Byla eI-143-394/2017
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“, I. V. ir L. S

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, nedalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, nedalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ atstovui, nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. V., L. S.,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“, I. V. ir L. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ bei įpareigoti atsakovą suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų (projektiniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), adresas – ( - ) planus ir žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ) kadastro duomenų bylą, parengtą 2016 m. rugpjūčio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“.

5Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atstovas, trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus bei uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ atstovai, tretieji suinteresuoti asmenys I. V. bei L. S. į teismo posėdį neatvyko, jiems pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 174–175). Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (b. l. 161). Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 94). Tretieji suinteresuoti asmenys I. V. ir L. S. atsiliepimų nepateikė.

6Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašyme (b. l. 1–9) nurodė, kad 2016 m. vasario 10 d. I. V. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui (toliau – ir Telšių skyrius) pateikė prašymą suformuoti namų valdos 0,40 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pagal I. V. su prašymu pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, jai nuosavybės teise priklauso: butas (unikalus numeris ( - ), esantis gyvenamajame name (unikalus numeris ( - ), ( - ); pastatas-tvartas (unikalus numeris ( - ); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-sandėlis (unikalus numeris ( - ). Kitas (antras) butas, esantis tame pačiame gyvenamajame name (unikalus numeris ( - ), ( - ) nuosavybės teise priklauso B. A. B., kuriai be buto nuosavybės teise priklauso ir: pastatas-kiemo rūsys (unikalus numeris ( - ); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-tvartas (unikalus numeris ( - ). Telšių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 37VJ-976-(14.37.2.) „Dėl Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ nuspręsta rengti Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, panaudai perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinius žemės sklypus Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovėje, sąrašas. 2016 m. rugpjūčio 18 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius (toliau – ir Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius), parengęs Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus (toliau – ir žemės sklypų planai), kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, pateikė derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui, nes, be kitų suformuotų žemės sklypų, du suformuoti žemės sklypai (projektinis ( - ), Nr. ( - ) patenka į Biržuvėnų dvaro sodybos teritoriją. Kadangi I. V. priklausančius ūkinius pastatus skiria kelias, todėl buvo suprojektuoti du žemės sklypai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. 12.68-Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“ informavo apie tai, kad žemės sklypų planai nederinami. Nederinimo priežastimi nurodyta, kad Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 730) teritoriją sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektūros elementais, sujungtais į teritorinį, funkcinį bei architektūrinį vienetą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teisės, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“, Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija yra neprivatizuotinų teritorijų sąraše. Dėl šios priežasties Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius žemės sklypų formavimui parduoti nepritarė ir projektui prilyginamo plano nederino bei pasiūlė pasirinkti kitą žemės sklypų valdymo ar disponavimo teisės formą. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius raštu Nr. S-2518 „Dėl nederinamo Luokės k. v. prilyginamo plano“ Telšių skyrių informavo apie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atsisakymą suderinti žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų planus. Telšių skyriaus specialistui telefonu bendraujant su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus specialistu ir paaiškinus, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934 „Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas“ pakeitė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktą, nustatant, kad neprivatizuojama žemė, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, ir kad ši įstatymo nuostata leidžia privatizuoti buvusių dvarų sodybų teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus specialistas patarė pakartotinai teikti derinti žemėtvarkos projektui prilyginamą planą. Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 37SD-2907-(14.37.7.) „Dėl nederinamo Luokės k. v. prilyginamo plano“ valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui pasiūlė pakartotinai teikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui derinti žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2016 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų planų derinimo, tačiau Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ dar kartą atsisakė derinti žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus. Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“ (toliau – ir UAB „Žemaitijos projektai“) 2016 m. rugsėjo 12 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui pateikė derinti parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro duomenų bylą ir sklypo planą. Žemės sklypas yra suformuotas 2009 metais A. R. individualios įmonės parengtu Telšių rajono savivaldybės Luokės seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VI papildymu, kurį Telšių apskrities viršininkas patvirtino 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1035 „Dėl Telšių rajono savivaldybės Luokės seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VI papildymo“ (toliau – ir Projekto VI papildymas). Pastebėtina, kad Projekto VI papildymą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius be pastabų suderino 2009 m. gruodžio 5 d. Projekto VI papildymu žemės sklypas (( - ) buvo suformuotas pagal L. S. 2007 m. kovo 23 d. prašymą suformuoti namų valdos sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. L. S. nuosavybės teise priklauso ( - ) esantys: gyvenamasis namas (unikalus numeris ( - ); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - ); kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus numeris ( - ). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ atsisakė derinti UAB „Žemaitijos projektai“ pateiktus dokumentus. 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. ŽP-3 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio ( - ), parengtą planą“ UAB „Žemaitijos projektai“ kreipėsi į Telšių skyrių ir prašė inicijuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. administracinio sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-647 panaikinimą teismine tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė du administracinius sprendimus Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir Nr. (12.68-Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“, kurie yra vienodo turinio, tik nurodyti skirtingi žemės sklypų projektiniai numeriai ir adresai. Abiejuose atsisakymuose derinti prilyginamuosius planus ( - ) ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą – suformuoto žemės sklypo planą ( - ) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius pateikė kelis vienas kitam prieštaraujančius ir logiškai nepaaiškinamus argumentus. Žemės įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateikta žemėtvarkos projekto sąvoka – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. Iš šios sąvokos turinio galima spręsti, kad žemėtvarkos projektas, kaip žemėtvarkos planavimo dokumentas, rengiamas tik kaimo vietovių žemės naudojimo ir kitų tvarkymo priemonių išdėstymui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Nutarimo 2.2 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) nurodyta, kad Žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams (toliau – ir žemės reformos žemėtvarkos projektai), kuriuose projektuojami žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, numatomi grąžinti natūra, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti patikėjimo teise, parduoti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, rengimu ir įgyvendinimu. Aprašo 18.2 papunktyje nurodyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami, be kitų nurodytų institucijų, su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką (toliau – Metodika). Minėto įsakymo 2 punktu nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, rengiantys Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys rengdami dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant, nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemę, mišką, vandens telkinius. Metodikos 10 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant, be kitos nurodytos medžiagos, Kultūros paveldo registro duomenis apie kultūros paveldo objektus, kultūros paveldo vietoves, jų teritorijas ir apsaugos zonas. Pagal Metodikos 27 punkto nuostatas, projekto autoriui pateikus reikalaujamus dokumentus, teritorinio skyriaus vadovas priima sprendimą dėl žemėtvarkos projekto arba projektui prilyginamo plano rengimo. Sprendimas rengti projektui prilyginamą planą priimamas tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pateikta iki 10 pretendentų prašymų. Ši nuostata reiškia, kad sprendimo priėmimui dėl projektui prilyginamo plano rengimo įtakos turi tik vienas kriterijus – prašymus pateikusių pretendentų skaičius. Jeigu pretendentų yra daugiau kaip 10 – rengiamas žemėtvarkos projektas. Jeigu iki 10 – rengiamas projektui prilyginamas planas. Visi kiti reikalavimai, Metodikoje nustatyti žemėtvarkos projektų rengimui, taikomi ir rengiant projektui prilyginamą planą. Teisės aktai nenumato ir neįpareigoja vienu metu formuoti namų valdos žemės sklypus prie visų gyvenamųjų namų, todėl nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atsisakymo derinti argumentas – „Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų. Kol tai neatlikta, atskirų, žemės sklypų planų bei žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų nederiname“. Projektui prilyginamo plano derinimo procedūra yra detalizuota ir Metodikos 129 punkte, kuriame nurodyta, kad Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretendentų susirinkimo pabaigos, o jei buvo tikslinamas projektui prilyginamas planas ir su jo rengimu susiję kiti dokumentai, tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų patikslinimo, suderina projektui prilyginamą planą ir grąžina jį projekto autoriui, kuris šį projektui prilyginamą planą teikia derinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18 punkte nurodytoms institucijoms, kurios projektui prilyginamą planą suderina arba atsisako derinti šios Metodikos 85 punkte nustatyta tvarka. Kartu su projektui prilyginamu planu šioms institucijoms teikiamas pretendentų susirinkimo protokolas. Pastebėtina, kad visa nurodyta medžiaga, taip pat ir pretendentų susirinkimo protokolas, buvo pateikta derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui. Iš pateiktos derinti medžiagos matyti, kad projektui prilyginamojo plano rengime dalyvavo iš viso tik 10 pretendentų ir šis faktorius buvo teisinis pagrindas rengti ne žemėtvarkos projektą, o jam prilyginamą planą. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnį, saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui, o valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytomis žemės specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje numatyti 9 atvejai, kada valstybinė žemė neprivatizuojama. Vienas iš įstatyme nurodytų atvejų – jeigu žemė yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, numatęs valstybinės žemės privatizavimo draudimo atvejus, numatė vieną išimtį – privatizuojama žemė yra prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Šia nuostata įstatymų leidėjas sudarė sąlygas realizuoti to paties įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą žemės reformos tikslą – įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. LR Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“, kuriuo patvirtintas Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašas. Į šį sąrašą įtraukta ir buvusio Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija, užimanti 76,1 ha. Minėto nutarimo 1.1 papunktyje pažymėta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaimo vietovėse apie buvusių dvarų sodybas suformuojamos žemėnaudos, kurios pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti grąžinamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems šias sodybas. Taigi nutarimas pabrėžia, jog žemės grąžinimą, pardavimą ir naudojimą aplink buvusių dvarų sodybas nustato LR įstatymai. Pareiškėjas nurodė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-864-280/2014, kurioje buvo nagrinėjamas panašus ginčas. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, konservacinės paskirties žemė pagal naudojimo būdus skirstoma į gamtinių rezervatų žemę ir Kultūros paveldo žemės sklypus. Tai saugomiems kultūros paveldo objektams ar vietovėms skirti žemės sklypai, kuriems nustatomos šių sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos. Kaip minėta, suformuotiems žemės sklypams, patenkantiems į Biržuvėnų dvaro teritoriją, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos ir konservacinė žemės paskirtis nėra kliūtis ją privatizuoti kaip namų valdos žemės sklypus.

7Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos papildomame paaiškinime (b. l. 154–161) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-600 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – Nuostatai), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Savininko (valstybės) perduotas ir Nacionalinės žemės tarnybos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui, o Nacionalinė žemės tarnyba šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtiniai) yra, be kitų subjektų: savivaldybių, Turto banko, Valstybės žemės fondo, yra ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį, valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui; Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnį, kuris reglamentuoja žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, žemės savininkai, valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnį, vykdydama valstybinės žemės administravimą Nacionalinė žemės tarnyba: 1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; 2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; 3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; 4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais; 5) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 6) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę; 7) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; 8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus; 9) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės reformos sferoje susiklostančių administracinių teisinių santykių subjektas, turintis pareigas ir teises. Tais atvejais, kai valstybinės žemės administravimo teisinių santykių vienas iš subjektų Kultūros paveldo departamento teritorinis skyrius nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, Nacionalinei žemės tarnybai galiojantys administracinės ir civilinės teisės aktai suteikia teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, siekiant, kad teisę pažeidusiam administracinio teisinio santykio subjektui būtų taikomos prievartos priemonės. Papildomai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011. Pastebėtina, kad pagal Žemės įstatymo 12 straipsnį, bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Pagal Žemės įstatymo 20 straipsnį, bendroji dalinė savivaldybių ir valstybės arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina savivaldybės taryba. Žemės įstatymo 12 ir 20 straipsnių turinio analizė leidžia teigti, kad juose (straipsniuose) numatyti bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai nėra būdingi šios nagrinėjamos bylos situacijai, todėl negali būti taikomi kaip pagrindas problemos sprendimui. Apibendrinant teigtina, kad tretieji asmenys – I. V., gyv. ( - ), ir L. S., gyv. ( - ), nuosavybės teise turinčios gyvenamuosius pastatus (jų dalis), esančius Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktą, turi teisę privatizuoti žemę, esančią prie pastatų. Todėl pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visi atlikti darbai formuojant žemės sklypus jų privatizavimui yra teisėti ir pagrįsti, neprieštaraujantys galiojantiems teisės aktams. Atsakovo veiksmai dėl žemės sklypo projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederinimo yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini.

8Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius atsiliepime (b. l. 90–95) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir teismo prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad svarbus ne tik privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamus tikslus išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, darytina išvada, kad viešasis interesas išsaugoti valstybės saugomas nekilnojamąsias kultūros vertybes nagrinėjamu atveju yra aiškiai apibrėžtas. Telšių skyrius atlieka kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas pagal savo kompetenciją ir informuoja, kad pareiškėjo pateiktame skunde minimi formuojami žemės sklypai, esantys ( - ), patenka į Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 730, senasis kodas G236K) teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-27 nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ patvirtinti nuostatai reglamentuoja dvarų ir palivarkų sodybų, esančių Kultūros vertybių registre, apsaugą. Istoriškai susiformavęs ir išlikęs vientisas dvaro, palivarko sodybos sklypas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais saugomas kaip viena iš kraštovaizdžio, architektūros, meno bei istorijos vertybių. Biržuvėnų dvaro sodybą sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektūros elementais, sujungtais į teritorinį, funkcinį bei architektūrinį vienetą ir toks jis yra saugomas. Biržuvėnų dvaro sodyba 2005-04-29 LR kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma, nustatytas saugojimo tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 paskelbta kultūros paminklu. Konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai (NKPAĮ 11 str. 5 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 28 straipsnio nuostatomis konservacinės paskirties žemei priskiriami valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga. Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į gamtinių rezervatų žemės sklypus ir į kultūros paveldo objektų žemės sklypus. Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai. Konservacinė pagrindinė tikslinė paskirtis žemės sklypams turėtų būti nustatoma, kai visą suformuojamą žemės sklypą sudaro gamtos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų teritorija. Biržuvėnų dvaro sodybai yra parengtas ir 2010-04-19 LR kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Minėtame specialiajame plane pastatai, esantys ( - ), bei teritorija aplink juos yra tausojamojo naudojimo saugojimo režimo zonoje. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti (NKPAĮ 13 str. 4 d.). 1992-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona“) numatytos suformuotų ginčo sklypų dokumentuose negali atstoti konservacinės pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypams. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (ŽĮ 2 str. 16 d.). Telšių skyrius skundžiamuose 2016-09-21 administraciniuose sprendimuose Nr. (12.68.-Te)2Te-647 ir Nr. (12.68.-Te)2Te-648) tinkamai nurodė, kad formuojamiems žemės sklypams Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje turėtų būti konservacinė žemės paskirtis. Tiek ŽĮ 28 straipsnio, tiek NKPAĮ 11 straipsnio nuostatos dera. Telšių skyrius laikydamasis ŽRĮ iš esmės sutinka ir neprieštarauja, kad žemės sklypai būtų formuojami prie gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, tarp jų ir adresu ( - ). Telšių rajono savivaldybės administracija 2016-09-13 raštu Nr. R7-1762 „Dėl Biržuvėnų dvaro sodybos specialiojo plano“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), prašydama pakoreguoti Biržuvėnų dvaro sodybos specialųjį planą. Šio prašymo motyvus nurodė, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet privatūs asmenys, gyvenantys dvaro sodybos teritorijoje, kuri yra vientisa ir nedaloma, siekia įsiteisinti namų valdos sklypus; ši situacija gali trukdyti Telšių rajono savivaldybės planuojamiems vykdyti teritorijos tvarkymo darbams. Telšių rajono savivaldybės administracijai 2016-10-21 Departamentas raštu Nr. (9.36.)2-2395 atsakė, kad teisės aktuose nenumatyta žemės sklypus formuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais (toliau – Specialieji planai). Susipažinę su rašte išdėstytomis aplinkybėmis, prašė pateikti atitinkamus projektinius pasiūlymus su suformuotomis žemės sklypo dalimis prie gyvenamųjų pastatų, kuriuos apsvarstę spręs dėl kultūros ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtinto Biržuvėnų dvaro sodybos Specialiojo plano keitimo tikslingumo. Iš to matyti, kad Telšių rajono savivaldybės planuose yra numatyta kompleksiškai tvarkyti Biržuvėnų dvaro sodybos teritoriją. Vien tik privatūs, o ne bendrosios dalinės savivaldybių ir kitų asmenų nuosavybės, sklypai tam turėtų neigiamų pasekmių (pvz. įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas). Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso apie 12 Biržuvėnų dvaro sodybos pastatų. Turimais duomenimis, Telšių rajono savivaldybė inicijuos Biržuvėnų dvaro sodybos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Todėl žemės sklypų planų, adresu ( - ), Telšių skyriaus nederinimo motyvai skundžiamuose administraciniuose aktuose: „formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų bei priklausinių reikėtų vadovaujantis ŽĮ 20 str. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu, bendrosios nuosavybės teisė ir Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų“ – yra ne kas kita, kaip viešojo intereso gynimas. Telšių skyrius ginčijamame akte įvardijęs: „žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas“ – omenyje turėjo ne žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris rengiamas vadovaujantis ŽRĮ ir apie kurį pareiškėjas dėsto prašyme. Telšių skyrius siūlė UAB „Žemaitijos projektai“ ir VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus palaukti, kol bus parengtas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Tokiu projektu būtų kompleksiškai išspręstas Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijos atidalijimas, padalijimas, sujungimas ar perdalijimas. Tai turėtų reikšmės tolimesniems Biržuvėnų dvaro sodybos, vieno iš reikšmingiausių, gausiai lankomo kompleksinio kultūros paveldo objekto, pritaikymui visuomenės poreikiams bei tvarkymo darbams. Atkreiptinas dėmesys dėl suformuotų dviejų žemės sklypų, adresu ( - ). Kaip jau buvo minėta, ŽRĮ 13 straipsnio 4 dalies nuostatos teigia, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Ši nuostata aiškiai nurodo, kad turėtų būti suformuotas vienas žemės sklypas prie visų namų valdos statinių. Kelias, kuris minimas pareiškėjo prašyme, yra tik įvažiavimas į namų valdos teritoriją ir juo naudojasi bendrasavininkiai. Be to, jeigu būtų rengiamas Projektas, tai pagal Taisyklių 44 punktą prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Todėl Telšių skyrius nesutinka su dviejų žemės sklypų formavimu prie vienos namų valdos.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius atsiliepime (b. l. 133–137) nurodė, kad Valstybės žemės fondas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 37VĮ-976-(14.37.2.) „Dėl Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“, 2016 m. rugpjūčio 2 d. parengė Telšių apskrities Telšių rajono Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. ( - ), Nr. ( - ) planą, prilyginamą žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – Prilyginamasis planas). Prilyginamajame plane numatyti žemės sklypų (projektinis Nr. ( - ), Nr. ( - ) naudojimo apribojimai ir šios žemės naudojimo specialiosios sąlygos, pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – XIX; Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos – XXIX; Nacionaliniai ir regioniniai parkai – XXXIV; Kraštovaizdžio draustiniai – XXXV (toliau – specialiosios sąlygos). Atsižvelgdamas į numatytas specialiąsias sąlygas ir vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, 18.4 papunkčiu, Valstybės žemės fondas 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. S-2460 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų suderinimo“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių (toliau – Kultūros paveldo departamentas) su prašymu suderinti Prilyginamąjį planą. Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68-Te)2Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“ atsisakė derinti Valstybės žemės fondo parengtą Prilyginamąjį planą, motyvuojant nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256, Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija yra neprivatizuotinų teritorijų sąraše, bei pasiūlė pasirinkti kitą žemės sklypų valdymo ar disponavimo teisės formą. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934 „Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas“ pakeitė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 4 punktą, nustatant, kad neprivatizuojama žemė, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, Valstybės žemės fondas pakartotinai 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-2679 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų suderinimo“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su prašymu suderinti Prilyginamąjį planą, tačiau Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugsėjo 21 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ (toliau – administracinis sprendimas) vėl atsisakė suderinti planą. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, I. V. nuosavybės teise priklauso šie pastatai: butas/patalpa-butas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); pastatas-tvartas (unikalus Nr. ( - ), pastatas-daržinė (unikalus Nr. ( - )), pastatas-malkinė (unikalus Nr. ( - ) ir pastatas-sandėlis (unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pastebėtina, kad Prilyginamajame plane suformuoti žemės sklypai (projektinis Nr. ( - ), Nr. ( - )) yra prie I. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei kitų namų valdos statinių. Atkreipė dėmesį, kad Valstybės žemės fondas Prilyginamąjį planą parengė atsižvelgdamas į teisės normų hierarchijos ir chronologinę taisykles. Pažymėtina, kad teisės normų kolizijos tarp skirtingos teisinės galios teisės aktų, sprendžiamos vadovaujantis hierarchijos taisykle, pagal kurią aukštesnės galios teisės aktas (įstatymas) turi pirmenybę prieš žemesnės galios teisės aktą (nutarimą). Tai reiškia, kad Žemės reformos įstatymas yra viršesnis už Nutarimą. Chronologinė taisyklė reikalauja esant teisės normų kolizijai, teisės normas aiškinti ir taikyti sistemiškai, t. y. vėlesnės teisės normos turi pirmenybę prieš ankstesnes teisės normas. Pažymėtina, kad Nutarimas priimtas 1992 m. balandžio 7 d., o Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informavo, kad palaiko Nacionalinės žemės tarnybos prašymą ir prašo jį tenkinti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“ atsiliepime (b. l. 141–143) nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka, jį palaiko ir teismo prašo jį tenkinti, nes atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus veiksmai dėl parengto žemės sklypo, esančio Telšių r. sav. Luokės sen. Biržuvėnų kaime, kadastro duomenų bylos nederinimo yra neteisėti, nepagrįsti ir prieštaraujantys Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio (neprivatizuojama žemė) nuostatoms. Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus veiksmai dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederinimo pažeidžia galiojančius norminius teisės aktus ir asmenų konstitucinę teisę į nuosavybę. Bendrovė „Žemaitijos projektai“ pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui pateikė derinti parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro duomenų bylą, dėl kurios patikrinimo 2016 m. spalio 5 d. pareiškėjo atstovas vyr. specialistas D. M. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 37KAM-93798. Šiame akte nurodė vienintelį trūkumą – žemės sklypo kadastro duomenų byla nesuderinta su institucija, atsakinga už saugomą teritoriją (kultūros vertybių teritorija). Bendrovė „Žemaitijos projektai“ parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro duomenų bylą derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui buvo pateikusi, kaip ir numatyta kadastrinių matavimų duomenų bylų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, per sistemą ŽPDRIS (Žemėtvarkos projektavimo dokumentų registravimo informacinė sistema), tačiau atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016-09-21 sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ atsisakė derinti žemės sklypo planą, kuris buvo derinti pateiktas kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla. Atsisakymo derinti motyvai yra neaiškūs ir nesuprantami. Sprendimo nederinti įžanginėje dalyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius priminė, kas yra Biržuvėnų dvaro sodyba, paaiškino apie konservacinės žemės paskirtį ir nurodė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, pagal kurį dvarų teritorijose galima privatizuoti tik žemę, esančią prie gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Tai reiškia, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui yra žinoma ši įstatymo nuostata, tačiau neaišku kodėl, tai žinodami, atsisakė derinti kadastro duomenų bylą su žemės sklypo planu. Sprendimo baigiamojoje dalyje pasiūlė problemą spręsti bendrosios dalinės savivaldybių ir kitų asmenų nuosavybės teise. Vien Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016-09-21 sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ turinys patį sprendimą daro nelogišku ir neatitinkančiu administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kad to pakaktų jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, nekalbant apie jo prieštaravimą Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatoms. Su L. S. bendrovė „Žemaitijos projektai“ sutartį Nr. ŽP-31 dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo sudariusi dar 2009 m. lapkričio 19 d., tačiau dėl užsakovės laikino išvykimo iš Lietuvos sutartis nebuvo įvykdyta, nors 2009-12-17 buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. 2009 metais dar nebuvo pakeistas ir Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis, nustatantis išimtį dėl dvarų sodybų teritorijų privatizavimo. Kadangi L. S. žemės sklypą prie namų valdos ( - ) būtų pirkusi iš valstybės kaip valstybinį kitos paskirties žemės sklypą, apie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016-09-21 sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ 2016-10-10 raštu Nr. ŽP-3 informavo valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių. Prašo pareiškėjo prašymą tenkinti.

11Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas tenkintinas.

12Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengėjas (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 3 dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-600, 1, 6.1, 6.2, 6.3, 6.6, 7.7, 7.9, 7.27 punktai) ginčija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ) kadastro duomenų bylą, parengtą uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“, ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“, kuriuo atsisakyta suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ); bei projektinis Nr. ( - ) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. parengtus Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų (projektiniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), adresas – ( - ) planus ir žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ) kadastro duomenų bylą, parengtą 2016 m. rugpjūčio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“.

13Bylos medžiaga nustatyta, jog L. S. 2007 m. kovo 23 d. pateikė prašymą suformuoti namų valdos sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. L. S. nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys ( - ): gyvenamasis namas (unikalus numeris ( - ); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - ); kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus numeris ( - ) (b. l. 66–67). Žemės sklypas L. S. suformuotas Telšių apskrities viršininko 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1035 „Dėl Telšių rajono savivaldybės Luokės seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VI papildymo patvirtinimo“ (b. l. 70–82). Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui patikrinti žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), esančio ( - ) kadastro duomenų bylą (b. l. 58). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 2016 m. spalio 5 d. raštu Nr. 37SD-3168-(14.37.104.) informavo UAB „Žemaitijos projektai“, kad pateiktose žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ) kadastrinių matavimų bylose patikrinimo metu nustatyti trūkumai (žemės sklypas nesuderintas su institucija, kuri atsakinga už saugomą teritoriją) (b. l. 54–55). UAB „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 12 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui pateikė prašymą suderinti parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro duomenų bylą ir sklypo planą (b. l. 53). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ atsisakė suderinti žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ) kadastro duomenų bylą, parengtą uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ (b. l. 56–57).

14Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. I. V. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui pateikė prašymą suformuoti namų valdos 0,40 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų (b. l. 10). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 19–21) I. V. nuosavybės teise priklauso: butas (unikalus numeris ( - )), esantis gyvenamajame name (unikalus numeris ( - ), ( - ); pastatas-tvartas (unikalus numeris ( - ); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-sandėlis (unikalus numeris ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 37VĮ-976-(14.37.2.) „Dėl Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ nuspręsta rengti Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus parduoti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti valstybinius žemės sklypus Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovėje, sąrašas (b. l. 27–28, 33, 34). I. V. buvo suprojektuoti du žemės sklypai (b. l. 40, 42, 44), kadangi I. V. priklausančius ūkinius pastatus skiria kelias. 2016 m. rugpjūčio 18 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, parengęs Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, pateikė minėtus planus derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui, tačiau Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68-Te)2Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“ informavo apie tai, kad žemės sklypų planai nederinami (b. l. 46). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 37SD-2907-(14.37.7.) „Dėl nederinamo Luokės k. v. prilyginamo plano“ valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui pasiūlė pakartotinai teikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui derinti žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus (b. l. 47). Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius pakartotinai su 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymu Nr. S-2679 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių su prašymu suderinti Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (b. l. 48). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ dar kartą atsisakė suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis ( - ), adresas – ( - ); bei projektinis Nr. ( - ) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (b. l. 50–51).

15Iš ginčijamų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ turinio matyti, jog atsakovas žemės sklypo plano projekto ir kadastro duomenų bylos nederina dėl teritorijos statuso, t. y. planuojama teritorija patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, žemės sklypams turi būti nustatyta konservacinė paskirtis. Skundžiamuose sprendimuose taip pat nurodyta, kad formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų bei priklausinių reikėtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 20 straipsniu „Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu „Bendrosios nuosavybės teisė“. Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų. Kol tai neatlikta, atskirų žemės sklypų planai bei žemėtvarkos projektui prilyginamieji planai nederinami.

16Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjui ginčijant Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimus Nr. (12.68.-Te)2Te-647 ir Nr. (12.68.-Te)2Te-648, kurie laikytini administraciniais aktais, šie sprendimai visų pirma turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina individualiam administraciniam aktui keliamą motyvuotumo reikalavimą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

17Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ patvirtino neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą ir neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą. Į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijos sąrašą įtraukta Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija, esanti Telšių r., Luokės sen., Biržuvėnų k., 76,1 ha. Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 730, senasis kodas G236K) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma, nustatytas saugojimo tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. Biržuvėnų dvaro sodyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 155 paskelbta kultūros paminklu. L. S. projektuojamas žemės sklypas (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - )) ir I. V. projektuojami žemės sklypai (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ); bei projektinis Nr. ( - ) patenka į Biržuvėnų dvaro sodybos teritoriją, tai yra šie žemės sklypai yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijoje.

18Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ ir įtvirtina neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų ir jų teritorijų sąrašus, tačiau žemės grąžinimo, pardavimo, nuomos klausimais nukreipia į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutarimo negalima laikyti besąlygiškai draudžiančiu privatizuoti žemę aplink buvusių dvarų sodybas, kadangi įstatymas, į kurį nutarimas nukreipia, yra aukštesnės galios teisės aktas.

19Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose įtvirtintas draudimas privatizuoti valstybinę žemę, esančią miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą). Viena vertus, tokio draudimo tikslas – užtikrinti veiksmingą kultūros paveldo objektų apsaugą šiose teritorijose; kita vertus, įstatymo nuostata nustato bendrosios taisyklės išimtį – valstybinė žemė, esanti tokiose miestų teritorijose, gali būti privatizuojama, jeigu ji yra prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. <...> Tam, kad būtų galima pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtimi privatizuoti žemės sklypą, <...> žemės sklype turi egzistuoti privatus gyvenamasis namas ir kiti namų valdos statiniai. Tokių statinių buvimas yra būtina sąlyga žemės sklypui, esančiam neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, įsigyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011). Kaip minėta, L. S. nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys ( - ): gyvenamasis namas (unikalus numeris ( - )); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - )); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - )); kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus numeris ( - ) (b. l. 66–67). I. V. nuosavybės teise priklauso: butas (unikalus numeris ( - ), esantis gyvenamajame name (unikalus numeris ( - ), ( - )); pastatas-tvartas (unikalus numeris ( - )); pastatas-daržinė (unikalus numeris ( - ); pastatas-malkinė (unikalus numeris ( - )); pastatas-sandėlis (unikalus numeris ( - ) (b. l. 19–21). Taigi, L. S. ir I. V. turi teisę privatizuoti žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Teismas pažymi, kad atsakovas skundžiamame 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ nenurodė aplinkybės, jog negalima formuoti I. V. dviejų žemės sklypų prie vienos namų valdos, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakys, kadangi visi argumentai, motyvai turi būti nurodyti viešojo administravimo subjekto priimtame sprendime.

20Teismas pažymi, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė. Norint tokius objektus perleisti privačion nuosavybėn yra būtina nustatyti objekto apsaugos ir naudojimo režimą (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 12 dalis) ir sudaryti su žemės savininkais šių objektų apsaugos sutartis. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis). Už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 11 dalis). Toks reikalavimas yra būtinas siekiant išsaugoti vertybes, kurios yra privačiuose žemės sklypuose. Taip pat būtina, kad visuomenei šie objektai būtų atviri. Todėl Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 12 dalis numato, kad žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.

21Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teisinis reglamentavimas nustatytas taip pat ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Minėta, jog ginčo teritorija yra Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 730, senasis kodas G236K), kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma, nustatytas saugojimo tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos, susijusios su apribojimais viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto bei viešajai pagarbai saugomo objekto naudojimui. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti byloje aktualūs nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslai, o 19 ir 20 straipsniuose vadovaujantis šiais tikslais įtvirtintas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse detalizuoti draudžiami atlikti veiksmai viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje, o 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Ginčijamuose sprendimuose atsakovas nedetalizuoja, kokia apimtimi šios teisės normos taikytinos projektuojamų sklypų atžvilgiu, kokių konkrečiai veiksmų negalima atlikti rengiant žemės sklypų planus, kaip planų suderinimas darytų įtaką nustatytiems draudimams. Iš ginčijamų aktų turinio matyti, jog Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės sklypų (projektiniai Nr. ( - ), Nr. ( - )) planai ir žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ) kadastro duomenų byla nederinama, be kita ko, dėl teritorijos statuso ir dėl to, jog planuojamas sklypas yra kitos, o ne konservacinės paskirties. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius sprendžia klausimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, tačiau atsakovas nesiaiškina, ar visiems projektuojamiems žemės sklypams ar tik jų dalims turėtų būti nustatyta konservacinė paskirtis, ar tokios paskirties nustatymas pasidarytų neįmanomas suderinus teritorijų planavimo dokumentą ir kadastro duomenų bylą, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugoma objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai. Be to, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė kultūros paveldo objektams konservacinę (saugojimo) paskirtį nustatyti ne kaip pagrindinę, o kaip papildomą, tačiau nurodytų galimybių atsakovas ginčijamuose sprendimuose neanalizuoja, o tik apsiriboja nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, konservacinės paskirties žemę sudaro žemė, valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

22Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Biržuvėnų dvaro sodybai yra parengtas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, o minėtame specialiajame plane pastatai, esantys ( - ), bei teritorija aplink juos yra tausojamojo naudojimo saugojimo režimo zonoje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis), tačiau ginčijamuose sprendimuose atsakovas nenurodė, kad Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės sklypų (projektiniai Nr. ( - ), Nr. ( - ) planai ir žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ) kadastro duomenų bylos suderinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtintam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-233, tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Biržuvėnų dvaro sodybos ir jos teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą; planavimo uždaviniai: 1. nustatyti (patikslinti) Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas 730) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; 2. nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas 730) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą (b. l. 102). Kaip matyti iš Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (b. l. 109–128), Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija suskirstyta į šešias funkcines zonas, pvz., ūkinei, gamybinei ir gyvenamajai funkcinėms zonoms, tikslu optimaliai suderinti vietos gyventojų poreikius ir paminklo apsaugai keliamus reikalavimus, nustatytas tausojamojo naudojimo režimas. Minėtu specialiuoju planu ūkinei, gamybinei ir gyvenamajai funkcinėms zonoms nustatyti reikalavimai saugomiems pastatams, teritorijos tvarkymui, kitiems statiniams ir žemės darbams. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtintame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane taip pat nurodyta, kad šiuo metu Biržuvėnų dvaro sodyba priklauso įvairiems asmenims įvairiomis nuosavybės formomis, ši situacija sudėtinga vertybės apsaugai, jos tvarkymui, tačiau gali būti valdoma valstybinių ir vietos institucijų (tarp jų ir paveldotvarkos) nuoseklaus darbo su visuomene dėka.

23Atsakovas taip pat ginčijamuose aktuose nurodydamas, jog Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų, o kol tai neatlikta, atskirų žemės sklypų planai bei žemėtvarkos projektui prilyginamieji planai nederinami, to nepagrindė teisės normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

24Atsakovas atsiliepime patikslino, kad jis ginčijamuose aktuose įvardijęs „žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas“ omenyje turėjo ne žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris rengiamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, tačiau siūlė UAB „Žemaitijos projektai“ ir VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui palaukti, kol bus parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų. Teismas pakartotinai pažymi, kad visi argumentai, motyvai turi būti nurodyti viešojo administravimo subjekto priimtame sprendime, nes sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Vis dėlto papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ 1.1 papunktyje nurodyta – įgyvendinti nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos metu šiuos buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų, esančių Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų bei naujai nustatomų istorijos ir kultūros paminklų, išsaugojimo principus: rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaimo vietovėse apie buvusių dvarų sodybas suformuojamos žemėnaudos, kurios pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti grąžinamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems šias sodybas. Be to, Žemės įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad žemėtvarkos projektas – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas. Pastarojo nutarimo 2.2 punkte nurodyta, kad žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams, kuriuose projektuojami žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, numatomi grąžinti natūra, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti patikėjimo teise, parduoti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, rengimu ir įgyvendinimu. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 27.3 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimą dėl žemėtvarkos projekto arba projektui prilyginamo plano rengimo. Sprendimas rengti projektui prilyginamą planą priimamas tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pateikta iki 10 pretendentų prašymų. Iš esmės ta pati nuostata įtvirtinta ir Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Taigi, sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad tai reiškia, jog sprendimo priėmimui dėl projektui prilyginamo plano rengimo įtakos turi tik vienas kriterijus – prašymus pateikusių pretendentų skaičius. Jeigu pretendentų yra daugiau kaip 10 – rengiamas žemėtvarkos projektas. Jeigu iki 10 – rengiamas projektui prilyginamas planas. Bylos medžiaga nustatyta, kad asmenų, pateikusių prašymus parduoti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti valstybinius žemės sklypus Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovėje, buvo 10 (b. l. 33–34). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje žemėnaudos gali būti grąžinamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems šias sodybas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Be to, sutiktina ir su atsakovo atsiliepime nurodyta nuomone, kad Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje formuoti žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių galima ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, kurių 2.3 ir 2.4 punktai numato, kad projektas rengiamas kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

25Be to, atsakovas, skundžiamuose sprendimuose nurodydamas formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų bei priklausinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 20 straipsniu „Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu „Bendrosios nuosavybės teisė“, visiškai to nepagrindžia faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, t. y. iš skundžiamų sprendimų neaišku, kodėl reikėtų susiklosčiusioje situacijoje vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 20 straipsniu „Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu „Bendrosios nuosavybės teisė“. Kaip minėta, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 12 dalis).

26Atsakovas, nederindamas sklypų projektų, iš esmės imasi prevencinių veiksmų siekdamas apsaugoti kultūros paveldo objektą, tačiau skundžiamuose sprendimuose nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų žemės sklypų projektų suderinimas. Viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, sprendžia klausimą dėl viešojo intereso. Dėl viešojo intereso, būtent su juo siejamų vertybių apsaugos, gali būti ribojamos asmenų konstitucinės teisės – nuosavybės neliečiamumas ar ūkinės veiklos laisvė. Ginčijami sprendimai, kuriais atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, skirtą tam tikrų vertybių saugojimui, yra kartu susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S. ir I. V. teise į privačią nuosavybę ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nors Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Pabrėžtina, kad privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, 27 punktas; EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, 49-50 punktas). Nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai.

27Atsisakymas derinti žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ) kadastro duomenų bylą, parengtą uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“, ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ); bei projektinis Nr. ( - ) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, bei ginčijamame sprendime išdėstyti nekonkretūs ribojimai tiesiogiai įtakoja ir trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S. ir I. V. nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us) įgyvendinimo bei teisių, susijusių su teritorijų planavimu, apimtį. Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, skirtą tam tikrų vertybių saugojimui, yra susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S. ir I. V. privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nekonkretizavus apribojimų ir jų nepagrindus negali būti pripažįstama, jog jie nustatyti teisėtai ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą motyvuoti taikomas poveikio priemones.

28Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

29Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

30Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu yra ydingas, todėl naikintinas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius įpareigotinas išspręsti UAB „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymą ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymą Nr. S-2679 iš naujo, kadangi teismas negali už viešojo administravimo instituciją nuspręsti, kaip atlikti konkrečius veiksmus (šiuo atveju – kaip išnagrinėti prašymus), todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų (projektiniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), adresas – ( - ) planus ir žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - ) kadastro duomenų bylą, parengtą 2016 m. rugpjūčio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“, atmestinas kaip nepagrįstas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu,

Nutarė

32Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

33Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“.

34Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių įpareigoti išspręsti uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymą ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymą Nr. S-2679 iš naujo.

35Likusią prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

36Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 5. Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondo... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos... 11. Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 13. Bylos medžiaga nustatyta, jog L. S. 2007 m. kovo 23 d.... 14. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. 15. Iš ginčijamų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 16. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius yra... 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256... 18. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr.... 19. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte... 20. Teismas pažymi, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir jų... 21. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teisinis reglamentavimas... 22. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Biržuvėnų dvaro sodybai yra parengtas ir... 23. Atsakovas taip pat ginčijamuose aktuose nurodydamas, jog Biržuvėnų dvaro... 24. Atsakovas atsiliepime patikslino, kad jis ginčijamuose aktuose įvardijęs... 25. Be to, atsakovas, skundžiamuose sprendimuose nurodydamas formuoti žemės... 26. Atsakovas, nederindamas sklypų projektų, iš esmės imasi prevencinių... 27. Atsisakymas derinti žemės sklypo (projektinis Nr. ( - ), adresas – ( - )... 28. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje... 29. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti... 30. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 32. Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 33. Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių... 34. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių... 35. Likusią prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 36. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...