Byla 2-458/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L. ir L. L. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2138-55/2007 pagal ieškovų V. L. ir L. L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovai V. L. ir L. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės V. L. priteisti 495 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4 000 Lt turtinei žalai atlyginti, 124,91 Lt per mėnesį, pradedant 2004 m. liepos 1 d. kaip žalos atlyginimą netekus maitintojo ir 5 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o L. L. – 495 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1945 Lt turtinei žalai atlyginti ir 124,91 Lt per mėnesį, pradedant 2004 m. liepos 1 d. kaip žalos atlyginimą netekus maitintojo.

4Ieškovai nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jiems buvo apdaryta neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais: policijos pareigūnai, palaikę viešąją tvarką 2004 m. birželio 27 d. futbolo rungtynių metu, neteisėtai panaudojo specialiąsias priemones (smūgiavo ieškovų sūnui lazdomis per galvą), dėl ko ieškovų sūnus buvo sužalotas ir vėlia mirė, tuo pažeisdami Policijos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus; 2) policijos pareigūnai nepadeda išsamiai ir greitai atskleisti ieškovų sūnaus sužalojimo aplinkybių, tuo pažeisdami Policijos įstatymo 5 straipsnį ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.7 ir 4.9 punktų reikalavimus; 3) policijos pareigūnai, komentuodami atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą, apie ieškovų sūnaus mirties aplinkybes skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, tuo pažeisdami Lietuvos policijos etikos kodekso 4. 1 p., 4.21 p., 4.23 p. reikalavimus. Ieškovai dėl ikiteisminio tyrimo objektyvaus ir operatyvaus tyrimo buvo kreipęsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, ką patvirtina byloje esantys raštai.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

6Teismas nutartyje nurodė, kad ginčas kilęs dėl policijos pareigūnų veiksmų viešojo administravimo srityje, t.y. iš policijos pareigūnų veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką 2004 m. birželio 27 d. vykusių futbolo rungtynių metu, kai, ieškovų teigimu, policijos pareigūnų buvo sužalotas ir vėliau mirė jų sūnus, bei iš policijos pareigūnų veiksmų, susijusių su ieškovų sūnaus sužalojimo aplinkybių tyrimu. Nei vienas iš ieškovų nurodytų policijos pareigūnų veiksmų nėra procesinis veiksmas, numatytas LR baudžiamojo proceso kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 16 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d.).

7Ieškovų V. L. ir L. L. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartį.

8Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Ieškinio faktinis pagrindas yra ne tik neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, vykdant viešojo administravimo įgaliojimus ieškovų sūnaus atžvilgiu, bet ir neteisėti pareigūnų veiksmai (neveikimas) baudžiamojo proceso, t.y. ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant prokuratūros pareigūnų neveikimą, tiriant įvykio aplinkybes, ginant nužudytojo ieškovų sūnaus teises ir vykdant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nurodymus.

102. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tiek pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą administraciniai teismai nagrinėja tik ginčus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų ir tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Bylos dėl prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamojo proceso metu nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 2 d.)

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Administracinių teismų kompetencijai priskiriamas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Teisiniai santykiai dėl žalos, taigi ir dėl žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos ir pagal bendrąją taisyklę tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme

13Remiantis ABTĮ 15 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šioje nuostatoje įtvirtinta procesinė teisės norma yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialinės teisės norma, t.y. šiuo metu galiojančio CK 6.271 straipsniu „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų”. Sprendžiant teismingumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalą padariusius subjektus, bet ir tai, kad atitinkami jų veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, būtų padaryti viešojo administravimo srityje.

14Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, taigi yra viešojo administravimo subjektas (Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., ABTĮ 2 str. 4 d.). Šioje byloje ginčas kilęs dėl policijos pareigūnų veiksmų viešojo administravimo srityje, t.y. iš policijos pareigūnų veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką 2004 m. birželio 27 d. vykusių futbolo rungtynių metu, bei iš policijos pareigūnų veiksmų, susijusių su ieškovų sūnaus sužalojimo aplinkybių tyrimu. Minėti policijos pareigūnų veiksmai, iš kurių ieškovai kildina jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, yra vertintini kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai viešojo administravimo srityje, bet ne kaip ikiteisminio tyrimo subjekto procesiniai veiksmai, susiję su bylos tyrimu ir atitinkamų procesinės prievartos priemonių taikymu, tad iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisės normą.

15Pagal ABTĮ 17 straipsnio antrąją dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Taigi žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniam teismui.

16Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta, kad ieškovai dėl ikiteisminio tyrimo objektyvaus ir operatyvaus tyrimo buvo kreipęsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Tai, kad generalinio prokuroro pavaduotojas įpareigojo Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą kuo trumpesniu laiku ir spręsti klausimą dėl proceso dokumentų parengimo ginant viešąjį interesą, patvirtina byloje esantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 7.2-2166 (b.l. 30). Taigi ieškinys yra grindžiamas ir aplinkybėmis, susijusiomis su bylos tyrimu, tad šiuo atveju ieškovų inicijuotas ginčas nėra tas ginčas, kuris nurodytų teisės normų pagrindu turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme.

17Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai