Byla 2-53/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr. 2-903-43/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šalčininkų valda“, tretieji asmenys R. M. ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Imparatas“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB ,,Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui UAB ,,Šalčininkų valda“ dėl 500 000 Lt nuostolių atlyginimo. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas UAB ,,Šalčininkų valda“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, kad neturi turto ar piniginių lėšų, o vienintelis atsakovo turtas – debitoriniai įsiskolinimai, iš kurių pagrindiniam debitoriui UAB ,,Imparatas“ yra iškelta bankroto byla, o su kreditoriais nėra atsiskaityta.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi minėtą atsakovo prašymą atmetė ir nurodė iki 2007 m. gruodžio 7 d. sumokėti 9 000 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tokį sprendimą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovo pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir jis negali sumokėti minėto mokesčio. Teismas nurodė, jog atsakovas pateikė savo sąskaitų, esančių AB DnB NORD banke, išrašus, tačiau visuose savo procesiniuose dokumentuose šalia rekvizitų nurodoma atsiskaitomoji sąskaita yra AB banke ,,Hansabankas“, apie kurioje esančias lėšas atsakovas duomenų nepateikė. Teismo nuomone, iš atsakovo kasos knygos 2007 m. kovo 21 d. išrašo taip pat negalima spręsti apie jo finansinę būklę, nes tai yra daugiau kaip pusės metų senumo duomenys. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. atsakovas su UAB ,,VP Market“ sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį ir už parduotą turtą gavo labai didelę pinigų sumą – 8 128 637,11 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad suėjus mokėjimo atidėjimo terminui galės sumokėti žyminį mokestį.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Šalčininkų valda“ prašo pakeisti minėtą teismo nutartį ir atidėti 9 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes atsakovas pateikė duomenis apie sunkią savo turtinę padėtį: banko išrašai, kasos knygos nuorašas, antstolio 2007 m. lapkričio 16 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas neturi turto ar pinigų. Atsakovas negali pateikti duomenų apie kitas sąskaitas, nes tokių sąskaitų neturi, o pagal pateiktus duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos likutis yra 0 Lt.

6Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas gali sumokėti žyminį mokestį, nes pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį yra gavęs labai didelę pinigų sumą. Minėta sutartis buvo sudaryta 2006 m. gegužės 31 d., tai yra apie 1,5 metų iki atsakovo apeliacinio skundo pateikimo. Tuo tarpu teismas turi vertinti prašančiojo atidėti mokesčio sumokėjimą turtinę padėtį kreipimosi į teismą momentu. Šiuo metu atsakovas objektyviai neturi galimybių gauti lėšų minėtam mokesčiui sumokėti, nes Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartis šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo riboja atsakovo veiksmus. Atsakovas nurodė, kad vienintelis jo turtas yra debitoriniai įsiskolinimai. Priverstinis išieškojimas gali užtrukti dėl pagrindinio debitoriaus UAB ,,Imparatas“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau kitiems debitoriams atsiskaičius su atsakovu, jis galės sumokėti minėtą mokestį. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovas yra pateikęs pretenziją IĮ ,,Ronas“ dėl 1 058 001,15 Lt skolos sumokėjimo.

7Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

10Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

11Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta.

12Kaip žinoma, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti minėto mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantas UAB ,,Šalčininkų valda“ nurodo, kad nustatyto žyminio mokesčio jis negali sumokėti, nes Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuria buvo areštuotas UAB ,,Šalčininkų valda“ nekilnojamasis ir/ar ilgalaikis materialusis turtas, o jo nesant – lėšos, 500 000 Lt sumos, riboja jo veiksmus, be to, vienintelis apelianto turtas yra debitoriniai įsiskolinimai, o priverstinis išieškojimas gali užtrukti dėl bankroto bylos pagrindiniam debitoriui iškėlimo. Apelianto teigimu, kitiems debitoriams atsiskaičius jis galės sumokėti minėtą mokestį. Šią aplinkybę apeliantas grindžia savo pretenzija IĮ ,,Ronas“ dėl 1 058 001,15 Lt skolos sumokėjimo.

13Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie apelianto turtinę padėtį, turėjo pagrindą išvadai, jog nepateikta įrodymų, kad, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl apelianto UAB ,,Šalčininkų valda“, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti (CPK 185 str.). Tai iš dalies patvirtina ir paties apelianto argumentai atskirajame skunde. Kaip minėta, teigiama, kad šiuo metu bendrovės turtinė padėtis yra sunki, o vienintelis jos turtas yra debitoriniai įsiskolinimai, iš kurių pagrindiniam debitoriui UAB ,,Imparatas“ yra iškelta bankroto byla. Taigi apeliantas įrodinėjo, jog jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad tuo atveju, jeigu šis ginčas būtų išnagrinėtas bendrovei nepalankiai, minėtos aplinkybės nebūtų kliūtis žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 178 str.). Apelianto nurodyta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo galimybių sumokėti minėtą mokestį vėliau. Pretenzija IĮ ,,Ronas“ taip pat nėra pakankamas įrodymas, nes nėra jokių duomenų, kad pretenzija būtų pripažinta ar vykdoma, kad apeliantas gautų kokius nors mokėjimus ir pan. (CPK 178, 185 str.).

14Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto UAB ,,Šalčininkų valda“ argumentus, pateiktus įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 84, 330, 185, 329 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai