Byla 2A-533-324/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovėms T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. V. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovei adv. Jurgitai Spaičienei, trečiajam asmeniui Z. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-112-451/2007 pagal L. J. ieškinį atsakovėms T. V., T. V., tretiesiems asmenims Kauno apskrities Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei „Registrų centras“, Z. S. dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė prašė nustatyti ribą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esamos padėties nustatymo planą atkarpoje, apibrėžtoje taškais 9, 10, 30, 31, 15 (t.3. b.l. 86, 116 – 117). Reikalavimą grindė tuo, kad sutuoktinis, kurio turtą paveldėjusi, 1989 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) 3100 m2 žemės sklypo plote. Naudojamas žemės sklypo plotas buvo atžymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje. 1994 m. lapkričio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi vienas iš sklype esančių namų su dalimi kiemo įrenginių buvo padovanotas trečiajam asmeniui Z. S. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią tretysis asmuo naudojosi 1100 m2 žemės sklypu, ieškovė - 2000 m2 žemės sklypu. Dėl žemės išsipirkimo nuosavybėn ieškovė yra padavusi prašymus Kauno miesto Žemėtvarkos tarnybai, įmokėjusi pinigines lėšas už 2000 m2 žemės plotą, tačiau iki šiol žemės pirkimo-pardavimo sutartys nesudarytos. 2000 m. balandžio 13d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu ieškovė buvo informuota, jog T. ir T. V. naudojamos žemės dydis namų valdos techninės apskaitos byloje yra nurodytas 693 m2, t.y., įskaitant ir ieškovei priklausančios žemės dalį. Laikanti, jog tai padaryta be teisinio pagrindo. Pagal archyvinius inventorinius duomenis 1949 m. lapkričio 26 d. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto sprendimu pirminiams ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypo naudotojams (S-A O., S. –O. K. E., S. J., S. M., S. A. ir S. E.) buvo pripažinta teisė valdyti 3100 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)). Nuo šio laikotarpio namų valdos techninės apskaitos bylos duomenyse pagal visus sklype esančių pastatų nuosavybės perleidimo dokumentus nekito šio žemės sklypo dydis ir ribos. Žemės sklypo planai nuo 1954 m. žymi tas pačias šio 3100 m2 žemės sklypo ribas. Atsakovių T. ir T. V. naudojamo žemės sklypo plotas bei ribos nuo 1949 m. iš esmės kito, todėl ginčo žemės dalis į jų namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis buvo įtraukta be teisinio pagrindo.

4Atsakovės priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą pagal 2004 m. rugpjūčio 26 d. UAB "Žemėtvarkos darbai" parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esamos padėties nustatymo planą taškuose: 10-11–30–15-9. Nurodė, jog šios jų sklypo ribos nustatytos pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis ir faktišką naudojimą, todėl pateiktas planas atitinka 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo“ 2 punkto bei CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nei ieškovas, nei prieš tai gyvenę asmenys ginčo žemės plotu nesinaudojo.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ribą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatė pagal UAB "Žemėtvarkos darbai" parengtą planą atkarpoje, pažymėtoje taškais 9-10-31-30-15 (t.3 b.l.86). Įvertinęs nekilnojamojo turto registro byloje Nr. 608/1265 užfiksuotus duomenis konstatavo, kad ieškovės teisių pirmtakams suteiktas ieškovės ir trečiojo asmens Z. S. valdomas 3100 m2 žemės sklypo plotas nekito. Pagal 1949 m. lapkričio 4 d. Kauno m. Lenino raj. LDT VK sprendime užfiksuotus duomenis sklypų (duomenys neskelbtini) ( dabartiniu metu – (duomenys neskelbtini)) dydis buvo 1150 m2 . Nėra duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu ši valda buvo padalinta į dvi. 1977 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto LTD VK sprendimo nr.560 1d. a punktas, kuriuo numatyta paimti iš E. S. 693 m2 ploto valdą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) bei pirkimo – pardavimo sutartys padalijimo nepatvirtina. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kokio dydžio žemės sklypas po padalijimo liko prie atsakovių valdos (duomenys neskelbtini), kokiu pagrindu atsakovės yra inventorizavusios 693 kv.m. ploto sklypą bei daryti išvados apie teisėtą naudojimąsi tokio dydžio žemės sklypu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypai yra racionalių ribų, priderintų prie vietovės kontūrų, teismas patenkino ieškinį.

6Apeliaciniu skundu atsakovė T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

7Nepagrįstai spręsta apie 1150 m2 žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), padalijimą bei duomenų apie valdos, likusios prie (duomenys neskelbtini), dydžio įrodymų nebuvimą. T.2 b.l. 152 esančiame 2004 m. gegužės 6 d. VĮ „Registrų centras“ paaiškinime nurodyta, kad atliekant matavimus 1955 m. 1150 m2 valda (duomenys neskelbtini) buvo padalinta (tuo metu žemės nuosavybės niekas neturėjo). Prie pastatų (duomenys neskelbtini) esantis sklypas 1969 m. balandžio 23 d. buvo užfiksuotas 693 m2. Jis nekito ir po vėlesnių matavimų 1977 m. spalio 20 d., 1983 m., 1989 m., 1991 m., bei 1995 metais. Namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelėje užfiksuota, kad išskirtas 693 m2 sklypas (p. 26, registracijos spaudai 1967m. gegužės 5 d., 1977m. lapkričio 24 d.). V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2/3 dalys - T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. Inventorizuotą plotą atsakovės valdė nepertraukiamai, nes tam nebuvo kliūčių – iki 1940 m. šalių sklypai priklausė S. šeimai, kurios vaikaite yra T. V. ( s.k. (duomenys neskelbtini)

8Neteisingai laikyta, kad 3100 m2 sklypas, kuriuo naudojasi ieškovė ir tretysis asmuo, nekito. 1949 m. paskirto žemės sklypo koordinatės nenurodytos, todėl negalima teigti apie dabar esančio sklypo tapatumą su paskirtuoju. Teismo posėdyje atsakovių atstovė pripažino, kad sklypo ribos išorėje kito po 1-3 metrus. Dėl šios priežasties dalį ieškovei inventorizuoto sklypo ploto naudoja (duomenys neskelbtini) statinių savininkai. Teismas neįvertino, kad inventorizuota šalių sklypų riba techninės apskaitos byloje fiksuojama beveik 40 metų ir dėl jos niekada nebuvo kilęs ginčas. Toks sklypas buvo įregistruotas viešame registre, todėl niekinis ieškovės argumentas apie savo teisių pažeidimą sužinojus 2000 metais. Pirminiai naudotojai pretenzijų atsakovėms nereiškė. Leisdami jos naudotis ginčo plotu, savo teisių į jį atsisakė. Teismas nenurodė, kuo pasireiškia nesąžiningas ginčo sklypo valdymas.

9Teismas neteisingai įvertino atsakovių pateiktą planą, esantį t.3. b.l. 20, ir nurodė, kad patenkinus ieškinį ir pagal planą nustačius ribas, ieškovės naudotųsi 735 m2 sklypu. Minėtame plane nurodomos faktiškai naudojamo sklypo, ribojamo tvora, ribos, bet ne prašomo nustatyti sklypo plotas koordinatėse 5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-5, ir jos nesutampa su ieškovių prašoma nustatyti sklypo riba, kuri riboja inventorizuotą 687 m2 sklypo plotą. Tai buvo įrodyta pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir patvirtinta 2004 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, kur konstatuota, kad ieškovai tokiu atveju naudotųsi 2839 m2 sklypu. Šia aplinkybę patvirtina ir 1998 m. sausio 13 d. suderintas ribų planas (t. 1 b.l. 51).

10Teismas patvirtino, kad ginčo žemės plotas yra šlaite. Tačiau iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų akivaizdu, kad tai yra viršutinė šlaito dalis, esanti šalia atsakovių naudojamo ūkinio pastato, kur auga atsakovių vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Juos, kaip ir ginčo sklypo dalį, daugiau kaip 30 metų prižiūri ir tvarko atsakovė. Ieškovai dėl landšafto ypatumų (už šiuo metu esančios ir planuose pažymėtos tvoros - staigus skardis) ginčo žemės dalimi naudotis negali - be kitų aplinkybių, į ja patenkama tik per atsakovės naudojamą (inventorizuotą) sklypą.

11Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei, apylinkės teismui sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodžius atsakovių asmens duomenis, ištaisyti rašymo apsirikimą.

12Atsiliepimu į skundą ieškovė prašė skundžiamo sprendimo nekeisti.

13Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovė T. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) palaikė apeliantės poziciją, tretysis asmuo Z. S. – atsiliepimą į apeliacinį skundą.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Kolegija nenustatė CPK 329-330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

16Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys yra gretimų žemės sklypų prie namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojos. Ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu Z. S. naudojasi 3100 kv.m. dydžio žemės sklypu, yra nusistatę naudojimosi tvarką (1.1, b.1.9). Tokio dydžio žemės sklypą ieškovė iš valstybės pageidauja pirkti. Atsakovių, kurios yra namų valdos bendraturtės, sklypo dydis šiuo metu techninės apskaitos byloje nurodomas 693 kv.m., tokio ploto sklypą jos pageidauja pirkti (t.l, b.l. 25,27). Atsakovės yra pasirašę namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriame jų namų valdos sklypo plotas nurodomas 687 kv.m. (t.l, b.1.51). Valstybinės žemės nuomos sutartys su šalimis nesudarytos. Kilus ginčui dėl ribos tarp sklypų, nebuvo parengti detalieji planai. Kol šalys neišsprendė šio ginčo, su jomis nesudaromos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys.

17Žemės pardavimą ne žemės ūkio veiklai miestuose reglamentuoja LR Žemės reformos įstatymas. Parduodamų žemės sklypų dydžius nustatanti šio įstatymo 9 straipsnio trečioji dalis įtvirtina, kad miestuose fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų. Savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus ( 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių“ 15 p.). Taigi, parduodamų sklypų ribos turi būti nustatomos pagal naudojamą bei techninės apskaitos byloje pažymėtą plotą. Jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus ( CK 4.45 straipsnio pirmoji dalis).

18Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis kolegija konstatuoja, jog, nustatydamas šalių sklypus skiriančią ribą pagal ieškovės pateiktą projektą t.3 b.l. 86, apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus bei priėmė išvardintųjų įstatyminių kriterijų reikalavimus atitinkantį sprendimą ( CPK 185 straipsnis, 320 straipsnio pirmoji dalis).

19Šalių ginčo esmė yra ta, kad dalis žemės sklypo, ieškovės pateiktame plane t. 3 b.l. 86 žymima 176 kv.m., atsakovių plane t. 3 b.l. – 179 kv.m. ir stačiakampiu, kurio kraštinės pagal atsakovių planą yra 6,65m, 6,94m bei 17,43 m įsiterpianti į ieškovei inventorizuoto žemės sklypo vidurį, yra abiems šalims pagal techninės apskaitos duomenis inventorizuotų žemės sklypų teritorijoje.

20Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 straipsnio pirmoji dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas pagal 1.125 straipsnio pirmąją dalį yra 10 metų, o iki šio Kodekso įsigaliojimo veikusio 1964 m. CK 84 straipsnio pirmoji dalis nustatė bendrąjį trejų metų ieškininės senaties terminą. Teisė į ieškinį dėl žemės sklypų ribos gali atsirasti dviem pagrindais – esant pažeistai faktinio valdymo teisei arba siekiant įgyvendinti specialiaisiais įstatymais nustatytą teisę ( CK 1.136 straipsnio 1 d., 2 d. šeštasis punktas).

21Iš šalių namų valdų techninės apskaitos bylų matyti, jog atsakovių ūkinis pastatas pastatytas prie pat abiejų šalių ribų nustatymo planuose pažymėtos ieškovei inventorizuoto sklypo ribos. Atsakovės teigia, jog tvora ginčo plote yra „ nuo seno“, ieškovė ir tretysis asmuo Z. S. – kad iki 1977 m. riba buvo visiškai tiesi, po to atsakovės po truputį užiminėjo gretimą sklypą, statydamos ir perkeldamos lentas, pildamos šiukšles. Iš vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, jog šlaitu žemyn pastatyta tvora yra apgriuvusi, pastatyta iš senų lentų, spygliuotos vielos ir skardos gabalų ( t. 1 b.l.177). Liudytojų parodymai apie lentinės tvoros atsiradimo laikotarpį skirtingi ( 1995m., 1999-2000 m.). Šių duomenų visuma rodo, jog paties atsakovių naudojimosi ginčo sklypu fakto ieškovė iš esmės neneigė. Šalys skirtingai įvardijo tik patį naudojimosi būdą ( ieškovė – kaip tvoros iš sulūžusių pagalių tvėrimą, jog slinkimą šlaitu žemyn bei įvairių šiukšlių pylimą, atsakovės – kaip sodo tvarkymą). Be to, ieškovė ir tretysis asmuo tvirtino taip pat rudenį bei pavasarį sutvarkydavusios sklypo šlaitą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl faktinio valdymo pažeidimo, o dėl įstatymais nustatyto sklypų ribos pažymėjimo, perkant valstybinę žemę, ieškininės senaties termino eigos pradžia nelaikytinas faktinio valdymo pažeidimo momentas.

22Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio antroji dalis). Kaip minėta, ginčo žemės plotas inventorizuotas abiejų šalių techninės apskaitos bylose. Žemės sklypas prie ieškovės ir trečiojo asmens pastatų buvo 3100 kv.m. dydžio, nekito inventorizuota jo riba, skirianti šalių žemės sklypus. Ši riba buvo tiesios linijos, todėl nei ieškovei, nei ankstesniems sklypo valdytojams nebuvo būtinybės tikrinti atsakovių sklypo inventorizacinius duomenis. Jokiais įrodymais nenuginčyta, jog apie inventorizuotas atsakovių sklypo ribas ieškovė sužinojo tik teismo posėdžio metu. 3100 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo išpirkimo procedūrą B. Ž. pradėjo 1992 metais ( t. 1 b.l. 47). Žemės reformos vykdytoji yra apskričių viršininkai ( Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d.). Šalių nesutarimas dėl žemės sklypų ribos užfiksuotas Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio rašte Kauno m. žemėtvarkos skyriui 1998 m. balandžio 27 d., tačiau apie kliūtis pirkti inventorizuotą žemės sklypą ieškovas B. Ž. faktiškai sužinojo 2000 m. balandžio 13 d., Kauno apskrities viršininko administracijai raštu pranešus apie atsakovių inventorizuotą žemės sklypą ir teisminio ribos tarp sklypų nustatymo būtinumą ( t. 1 b.l. 4). Į teismą kreipęsis 2002 m. birželio 3 d., jis nepraleido ieškininės senaties termino ginti teisei privatizuoti inventorizuotą žemės sklypą ( 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.).

23Pastatų ir statinių techninę inventorizaciją reglamentuojantys teisės aktai reikalauja, kad nekilnojamojo turto techninės apskaitos byloje turi būti pažymėti teisės aktų nustatyta tvarka statinių savininkams paskirti ir naudojami sklypai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9,10 straipsniai, šiuo metu galiojančių LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų III skyrius, Kauno m. LDT VK sprendimų dėl žemės sklypo suteikimo priėmimo metu galiojęs 1970 m. sausio 4 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimas nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“, 1991 m. liepos 25 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 1 punktas). Pagal iki LTSR Žemės kodekso patvirtinimo Lietuvos teritorijoje galiojusio TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1948 m. rugpjūčio 26 d. įsako 2 punktą piliečiams skiriamų žemės sklypų dydį kiekvienu atskiru atveju nustatė miestų ir rajonų DŽDT vykdomieji komitetai sutinkamai su miestų planavimo ir statybos projektais ir bendromis TSRS MT nustatomomis normomis. Sklypų dydžio priklausomumą nuo namo dydžio ir vietinių sąlygų reglamentavo TSRS MT 1948 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo 3 punktas.

24Taigi, pažymėtais namų valdo techninės apskaitos bylose naudojamais žemės sklypais suprantami ne kaip faktiškai naudojami, o kaip paskirti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka.

25Iš VĮ Registrų centras Kauno filialo namų valdų techninės apskaitos bylų nr. 599/1257 ir 608/1265 matyti, jog ankstesnis atsakovių namų valdos adresas buvo (duomenys neskelbtini), ieškovės ir trečiojo asmens - (duomenys neskelbtini). 1949 m. lapkričio 26 d. Kauno m. Lenino raj. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu buvo patvirtinta šio komiteto registracijos komisijos išvada patvirtinti teisę valdyti namų valdą (duomenys neskelbtini) 1150 kv.m. žemės sklype O.A. S. – A., E.A. S. – O. – K., A.A. S., E.A. S., J.A. S. Išvadoje nurodoma apie kitos namų valdos (duomenys neskelbtini) duomenis yra inventorizacinėje byloje L-72-14. Iš šios bylos duomenų matyti, jog minimi ieškovės teisių pirmtakai sprendimo pagrindu turėjo namų valdą (duomenys neskelbtini) 3100 kv. m. plote. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal paskesniuosius teisinės registracijos duomenis pastarosios valdos plotas ir inventorizuotos ribos niekada nekito. Sklypo riba su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdomis parodyta tiesi, Sklypas (duomenys neskelbtini) nėra įsiterpęs į ieškovės sklypą. Apeliacinio skundo argumentai apie šio sklypo pokyčius nepagrįsti faktiniais duomenimis. Buvęs ieškovas B. Ž., kurio turtą paveldėjo L. J., 1989 m. rugpjūčio 2 d. nupirko iš K. J. namų valdą, esančią 3100 kv.m. dydžio žemės sklype, todėl jis yra pirminių šio sklypo naudotojų teisių perėmėju.

26Techninės apskaitos bylose nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) buvusio sklypo padalijimą į dvi valdas. Padalijimo pagrindo taip pat nenurodė ir atsakovės, todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo spręsti apie tikslų sklypo, likusio prie atsakovių namų valdos, dydį. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, jog inventorizuotą valdos (duomenys neskelbtini) dydį netiesiogiai patvirtina 1997 m. lapkričio 24 d. pirkimo pardavimo sutartis, kurioje parduodama namų valda nurodoma esanti 693 kv.m. ploto sklype, bei nebuvęs įvykdytas 1977 m. lapkričio 30 d. Kauno m. LDT VK sprendimas nr. 560 tokio dydžio žemės sklypą paimti vaikų darželio statybai iš valdos (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenys neįrodo padalijimo teisinio pagrindo bei jame užfiksuoto sklypų dydžio. T.2 b.l. 152 esančiame 2004 m. gegužės 6 d. VĮ „Registrų centras“ paaiškinime nurodyta, jog 1955 m. namų valda (duomenys neskelbtini) buvo padalinta. Padalijimo dokumentų nėra, prašymas dėl jos permatavimo pateiktas tik 1969 m. 1969 m. balandžio 23 d. atlikus kadastrinius matavimus užfiksuotas jos plotas 693 kv.m. Matavimai nekito iki 1995 metų. Nuo šios valdos „atskilusios“ valdos (duomenys neskelbtini) pirmieji matavimai atlikti 1956 m. birželio 28 d., plotą nurodant 600 kv.m. Toks šios valdos plotas žymimas ir iki 1989 m. atliktų matavimų. Bendram sklypo plotui buvus mažesniam (1150 kv.m.) bei nesant sklypo padalijimo pagrindus įrodančių duomenų teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovių sklypo dydžio žymėjimas nėra pagrįstas konkretaus žemės kiekio valdymo fakto pagrindą nustatančiais dokumentais. Apeliantės teigiamas sklypo valdymo iki jo nacionalizacijos pagrindas ( vienos šeimos narių paveldėta činšo teisė) minimos aplinkybės neįrodo. Ieškovė įrodė, jog šalių planuose pažymėta ginčo žemės dalis į atsakovių namų valdos techninės apskaitos duomenis buvo įtraukta be teisinio pagrindo. Tuo pagrindu jų naudojimąsi 176 kv.m. planuose pažymėtu ginčo žemės plotu teismas pagrįstai pripažino nesąžiningu.

27Atsižvelgiant į šias aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog spręsdamas apie sklypų dydį, suteikimo pagrindus ir su tuo susiedamas juos skiriančią ribą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi valstybinės žemės sklypų suteikimą naudojimuisi patvirtinančiais dokumentais.

28Trečiojo bylos tomo medžiaga patvirtina, jog šalys įvykdė 2004 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nutarties nuostatas pateikti žemės sklypų planus, kurių koordinatės būtų suderintos su kaimyninių sklypų ribomis. Apeliaciniu skundu atsakovės tai pripažįsta, todėl nepagrįsti skundo argumentai apie pastarojo trūkumo buvimą skundžiamame teismo sprendime.

29Tenkindamas ieškinį apylinkės teismas nurodė, jog pagal ieškovės pateiktą planą jai tektų 143 kv.m., atsakovėms - 33 kv.m. ginčytino ploto. Ieškovei liktų 2943 kv.m. žemės plotas. Pagal šį projektą atstumas nuo atsakovėms priklausančio ūkinio pastato iki sklypų ribos būtų vienas metras, ir tai atitinka “Miestų ir gyvenviečių sodybų respublikinių statybos normų” 2.7 punkto antrosios dalies reikalavimus ( šios aplinkybės atsakovės neneigė). Iš šio plano matyti, jog, nustačius jame nurodytą sklypų ribą, atsakovių faktiškai naudojamas žemės plotas užimtų 592 kv.m. plotą ( 735-143). Dėl aukščiau išvardintų motyvų nesant galimybės nustatyti, kokio dydžio sklypu jos turi teisinį pagrindą po valdos (duomenys neskelbtini) padalijimo, nėra pagrindo spręsti apie atsakovių teisių dėl namų valdos dydžio pažeidimą.

30Aptartieji rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog dėl vietovės ypatybių – stataus šlaito - ginčo žemės racionaliai panaudoti negali nei viena iš šalių. Ginčo teritorijos tvarkymas atsakovių įgyvendinamu būdu buvo ir toliau būtų konfliktinių situacijų priežastimi tarp gretimų sklypų savininkų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio šeštąją dalį žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį, teismas pagrįstai nusprendė racionalesniu laikyti ieškovės pateiktą projektą. Apygardos teismo manymu, atsakovių pateiktame plane nurodyta ribos konfigūracija neatitinka ir CK 1.5 straipsnyje reglamentuotų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, civilinių teisinių santykių subjektams įgyvendinant savo teises, bei teismui taikant įstatymus.

31Rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas pirmosios instancijos teisme išspręstinas pagal CPK 276 straipsnyje nustatytas taisykles.

32Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. vasario 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė prašė nustatyti ribą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys... 4. Atsakovės priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypų (duomenys... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ribą tarp... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog... 7. Nepagrįstai spręsta apie 1150 m2 žemės sklypo, buvusio (duomenys... 8. Neteisingai laikyta, kad 3100 m2 sklypas, kuriuo naudojasi ieškovė ir... 9. Teismas neteisingai įvertino atsakovių pateiktą planą, esantį t.3. b.l.... 10. Teismas patvirtino, kad ginčo žemės plotas yra šlaite. Tačiau iš bylos... 11. Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti,... 12. Atsiliepimu į skundą ieškovė prašė skundžiamo sprendimo nekeisti.... 13. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Kolegija nenustatė CPK 329-330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių... 16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys yra gretimų žemės sklypų prie... 17. Žemės pardavimą ne žemės ūkio veiklai miestuose reglamentuoja LR Žemės... 18. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis kolegija konstatuoja, jog,... 19. Šalių ginčo esmė yra ta, kad dalis žemės sklypo, ieškovės pateiktame... 20. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 21. Iš šalių namų valdų techninės apskaitos bylų matyti, jog atsakovių... 22. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame... 23. Pastatų ir statinių techninę inventorizaciją reglamentuojantys teisės... 24. Taigi, pažymėtais namų valdo techninės apskaitos bylose naudojamais žemės... 25. Iš VĮ Registrų centras Kauno filialo namų valdų techninės apskaitos bylų... 26. Techninės apskaitos bylose nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) buvusio... 27. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog... 28. Trečiojo bylos tomo medžiaga patvirtina, jog šalys įvykdė 2004 m.... 29. Tenkindamas ieškinį apylinkės teismas nurodė, jog pagal ieškovės... 30. Aptartieji rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leido teismui... 31. Rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas pirmosios instancijos teisme... 32. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos sprendimas... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. vasario 1 d. Kauno miesto apylinkės...