Byla 2S-1802-163/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Jūros būstas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Selenos šviesa“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovė UAB „Jūros būstas nuo

32011-01-01 iki 2012-11-26 neteisėtai vykdė daugiabučių namų, esančių Klaipėdoje, Nidos g. 13 ir 15 administravimą ir neteisėtai reikalauja iš daugiabučių namų, esančių Klaipėdoje, Nidos g. 13 ir 15 gyventojų piniginių lėšų, susijusių su šių daugiabučių namų administravimu ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 52 965,72 Lt turtinės žalos atlyginimo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir įmonės kasoje, o tokių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti turtines teises į pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas trečiuosius asmenis, bei įkeitimo ar kitomis užtikrinimo priemonėmis neapsunkintą atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo ribose už 52 965,72 Lt.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-23 nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Jūros būstas“, buveinės adresas Minijos g. 130, Klaipėda, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, jo nesant - pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, ieškinio reikalavimų ribose - už 52 965,73 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma didelė, ieškovė nurodo, jog atsakovė piniginių lėšų negrąžina jau ilgą laiką ir gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

5Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Jūros būstas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad nėra nė vieno iš nurodytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir galiojimui. Ieškovė prašo priteisit iš atsakovės 52 965,72 L:t žalą, tačiau byloje nepateikta duomenų, ar tikrai būtent tokio dydžio žala ieškovei atsirado. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo turto arešto neatliko ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir jį pagrindžiančių ieškovo pateiktų įrodymų preliminaraus įvertinimo, todėl skundžiama nutartis priimta nesant vieno iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Mano, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra tikimybės, jog ieškovo ieškinys bus patenkintas. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Neaišku, kodėl 52 965,72 Lt dydžio suma teismo laikytina didele. Mano, kad teismas turėjo aiškiai pagrįsti, kuo pasireiškia būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizika. Taip pat nurodo, kad dėl neteisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas priverstas sustabdyti atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis, bus pažeistas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų teisėtų lūkesčių principas, UAB „Jūros būstas“ negali tinkamai vykdyti savo funkcijų, gali būti pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai pastatų techninės priežiūros, šilumos bei karšto vandens tiekimo srityje, pablogės UAB „Jūros būstas“ dalykinė reputacija, kils reali grėsmė kilti teismo procesams dėl atsakovo reputacijos pablogėjimo ir negautų pajamų. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, kenkia teisinių santykių stabilumui, teismas pažeidė nešališkumo principą veikdamas išimtinai pagal ieškovės pageidavimą.

6Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

9Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

10Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ieškinio iš esmės, t. y. nevertina, ar ieškovas pagrįstai pateikė tokio dydžio reikalavimą, o tik taiko laikinąsias apsaugos priemones pareikšto ieškinio ribose. Reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

11Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas dėl 52 965,73 Lt sumos. Tokia pinigų suma laikytina nemaža ir juridiniam asmeniui ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovo turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuvaržė atsakovės teisių - pirmiausia areštavo jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas, taip pat nurodė, kad iš sąskaitos esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove.

12Taip pat pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams. Be to, savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).

13Apelianto nurodomos aplinkybės dėl teisėjo šališkumo, susijusios išskirtinai su teismo veiksmais procese. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjo, nagrinėjusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai.

14Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai