Byla 1A-165-81-2010
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 281 str. 5 d.padarymą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajam S. J., jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičiui, UAB „Vilungė“ atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo-civilinio ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 281 str. 5 d.padarymą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Pripažinta civilinio ieškovo S. J. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5A. A. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2009m. balandžio 15 d. apie 12.20 val., Kaišiadorių mieste, prie VšĮ Kaišiadorių ligoninės pastato, adresu Gedimino g. 200, vairuodamas UAB „Vilungė“ priklausančią transporto priemonę – sunkvežimį MAN v.n. ( - ) būdamas blaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punktą nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 145 punktą nurodantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 158 punktą, nurodantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; 172 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties, ko pasėkoje neįsitikęs, kad tai daryti saugu, važiuodamas šaligatviu atbuline eiga, kliudė ir sužalojo šaligatviu iš VšĮ Kaišiadorių ligoninės ėjusią pėsčiąją A. J., kuri dėl pilvo, krūtinės ir galvos suspaudimo su daugybiniais traiškytinais sužalojimais, atvirų skeveldrinių kaukolės lūžių su smegenų sutraiškymu, daugybinių skeveldrinių menčių, stuburo krūtinės dalies, šonkaulių lūžių su trauminiais širdies, kairio plaučio, kepenų, blužnies, žarnų pasaitų plyšimo ir masyviu kraujosruvų minkštuosiuose krūtinės ir galvos audiniuose mirė.

6Nukentėjusysis- civilinis ieškovas S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-12-15 nuosprendį, patenkinti jo civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidomis pripažinti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismo nuosprendžio dalis pripažinti civilinio ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, o taip pat atmesti nukentėjusiojo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. A. yra nepagrįsta, neteisėta. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau-LR BPK/ 115 str. l d., spręsdamas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, netinkamai aiškino ir taikė ( - ). 2 d. kuri tik išimtiniais atvejais leidžia pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek dėl turtinės žalos turtinės žalos, tiek dėl neturtinės žalos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodė, kad daugiau įrodymų neturi ir kad visus įrodymus pateikė teismui. Teismas nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų ir argumentų, dėl kurių negali būti išspręstas civilinis ieškinys kartu su baudžiamąja byla. Teismo nurodytos abejonės dėl civilinio ieškinio dydžio negali būti priskirtinos prie ( - ) str. 2 d. nurodytų išimtinių atvejų. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau-LR CK/ 6.249 str. nuostatomis, pagal kurias apibrėžiami turtinė žala ir nuostoliai. Ieškinyje nurodytos konkrečios patirtų ir neatlygintų turėtų išlaidų sumos, pateikti rašytiniai įrodymai.

7Be to, teismas pažeidė LR ( - ) str. 1 ir 3 d., 301str., kadangi nuosprendyje rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu. Taip teismas rėmėsi „PŽU Lietuva" paaiškinimo faksograma (t.2, b.l. 20), o taip pat DK „PZU Lietuva" paaiškinimo originalu su priedais, gautu 2009-11-23 (po teismo posėdžio) (t.2 b.l. 33-47), kurie nebuvo išnagrinėti teisme, ką patvirtina 2009-11-19 d. teisiamojo, posėdžio protokolas (t.2, b.l. 49-58), iš kurio matyti, kad teismas rašytinių įrodymų, esančių t.2 b.l. 20, 33 -47, teisiamajame posėdyje nenagrinėjo, jie nebuvo išvardinti, kaip turintys reikšmės bylai nagrinėti, todėl teismas nuosprendyje negalėjo jais remtis, ir šioje dalyje nuosprendis negali būti pripažintas motyvuotu.

8Teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias neturtinę žalą teismas įvertina pinigais, o nustatydamas neturtinės žalos dydį turi vadovautis šio straipsnio 2 d. nurodytais kriterijais. Kriterijai, pagrindžiantys neturtinės žalos dydį, nurodyti ieškinyje. Teismas, nenustatęs neturtinės žalos dydžio , nesivadovavo LR BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 1,2 punktais, 5 d., o taip pat pažeidė LR BPK 1 str. bei BPK 44 str. 10 d.

9Apeliantas skunde nurodo, kad prašymas pripažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis atmestas nepagrįstai. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog , kad dėl to paties dalyko yra pareikšti du savarankiški reikalavimai. Teismas nepasisakė esminiu klausimu: ar jis, kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, patyrė pagrįstas ir neišvengiamas išlaidas, kurias galima priskirti prie proceso išlaidų. Iš pateiktų teismui kasos kvitų matyti, jog jis, konsultavosi pas advokatą, buvo parengtas civilinis ieškinys ir jį, kaip civilinį ieškovą ir nukentėjusįjį, teisiamojo posėdžio metu atstovavo advokatas.

10UAB „Vilungė“ atsikirtimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. S. J. gautos piniginės išmokos tiek iš draudimo bendrovės, tiek ir valstybinių institucijų pilnai padengia turėtą turtinę žalą, juo labiau, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus, pagal kuriuos prašo priteisti 1886 Lt turtinė žala yra jau apmokėta draudimo bendrovės, o kitai žalai pagrįsti nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai. Civilinis ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų, kad padaryta minėta turtinė žala. Iš atsakovo DK „PZU Lietuva" paaiškinimo ir priedų matyti, kad S. J. mokėjimo nurodymų 2009-06-09 pervesta 3209.68 Lt, 2009-06-10 pervesta 4583,27 Lt, 2009-07-03 pervesta 1937.20 Lt draudimo išmokų, kurios buvo skirtos S. J. 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 4794,07 Lt laidojimo išlaidos, N. J. 1483,28 Lt kelionės išlaidos ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš Kaišiadorių rajono Socialinės paramos skyriaus rašto matyti, kad dėl A. J. mirties ją laidojančiam asmeniui išmokėta 8 MGL dydžio laidojimo pašalpa, kas sudaro 1080 Lt. (t.2, b.l. 24). bei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto matyti, kad mirus A. J. išmokėta 2797,35 Lt laidojimo pašalpa (t.2, b.l. 25). Vadovaujantis LR CK 6.290 str. 1 d. socialinio draudimo išmokos , mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaičiuojamos į atlygintinos žalos dydį, o vadovaujantis LR CK 6.291 str. 2 d. mokama laidojimo pašalpa įskaičiuojama į laidojimo išlaidas.

11Atsikirtimuose nurodoma, jog pareikštas 100000 Lt neturtinės žalos ieškinys yra nepagrįstas, aiškiai per didelis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. 1 d. reglamentuoja, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Be civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo S. J. yra dar du broliai /vienas iš jų N. J./ kurie gyvena Rusijoje. Reikšdamas civilinį ieškinį S. J. privalėjo vadovaujantis tiek civilinio kodekso, civilinio proceso kodekso normomis į ieškinį įtraukti ir savo brolius arba bendraieškovais arba trečiaisiais asmenimis. Toks civilinio ginčo sprendimas galimas tik civiline tvarka, kadangi sprendžiant šį ginčą baudžiamojoje byloje dėl kitų ieškovų ar trečiųjų asmenų gyvenimo užsienyje užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. S. J. nurodė, kad motinai buvo 79 metai, ji blogai girdėjo, nešiodavo klausos aparatą, blogai matė, globa nepaskirta. Draudimo bendrovė sumokėjo S. J. 1726,40 Lt neturtinės žalos bei jo broliui N. J. analogišką 1726,40 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindė priežastis šiam eismo įvykiui kilti buvo pačios A. J. neatidumas ir kaltė.

12Dėl advokato išlaidų priteisimo teismas pagrįstai padarė išvadą, kad dėl to paties dalyko yra pareikšti du savarankiški reikalavimai.

13Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nukentėjusiojo-civilinio ieškovo, jo atstovės advokatės, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nuteistojo ir jo gynėjo prašiusių skundą atmesti, prokurorės prašiusios apeliacinį skundą dėl turtinės žalos tenkinti, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, civilinio atsakovo UAB „Vilungė“ atstovo, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo-civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio bei kitų klausimų – LR BPK 328str.4p.

15Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo bei argumentuotų motyvų nesprendė nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti proceso išlaidas teisinei pagalbai. Civilinis ieškovas pateikė visus turimus dokumentus žalos dydžiui nustatyti, todėl teismo išvada, kad negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos ir negavus papildomos medžiagos bei neapklausus papildomai šalis yra nepagrįsta.

16Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis LR ( - ) str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

17Vadovaujantis LR ( - ) str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR ( - ) str., 115 str. 1 d.).

18Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas S. J. (t. 1, b. l. 49). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 101886 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Vilungė“ (t. 1, b. l. 28-48). Kaip matyti iš baudžiamojoj byloje esančių duomenų, UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam S. J. atlygino neturtinę žalą sumoje 1726, 40 Lt bei 4794,07 Lt turtinę žalą susijusią su laidojimo išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, jog į pateiktas laidojimo išlaidas nebuvo įskaičiuotos savivaldybės bei VSDFV Kaišiadorių skyriaus išmokėtos laidojimo išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam Kaišiadorių rajono socialinės paramos skyrius išmokėjo 8 MGL ( 1040 Lt) laidojimo pašalpą ( t. 2, b.l. 24). Iš VSDFV Kaišiadorių skyriaus pažymos matyti, kad nukentėjusiajam VSDFV išmokėjo 2797,35 Lt laidojimo pašalpą ( t.2, b.l. 25). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.291 str., sudedamoji žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dalis yra mirusiojo laidojimo išlaidos. Teisę į laidojimo išlaidų atlyginimą turi mirusiojo įpėdiniai ar kiti asmenys, kurie faktiškai turėjo tokių išlaidų. Lietuvos Respublikos CK 6.291 str. 2 d. nurodyta, kad ši pašalpa įskaičiuojama į laidojimo išlaidas. Taigi, laikytina, kad laidojimo išlaidos nukentėjusiajam yra atlygintos. Esant išdėstytoms aplinkybėms skundas, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo 1 886Lt, atmestinas – LR ( - ) str.1d.

19Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos nukentėjusiajam S. J., kuris pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, kokia neturtinė žala jam buvo padaryta, įvardino konkrečią prašomą priteisti sumą - 100 000 Lt ir nurodė, kad dėl motinos A. J. mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, kad motinos mirtis pasibaigė ne natūralios įvykių eigos, o priverstinai, negali atsitokėti dėl šios nelaimės, patyrė emocinę depresiją, suvokdamas, kokias kančias, nežmonišką skausmą patyrė jo motina prieš mirtį.

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos visiškas atlyginimas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nėra patvirtintų diskretiškų apskaičiavimo normų, aplinkybės kiekvienu atveju skirtingos. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 1975 m. gegužės 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijos Nr. (75) 7 19 p. suformuluoti teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijai įpareigoja asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimo gavimą, ratą nustatyti pagal tai, koks buvo neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdis su mirusiuoju, išsiaiškinant ar jų santykiai iki mirties buvo draugiški, ar jie pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, ar jie buvo emociškai tvirti, nuoširdūs ir artimi. Nustatyta, jog S. J. dėl jam artimo žmogaus t.y. motinos mirties, patyrė didelį stresą, jo gyvenimo kokybė po įvykio pablogėjo, taip pat pablogėjo jo sveikata, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

21Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, į civilinio atsakovo UAB „Vilungė“ bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį , nes nukentėjusiajam žalą atlyginęs civilinis atsakovas UAB „Vilungė“ įgis teisę išmokėtą sumą regreso tvarka prisiteisti iš nuteistojo A. A., draudimo bendrovės jau atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo–civilinio ieškovo S. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, priteisiant 50 000 Lt. Iš nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, jog nukentėjusysis S. J. negalėjo rūpintis motina kiekvieną dieną, nes dirbo ir pas ją atvykdavo tik savaitgaliais, motina rūpinosi jos draugė. Dėl motinos mirties nukentėjusysis moralinę žalą patyrė, bet ji negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu. Todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas prieina išvados, jog nukentėjusiojo naudai priteisus iš UAB “Vilungė” 50 000 Lt tai bus pakankama suma jo neturtinei žalai atlyginti.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas UAB „Vilungė“ priklausančią transporto priemonę- sunkvežimį MAN v.n. ( - ) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. LR CK 6.270 str. 2 d., numatytas atsakomybės subjektas, tai yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje didesnio pavojaus šaltinio(transporto priemonės) padarytą žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas t.y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas- UAB „Vilungė“, todėl neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo UAB „Vilungė“ – LR ( - ), 115str.1d..

23Teisėjų kolegija nurodo, kad LR ( - ) str. 2 d. reglamentuojama, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. S. J. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu. Byloje pateikti dokumentai dėl turėtų išlaidų, advokato pagalbai apmokėti t.y. byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai /t. 2 b.l. 22-23/, kurie patvirtina, kad S. J. turėjo proceso išlaidų 1700 litų juridinei pagalbai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos, vadovaujantis LR ( - ) str. 2 d., priteistinos iš A. A..

24Kiti apeliacinio skundo motyvai /dėl BPK padarytų pažeidimų/ neturėjo esminės reikšmės priimant teismo procesinį sprendimą, todėl neaptartini.

25Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ( - ) str.1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

26nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti taip:

27- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta civilinio ieškovo S. J. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ;

28- S. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti;

29-priteisti iš UAB “Vilungė” 50 000 Lt ( penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti S. J.;

30-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. J. prašymas pripažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. A. atmestas;

31- priteisti iš A. A. 1700/vieną tūkstantį septynis šimtus/ litų proceso išlaidų S. J..

32Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienų) metų 6... 3. Pripažinta civilinio ieškovo S. J. teisė į civilinio ieškinio... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. A. A. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. padarymą nuteistas už... 6. Nukentėjusysis- civilinis ieškovas S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 7. Be to, teismas pažeidė LR ( - ) str. 1 ir 3 d., 301str., kadangi nuosprendyje... 8. Teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatomis, pagal... 9. Apeliantas skunde nurodo, kad prašymas pripažinti išlaidas advokato pagalbai... 10. UAB „Vilungė“ atsikirtimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J.... 11. Atsikirtimuose nurodoma, jog pareikštas 100000 Lt neturtinės žalos ieškinys... 12. Dėl advokato išlaidų priteisimo teismas pagrįstai padarė išvadą, kad... 13. Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nukentėjusiojo-civilinio... 14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto... 15. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo bei argumentuotų motyvų... 16. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo... 17. Vadovaujantis LR ( - ) str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 18. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje buvo... 19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala... 21. Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nusikaltimo... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. nusikalstamą veiką padarė... 23. Teisėjų kolegija nurodo, kad LR ( - ) str. 2 d. reglamentuojama, kad... 24. Kiti apeliacinio skundo motyvai /dėl BPK padarytų pažeidimų/ neturėjo... 25. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ( - ) str.1 d. 3 p., 328 str. 4... 26. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš... 27. - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta civilinio ieškovo S. J.... 28. - S. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti;... 29. -priteisti iš UAB “Vilungė” 50 000 Lt ( penkiasdešimt tūkstančių... 30. -panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. J. prašymas pripažinti išlaidas... 31. - priteisti iš A. A. 1700/vieną tūkstantį septynis šimtus/ litų proceso... 32. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti....