Byla P-492-154-12
Dėl aktų teisėtumo ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“, uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų tvarkymo tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „A.S.A. Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus miestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Veolia Environmental Services Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Švara visiems“)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl aktų teisėtumo ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“, uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų tvarkymo tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „A.S.A. Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus miestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Veolia Environmental Services Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Švara visiems“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pareiškimu (I t., b. l. 2–7), kurį patikslino (II t., b. l. 103–109), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

51) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 84 bei 85.1–85.5, 85.7 punktai ta apimtimi, kuria nustatoma, jog taryba nustato privalomus atliekų tvarkymo paslaugų įkainius ir tarifus, Tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-1320) 1.1–1.3 punktai bei Tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-1131 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-1131) 1.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktai, ta apimtimi, kuria nustatomi atliekų tvarkymo tarifai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimams;

62) ištirti, ar Sprendimo Nr. 1-1131 2.2 punktas neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 25, 32 straipsniams; 3) ištirti, ar Sprendimo Nr. 1-1131 2.2 ir 2.3 punktai ta apimtimi, kuria nustatytas maksimalus tarifas už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, bei 2.4 punktas neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – ir Planas) 80, 96 punktams bei proporcingumo principams.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (II t., b. l. 172–196) pareiškimą patenkino iš dalies ir pripažino, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 84 bei 85.1–85.5, 85.7 punktai, ta apimtimi, kuria nustatoma, jog taryba nustato privalomus atliekų tvarkymo paslaugų įkainius ir tarifus, taikomus ir už atlygintinas paslaugas, kurias teikia ne savivaldybės kontroliuojamos įmonės, ne savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos (kurių savininkė yra savivaldybė), prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui (redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. spalio 1 d.), šioje dalyje ir apimtyje Atliekų tvarkymo taisyklių 84 bei 85.1–85.5, 85.7 punktus nusprendė laikyti panaikintais; pripažino, kad Sprendimo Nr. 1-1131 2.2 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma, kad į maksimalų komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifą už vieną kvadratinį metrą naudingo ploto per mėnesį įskaitomos bešeimininkių atliekų sutvarkymo išlaidos fiziniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius, prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai (2011-05-03), šioje dalyje ir apimtyje nusprendė laikyti 2.2 punktą panaikintu; likusioje dalyje skundžiamus norminius administracinius aktus (jų dalis) pripažino teisėtais ir prašymą dėl jų panaikinimo atmetė.

8Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–3), kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškimas dėl Sprendimo Nr. 1-1131 2.4 punkto netenkintas, o šis punktas pripažintas teisėtu, ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nurodyto 2.4 punkto patenkinti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 9–15), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, o administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą dėl aktų teisėtumo ištyrimo nutraukė.

10Teismas nustatė, kad byloje tiriamų Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių ir Tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1320 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, jog savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir byloje tiriamo Tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-1131 priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalies redakcijoje.

11Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. AS7-163/2007 ir pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės vienareikšmiškai patvirtina, jog tinkamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams.

12Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktą medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ (2006 m. birželio 3 d., Nr. 125) ištrauką, kurioje nurodyta, kad Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. posėdyje Nr. 53 priimtas sprendimas Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Teismas akcentavo, kad šiame skelbime nėra nurodyta, priešingai nei imperatyviai reikalauja Įstatymo nuostatos, priimto sprendimo esmė, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 1-1185 paskelbtas, nesilaikant Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamame skelbime ir pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pavadinimas, tačiau juo patvirtinto norminio administracinio akto antraštė nėra nurodyta, nenurodyta ir tai, kad visas sprendimo ir juo patvirtinto norminio administracinio akto tekstas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Teismas šiuos pažeidimus vertino kaip esminius šios norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo bylos kontekste.

13Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog teikiant informaciją apie Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1-1185 apskritai nurodyta tik tai: „35. Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad tik bendrai įvertinus viso skelbimo turinį, matyti, jog visi 41 nurodyti Tarybos sprendimai priimti 2006 m. gegužės 24 d. posėdyje, ir tik pačioje skelbimo pabaigoje nurodomas bendras Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio adresas. Teismas pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas iš esmės analogiško skelbimo turinį, jau yra konstatavęs, kad jis neatitinka minėto įstatymo reikalavimų (byla Nr. AS7-163/2007).

14Teismas nustatė, kad Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1-1185 2 punkte numatyta, jog Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės įsigalioja, esant pasirašytoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atliekų tvarkymo operatorių visoms sutartims. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią nuostatą, nusprendė, jog nėra aišku, ar Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės apskritai yra įsigaliojusios. Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1-1185 2 punkto nuostatoje vartojama abstrakti sąvoka „visoms sutartims“ neleidžia aiškiai nustatyti įsigaliojimo momento, dėl ko įsigaliojimo momentas nėra aiškus ir todėl yra pagrindas teigti, kad taisyklės nėra įsigaliojusios. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog norminio administracinio akto įsigaliojimo momentas yra ypatingai svarbus, ypač atsižvelgiant į tai, jog tik nuo norminio administracinio akto įsigaliojimo teisinių santykių subjektams iš šio akto kyla atitinkamos teisės ir pareigos. Teisinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai norminio administracinio akto įsigaliojimo momentas yra apibrėžtas taip, kad nėra aišku, kada atitinkamas aktas įsigalioja ir neįmanoma nustatyti, ar jis apskritai įsigaliojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės nebuvo tinkamai paskelbtos Įstatymo nustatyta tvarka.

15Įvertinęs pareiškėjo teismui pateiktas dienraščio „Vilniaus diena“ ištraukas, kuriose nurodyti Tarybos sprendimai dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių, įskaitant nuorodą į Sprendimą Nr. 1-1320 bei Sprendimą Nr. 1-1131, teismas nustatė, kad informacija apie Sprendimą Nr. 1-1320 ir Sprendimą Nr. 1-1131, iš esmės analogiška informacijai apie sprendimą, kuriuo patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės, pateikta, nenurodant priimtų sprendimų esmės. Teismas pažymėjo, kad šioje norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo byloje jau nurodyta, jog toks paskelbimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus, todėl pakartotinai šiuo klausimu nepasisakė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Sprendimas Nr. 1-1320 ir Sprendimas Nr. 1-1131 paskelbti taip pat iš esmės pažeidžiant Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

16Atsižvelgęs į tai, kad Tarybos Sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, Sprendimas Nr. 1-1320 ir Sprendimas Nr. 1-1131 nebuvo paskelbti, laikantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A62-1137/2011), teismas padarė išvadą, kad jie negali būti pripažinti oficialiai galiojančiais norminiais administraciniais teisės aktais, todėl šių aktų teisėtumas negali būti ištirtas, vadovaujantis ABTĮ XVI skirsnio nuostatomis.

17II.

18Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

19Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tokiais argumentais:

201. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai sukels teisines pasekmes teisinių santykių subjektams tik tuo atveju, jeigu jie bus paskelbti griežtai laikantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, ne tik kad neįvertino, jog administracinių teismų praktika dėl padarytų pažeidimų skelbiant norminius teisės aktus vietinėje spaudoje įtakos norminių teisės aktų galiojimui yra nevienoda, nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, bet ir formuoja teismų praktiką klaidinga linkme.

212. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra suformuota nuoseklios ir vienodos pozicijos, kokiais atvejais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų elementų, skelbiant norminį teisės aktą, nenurodymas (griežtas įstatyme nustatytos tvarkos laikymasis) per se lemia, kad norminis teisės aktas nepaskelbtas.

223. Nurodo, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi šio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011, tačiau bylose nagrinėjami norminio teisės akto paskelbimo vietinėje spaudoje tvarkos pažeidimai yra visiškai skirtingi, tiek savo pobūdžiu, tiek mastu, todėl neturėtų būti lyginami (gretinami).

234. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir pažymi, kad vertinant norminio teisės akto paskelbimo tvarkos pažeidimą turi būti įvertinama, ar dėl tokio pažeidimo teisės subjektai negalėjo žinoti apie šį teisės aktą, su juo susipažinti. Pažymi, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-933-04. Mano, kad pranešime apie Sprendimo Nr. 1-185 priėmimą nurodyto tarybos sprendimo pavadinimo, datos ir numerio, bei interneto tinklalapio adreso visiškai pakanka tam, kad protingas ir rūpestingas asmuo galėtų rasti priimtą sprendimą ir susipažinti su juo. Akcentuoja, jog iš Sprendimo Nr. 1-185 pavadinimo „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ yra aiški ne tik norminio teisės akto antraštė, bet ir šio norminio teisės akto esmė.

245. Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimtoje nutartyje išdėstyta pozicija dėl savivaldybės atstovaujamosios institucijos priimtų norminių teisės aktų skelbimo tvarkos reikalavimų, taikytina ir skelbiant savivaldybės patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Todėl mano, jog šioje byloje priimta nutartimi yra keičiama Lietuvos vyriausiojo teismo suformuota praktika, kad informacinis pranešimas apie patvirtintą detalųjį planą yra tinkamas, jei iš pranešimo turinio matyti administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data, taip pat yra nurodyta, jog visi įsakymų tekstai dėl sklypų skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (2009 m. birželio 30 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas).

256. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažinęs, kad norminiai teisės aktai yra negaliojantys, visiškai neanalizavo, ar padarytas norminių teisės aktų skelbimo vietinėje spaudoje tvarkos pažeidimas užkirto kelią rūpestingam ir atidžiam asmeniui susirasti ir susipažinti su priimtu teisės aktu.

267. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas nutartį šioje byloje pažeidė protingumo ir teisinio apibrėžtumo principus, nes ankstesnėse šios bylos nagrinėjimo stadijose nebuvo keliamas norminių teisės aktų galiojimo klausimas, jie buvo laikomi tinkamai paskelbtais. Todėl mano, kad teismas, formuodamas praktiką dėl norminių teisės aktų skelbimo vietinėje spaudoje tvarkos pažeidimo, turėtų apsvarstyti klausimą, ar teisinio apibrėžtumo ir protingumo principai nesuponuoja, kad norminio teisės akto tinkamo paskelbimo klausimas turėtų būti keliamas pirmoje teisminėje instancijoje.

278. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartyje suformuota pozicija reiškia, jog beveik visi Lietuvoje priimti savivaldybių norminiai teisės aktai laikytini negaliojančiais, nes jie pagal nutartyje suformuotą poziciją yra netinkamai paskelbti. Teigia, jog po šios nutarties susidariusi situacija vertintina kaip teisinis nihilizmas – dėl formalaus pažeidimo eliminuojami iš taikymo sferos beveik visi savivaldybės atstovaujamosios institucijos priimti norminiai teisės aktai. Mano, jog tokia situacija ne tik kad prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, bet ir iškreipia visą teisės sistemą.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29III.

30Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

31Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

32Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardintų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

33Šioje byloje priimtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti norminiai administraciniai aktai, kurių teisėtumas turėjo būti vertinamas, negali būti laikomi paskelbtais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnyje nustatyta tvarka, nes: 1) dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ (2006 m. birželio 3 d., Nr. 125) ištraukoje nėra nurodyta Sprendimo Nr. 1-1185 ir juo patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių esmė, nenurodyta Tarybos sprendimu patvirtinto norminio administracinio akto antraštė, nėra nurodyta ir tai, kad visas sprendimo ir juo patvirtinto norminio administracinio akto tekstas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje; 2) Sprendimo Nr. 1-1185 2 punkto nuostata, jog Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės įsigalioja esant pasirašytoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atliekų tvarkymo operatorių visoms sutartims sudaro papildomą pagrindą konstatuoti, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės nebuvo tinkamai paskelbtos Įstatymo nustatyta tvarka, nes nėra aišku, ar Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės apskritai yra įsigaliojusios ir todėl yra pagrindas teigti, kad taisyklės nėra įsigaliojusios; 3) Informacija apie Sprendimą Nr. 1-1320 ir Sprendimą Nr. 1-1131 iš esmės analogiškai informacijai apie Sprendimą Nr. 1-1185, kuriuo patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės, pateikta, nenurodant priimtų sprendimų esmės.

34Atsakovas prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Siekiant proceso atnaujinimo analizuojamu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. pvz.: 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012).

35Atsakovas prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia visais nurodytais argumentais – administracinių teismų praktika dėl padarytų pažeidimų skelbiant norminius teisės aktus vietinėje spaudoje įtakos norminių teisės aktų galiojimui yra nevienoda, teismas šioje byloje ne tik nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, bet ir formuoja teismų praktiką klaidinga linkme.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusiam asmeniui tvirtinant, jog teismų praktika yra nevienoda, nukrypta nuo vieningos praktikos, pirmiausia būtina nurodyti procesinius sprendimus, kuriose atitinkamas klausimas spręstas skirtingai, nes jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai (žr. pvz.: 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010).

37Teigdamas, kad teismų praktika dėl padarytų pažeidimų skelbiant norminius teisės aktus vietinėje spaudoje įtakos norminių teisės aktų galiojimui yra nevienoda atsakovas nurodo tokias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtas administracines bylas: Nr. A62-1137/2011 ir Nr. A1-933-04.

38Administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011 buvo prašoma ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 41, kuriuo patvirtinta Nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarka, dalies teisėtumą. Šioje byloje buvo nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T2-238 buvo skelbiamas tik Palangos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje adresu www.palanga.lt skiltyje „Naujienos“, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 41 patvirtintos Nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarkos aktuali redakcija – tik minėtos svetainės skiltyje „Verslininkui“. Teismas nurodytoje administracinėje byloje padarė išvadą, kad tokia teisės akto paskelbimo forma neatitinka Įstatymo nuostatomis reglamentuotos teisės akto paskelbimo tvarkos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ir nagrinėjamu atveju, ir administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011 savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai turėjo būti skelbiami vadovaujantis iš esmės tapačia teisės norma – Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data; oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Teisėjų kolegija pastebi, kad administracinė byla Nr. A62-1137/2011 nepatvirtina atsakovo teiginio, jog teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda, nes šios bylos bei bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, faktinės bylos aplinkybės skiriasi – administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011 ginčytas savivaldybės atstovaujamosios institucijos priimtas norminis teisės aktas apskritai nebuvo skelbtas vietinėje spaudoje. Tačiau net ir esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011 Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo išaiškintos kitaip, nei byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

39Administracinėje byloje Nr. A1-933-04 buvo sprendžiamas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35, teisėtumo klausimas. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad nurodytoje administracinėje byloje ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo taikoma Įstatymo redakcija, kuri nustatė skirtingą savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką. Tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 11 straipsnyje (2001 m. rugsėjo 11 d. įstatymo Nr. IX-501 redakcija) buvo nustatyta, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Antra, skiriasi bylų faktinės aplinkybės – Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, o nebuvo paskelbtas tik juos patvirtinęs aktas – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 35. Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėje byloje Nr. A1-933-04 teismo padaryta išvadą, jog vertinant teisės akto paskelbimo tvarkos pažeidimo įtaką konkretaus teisės akto galiojimui, turi būti atsižvelgiama į tokio pažeidimo mastą, taip pat į reikalavimo viešai skelbti norminius aktus, pagrindinę paskirtį; teisės akto pripažinimas negaliojančiu dėl neesminio, formalaus pažeidimo, prieštarautų teisinio apibrėžtumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimams, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, nelaikytina priešinga byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą padarytoms išvadoms, nes šioje byloje Įstatymo pažeidimai (Sprendimų paskelbimo tvarkos pažeisimai) buvo pripažinti esminiais. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ir administracinėje byloje Nr. A1-933-04 padarytos išvados nesudaro pagrindo išvadai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiu klausimu yra nevienoda.

40Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad teismų praktika šioje byloje nagrinėtu klausimu yra nevienoda.

41Teigdamas, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, atsakovas nurodo, jog šioje byloje priimta nutartimi yra keičiama Lietuvos vyriausiojo teismo suformuota praktika, jog informacinis pranešimas apie patvirtintą detalųjį planą yra tinkamas, jei iš pranešimo turinio matyti administracini aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data, taip pat yra nurodyta, jog visi įsakymų tekstai dėl sklypų skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (2009 m. birželio 30 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytą teismų praktiką, daro išvada, kad ji nagrinėjamu atveju yra neaktuali. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė teismų praktiką, susijusią su teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo, specialiojo, detaliojo) skelbimu. Ši tvarka yra nustatyta specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, o informacinio pranešimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą turinio pakankamumas teismo buvo vertinamas sprendžiant klausimą, ar skundas dėl atitinkamo akto paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino – t. y., ar pranešime buvo pateikta pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog apie šį aktą asmeniui tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos. Aptariamose bylose nebuvo taikomos bei aiškinamos byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, taikytinos Įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog šioje administracinėje byloje buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.

42Atsakovas taip pat teigia, kad šioje byloje teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Prašydamas atnaujinti procesą dėl to, jog teismų praktika formuojama klaidinga linkme, suinteresuotas asmuo turi tai pagrįsti, o vien tik abstraktus ar sąlyginis prašymas formuoti neydingą praktiką nėra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti. Pažymėtina, kad asmenų prašymai atnaujinti procesą netenkinami nustačius, kad prašymai atnaujinti procesą siejami su sąlyga, jog neatnaujinus proceso byla taps nepagrįstu precedentu kitose analogiškose bylose, o teismų praktika gali būti formuojama klaidinga linkme (2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-144/2010, 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010).

43Atsakovo argumentai, kuriais jis grindžia teiginį, kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme (teismas konstatavęs, kad norminiai aktai yra negaliojantys, visiškai neanalizavo, ar padarytas norminių teisės aktų skelbimo vietinėje spaudoje tvarkos pažeidimas užkirto kelią rūpestingam ir atidžiam asmeniui susirasti ir susipažinti su priimtu teisės aktu; teismas formuodamas praktiką dėl norminių teisės aktų skelbimo vietinėje spaudoje tvarkos pažeidimo, turėtų apsvarstyti klausimą, ar teisinio apibrėžtumo ir protingumo principai nesuponuoja, kad norminio teisės akto tinkamo paskelbimo klausimas turėtų būti keliamas pirmoje instancijoje; suformuota pozicija, reiškia, kad beveik visi Lietuvoje priimti savivaldybių norminiai teisės aktai laikytini negaliojančiais, nes jie pagal nutartyje suformuotą poziciją yra netinkamai paskelbti ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šioje administracinėje byloje pateikti išaiškinimai yra akivaizdžiai klaidingi. Teisėjų kolegija pastebi, kad šioje administracinėje byloje apskritai nebuvo suformuota jokia teisės aiškinimo taisyklė, nes bylą nagrinėjęs teismas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes bei sprendimų, kurių teisėtumą pareiškėjas prašė ištirti, pobūdį.

44Teisėjų kolegija akcentuoja, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-19/2011).

45Akcentuotina, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai, kurių teisėtumo patikrinimo siekė pareiškėjas, negali būti pripažinti oficialiai galiojančiais norminiais administraciniais teisės aktais, buvo padaryta ne tik nustačius, kad nurodyti aktai paskelbti nesilaikant Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – informaciniuose pranešimuose nenurodant šių aktų esmės, sprendimu patvirtinto norminio administracinio akto antraštės, nenurodant, kad visas sprendimo ir juo patvirtinto norminio administracinio akto tekstas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje savarankišku Sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių negaliojimo pagrindu pripažino ir tai, kad nurodytų taisyklių įsigaliojimo sąlyga – „esant pasirašytoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atliekų tvarkymo operatorių visos sutartims“ neleidžia aiškiai nustatyti įsigaliojimo momento, dėl ko įsigaliojimo momentas nėra aiškus ir todėl yra pagrindas teigti, kad taisyklės nėra įsigaliojusios. Pažymėtina, kad tokia nuostata buvo įtvirtinta ir Sprendimo Nr. 1-1320 2.1 punkte, nustatančiame šio sprendimo įsigaliojimo momentą. Taip pat akcentuotina, kad Sprendimu Nr. 1-1131 buvo pakeisti Sprendimai Nr. 1-1185 bei Nr. 1-1320, kurių įsigaliojimas, kaip pabrėžta, buvo susietas su abstrakčiu, neaiškiu momentu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir nustačius, jog administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, taikant bei aiškinant Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos dėl padarytų pažeidimų skelbiant norminius teisės aktus vietinėje spaudoje įtakos norminių teisės aktų galiojimui arba teismų praktika nurodytu klausimu formuojama klaidinga linkme, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti proceso, nes sprendimas nutraukti administracinę bylą buvo priimtas nustačius ir kitą, iš esmės savarankišką, Tarybos priimtų norminių teisės aktų negaliojimo pagrindą.

46Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nepateikė argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas ir procesas administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012 neatnaujintinas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

48Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012 neatnaujinti.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje... 5. 1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba)... 6. 2) ištirti, ar Sprendimo Nr. 1-1131 2.2 punktas neprieštarauja Atliekų... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (II... 8. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–3), kuriuo... 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad byloje tiriamų Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu... 11. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine... 12. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktą medžiagą, nustatė, jog... 13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog teikiant informaciją apie Tarybos... 14. Teismas nustatė, kad Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1-1185 2... 15. Įvertinęs pareiškėjo teismui pateiktas dienraščio „Vilniaus diena“... 16. Atsižvelgęs į tai, kad Tarybos Sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintos Vilniaus... 17. II.... 18. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos... 19. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tokiais argumentais:... 20. 1. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog... 21. 2. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra... 22. 3. Nurodo, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi šio... 23. 4. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d.... 24. 5. Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 25. 6. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažinęs, kad... 26. 7. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas nutartį... 27. 8. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d.... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. III.... 30. Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.... 31. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 32. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12... 33. Šioje byloje priimtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 34. Atsakovas prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12... 35. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia visais nurodytais... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymą... 37. Teigdamas, kad teismų praktika dėl padarytų pažeidimų skelbiant norminius... 38. Administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011 buvo prašoma ištirti Palangos... 39. Administracinėje byloje Nr. A1-933-04 buvo sprendžiamas Vietinės rinkliavos... 40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 41. Teigdamas, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo jau suformuotos teismų... 42. Atsakovas taip pat teigia, kad šioje byloje teismų praktika formuojama... 43. Atsakovo argumentai, kuriais jis grindžia teiginį, kad teismų praktika... 44. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos... 45. Akcentuotina, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti... 46. Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso... 49. Nutartis neskundžiama....