Byla 2A-104-553/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 000 EUR žalos atlyginimą.
  2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-2091-288/2013, kurioje ieškovas buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182, 215 straipsnius. Ieškovo teigimu, vyko keturi teisiamieji posėdžiai – 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. spalio 24 d., 2013 m. lapkričio 7 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d., kurių metu teisiamasis (šiuo atveju – ieškovas) teismo salėje buvo su antrankiais atitvare be jokio pagrindo. Ieškovas teigė, kad 2013 m. spalio 24 d. vykusiame posėdyje pateikė prašymą nuimti antrankius, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas šio prašymo netenkino. Ieškovas nurodė, kad visų liudytojų ir kitų bylos dalyvių akivaizdoje buvo atitvare ir surakintas antrankiais. Ieškovo nuomone, tokiu būdu teismas pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą žeminančio žmogaus orumą elgesio draudimą, pažeidė ieškovo teisę į teisingą jo prašymo teisme išnagrinėjimą. Ieškovas teigė, kad neteisėtu atsisakymu nuimti antrankius posėdžio metu, teismas padarė ieškovui neturtinę žalą, kurią jis vertina 10 000 EUR suma.
  1. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.
  2. Nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kuriuos, kaip teigia ieškovas, atliko Kauno apylinkės teismas. Atsakovas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 196 punkte nustatyta, kad teismo posėdžių salėje įrengiamas inžinerinių techninių apsaugos priemonių kompleksas pagal nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtinti Reikalavimai naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose numato laikino sulaikymo kameros (atitvaro) įrengimą teismo salėje. Paminėjo, kad į koridoriaus ar konvojaus pareigūnams skirtų patalpų pusę atitvaras gali būti grotuojamas (4 punktas). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, kad teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Spręsti, ar nuimti antrankius, turi teisę teismas. Jokiu teisės aktu teismas nėra įpareigotas patenkinti konvojuojamojo prašymo nuimti antrankius. Todėl, atsakovo nuomone, netenkinęs ieškovo prašymo, teismas nepažeidė teisės aktais jam suteiktos teisės pirmininkauti teismo posėdžiui ar jokių kitų teisės aktų. Atsakovo nuomone, ieškovas teismo posėdžių salėje su antrankiais buvo pagrįstai, kadangi ieškovas su antrankiais talpinamas į atitvarą siekiant sumažinti nuteistojo pabėgimo galimybę. Atsakovas nurodė, kad ieškovui neįrodžius teismo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo bei nustatinėti jos dydį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-06 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ieškovas grindžia ieškinį tuo, kad vieno iš teisiamojo posėdžio metu ieškovui pareiškus prašymą nuimti antrankius ir teismui šio prašymo netenkinus, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas draudimas žeminti žmogaus orumą, taip pat teisė į nešališką teismą ir teisingą jo prašymo išnagrinėjimą teisme. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltė šiuo atveju nenustatinėjama. Ieškovo teigimu, atsisakymas nuimti teismo posėdžių salėje antrankius, yra laikytini neteisėtais Kauno apylinkės teismo veiksmais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovui atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje taikytinas asmenų konvojavimą reglamentuojantis teisės aktas, o būtent, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Konvojavimo taisyklės (su pakeitimais). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, teismas vertino, kad teismo posėdžio pirmininkui neįgyvendinus Konvojavimo taisyklių 195 punkte numatytos teisės, t. y. netenkinus ieškovo prašymo dėl antrankių nuėmimo, nėra pagrindo konstatuoti esant atliktiems neteisėtiems veiksmams ieškovo atžvilgiu. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės miesto 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir taip pat nurodė, kad teismo pirmininko atsisakymas nuimti antrankius nėra laikytinas ir baudžiamojo proceso pažeidimu. Nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė dėl žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu nekyla.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5Nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo prieš ieškovą teismo posėdžių metu panaudoti antrankius (Bausmių vykdymo kodeksas 121 straipsnis). Ieškovo nuomone, jo surakinto eksponavimas teismo salėje keturių teismo posėdžių metu neabejotinai laikytinas orumą žeminančiu elgesiu. Teigia, kad Konvojavimo taisyklės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra įstatymas, todėl negali nustatyti nei konvojuojamų nuteistųjų teisių, nei jų pareigų.

  1. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6Baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo apeliantas jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, buvo sprendžiamas jo kaltumo klausimas, apeliantas su antrankiais talpinamas į atitvarą siekiant sumažinti nuteistojo pabėgimo galimybę. Nurodo, kad teismas jokiu teisės aktu nėra įpareigotas patenkinti konvojuojamojo prašymą nuimti antrankius, todėl teismas, netenkinęs apelianto prašymo nuimti antrankius, nepažeidė teisės aktais jam suteiktos teisės pirmininkauti teismo posėdžiui ar jokių kitų teisės normų. Atitinkamai apeliantas teismo salėje su antrankiais buvo laikomas pagrįstai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas aiškino, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei. Neteisėtais veiksmais ieškovas laikė Kauno apylinkės teismo atsisakymą nuimti teismo posėdžių salėje antrankius.
  7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas nuimti ieškovui antrankius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi leidimas nuimti antrankius yra tik teismo posėdžio pirmininko teisės, numatytos galiojančiose Konvojavimo taisyklėse, įgyvendinimo būdu, o atsisakymas šią teisę įgyvendinti nėra laikytinas baudžiamojo proceso normų pažeidimu bei atitinkamai neteisėtais pirmosios instancijos teismo atliktais ieškovo atžvilgiu veiksmais.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. G. kasacinį skundą, 2016-12-02 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-493-421/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti antrankių panaudojimo teisėtumą tiek pagal nacionalinius teisės aktu, tiek pagal Konvenciją. Taip pat kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismų nustatytų aplinkybių nepakanka išvadai, jog antrankių panaudojimas nagrinėjamu atveju atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, padaryti, todėl būtina išnagrinėti skundžiamą situaciją pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos suformuotas nuostatas, nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo kitų duomenų, be ankstesnių ieškovo teistumų, pateisinančių antrankių panaudojimą, taip pat su teismo posėdžio organizavimu susijusias aplinkybes (pvz., kaip buvo įrengta teisiamojo vieta posėdžių salėje, kas dalyvavo nagrinėjant bylą, ar buvo žiniasklaidos atstovų ir pan.).
  9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, įpareigojo šalis pateikti paaiškinimus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016, išdėstytus motyvus. Ieškovas teismo įpareigojimo neįvykdė ir paaiškinimų nepateikė. Atsakovas pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teismui 2013 m. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2091-288/2013, todėl konkrečiai pasakyti, kaip ieškovas elgėsi nurodytų teismo posėdžių metu negali. Baudžiamojoje byloje vykusių teisiamųjų posėdžių metu galiojančios bei ieškovo atžvilgiu taikytinos Konvojavimo taisyklės teisę spręsti dėl antrankių teismo posėdžio metu nuėmimo numato teismo posėdžio pirmininkui ir teismas nėra įpareigotas visais atvejais tenkinti konvojuojamojo asmens prašymą nuimti antrankius. Todėl, teismo posėdžio pirmininkui neįgyvendinus Konvojavimo taisyklių 195 punkte numatytos teisės, nėra pagrindo konstatuoti esant atliktiems neteisėtiems veiksmams ieškovo atžvilgiu. Be to, ieškovo teistumai buvo neišnykę, bausmės neatlikęs, o minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę. Todėl esą, vien įvertinus ieškovo kriminogeninę charakteristiką, teismo posėdžio pirmininkas turėjo teisę netenkinti ieškovo prašymo dėl antrankių nuėmimo visų vykusių teismo posėdžių metu.
  10. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, kad buvo be pagrindo atsisakyta nuimti antrankius, o atsakovas turi įrodyti, kad egzistavo tokios aplinkybės, kurių pagrindu ieškovui buvo pagrįstai atsisakyta nuimti antrankius. Apeliacinės instancijos teismui suteikus šalims galimybę pateikti naujus paaiškinimus ir įrodymus apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija bylą nagrinėja vadovaujantis byloje esančiais įrodymais.
  11. Kaip jau buvo nurodyta ankstesniuose procesiniuose sprendimuose, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  12. Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).
  13. Ieškovas neteisėtais veiksmais laikė Kauno apylinkės teismo atsisakymą nuimti teismo posėdžių salėje antrankius.
  14. Konvojavimo taisyklių 195 punkte reglamentuota, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.
  15. Kasacinis teismas nurodė, kad buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis. Šiuo aspektu svarbu, pavyzdžiui, tai, ar yra pagrindo manyti, kad atitinkamas asmuo priešinsis sulaikymui arba bandys bėgti ar padaryti žalos sveikatai, turtui arba sunaikinti įrodymus (pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieš Rusiją, peticijos Nr. 52058/99, § 101; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Radkov ir Sabev prieš Bulgariją, peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09, § 30; 2014 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Svinarenko ir Slyadnev prieš Rusiją, peticijų Nr. 32541/08 ir 43441/08, § 117). EŽTT teikia ypatingą reikšmę kiekvienos bylos aplinkybėms ir kiekvienu atveju nagrinėja, ar šios prievartos priemonės taikymas buvo būtinas (EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieš Rusiją, peticijos Nr. 52058/99, § 102; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Radkov ir Sabev prieš Bulgariją, peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09, § 30).
  16. Byloje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2091-288/2013 vykdo keturi teisiamieji posėdžiai – 2013-09-20, 2013-10-24, 2013-11-07 ir 2013-11-21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas antrojo posėdžio metu, kuris vyko 2013-10-24 išreiškė prašymą nuimti jam antrankius, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Duomenų, jog ieškovas būtų reiškęs prašymus nuimti antrankius kitų posėdžių metu, apeliacinės instancijos teismas neturi.
  17. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat aplinkybę, jog ieškovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atitvare, nesant duomenų neigiamai charakterizuojančių ieškovo elgesį konvojavimo metu ir duomenų apie netinkamą, grėsmingą elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo motyvuoto procesinio sprendimo atsisakyti nuimti antrankius, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas nuimti ieškovui antrankius, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovas priešinosi atvedimui, bandė bėgti ar kitais veiksmais trukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nemotyvuotas teismo atsisakymas nuimti antrankius, kuomet nėra pagrįstų pagrindų dėl kaltinamojo netinkamo elgesio ar grėsmės tokiam elgesiui, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus Kauno apylinkės teismo veiksmus.
  18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).
  19. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neteisėti veiksmai sukėlė jam psichologinį šoką, pažeminimo, beteisiškumo, bejėgiškumo jausmus, iššaukė depresiją. Negatyvūs išgyvenimai nebuvo vienkartiniai, momentiniai ar trumpalaikiai, nes šie jausmai persekioja ieškovą nuolat. Nors byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos ieškovo išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad antrankių naudojimas atvejais kai nėra pagrįsto pagrindo kelia negatyvius ir nemalonus jausmus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog egzistuoja antroji civilinės atsakomybės sąlyga – žala.
  20. Kadangi ieškovo išgyvenimai buvo sąlygoti neteisėtų Kauno apylinkės teismo veiksmų, t. y. atsisakymo nuimti teismo posėdyje antrankius, todėl daroma išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tokiu atveju konstatuojama, jog ieškovas įrodė visas deliktinės atsakomybės sąlygas.
  21. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai – neturtinės žalos padarymo padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės – įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Teismo funkcija – remiantis šiais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
  22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas tik vieno posėdžio metu, kuris truko 6 min. ir jame nedalyvavo kiti asmenys, išskyrus ieškovą, jo gynėją ir prokurorą, išreiškė prašymą nuimti antrankius, į tai, kad ieškovas teistas ne pirmą kartą ir jam žinomi baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismo posėdžiuose organizavimo ypatumai, taip pat į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog ieškovo patirti išgyvenimai sukėlė ilgalaikes psichologines ir fizines problemas ar kad buvo ypatingai reikšmingi, sprendžia, kad teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui šioje byloje yra 50 EUR.
  24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies.
  25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

7Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

8Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

10Ieškinį tenkinti iš dalies.

11Priteisti ieškovui A. G. (a.k. ( - ) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (į.k. 188604955), 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

12Likusioje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai