Byla e2-1733-584/2018
Dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui N. V

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Nerijaus statyba“ atstovei bankroto administratorės atstovei Deimantei Šimkutei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Nerijaus statyba“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui N. V..

2Teismas

Nustatė

3Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 060 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad bankroto bylą iškėlęs teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti ieškovei visus finansinius dokumentus. Bankroto administratorius pastebėjo, kad iš įmonės sąskaitos atsakovui yra pervesta 9 060 Eur ir nėra pateikta dokumentų, kad ši suma panaudota įmonės veiklai. Su atsakovu buvo bendrauta žodžiu, bet atsakovas žalos dydžio nesumažino. Atsakovo teiginiai, kad dokumentai, kurie pagrįstų pinigų panaudojimą įmonės veiklai, yra pas buhalterę, yra deklaratyvūs, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad jie būtų jai perduoti ir, kad jis juos buhalterės prašė grąžinti. Kita vertus, ieškovės atstovė su buhaltere bandė susisiekti bei vyko į jos darbovietę, bet jos darbe nepavyko rasti, todėl jokių dokumentų nebuvo pateikta.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti(bl.l.36-38, 1 t.),

6Ieškinys tenkintinas.

7Kauno apygardos teismas 2017-04-19 nutartimi UAB „Nerijaus statyba“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“(bl.l.16-18, 1t.). UAB „Nerijaus statyba“ direktoriumi nuo 2015-10-08 iki 2017-05-03 buvo atsakovas (bl.l.8-10, 1t.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš ieškovės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo pervestos lėšos: 2015-10-15 – 2 480 Eur , 2016-01-27 – 200 Eur, 2016-01-29 – 200 Eur, 2016-02-10 – 1 200 Eur, 2016-02-12 – 200 Eur, 2016-02-15 – 280 Eur, 2016-03-04 – 2 000 Eur, 2016-03-04 – 2 500 Eur, iš viso – 9 060 Eur, pavedimų paskirtis „Sąskaitos papildymas“, „Pervedimas tarp savo sąskaitų“, „Atlyginimas“ (bl.l.11-15, 1t., CPK 177, 183, 185 straipsniai).

8Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

9Kaip matyti iš ieškovės bankinių operacijų išklotinės, kuriose gavėju nurodytas įmonės direktorius, nuo 2015-10-15 iki 2016-03-04 atsakovui buvo pervesta 9 060 Eur. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėta pinigų suma yra panaudota įmonės reikmėms, tačiau jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo gautos sumos panaudojimą, byloje nėra. Byla teisme iškelta 2017-08-30, teismas atsakovo ir atsakovo atstovo prašymu tris kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, todėl laikytina, kad atsakovui suteikta pakankamai laiko atsiliepime nurodytiems argumentams pagrįsti. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais arba su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą(redakcija, galiojusi iki 2017 01 01.). LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte numatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Pažymėtina tai, kad avansas įmonės atskaitingam asmeniui nebūtinai turi būti išmokamas iš kasos, jis gali būti pervedamas į atskaitingo asmens asmeninę sąskaitą arba atskaitingam asmeniui įmonėje išduotą kredito kortelę. Tokiu atveju atskaitingas asmuo gauna avansą negrynaisiais pinigais ir jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento įmonėje nepasirašo. Atsiskaityti už šias negrynaisiais pinigais gautas sumas atskaitingas asmuo privalo ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, kaip ir jeigu šis avansas būtų išmokėtas grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas piniginių lėšų įmonei yra negrąžinęs, piniginių lėšų negrąžinimas bei naudojimasis jomis laikytinas neteisėtu ir nesąžiningu.

10Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Kaip jau minėta, jokių dokumentų, kuriais būtų pagrindžiami įmonės sandoriai ir išlaidos, dokumentų, kuriais būtų grindžiama įmonės vadovo teisė disponuoti įmonės lėšomis, taip pat joks turtas, kuris buvo įsigytas už šias įmonės lėšas, administratoriui nebuvo perduotas. Kadangi atsakovas, turėdamas įstatymo nustatytą pareigą, veikė neatsakingai, t. y. nepateikė nei administratoriui, nei teismui, sprendusiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl atsakovui tenka atsakomybė už pasekmes, kurias sukėlė jo netinkamas kaip įmonės vadovo pareigų vykdymas, taigi ir pareiga atlyginti ieškovei atsiradusią žalą. Buvęs bendrovės direktorius galėjo paneigti savo kaltę, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra, t. y. pagrįsti panaudotų pinigų paskirtį. Kadangi turtinė žala ieškovei atsirado, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai vykdė įstatymų jam nustatytas pareigas, teismas sprendžia, jog atsakovas pagal kaltės prezumpciją yra atsakingas už ieškovei padarytą turtinę žalą, todėl privalo ją atlyginti. Atitinkamai, paskirstant įrodinėjimo naštą tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovui tenka ir pareiga įrodyti (paneigti) reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog buvęs įmonės vadovas (atsakovas), veikdamas nesąžiningai vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu, 9 060 Eur lėšas įgijo be teisinio pagrindo, negrąžinęs šių lėšų padarė įmonei žalos ir privalo šias lėšas įmonei grąžinti. Atsakovas duomenų, paneigiančių jo kaltę, nepateikė, tai pat nepateikė duomenų apie pinigų panaudojimo paskirtį, todėl laikytina, jog ieškovė įrodė atsakovo veiksmais padarytą ieškovei žalos dydį, t. y. 9 060 Eur. Teismas nustato visas įstatyme nustatytas sąlygas atsakovo, kaip vienasmenio įmonės valdymo organo, civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, žala yra įrodyta rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 9 060 Eur žalos atlyginimas (CPK 178 straipsnis).

11Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės prašymas taip pat tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 204 Eur žyminis mokestis ir 4,17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti iš atsakovo N. V. (asmens kodas ( - ) ieškovės Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nerijaus statyba“ (juridinio asmens kodas 304111517) žalos atlyginimą 9 060 Eur (devynis tūkstančius šešiasdešimt eurų), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovo N. V. (asmens kodas ( - ) valstybei bylinėjimosi išlaidas 208,17 Eur (du šimtus aštuonis eurus, 17 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

17Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai