Byla 2-838-524/2011
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovei E. B., atsakovės UAB,,TEX-COLOR VILNIUS‘‘ atstovui adv. M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Edija“ ieškinį atsakovams UAB „TEX-COLOR VILNIUS“, UAB „Žvejų rezidencija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Nustatė

2ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ab initio su atsakovais sudarytą 2009-10-07 reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB ,,Žvejų rezidencija“ 59 180,06 Lt. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta po to, kai Klaipėdos apygardos teismas iškėlė įmonei bankroto bylą, t. y. įmonė tuo metu turėjo rimtų finansinių sunkumų, buvo nemoki, tokiu būdu pažeisti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Pažymi, kad šalys sudarydamos ginčijamą sutartį buvo nesąžiningos. Paaiškina, kad ieškovė šio sandorio neprivalėjo sudaryti, t. y. nebuvo jokios teisinės pareigos. Ieškovės nuomone yra visos LR CK 6.66 str. nustatytos sąlygos, siekiant pripažinti sutartį negaliojančia.

3Atsakovė UAB „Žvejų rezidencija“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamos sutarties šalys yra ieškovė ir atsakovė UAB „TEX-COLOR VILNIUS“, o ne sandorio šalis, t. y. UAB „Žvejų rezidencija“ negali būti patraukta į bylą atsakove. Pagal LR CK 6.101 str. 1 d. kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teisę. Kreditoriaus pakeitimas, t. y. UAB „Edija“ kreditore vietoj UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ tapo UAB „Žvejų rezidencija“, negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių, todėl nėra visų actio Pauliana sąlygų. Atsakovė pažymi, kad jokio turto negavo, todėl restitucija negali būti taikoma.

4Atsakovė UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nenurodė ir neįrodė visų būtinų sąlygų actio Paulina taikymui, nei neįrodė papildomų sąlygų numatytų LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., todėl šis ieškinys atmestinas. Paaiškino, kad ieškovė už nupirktą produkciją atsakovei UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ liko skolinga, todėl buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė su atsakove UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ atsiskaitė ne pinigais, o ieškovei priklausančiu reikalavimu į UAB „Žvejų rezidencija“. Atsakovės nuomone, sudaryta sutartis nepažeidžia įmonės kreditorių turtinių interesų, nes ieškovei bankroto byla dar nebuvo iškelta ir apribojimai, numatyti LR įmonių bankroto įstatyme, nebuvo taikomi. Paaiškino, kad sutarties šalys buvo sąžiningos.

5Ieškovė dubliku prašo pripažinti negaliojančia ab initio su atsakovais sudarytą 2009-10-07 reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB ,,Žvejų rezidencija“ 59 180,06 Lt. Nurodė, kad kreditorių teisės pažeidžiamos ir tuomet, kai sudaromi sandoriai esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Ieškovė būdama nemokia, suteikė pirmenybę patenkinti savo reikalavimą kreditoriui UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ prieš kitus kreditorius, nes sumažino savo turtą 59180,06 Lt. Ieškovės nuomone atsakovės UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ įsiskolinimo klausimas turi būti sprendžiamas LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

6Atsakovė UAB „TEX-COLOR VILNIUS“ tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra visos būtinos sąlygos actio Pauliana taikymui. Paaiškino, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas už suteiktas paslaugas ne pinigiais, o reikalavimo teisėmis nepažeidė kreditorių teisių ir jų teisėtų interesų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis prieštaravo įmonės veiklos tikslams. Ieškovas savo nuostatą dėl atsakovės nesąžiningumo grindžia tik prielaidomis. Pažymi, kad nuo teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos įmonei draudžiama vykdyti finansines operacijas, tuo tarpu ginčijama sutartis buvo sudaryta iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo.

7Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė neneigia savo skolos UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘, tačiau UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ skola ieškovei turėjo būti sumokėta, o ne įskaityta. Šis sandoris buvo sudarytas iškėlus bankroto bylą, nors dar nutartis nebuvo įsiteisėjusi.

8Atsakovės UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė neįrodė CK 6.66 str. taikymo sąlygų. Nėra dokumentų dėl UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ skolos ieškovei . Ieškovė dėl šio sandorio turto neprarado, nes ši sutartis buvo reikalavimo pirkimo sutartis. UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ 59 180,06 Lt pagal sutartį buvo sumokėti.

9Ieškinys tenkintinas.

10Civilinėje byloje yra svarbu nustatyti ginčo esmę, t. y., kokia esminė suinteresuoto asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti byloje ir turi būti apginti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių ginčas kyla dėl 2009-10-07 sudarytos sutarties tarp UAB ,,Edija‘‘,UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ ir UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ teisėtumo (b.l.17), kurią ieškovė prašo naikinti CK 6.66 str. pagrindu. Pagal CK 6.66 str. 1 d. prasmę sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo jis tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, ir pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Tokio ieškinio tikslas yra kreditoriaus teisėtų interesų ir teisių gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimų patenkinimą. Aiškinant ginčo sutartį vadovaujamasi CK 193 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatant tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo. Be to, teismas privalo teisingai kvalifikuoti teisinius santykius, susiklosčiusius tarp šalių, nesvarbu, kaip šalys juo įvardytų. Atsakovė nurodo, jog ginčo sutartimi ieškovė turto neprarado ir ši sutartis buvo tik reikalavimo pirkimo sutartis, tačiau šis atsakovės atstovo paaiškinimas prieštarauja rašytiniam sutarties tekstui ir šios sutarties teisiniam tikslui. Visų pirma atsakovės atstovas pripažįsta aplinkybę, jog UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ sumokėjo UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ šioje sutartyje nurodytą sumą -59 180,06 Lt. Be to, šioje sutartyje buvo konstatuota, kad UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ sutarties sudarymo dieną buvo skolinga ieškovei 59 180,06, o ieškovė buvo skolinga atsakovei UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ 73 324,98 Lt. Akivaizdu, jog įvykdžius šią sutartį atsakovė UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ gavo 59 180,06 Lt, kuriuos sumokėjo buvusi ieškovės skolininkė UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘, todėl ieškovė prarado reikalavimo teisę į UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘, o atsakovė UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘ iškėlus ieškovei bankroto bylą pirmiau nei kiti kreditoriai gavo savo kreditinio reikalavimo dalį. Tuo paneigta atsakovės pozicija, jog šis sandoris buvo pirkimo-pardavimo, nes iš esmės ginčo sutartimi buvo įvykdytas priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas. Toks ginčo sutartimi įvykdytas įskaitymas yra neteisėtas ir ieškovės administratoriaus gali būti ginčijamas taikant CK 6.66 str., nes pažeidžia kreditorių teises.

11Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų: CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys), įskaitymas yra vienašalis sandoris. Reikalavimo įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų išaiškinta, kad įskaitomos prievolės turi atitikti šias sąlygas: pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; kt.). Minėta, kad cesijos atveju naujojo kreditoriaus reikalavimas skolininkui galiojančiu ir vykdytinu laikomas tik nuo tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą momento. Tačiau Įskaitymo teisė ribojama 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus - pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės, ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB „ Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; kt.). Tačiau CK 6.66 str. yra nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas-skolininko nemokumas ir esant nemokumo būsenai pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė sandorio sudarymo metu buvo moki (CPK 178 str.). Be to, įskaitymas iki bankroto bylos iškėlimo gali būti uždraustas teismo nutartimi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos pagrindu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Teismui šios kategorijos bylose pagal CPK ir LR įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra priskirtas aktyvus vaidmuo, todėl iš ieškovės bankroto bylos nustatyta, kad 2009-08-20 Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs pareiškimą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visas ieškovės turtines teises, todėl šis ginčo sandoris sudarytas pažeidžiant šį draudimą nepriklausomai nuo to, ar nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo įsiteisėjusi ar ne sandorio sudarymo dieną. Bet kokiu atveju ieškovės direktorius turėjo kreiptis į teismą, prašydamas teismo leidimo įskaitymui, ir be atskiro teismo leidimo jis neturėjo teisės skirstyti areštuoto įmonės turto. Todėl nepagrįstas atsakovės motyvas, jog tik įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą šis draudimas pradėjo galioti. Tada ieškinio užtikrinimo priemonės iki nutarties įsiteisėjimo datos prarastų savo prasmę. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasmę teismui iškėlus bankroto bylą yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių mokėjimas, išieškojimas teismine ir ne ginčo tvarka, draudžiama be teismo leidimo realizuoti įmonės turtą ir kreditiniai reikalavimai yra tenkinami šiame įstatyme nustatyta eile. Todėl šiuo atveju ieškinio užtikrinimo priemonės tikslas ir buvo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t.y. išsaugoti įmonės turtą tam, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais. Todėl darytina išvada, kad padarius šį įskaitymą bankrutuojanti įmonė UAB ,,Edija‘‘ negavo 59 180,06 Lt skolos iš UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘, o šią sumą pažeidžiant kreditinių reikalavimų tenkinimo eilę gavo atsakovė UAB ,, TEX-COLOR VILNIUS ‘‘. Ginčo sandorio šalys baigė savo prievoles, apeidami kreditorinių reikalavimų patenkinimo eilę, t.y. atsakovė pirma patenkino savo kreditinį reikalavimą galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Todėl jau vien šiuo aspektu administratoriaus ieškinys, kaip asmens, ginančio visų kreditorių teises, yra pagrįstas.

12Paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms –Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str.2 d. 5p., CPK 145 str. 6d., 8d., pažeidžia kitų kreditorių interesus - CK 6.66 str. 1d., todėl pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.95 str.), taikant restituciją ir visas sandorio šalis grąžinant į padėtį, buvusią iki sandorio. Byloje nustačius, jog atsakovė UAB,,TEX-COLOR VILNIUS‘‘ 59 180,06 Lt sumą gavo iš UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘, todėl ši suma priteistina tam ,kad būtų galima grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.145 str., 6.147 str. 1d.).

13Iš atsakovų priteistini po 887,70 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1d.1p., 93 str. 1d., 96 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 307 str. 1d., teismas

Nutarė

15ieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-10-07 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Edija‘‘, UAB ,,TEX-COLOR VILNIUS‘‘ ir UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ . Taikyti restituciją: priteisti iš UAB ,,TEX-COLOR VILNIUS‘‘ UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ 59 180,06 Lt ir konstatuoti, kad bankrutuojanti UAB ,,Edija‘‘ yra skolinga 73 324,98 Lt UAB,,TEX-COLOR VILNIUS‘‘, o UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ yra skolinga 59 180,06 Lt bankrutuojančiai UAB ,,Edija‘‘.

16Priteisti iš UAB ,,TEX-COLOR VILNIUS‘‘ ir UAB ,,Žvejų rezidencija‘‘ po 887,70 Lt žyminio mokesčio valstybei.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo datos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai