Byla 2-25-297/2013
Dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo, žalos atlyginimo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei O. G., ieškovams D. P., V. P., ieškovų atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovams R. G., E. G., atsakovų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui R. V., trečiojo asmens Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei D. P. ir V. P. ieškinius atsakovams R. G., E. G., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Druskininkų savivaldybės administracija, Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo, žalos atlyginimo ir

Nustatė

22009-09-29 teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-1456-418/2009 pagal ieškovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui R. G. dėl savavališkai pastatyto priblokuoto prie gyvenamojo namo garažo nugriovimo (t. 1, b. l. 1-5). Nuo 2010-01-01 statybos valstybinės priežiūros funkcijas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija), kuri, perėmusi ieškovo procesines teises, pateikė teismui patikslintą ieškinį ir remdamasi Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. 2 p. prašė teismo įpareigoti atsakovą statytoją R. G. per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius-nugriauti savavališkai pastatytą priblokuotą prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį - garažą, esantį ( - ), o jei šio įpareigojimo statytojas R. G. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą garažą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo (t. 1, b. l. 105-110). Inspekcija patikslintame ieškinyje nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Druskininkų vyriausiasis inspektorius G. Č., atlikdamas statybos valstybinę priežiūrą, 2008-12-10 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 05/08-ST13-(9.15.), kuriuo nustatė, kad statytojas R. G. savavališkai stato garažą, kuris yra priblokuotas prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), statinio dydis yra 2,95 x ~ 5,40 m, užstatymo plotas - 15 - 16 kv. m. Pagal statybos rūšis statinys priskirtinas naujo statinio statybai, pagal statinių kategoriją - neypatingų statinių kategorijai. Statybų darbai vykdomi ūkio būdu. Garažas pastatytas maždaug 0,1 - 0,2 m nuo gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), ribos. Atsakovui R. G. 2004-11-23 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 162/04 gyvenamojo namo su priblokuotu garažu statybai, tačiau šis statybos leidimas panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-997-02/2007. Vykdant minėtą teismo sprendimą, Druskininkų savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007-08-08 sprendimu rekomendavo neišduoti statybos leidimo R. G. gyvenamojo namo su priblokuotu garažu statybų užbaigimui. Šio sprendimo teisėtumą pagal atsakovo R. G. skundą patikrino Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2007-12-17 sprendimu R. G. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-30 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-17 sprendimą. Savavališkos statybos fakto nustatymo metu (2008-12-10) statytojas R. G. turėjo galiojantį, 2008-11-14 išduotą leidimą Nr. 187/08, suteikiantį teisę statyti gyvenamąjį namą su rūsiu, bet nei šiame leidime, nei statinio projekto aiškinamajame rašte nebuvo duomenų apie leidžiamą statyti priblokuotą garažą. Supaprastintas projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais dėl garažo statybos nepateiktas, kadangi kaimyninio sklypo, esančio ( - ), savininkai D. P. ir V. P. nesutiko duoti rašytinį sutikimą, leidžiantį sumažinti minimalų priešgaisrinį atstumą nuo garažo iki jų sklypo ribos. Ieškovo teigimu atsakovas R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 ir 3 punktus, kur nustatyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą <...>, statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktus, kur reglamentuota, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, 23 str., kur nurodyta, kad naujo statinio statybos darbams atlikti reikalingas suderintas projektas bei statybos leidimas, taip pat pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčio, 2 p., 9 priedo 4 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio nustatytas mažiausias atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, šis atstumas gali būti sumažinamas, jeigu yra gautas gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas (8 priedo 1.1 p.p.); bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, nustatyti Reglamento 1 priede; jei nėra galimybės išlaikyti šių atstumų, jie gali būti sumažinti gavus Aplinkos ministerijos pritarimą, numatant projekte atitinkamas kompensacines priemones (priešgaisrinės sienos, ekranai ir pan.) (8 priedo 2 p.), minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose (9 priedo 4 p.). Taip pat ieškovo nuomone pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede 1 lentelėje (pastaboje) nurodyti reikalavimai, t. y. minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti: 2 metrai - statytojo sklypo vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėje. Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Visais paminėtais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. 2008-12-10 nustačius savavališkos statybos faktą, tą pačią dieną statybos valstybinės priežiūros inspektorius surašė statybos sustabdymo aktą Nr. 05/08-ST11-(9.3.), kuriuo pareikalavo tuoj pat sustabdyti bet kokius garažo statybos darbus, šis aktas kartu su savavališkos statybos aktu buvo išsiųsti atsakovui. Alytaus apskrities viršininkas 2009-01-09 įsakymu Nr. ST-15-(1.4) pareikalavo, kad atsakovas R. G. per keturis mėnesius nuo įsakymo gavimo dienos nugriautų savavališkai pastatytą garažą. 2009-09-30 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad garažas nenugriautas. Inspekcija 2010-03-03 pakartotinai išsiuntė atsakovui R. G. savavališkos statybos nustatymo ir jos sustabdymo aktus, taip pat apskrities viršininko 2009-01-09 įsakymą dėl garažo nugriovimo, šie dokumentai atsakovui įteikti 2010-03-05, bet atsakovas garažo nenugriovė, todėl Inspekcija kreipėsi į teismą.

32011-05-16 teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-580-418/2011 pagal ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atsakovui R. G. dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo, žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 63-64). Įtraukus į bylos procesą bendraatsakovę E. G., ieškovai D. ir V. P. patikslintu ieškiniu, remdamiesi Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 2 d., 3 d. 2 p., prašė teismo įpareigoti atsakovus R. G. ir E. G. per vieno mėnesio laikotarpį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius-nugriauti savavališkai ant ribos tarp sklypų ( - ) ir ( - ) pastatytą priestatą, priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai neturtinę žalą, kurią jie patiria negaudami Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimo supaprastintam ieškovų planuojamo statyti namų ūkio pastato projektui ir negalėdami pagal šį projektą vykdyti savo sklype statybos darbų - po 10 Lt dydžio kompensaciją už kiekvieną dieną nuo 2010-09-21 iki savavališkos statybos padarinių likvidavimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 160-163). Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovai nurodė, kad 2010-09-15 raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, prašydami pritarti ieškovų planuojamo statyti namų ūkio pastato ( - ), supaprastintam projektui. Druskininkų savivaldybės administracija 2010-09-21 raštu pranešė, kad atsisako pritarti supaprastintam statinio projektui, nes neišlaikyti mažiausi leistini priešgaisriniai atstumai tarp suprojektuoto namų ūkio pastato ir kaimyniniame sklype ( - ) esančio gyv. namo priestato, t. y. savavališkai ant sklypų ribos pastatyto garažo. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovai atliko priestato statybą be ieškovų kaip kaimyninio sklypo savininkų sutikimo. Statybos techninio reglamento normos, nustatančios privalomus atstumus iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvios, todėl atsakovai privalėjo laikytis nustatytų reikalavimų, bet jie ignoravo teisės normas ir ieškovų teises, priestatas pastatytas ne tik kad nežymiai pažeidžiant 3 metrų atstumą iki ieškovų žemės sklypo ribos, bet tiesiog ant sklypų ribos. Priestato savavališka statyba atlikta ne tik negavus ieškovų kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo, bet ir pažeidžiant minimalų privalomąjį priešgaisrinį atstumą iki ieškovų sklype esančio, pripažinto tinkamu naudoti ir įregistruoto nekilnojamojo turto registre ieškovų ūkio pastato. Atsakovai ignoravo STR reikalavimus, nustatančius minimalius priešgaisrinius atstumus tarp pastatų, o tuo pačiu jie ignoravo ieškovų kaip kaimyniniame sklype esančio namų ūkio pastato savininkų saugumo garantijas. Dėl atsakovų atliktos savavališkos statybos ieškovai negali naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį, t. y. negali jame statyti ūkio pastato, nes tam negauna Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimo ūkio pastato supaprastintam projektui, tuo būdu atsakovai, įvykdę savavališką statybą, pažeidė ieškovų kaip kaimyninio sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus. Dėl atsakovų atliktos ir nelikviduotos savavališkos statybos ieškovai nurodė patyrę neturtinę žalą. Planuojamas statyti namų ūkio pastatas, kurio projektui buvo nepritarta dėl nelikviduotos savavališkos statybos, ieškovams reikalingas kad išspręsti malkų laikymo problemą. Ieškovų name įrengtai šildymo sistemai būtina sausa, išdžiovinta mediena. Ieškovai malkas pasiruošia patys, bet joms išdžiovinti reikalinga patalpa (malkinė). Negaudami savivaldybės pritarimo ūkio pastato (malkinės) projektui, ieškovai priversti nuomotis patalpas. Dėl tokios situacijos jie patiria didelius nepatogumus ir nuolatinę psichologinę įtampą, nes tenka važiuoti parsivežti malkų iš kaimų, ieškovams tenka pastovai nerimauti, kad dėl gausaus sniego ir pan. jiems bus neįmanoma savo automobiliu privažiuoti prie malkų. Be to, tokia padėtis, kai ieškovai yra priklausomi nuo atsakovų valios – jų noro ar nenoro vykdyti Alytaus apskrities viršininko įsakymą dėl savavališkos statybos likvidavimo, nepagrįstai žemina ieškovus, verčia juos jaustis nelygiateisiais, savaip diskriminuojamais, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami apginti jų teises ir interesus.

4Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi civilinė byla pagal Inspekcijos ieškinį atsakovui R. G. dėl savavališkai pastatyto priblokuoto prie gyvenamojo namo garažo nugriovimo ir civilinė byla pagal ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atsakovams R. G., E. G. dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo, žalos atlyginimo sujungtos į vieną bylą (t. 2, b. l. 129-130).

5Atsakovas R. G. su pareikštais ieškiniais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Atsiliepime į Inspekcijos ieškinį nurodė, kad jam nebuvo įteikti statybos valstybinės priežiūros inspektoriaus 2008-12-10 surašyti savavališkos statybos ir jos sustabdymo aktai, taip pat jis negavo Alytaus apskrities viršininko 2009-01-09 įsakymo dėl įpareigojimo nugriauti prie gyvenamojo namo priblokuotą garažą, su šiais aktais atsakovas susipažino tik gavęs Inspekcijos ieškinio kopiją. Atsakovas pažymėjo, kad garažo statybos darbus jis pradėjo turėdamas statybos leidimą ir gretimo žemės sklypo savininkų V. sutikimą garažo statybai prie žemės sklypų ribos, ir tik vėliau, kai pasibaigė statybos leidimo galiojimo terminas ir kilo nesutarimai su ieškovais D. ir V. P., savivaldybė atsisakė išduoti leidimą garažo statybai užbaigti. Garažo nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė, ginčas turi būti sprendžiamas laikantis šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Inspekcijos ieškinyje nenurodyta, kuo yra esmingai pažeidžiami suinteresuotų asmenų interesai ar viešasis interesas (t. 1, b. l. 52-53). Atsiliepime į ieškovų D. ir V. P. ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo reikalavimus statinių priežiūrą vykdo viešojo administravimo subjektai, gi ieškovai nėra viešojo administravimo subjektai ir neturi teisės vykdyti statinių naudojimo priežiūros, todėl jie neturi teisės kelti reikalavimų, susijusių su statinių priežiūra, jų eksploatavimu, vertinti statinių statybos teisėtumą. Ieškovų reikalavimas dėl žalos priteisimo yra niekuo nepagrįstas, patys ieškovai nurodė, kad žalą jie patiria dėl to, kad negauna pritarimo iš Druskininkų savivaldybės administracijos, todėl neaišku kodėl reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas atsakovams (t. 2, b. l.73-74).

6Atsakovė E. G., kuriai tinkamai įteiktos ieškinių kopijos (t. 1, b. l. 153), per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinius nepateikė.

7Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į Inspekcijos ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašė teismo įpareigoti atsakovą R. G. per teismo nustatytą terminą likviduoti savavališkos statybos padarinius-nugriauti savavališkai pastatytą garažą ( - ) (t. 1, b. l. 46). Atsiliepimo į ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį Druskininkų savivaldybės administracija teismui nepateikė.

8Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į Inspekcijos ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes atsakovo R. G. garažas ( - ), pastatytas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo 4 p. nuostatas, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. R. G. garažą pastatė neišlaikęs minimalaus privalomo atstumo ir neturėdamas kaimyninio sklypo savininkų D. P. ir V. P. sutikimo (t. 1, b. l. 118). Atsiliepimo į ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį trečiasis asmuo teismui nepateikė.

9Atsakovai R. G. ir E. G. pateikė teismui priešieškinį ieškovams D. P. ir V. P., prašydami teismo pripažinti jiems teisę atlikti garažo, priblokuoto prie gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybą be ieškovų D. ir V. P. sutikimo. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovai yra gretimo žemės sklypo ir jame esančios namų valdos savininkai, jie priešiškai nusiteikę atsakovų atžvilgiu ir be kokių nors rimtų priežasčių atsisako duoti sutikimą, kad atsakovai galėtų įteisinti prie gyv. namo priblokuoto garažo statybą. Atsakovų teigimu garažas buvo pradėtas statyti turint galiojantį statybos leidimą, jo pamatai padaryti dar 1992 m., tam sutikimą buvo davę ankstesni gretimo sklypo savininkai. Kai ieškovai 1995 m. įsigijo žemės sklypą ( - ), jie matė, kad prie šio žemės sklypo ribos yra atsakovų garažo pamatai, bet su tuo sutiko ir pretenzijų atsakovams neturėjo, tik vėliau, kai ant minėtų pamatų atsakovas R. G. pastatė garažą, ieškovai pradėjo rašyti skundus. Ieškovų pretenzijos ir reikalavimai nugriauti garažą yra nepagrįsti, garažo statyba ieškovams nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes atstumas nuo garažo iki sklypų ribos nebuvo keičiamas, liko toks pat. Vien dėl to, kad ieškovai neduoda sutikimo, atsakovai negali įsiteisinti garažo, kuriuo jau daug metų naudojasi ir jį statė turėdami statybos leidimą. Ieškovų argumentai, kad jie negali duoti sutikimo, nes yra pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai, atsakovų teigimu yra nepagrįsti, nes esamas garažas neturi esminės reikšmės gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto nustatymui ir jo griovimas nekeistų maksimalaus leistino gaisrinio skyriaus ploto, tai nustatė architektė G. S., kuri atsakovų iniciatyva 2012-12-06 atliko gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto paskaičiavimus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovai, remdamiesi CK 1.138 str., 4.98 str., prašė teismo apginti jų pažeistas teises, pripažįstant jiems teisę atlikti garažo statybą be ieškovų sutikimo (t. 5, b. l. 1-3).

10Ieškovai D. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovų reikalavimu. Pažymėjo, kad atsakovų garažas pastatytas ant sklypų ribos be ieškovų rašytinio sutikimo, pažeidžiant privalomą mažiausią priešgaisrinį atstumą iki ieškovų ūkio pastato su šiltnamiu, kuris yra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat iki ieškovų ūkio pastato, kurio statybai ieškovai yra gavę statybą leidžiantį dokumentą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-17 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-30 nutartimi konstatuota, kad atsakovas R. G. garažo statybą vykdė pažeidžiant tuo metu galiojusių statybos techninių reglamentų nuostatas, nes neišlaikyti gaisrinės saugos reikalavimai (pažeisti priešgaisriniai atstumai tarp pastatų) ir pažeisti gretimo sklypo savininkų, t. y. ieškovų, pagrįsti interesai, kadangi garažo statybai reikia gauti ne buvusių, o esamų žemės sklypo ( - ), savininkų, t. y. ieškovų V. P. ir D. P. rašytinį sutikimą. Tai, kad nėra objektyvios galimybės atsakovams įteisinti savavališkai pastatytą garažą, konstatavo Kauno apygardos teismas 2012-07-16 priimtoje nutartyje. Šia nutartimi buvo panaikinta Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartis, kuria ieškovų ir Inspekcijos ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais, suteikiant atsakovams galimybę kreiptis dėl garažo statybos įteisinimo. Kauno apygardos teismas 2012-07-16 nutartyje pažymėjo, kad atsakovas R. G. pradėjo garažo statybą pažeisdamas imperatyvius STR reikalavimus, reglamentuojančius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, ieškovai D. P. ir V. P. nesutinka duoti atsakovui sutikimą vykdyti statybos darbus, todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka negalima, kadangi nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo atsakovas R. G. neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovai, pateikdami priešieškinį, siekia, kad būtų dar kartą įvertintos tos pačios aplinkybės, kurios jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kad būtų legalizuota atsakovų garažo savavališka statyba, turi būti dvi sąlygos: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Atsakovai nepateikė duomenų, kad yra pašalinti gaisrinės saugos reikalavimų neatitikimai, kai garažas pastatytas ant sklypų ribos, ir be to, atsakovų priešieškinio tenkinimas pažeistų ieškovų subjektines teises reikalauti, kad statant garažą būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų atstumų. Atsakovų priešieškinio tenkinimas prieštarautų LR statybos įstatymo nuostatoms, nes pagal šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. gretimų sklypų savininkų rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, taigi, atsakovai, priešieškiniu prašydami pripažinti jiems teisę atlikti garažo statybą ant sklypų ribos be ieškovų rašytinio sutikimo, prašo teismą pripažinti jiems teisę vykdyti statybą be privalomojo statybą leidžiančio dokumento, kas prieštarauja Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nuostatoms, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama (t. 5, b. l. 48-56).

11Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovų R. G. ir E. G. priešieškinį, kuriame nurodė, kad pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ atsakovų garažas laikytinas nesudėtingu I grupės statiniu, jam pagal statybą leidžiančius dokumentus neprivaloma rengti statinio projektą, nes neprivalomi rašytiniai pritarimai, taigi, trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas nereikalingas. Tačiau šiuo atveju, kai statinys yra pastatytas arčiau nei 3 m atstumu nuo ieškovų Dalios ir V. P. sklypo ribos, pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas privaloma gauti ieškovų rašytinį sutikimą (t. 5, b. l. 104-106).

12Teismo posėdžio metu ieškovo Inspekcijos atstovė prašė tenkinti Inspekcijos ieškinį jame nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovas R. G. vykdė garažo statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl tokia statyba laikytina savavališka. Pagal Statybos įstatymo 24 str. nuostatas savavališkos statybos padariniai šalinami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Pagal statybos techninio reglamento STR „Nesudėtingi statiniai“ 1-o priedo pirmą lentelę garažas priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių kategorijos, tokiam statiniui nereikalingas statinio projektas ir rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas, tačiau pagal šio STR 11 priedo 4 p. statant statinius arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos reikalingas rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas, šiuo atveju – ieškovų D. ir V. P. sutikimas, toks sutikimas pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Tam, kad atsakovai galėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius, jie privalo turėti ieškovų, gretimo žemės sklypo savininkų, rašytinį sutikimą, tačiau pastarieji nesutinka duoti tokį sutikimą, taigi, pašalinti savavališkos statybos padarinius nenugriovus statinio nėra galimybės.

13Ieškovai D. P. ir V. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jų reikalavimus ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovų garažo statyba prie pat ieškovų žemės sklypo ribos pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę į jų žemės sklypą, be to, kadangi tarp pastatų neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, kyla grėsmė saugiai naudotis ieškovų sklype pastatytu ūkiniu pastatu. Tik 2013 m. sausio mėn. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė ieškovams rašytinį pritarimą statyti ūkio pastatą sklype ( - ). Ieškovai jau nuo 2010 m. siekė įgyvendinti statytojo teises, tačiau dėl atsakovų savavališkai pastatyto garažo Druskininkų savivaldybė anksčiau nepritarė ūkio pastato statybai, dėl to ieškovams teko bylinėtis, gaišti laiką, be to, jiems kilo papildomi rūpesčiai dėl malkų sandėliavimo, visa tai kėlė daug nepatogumų, ieškovai nuolat jautė įtampą, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl ieškovai palaikė savo reikalavimą priteisti iš atsakovų neturtinę žalą.

14Atsakovai R. G. ir E. G. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jų priešieškinį, o ieškinius atmesti. Atsakovas R. G. paaiškino, kad savo gyvenamojo namo statybą pradėjo 1989 m., statybos eigoje iškilo poreikis turėti prie namo malkinę, todėl 1992 m. gavo leidimą statyti prie gyv. namo priblokuotą pastatą, kuris įvardintas kaip garažas. Garažo projektas buvo derinamas savivaldybėje, turint kaimyninio žemės sklypo ( - ) savininkų V. rašytinį sutikimą dėl garažo statybos neišlaikant minimalaus atstumo iki sklypo ribos. 1992 m. atsakovas pradėjo garažo statybą, išbetonavo pamatus. 1995 m. V. pardavė savo sklypą ieškovams D. ir V. P., kurie 1996 m. statė tvorą ir turėjo matyti prie sklypų ribos įrengtus garažo pamatus, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė. Garažo statybą leidžiantis dokumentas galiojo 10 metų, per tą laiką garažas nebuvo pastatytas, leidimas jo statybai nepratęstas. 2004 m. vasarą atsakovas pradėjo statyti garažą ant anksčiau išbetonuotų pamatų, tada ieškovai pradėjo rašyti skundus ir statybos inspektorius statybą sustabdė, nurodė gauti naują leidimą. Atsakovas kreipėsi į savivaldybę, 2004-11-23 gavo statybos leidimą, kuriam galiojant atsakovas iki 2004-12-16 baigė statyti garažą. Po to prasidėjo teisminiai ginčai, Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2004-11-23 išduotą leidimą, o naujo leidimo garažo statybai užbaigti savivaldybė neišdavė. Atsakovų teigimu vienintelė kliūtis įteisinti garažo statybą yra ieškovų D. P. ir V. P. nemotyvuotas atsisakymas duoti sutikimą sumažinti statybos normatyviniuose dokumentuose nurodytą minimalų atstumą iki jų žemės sklypo ribos. Kadangi vien dėl ieškovų nenoro spręsti problemą atsakovams nėra galimybės įteisinti garažo statybą, atsakovai prašė tenkinti jų reikalavimą ir pripažinti jiems teisę atlikti garažo statybos įteisinimą be ieškovų sutikimo.

15Trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu siūlė ginčus spręsti teismo nuožiūra.

16Trečiojo asmens Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas teismo posėdžio metu taip pat siūlė ieškinių ir priešieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Dėl atsakovų argumentų, kad pagal architektės G. S. atliktus gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto skaičiavimus garažo griovimas nekeistų maksimalaus leistino gaisrinio skyriaus ploto, trečiojo asmens atstovas paaiškino, jog negalima remtis G. S. padarytomis išvadomis, nes skaičiavimai yra tik preliminarūs, nevertinta pastatų altitudė, jų konstrukcijos, taip pat pastatų stogų dangos, o visi šie duomenys gali esmingai įtakoti gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto skaičiavimus.

17Inspekcijos ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovų D. P. ir V. P. ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovų R. G. ir E. G. priešieškinis atmestinas.

18Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai R. G. ir E. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą ( - ), kuris ribojasi su ieškovui V. P. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ( - ), 2004-11-09 statybos valstybinės priežiūros vyr. inspektorius patikrino R. G. vykdomas statybas ( - ) ir nustatė, kad gyvenamasis namas statomas pagal 1989-10-20 išduotą leidimą Nr. 138/89, o priestatas (garažas) statomas pagal 1992-06-01 išduotą leidimą Nr. 32/92, gyv. namo ir priestato darbai dar nebaigti, o leidimų galiojimas nepratęstas, statybos leidimai netekę galios, tuo pagrindu atsakovui R. G. surašytas privalomas reikalavimas sustabdyti gyv. namo ir jo priestato (garažo) statybą ir nustatyta tvarka gauti naujus leidimus (t. 5, b. l. 62). Druskininkų savivaldybės administracija 2004-11-23 išdavė R. G. statybos leidimą Nr. 162/04 gyvenamojo namo su priblokuotu garažu ( - ), statybai užbaigti (t. 5, b. l. 63-64); Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2004-12-16 raštu pareikalavo, kad R. G. sustabdytų garažo statybą (t. 6, b. l. 17). Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2005-03-25 raštu Nr. 101 konstatavo, kad 2005-03-23 apžiūrėjus gyv. namą ( - ), nustatyta, jog tarp gyvenamojo namo garažo ( - ) ir V. P. ūkinio pastato neišlaikytas reikiamas 8 m atstumas, tuo pažeisti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 p. reikalavimai, be to, prie gyvenamojo namo prijungus garažą, neišlaikytas 3 m minimalus atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos, tuo pažeisti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo 4 p. reikalavimai (t. 5, b. l. 65); Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-01-15 sprendimu panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2004-11-23 statybos leidimą Nr. 162/04, nes jis išduotas pažeidžiant nustatytą statybos leidimų išdavimo procedūrą, t. y. savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai neatlikus privalomojo patikrinimo, kaip to reikalavo Statybos įstatymo 23 str. 9 d. (t. 1, b. l. 33-38); Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2007-08-08 posėdžio protokolu Nr. 188/07 rekomendavo neišduoti R. G. statybos leidimo gyvenamojo namo su priblokuotu garažu statybai ( - ), nes negautas priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir gretimo žemės sklypo savininkų V. P. ir D. P. sutikimas statyti statinį ant sklypų ribos (t. 5, b. l. 70-72); Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-12-17 sprendimu atmetė R. G. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-08-08 posėdžio protokolą ir įpareigoti komisiją rekomenduoti išduoti jam leidimą užbaigti statybą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-30 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-17 sprendimą (t. 1, b. l. 27-32); Druskininkų savivaldybės administracija 2008-11-14 išdavė atsakovui R. G. leidimą Nr. 187/08 gyvenamojo namo be priblokuoto garažo statybai (t. 1, b. l. 22-23); Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. inspektorius 2008-12-10 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 05/08-ST13- (9.15), kuriame konstatavo, kad R. G. savavališkai stato garažą, priblokuotą prie gyvenamojo namo ( - ), kuris pastatytas maždaug 0,1 – 0,2 m atstumu nuo gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), ribos, 2008-12-10 atsakovui R. G. surašytas savavališkos statybos sustabdymo aktas Nr. 05/08-ST-(9.3) (t. 1, b. l. 6-10, 11-13); Alytaus apskrities viršininkas 2009-01-09 priėmė įsakymą Nr. ST-15-(1.4), kuriuo pareikalavo, kad atsakovas R. G. per keturis mėnesius nuo įsakymo gavimo dienos nugriautų savavališkai pastatytą garažą (t. 1, b. l. 17). 2009-09-30 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad garažas nėra nugriautas (t. 2, b. l. 113, 114). Inspekcija 2010-03-03 pakartotinai išsiuntė atsakovui R. G. savavališkos statybos nustatymo ir jos sustabdymo aktus, taip pat apskrities viršininko 2009-01-09 įsakymą dėl garažo nugriovimo, šie dokumentai atsakovui įteikti 2010-03-05 (t. 1, b. l. 126). Atsakovas R. G. negavo garažo statybą leidžiančio dokumento ir neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

19Dėl priblokuoto prie gyvenamojo namo garažo statybos atitikimo statybos procesą reglamentuojantiems teisės aktams

20Inspekcija ir ieškovai D. P. ir V. P., remdamiesi CK 4.103 str. 2 d., ginčija atsakovo R. G. vykdytos gyv. namo priestato (garažo) statybos teisėtumą tuo pagrindu, kad padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, t. y. kad garažas yra pastatytas neteisėtai, nesilaikant norminiuose teisės aktuose imperatyviai nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint šio sklypo savininkų sutikimo ir neturint supaprastinto projekto. Byloje nustatyta, kad atsakovams R. G. ir E. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), yra registruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (t. 6, b. l. 69-72). 2008-12-10 savavališkos statybos aktu Nr. 05/08-ST13-(9.15.), kurio pagrįstumo atsakovai neginčijo, nustatyta, kad prie gyvenamojo namo, esančio ( - ), priblokuotas negyvenamosios paskirties priklausinys– garažas, kuris pastatytas 0,1–0,2 m atstumu nuo gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), ribos, šis žemės sklypas nuo 1995 m. priklauso ieškovui V. P.. Iš ieškovų D. P. ir V. P. paaiškinimų seka, kad atsakovas R. G., neturėdamas ieškovų sutikimo, 2004 m. vasarą pradėjo betonuoti prie gyvenamojo namo priblokuotus pamatus priestatui ir nesilaikydamas statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių minimalius atstumus iki kaimyninio ieškovams priklausančio sklypo ribos, ant tų pamatų pastatė priestatą (garažą). Atsakovai neginčijo, kad jų garažas pastatytas prie pat sklypų ribos, atsakovas R. G. taip pat pripažino, kad 2004 metais vykdė garažo statybos darbus ir juos pabaigė 2004-12-16. Sprendžiant dėl garažo statybos teisėtumo, teismas vadovaujasi statybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie galiojo ginčo statinio statybos metu. Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 str.). Statybos įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, kurie be kita ko reglamentuoja ir gaisrinę saugą (6 str. 1 d. 3 p.), to paties 6 str. 2 d. numatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į šio įstatymo 4 str. 1 d. ir šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, kurie yra privalomi visiems statybos dalyviams (Statybos įstatymo 8 str. 2 d.).

21Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 71 d. (2001-11-08 įstatymo Nr. IX-583 red.) savavališka statinio statyba – tai statinio statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Pagal LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas atsakovas R. G. garažui statyti privalėjo turėti supaprastintą statinio projektą su valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. Be to, garažo statybos procese buvo privaloma vadovautis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės pastaboje nurodytais reikalavimais, kad minimalūs atstumai nuo pastato iki kaimyninio sklypo ribos turi būti: 1) 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45?); 2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse; 3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°); šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Visais paminėtais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. 2008-12-10 savavališkos statybos aktu Nr. 05/08-ST13-(9.15.), kurio, kaip minėta, atsakovai neginčijo, nustatyta, kad statytojas atsakovas R. G. garažo statybos darbus vykdė neturėdamas galiojančio statybos leidimo, nes 2004-11-23 išduotas statybos leidimas Nr. 162/04 panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-15 sprendimu, atsakovas R. G. nepateikė supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais dėl garažo statybos, taip pat nepateikė rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo dėl sumažinto minimalaus atstumo nuo garažo iki kaimyninio sklypo ribos. 2008-12-10 statybos sustabdymo akto Nr. 05/08-ST11-(9.3) 7.4 p. nurodyti statybos sustabdymo pagrindai, t. y. konstatuota, kad atsakovas R. G. pastatė garažą prie gretimo žemės sklypo ribos 0,1-0,2 m atstumu, neišlaikęs gaisrinės saugos reikalavimų ir nepateikęs rašytinio kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, tuo pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės pastaboje nurodyti reikalavimai dėl minimalių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, taip pat statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.1 p., kur numatyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio nustatytas mažiausias atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m, šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas; 8 priedo 2 p., kur numatyta, kad bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, nustatyti Reglamento 1 priede. 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 p., kur nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, o šį atstumą mažinant turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas R. G. vykdė garažo statybą esmingai pažeisdamas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ imperatyviai nustatytą minimalų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ( - ) ribos, neturėdamas ieškovų V. P. ir D. P. sutikimo. Be to, statant garažą, nesilaikyta minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų (tarp garažo ir gretimame sklype esančio ūkinio pastato), tuo pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 p. Pastarieji faktai (dėl gaisrinės saugos reikalavimų ir ieškovų D. ir V. P. sutikimo) yra nustatyti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-15 ir 2007-12-17 sprendimais, priimtais administracinėse bylose Nr. I-997-02/2007 ir Nr. I-8402-24/2007, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-30 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-1671/2008 (t. 1, b. l. 27-38, t. 3, b. l. 52-56), šiose bylose dalyvavo tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 str. 2 p. 279 str. 4 d.), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas R. G. vykdė prie gyvenamojo namo priblokuoto priestato (garažo) statybą, pažeidžiant Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p., 23 str., statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaboje nurodytus reikalavimus dėl minimalių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, taip pat statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 p., 2 p., 9 priedo 4 p., kas sudaro pagrindą garažo statybą kvalifikuoti kaip savavališką, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus. Atsakovų argumentai, kad garažas buvo pradėtas statyti (padaryti jo pamatai) 1992 m., t. y. galiojant 1992-06-01 išduotam leidimui ir turint ankstesnių sklypo ( - ) savininkų sutikimą, taip pat kad garažo statyba buvo užbaigta nuo 2004-11-23 iki 2004-12-16, t. y. galiojant 2004-11-23 išduotam statybos leidimui, atmestini, nes visos šios aplinkybės jau yra patikrintos teismine tvarka, t. y. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-8402-24/2007, kurioje R. G. skundė Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-08-08 sprendimą neišduoti statybos leidimo užbaigti statyti statinį sklype ( - ). Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-12-17 sprendimu R. G. skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-30 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad 1992-06-01 garažo statybai išduotas leidimas statytojo R. G. nebuvo realizuotas per Statybos įstatymo 17 str. nustatytą terminą (garažas nebuvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų), todėl leidimas neteko galios ir atsakovui buvo privalu gauti naują statybos leidimą, neturėdamas tokio leidimo atsakovas vykdė statybos darbus, dėl ko 2004-11-09 jam buvo surašytas privalomas reikalavimas sustabdyti gyv. namo ir priestato (garažo) statybą. Atsakovas R. G. neturi teisės ginčyti visų šių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ant sklypų ribos pastatytas garažas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, taigi, savavališkos statybos faktas neišnykęs ir šis pažeidimas tęsiasi iki šiol.

22Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo pripažinti jiems teisę atlikti garažo statybą be ieškovų V. P. ir D. P. sutikimo

23Atsakovai prašė teismo pripažinti jiems teisę atlikti garažo, kuris yra priblokuotas prie gyvenamojo namo ( - ), statybą be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo. Tokį reikalavimą motyvavo tuo, kad garažą atsakovai statėsi turėdami statybos leidimą, garažu naudojasi jau daug metų, gi ieškovai D. P. ir V. P., kurie nepateikė jokių duomenų apie realias grėsmes, kurias sukelia minimalaus atstumo iki sklypų ribos nesilaikymas, būdami priešiškai nusiteikę atsakovų atžvilgiu, be pagrįstų motyvų nesutinka duoti rašytinį sutikimą įteisinti garažo statybą. Atsakovo R. G. pastatytas garažas nesukėlė ieškovams jokių neigiamų pasekmių ir jų teisių neriboja, todėl ieškovai negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepaisyti atsakovų interesų, nesilaikydami protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.137 str. 2 d., 3 d.). Ieškovai V. P. ir D. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie nesutinka duoti sutikimą, kad garažas stovėtų ant sklypų ribos, nes sutikti su tuo ar nesutikti yra jų teisė, šia teise jie naudojasi savo nuožiūra ir atsakovai negali jos ginčyti. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl teismo leidimo statyti garažą, pažeidžiant norminių teisės aktų nustatytą atstumą iki kaimyninio žemės sklypo, nesant šio sklypo savininkų sutikimo.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-07-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, konstatavo, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tokios pat pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir 2010-06-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2010, taip pat 2011-10-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Statybos įstatymo 2 str. 93 d. nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių, taigi, įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9.2.1 p. nustatyta, kad mažiausi priešgaisriniai atstumai tarp namų ir kitų pastatų nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338, o užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą- pagal reglamento 8 priedą; 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1 p. ir 1. 1 p. numatyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio nustatytas mažiausias atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m, šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu; 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams (Statybos įstatymo 8 str. 2 d.). Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra priskiriami prie statybą leidžiančių dokumentų.

25Byloje nustatyta, kad ginčo statinys – prie gyvenamojo namo priblokuotas garažas pastatytas 0,1-0,2 m atstumu nuo ieškovui V. P. priklausančio žemės sklypo ribos, t. y. esmingai pažeidžiant STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ imperatyviai nustatytus minimalius atstumus iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Minėta, kad statybos techninių reglamentų normos yra imperatyviosios. Taigi, statytojas atsakovas R. G. privalo laikytis reikalavimų dėl minimalių atstumų iki gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), ribos, o jų nesilaikyti būtų galima tik tuo atveju, jeigu su tuo savanoriškai sutiktų šio žemės sklypo savininkai ieškovai V. ir D. P., t. y. jeigu jie laisva valia atsisakytų tam tikros savo kaip savininkų teisių apsaugos. Sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė ir niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokia teisė nesuteikta. Atsakovai, prašydami teismo leisti jiems nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, kaip minėta, kartu yra ir ieškovų V. P. ir D. P. nuosavybės teisių apsaugos garantija, iš esmės prašo ne pripažinti ir apginti jų teisę statyti, bet pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str. 3 d., 5 d.). Pažymėtina, kad atsakovai savo reikalavimą grindžia CK 4.98 str., t. y. jie reiškia negatorinį ieškinį. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju teismas šiame sprendime jau yra pasisakęs, kad garažo statyba yra neteisėta, nes ji savavališka, garažas ar jo pamatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Laikytina, kad atsakovai neįrodė esantys teisėti garažo savininkai, nes įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima tik tokiu atveju, kai statyba pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas yra teisėtas.

26Atsakovai teigia, kad garažo pamatai išbetonuoti 1992 m. turint galiojantį statybos leidimą, todėl jų statyba teisėta, po to ant tų pamatų pastatytas garažas, galiojant 2004-11-23 išduotam leidimui, todėl garažo statyba teisėta. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Visų pirma pamatai neatitinka statinio sąvokos Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme, be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-15 sprendimu nustatyta, kad atsakovas R. G. per 1992-06-09 išduoto leidimo statyti garažą galiojimo laiką (10 metų) šio statinio statybos neužbaigė, todėl leidimas neteko galios ir tam, kad vykdyti garažo statybą, buvo privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. G. vykdė garažo statybos darbus, neturėdamas galiojančio statybos leidimo, tai konstatuota 2004-11-09 statybos valstybinės priežiūros pareigūno privalomuoju reikalavimu, todėl atsakovų argumentai, kad garažas pastatytas turint statybos leidimą yra nepagrįsti.

27Tokiu būdu, nustačius, kad tik ieškovų D. P. ir V. P. teisė yra savo nuožiūra laisva valia spręsti duoti ar ne sutikimą raštu, kad būtų nesilaikoma teisės normose nustatyto minimalaus atstumo nuo atsakovų garažo iki ieškovų žemės sklypo ribos, teismas daro išvadą, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Padarius tokią išvadą, netenka prasmės atsakovų argumentai apie gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto nustatymą ( - ), todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

28Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo

29Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba yra pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. numatyta, kad tais atvejais, kai statinys yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ginčo savavališka statyba vyko 2004 metais, šios statybos padariniai šalintini pagal šiuo metu galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus.

30Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 red., galiojanti nuo 2010-10-01). Pagal šio straipsnio 6 d. nuostatas jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą neįvykdo Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą, taip pat į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo gali kreiptis ir asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Statybos įstatymo 28 str. 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, teismas, spręsdamas klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, turi diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

31Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. G. vykdė garažo statybą pažeisdamas imperatyvius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, susijusius su gaisrine sauga ir reglamentuojančius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų. Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelę garažas priskirtinas prie I grupės nesudėtingų statinių. Remiantis LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedu R. G. pastatytam garažui nereikia rengti statinio projekto ir rašytinis pritarimas projektui nereikalingas, bet pagal šio STR 33.2 p. ir jo 11 priedo 4 p., kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m, taip pat remiantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., atsakovui privalu turėti besiribojančio žemės sklypo ( - ), savininkų - ieškovų D. P. ir V. P. rašytinius sutikimus. Ieškovai D. P. ir V. P. ne tik kad nesutinka duoti sutikimą statyti garažą ant sklypų ribos, bet gindami savo teises, kurios pažeistos atlikus garažo statybą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ieškiniu prašo teismą įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą garažą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nėra galimybės įteisinti atsakovų turimą ir naudojamą garažą, o tai reiškia, kad vienintelis galimas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra savavališkai pastatyto garažo nugriovimas. Apie tai, kad atsakovas R. G. neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančius dokumentus, kai ieškovai nesutinka duoti sutikimą mažinti atstumą nuo garažo iki ieškovų sklypo ribos, pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2012-07-16 nutartyje (t. 3, b. l. 107-114). Nustačius tokias aplinkybes, Inspekcijos ieškinio reikalavimas ir ieškovų V. P. bei D. P. reikalavimas dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo tenkintinas, atsakovas R. G. kaip garažo statytojas įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant garažą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statybos įstatymo 12 str. 4 d., 28 str. 1 d. 1 p. nuostatas atsakomybė už statybos teisėtumą kyla statinio statytojui (užsakovui), todėl teismas sprendžia, kad pagal ieškovų reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atsako vienas atsakovas – garažo statytojas R. G., todėl ieškovų D. P. ir V. P. reikalavimas atsakovei E. G. dėl įpareigojimo nugriauti garažą netenkintinas.

32Inspekcija prašė įpareigoti atsakovą R. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gi ieškovai D. P. ir V. P. prašė teismo nustatyti šiems darbams atlikti vieno mėnesio terminą. Sprendžiant, kokios trukmės terminas nustatytinas ieškovų reikalavimų įvykdymui, teismas atsižvelgia į ginčo statinio nugriovimui reikalingų darbų kiekį, jų apimtį ir sudėtingumą. Nors garažas yra nesudėtingas statinys, tačiau teismas sprendžia, kad vieno mėnesio terminas nėra pakankamas savavališkos statybos padariniams likviduoti, todėl teismas sutinka su Inspekcijos siūlomu keturių mėnesių trukmės terminu, per kurį garažas turi būti nugriautas. Jei šio įpareigojimo atsakovas R. G. teismo nustatytu terminu neįvykdys, Inspekcijai suteiktina teisė nugriauti savavališkai pastatytą garažą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (CPK 273 str. 1 d., Statybos įstatymo 28 str. 9 d.).

33Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

34Ieškovai D. P. ir V. P. prašė teismo priteisti iš atsakovų R. G. ir E. G. solidariai neturtinę žalą, kurią jie patyrė negaudami Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimo supaprastintam ieškovų planuojamo statyti namų ūkio pastato projektui ir negalėdami pagal šį projektą vykdyti savo sklype statybos darbų - po 10 Lt dydžio kompensaciją už kiekvieną dieną nuo 2010-09-21 iki savavališkos statybos padarinių likvidavimo dienos. Ieškovai nurodė, kad dėl atsakovų garažo savavališkos statybos jie ilgą laiką negavo Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimo jų ūkinio pastato ( - ) supaprastintam projektui, tokį pritarimą gavo tik 2013-01-14. Dėl to, kad negalėjo įgyvendinti teisės statyti ūkinį pastatą jiems priklausančiame žemės sklype, ieškovai nurodė patyrę daug nepatogumų, įtampos, dvasinių išgyvenimų, todėl atsakovai turi atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą. Atsakovai R. G. ir E. G. su šiuo ieškovų reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes pritarti ar nepritarti ieškovų ūkio pastato projektui buvo savivaldybės, o ne atsakovų kompetencijoje.

35Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

36CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Skirtingai nei turtinė žala, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Asmuo, kuris teigia patyręs neturtinę žalą, turi pareigą įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d., CPK 178 str.). Savaime net ir nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio, nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovams R. G. ir E. G. nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, nes ieškovai D. P. ir V. P. neįrodė, kokio įstatymo pagrindu atsakovai turi pareigą atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl kito asmens - Druskininkų savivaldybės administracijos atsisakymo pritarti ieškovų planuojamo statyti pagalbinio ūkio pastato supaprastintam projektui. Taip pat byloje nenustatyti pagrindai atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovas Inspekcija už reiškiamą vieną neturtinį reikalavimą pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Inspekcijos ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo R. G. priteistinas 131,00 Lt dydžio žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-14 informacinis pranešimas Nr. 15, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

39CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų D. P. ir V. P. reikalavimus, patenkino 50 proc. pareikštų reikalavimų. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai D. ir V. P., reikšdami ieškinį, žyminio mokesčio nesumokėjo. Ieškovai nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už du ieškinio reikalavimus ieškovai turėjo sumokėti 199,00 Lt žyminį mokestį (133,00 Lt už neturtinį reikalavimą dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo ir 66,00 Lt už turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str. 1 d., 85 str. 1 d. 8 p., Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-14 informacinis pranešimas Nr. 14, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovų D. P. ir V. P. valstybei priteistina po 49,75 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo R. G. priteistina 99,50 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovai D. ir V. P. patyrė 1210,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 157), kurias prašo priteisti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, pripažintina, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo R. G. ieškovų D. ir V. P. naudai priteistina 605,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kiekvienam ieškovui po 302,50 Lt. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo Inspekcijos ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovų D. ir V. P. tenkinamas pagrindinis reikalavimas dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 318,13 Lt, valstybei priteistinos iš atsakovo R. G. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 9 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Tokiu būdu, iš atsakovo R. G. iš viso priteistina 548,63 Lt (131,00 Lt + 99,50 Lt + 318,13 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,

Nutarė

41ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai, o ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

42Įpareigoti atsakovą R. G., a. k. ( - ), per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius-nugriauti savavališkai pastatytą priblokuotą prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį-garažą, esantį ( - ). Atsakovui R. G. neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, nugriauti savavališkai pastatytą priblokuotą prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį-garažą, esantį ( - ), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo R. G..

43Kitoje dalyje ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atmesti.

44Atmesti atsakovų R. G. ir E. G. ieškinį ieškovams D. P. ir V. P. dėl pripažinimo teisės atlikti garažo statybos įteisinimą be ieškovų sutikimo.

45Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo R. G. 302,50 Lt (tris šimtus du litus 50 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

46Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovo R. G. 302,50 Lt (tris šimtus du litus 50 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

47Priteisti valstybei iš ieškovės D. P. 49,75 Lt (keturiasdešimt devynis litus ir 75 centus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei, kab. Nr. 1).

48Priteisti valstybei iš ieškovo V. P. 49,75 Lt (keturiasdešimt devynis litus ir 75 centus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei, kab. Nr. 1).

49Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 548,63 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei, kab. Nr. 1).

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,... 2. 2009-09-29 teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-1456-418/2009 pagal ieškovo... 3. 2011-05-16 teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-580-418/2011 pagal ieškovų D.... 4. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi civilinė byla pagal... 5. Atsakovas R. G. su pareikštais ieškiniais nesutiko ir prašė jų netenkinti.... 6. Atsakovė E. G., kuriai tinkamai įteiktos ieškinių kopijos (t. 1, b. l.... 7. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Druskininkų savivaldybės... 8. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Alytaus apskrities... 9. Atsakovai R. G. ir E. G. pateikė teismui priešieškinį ieškovams D. P. ir... 10. Ieškovai D. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame... 11. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija pateikė... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo Inspekcijos atstovė prašė tenkinti... 13. Ieškovai D. P. ir V. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jų... 14. Atsakovai R. G. ir E. G. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jų... 15. Trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas teismo... 16. Trečiojo asmens Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos... 17. Inspekcijos ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovų D. P. ir V. P. ieškinys... 18. Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai... 19. Dėl priblokuoto prie gyvenamojo namo garažo statybos atitikimo statybos... 20. Inspekcija ir ieškovai D. P. ir V. P., remdamiesi CK 4.103 str. 2 d., ginčija... 21. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 71 d.... 22. Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo pripažinti jiems teisę atlikti... 23. Atsakovai prašė teismo pripažinti jiems teisę atlikti garažo, kuris yra... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 25. Byloje nustatyta, kad ginčo statinys – prie gyvenamojo namo priblokuotas... 26. Atsakovai teigia, kad garažo pamatai išbetonuoti 1992 m. turint galiojantį... 27. Tokiu būdu, nustačius, kad tik ieškovų D. P. ir V. P. teisė yra savo... 28. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo... 29. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba yra pradėta, ji vis tiek... 30. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos... 31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. G. vykdė garažo statybą... 32. Inspekcija prašė įpareigoti atsakovą R. G. pašalinti savavališkos... 33. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą... 34. Ieškovai D. P. ir V. P. prašė teismo priteisti iš atsakovų R. G. ir E. G.... 35. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.... 36. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 39. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270... 41. ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 42. Įpareigoti atsakovą R. G., a. k. ( - ), per keturis mėnesius nuo sprendimo... 43. Kitoje dalyje ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atmesti.... 44. Atmesti atsakovų R. G. ir E. G. ieškinį ieškovams D. P. ir V. P. dėl... 45. Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo R. G. 302,50 Lt (tris šimtus du litus... 46. Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovo R. G. 302,50 Lt (tris šimtus du litus... 47. Priteisti valstybei iš ieškovės D. P. 49,75 Lt (keturiasdešimt devynis... 48. Priteisti valstybei iš ieškovo V. P. 49,75 Lt (keturiasdešimt devynis litus... 49. Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 548,63 Lt (penkis šimtus... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...