33,75 Lt... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 41. Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį... 42. Priteisti iš pareiškėjo R. R. valstybės naudai 33,75 Lt (trisdešimt tris...