Byla A-556-2699-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

2J. D. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas J. D. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 14), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-269 (7-225/2011); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą

6Nr. 69-210, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. (6.5)-57 neatleisti pareiškėjo nuo papildomai apskaičiuotų 27 710, 52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudos.

7Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti, neatsižvelgiant į jo skundo motyvus. Nei viename iš ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendime nenuginčyti įmonės skunduose nurodyti teiginiai ir teisiniai pagrindai. Teigė, kad Mokestinių ginčų komisija be pagrindo susiaurino mokestinės konsultacijos esmę. Mokesčių administratorius priėmė sprendimą sugrąžinti įmonei sumokėtą už 1998 m. pelno mokestį, tai motyvuodamas egzistuojančiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimu „Dėl žemės ūkio veiklos apmokestinimo“. Todėl mokesčių administratoriaus teiginiai, kad jis nėra suteikęs klaidingos informacijos/konsultacijos, vertintini kritiškai, nes nors jis tiesiogiai tokios informacijos ir nesuteikė, bet savo veiksmais suteikė pagrindą pareiškėjui tikėtis, jog jis tinkamai skaičiuoja ir pagrįstai nemoka pelno mokesčio. Mokesčių administratoriaus elgesys šiuo konkrečiu atveju laikytinas konsultacija mokesčių mokėtojui, todėl pareiškėjas negali būti laikomas kaltu dėl mokesčių įstatymo pažeidimo. Nepagrįstas ir Mokestinių ginčų komisijos teiginys, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo delspinigių sumokėjimo pagrindas gali būti taikomas tik fiziniams asmenims. Pareiškėjas yra individuali įmonė, ir mokestinio pažeidimo pasekmes yra taikomos būtent fiziniam asmeniui – individualios įmonės savininkui, o ne įmonės administracijos vadovui ar darbuotojui, nors administracijos vadovas/darbuotojas šiuo konkrečiu atveju gali sutapti su įmonės savininku. Pareiškėjas, deklaruodamas sunkią savo, kaip įmonės ir kaip fizinio asmens materialinę padėtį, turi pagrindą vadovautis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atleidimo nuo delspinigių sumokėjimo pagrindu. Pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, manydamas tinkamai apskaičiavęs ir deklaravęs pelno mokestį, mokestinę prievolę sumokėti priskaičiuotą baudą įgijo po mokestinio partikrinimo, kuriuo buvo nustatyta, kad įmonės pelno mokestis apskaičiuotas netinkamai. Pareiga sumokėti mokestinę baudą yra atsiradusi dėl atsitiktinių aplinkybių poveikio. Atsitiktinėmis aplinkybėmis laikytinas mokesčių administratoriaus sprendimas sugrąžinti sumokėtą pelno mokestį, ir dėl tokių veiksmų pareiškėjo padaryta išvada, kad jis tinkamai ir teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja pelno mokestį. Spręsdamas atleidimo nuo baudos sumokėjimo klausimą, mokesčių administratorius galėjo atsižvelgti į įmonės sunkią turtinę padėtį, ir į tai, kad reikalavimas sumokėti baudą būtų neadekvati priemone bei turtine nuobauda, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo suklaidintas paties mokesčių administratoriaus.

8Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 32-34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas nurodė, kad Inspekcija patikrino pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo

102002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už 2002 - 2005 metus bei 2008 m. sausio 30 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjui pildomai apskaičiavo 3 790 Lt PVM, 1 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 671 Lt pelno mokesčio delspinigių. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas ir patikrinimo aktą, 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)-44 iš dalies patvirtino pareiškėjui papildomai apskaičiuotas sumas, nurodydama sumokėti į biudžetą 3 790 Lt PVM,

111 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 944 Lt pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 379 Lt PVM baudą ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudą. Pareiškėjas dėl Inspekcijos sprendimo Nr. (6.5)-44 2008 m. balandžio 29 d. pateikė skundą atsakovui, kuris

122008 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 69-89 patvirtino Inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-188(7-150/2008) patvirtino atsakovo sprendimą Nr. 69-89. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT)

132011 m. vasario 19 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2010 m. gegužės 5 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas 2011 m. liepos 4 d. Inspekcijai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų pelno mokesčio delspinigių ir paskirtos baudos. Inspekcija 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (6.5)-57 netenkino pareiškėjo prašymo ir neatleido nuo papildomai apskaičiuotų 27 710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudos. Pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu Nr. (6.5)-57, 2011 m. rugpjūčio 4 d. pateikė skundą atsakovui, kuris 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 69-210 pareiškėjo skundo netenkino. Mokestinių ginčų komisija 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. S-269(7-225/2011) patvirtino atsakovo sprendimą Nr. 69-210. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, kad jis atleistina nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio pagrindais. Finansų ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-313 patvirtintame Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše (sąrašą sudaro 1-19 punktuose išvardintos paslaugos) nurodyta, kad paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 6 punkte nustatyta pelno mokesčio lengvata, priskiriamos asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimu, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimu, maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimu, teikiamos paslaugos. Tai yra, paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, priskiriamos 1-19 punktuose nustatytos paslaugos ir pelno mokesčio lengvata taikoma, jei 1-19 punktuose nustatytos paslaugos teikiamos žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms, tačiau išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos paslaugas žemės ūkiui teikiantiems asmenims. Pareiškėjas pakelių teritorijų želdinimo paslaugas suteikė įmonėms, kurių vykdoma veikla nepriskiriama žemės ūkio veiklai ir jos teikiamos paslaugos nėra paslaugos žemės ūkiui. Dėl šios priežasties konstatuota, kad kaip įmonė, pajamas uždirbanti ne iš žemės ūkio veiklos, pareiškėjas negalėjo taikyti pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestinti 0 procentų pelno mokesčio tarifu pagal Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatas. Įsigaliojus Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimui Nr. S-188(7-150/2008), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. 69-89, laikytina, kad mokesčių mokėtojo kaltė dėl mokestinio įstatymo pažeidimo įrodyta. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, o byloje nenustatyta, jog mokestinis pažeidimas buvo sąlygotas force majeure ar cas fortuit aplinkybių. Taip pat nenustatyti valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų, kad mokesčių pažeidimai buvo padaryti aplinkybėmis nepriklausančiomis nuo mokesčio mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Atleidimui nuo baudų yra reikšminga tik VMI konsultavimo telefonu suteikta (jei ji buvo įrašyta ir galima nustatyti skambinusį asmenį – mokesčių mokėtoją arba jo atstovą) ir/ar raštu išdėstyta mokesčių administratoriaus konsultacija. Inspekcija patikrino pareiškėjo PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki

142005 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už 2002 - 2005 metus, todėl pareiškėjo teiginys, jog Inspekcija jam grąžino už 1998 metus sumokėtą pelno mokestį nėra susijęs su tikrintu laikotarpiu. Tiek 2009 m. rugpjūčio 17 d. atliktas pareiškėjo mokestinis tyrimas (2009 m. rugpjūčio 17 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 92-250), tiek patikrinimo akte nurodyti 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. Bendrovės mokestiniai tyrimai atlikti neturint papildomos informacijos apie UAB „Vevira“, kuri nemoka mokesčių, todėl mokesčių administratorius pagrįstai laikė, kad mokesčių mokėtojas tinkamai vykdo savo pareigas ir neturėjo pagrindo abejoti mokesčių mokėtojo veiksmų teisėtumu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad mokestinis pažeidimas buvo padarytas dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu pateiktos klaidingos konsultacijos, todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nagrinėjamuoju atveju netaikytinos. Pareiškėjas negali būti atleidžiamas nuo priskaičiuotų pelno mokesčio delspinigių, esant MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindams, nes šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Civilinio kodekso 2.33, 2.50 str., 2.74 str., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme. Inspekcija 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 12.-19-4277 nusprendė išieškoti pareiškėjo 84 366,41 Lt (iš jų 45 384 Lt pelno mokesčio, 27 710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių, 4 538 Lt pelno mokesčio baudą) mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimo vykdymas 2010 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (12.4)-D2-4561 perduotas antstoliui. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 5 d. Inspekcijai pateikė prašymą sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš turto, nes 2010 m. gegužės 5 d. kreipėsi su prašymu į LVAT dėl proceso atnaujinimo. Taip pat pareiškėjas pateikė 2010 m. gegužės 14 d. prašymą sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kol Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinės

152010 m. gegužės 13 d. jo ieškinį dėl antstolio veiksmų. Ginčijama pelno mokesčio suma ir su ja susijusios sumos, nebuvo išieškotos bei sumokėtos. Pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudaro 190 746,3 Lt, iš jų 45 384 Lt pelno mokesčio, 27 710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių bei

164 538 Lt pelno mokesčio bauda. Pagal 2012 m. vasario 8 d. apskaitos kortelės duomenis, pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudarė 98 779,14 Lt, iš jų: 2 523,26 Lt nekilnojamojo turto mokestis, 45 384 Lt pelno mokesčio, 4 538 Lt pelno mokesčio baudų, 27 710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių, 16 502,3 Lt PVM, 2 121,06 Lt PVM delspinigių. Pareiškėjas

172011 m. rugpjūčio 3 d. Inspekcijai pateikė prašymą išdėstyti nepriemokos sumokėjimą penkeriems metams. Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (12.5)-D2-9989 nurodė mokesčių mokėtojui patikslinti prašymą, nurodant mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimą prašoma atidėti, dydį bei pateikti papildomus dokumentus, kuo būtų įrodoma, kad pareiškėjas turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjas reikalaujamų dokumentų nepateikė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti MAĮ 141 straipsnyje esančius pagrindus ir atleisti jį nuo 27 710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir paskirtos 4 538 Lt pelno mokesčio baudos. Laikantis LVAT formuojamos praktikos (2010 m. balandžio 26 d. LVAT nutartis administracinėje byloje A438-401/2010), pareigą įrodyti teisės normos, įtvirtinančios atleidimo nuo delspinigių pagrindą, turi mokesčių mokėtojas, o mokesčių administratorius dėl šių nuostatų taikymo gali spręsti pats tik tuo atveju, kai pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių normos taikymo sąlygų egzistavimą.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu (b. l. 50-56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20Teismas nustatė, kad Inspekcija patikrino pareiškėjo PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už 2002–2005 metus bei 2008 m. sausio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 7.-05-10-23, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 3 790 Lt PVM, 1 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 671 Lt pelno mokesčio delspinigių. Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas ir patikrinimo aktą, 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)-44 iš dalies patvirtino pareiškėjui papildomai apskaičiuotas sumas, nurodydama sumokėti į biudžetą 3 790 Lt PVM, 1 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 944 Lt pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 379 Lt PVM baudą ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, iniciavo mokestinį ginčą. Mokestinių ginčų komisija

212008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-188(7-150/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 69-89, kuriuo patvirtintas Inspekcijos

222008 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5)-44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P442-13/2011 netenkino pareiškėjo 2010 m. gegužės 5 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas 2011 m. liepos 4 d. Inspekcijai pateikė prašymą atleisti jį nuo priskaičiuotų 27 710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4 538 Lt baudos mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 141 straipsniu. Nurodė, kad vykdydamas žemės ūkio veiklą, vadovavosi Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatomis, tačiau tik po patikrinimo, iš Inspekcijos specialistų, sužinojo, jog šios nuostatos taikomos tik tiems ūkio subjektams, kurie augina burokus, o ne tiems, kurie įrenginėja vejas, sodina medelius ir atlieka želdynų priežiūrą. Ekonominės veiklos klasifikatoriuje jo atliekama veikla iki 2007 m. spalio 31 d. buvo priskiriama žemės ūkio veiklai ir visuose mokestiniuose dokumentuose buvo rodomas ūkinės veiklos klasifikatoriuje nurodytas numeris. Įmonė dirba nuo 1998 m., visą laiką į valstybės biudžetą sąžiningai mokėjo mokesčius, tačiau nuo 2008 m. negali vykdyti veiklos, nes areštuotos pareiškėjo ir jo savininko banko sąskaitos. Pareiškėjas pasiruošęs sumokėti patikrinimo metu apskaičiuotą 45 384 Lt pelno mokestį per 5 metus, tačiau dėl sunkios materialinės padėties (tiek pareiškėjo, tiek jo savininko) prašė atleisti nuo apskaičiuotų pelno mokesčių delspinigių ir pelno mokesčio baudos. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 81 straipsnio 1-2 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 141 straipsnio 1 dalimi, VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 7 punktu. Teismas nurodė, kad prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš anksčiau išvardintų atleidimo nuo delspinigių pagrindų. Pareiškėjui pelno mokesčio delspinigiai buvo apskaičiuoti patikrinus 2002-2005 m. pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą ir nustačius, jog nurodytuoju laikotarpiu pareiškėjas pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punktą, nes nepagrįstai taikė pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestino 0 procentų pelno mokesčio tarifu, dėl ko jam buvo papildomai apskaičiuotas ir Inspekcijos

232008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)-44 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas sumokėti į valstybės biudžetą 45 384 Lt pelno mokestis. Mokestinis ginčas dėl minimų pelno mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo yra pasibaigęs įsiteisėjusiu Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-188(7-150/2008). LVAT 2011 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P442-13/2011 netenkino pareiškėjo 2010 m. gegužės 5 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo. Mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 12.-19-4277 išieškoti 84 366,41 Lt mokestinę nepriemoką iš turto), taigi pareiškėjo kaltė dėl Pelno mokesčio įstatymo pažeidimo yra įrodyta ir jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos taisyklės, pasisakė, kad šie atleidimo nuo baudų pagrindai sietini su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikoje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (LVAT

242005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141-2005). Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog mokestinis pažeidimas buvo sąlygotas force majeure ar cas fortuit aplinkybių. Taip pat nenustatyti valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų, kad mokesčių pažeidimai buvo padaryti aplinkybėmis nepriklausančiomis nuo mokesčių mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Mokestinių ginčų komisija susiaurino mokestinės konsultacijos esmę. MAĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – tai su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas. Konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais MAĮ 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama kaip mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į mokesčių administratorių dėl pelno mokesčio mokėjimo, o pastarasis jam suteikė klaidingą konsultaciją tuo klausimu, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto atleidimo nuo baudos pagrindo. Pareiškėjo teiginys, jog Inspekcija jam grąžino už 1998 metus sumokėtą pelno mokestį, nėra susijęs su atsakovo tikrintu laikotarpiu (2002–2005 metai) ir minėtas mokesčių administratoriaus veiksmas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas klaidinga konsultacija ar atsitiktinėmis aplinkybėmis (cas fortuit), nulėmusiomis pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad, spręsdamas atleidimo nuo baudos sumokėjimo klausimą, mokesčių administratorius galėjo atsižvelgti į įmonės sunkią turtinę padėtį, nes MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atleidimo nuo delspinigių pagrindas – kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis), gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Pareiškėjas yra individuali įmonė – neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl jam netaikytinas minėtas atleidimo nuo delspinigių pagrindas. Vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir LVAT mokestiniuose ginčuose formuojama administracinių teismų praktika bei įvertinęs bylos aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos. Jokių esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

25III.

26Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 61-65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

27Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog jau vien tai, kad mokesčių mokėtojas buvo pateikęs deklaraciją už 1998 metus ir jam buvo grąžintas sumokėtas pelno mokestis, įrodo, jog mokesčių mokėtojui buvo išaiškinta, kad jis neprivalo mokėti pelno mokestį. Teiginys, kad grąžintas pelno mokestis už 1998 metus nėra susijęs su tikrintu laikotarpiu, visiškai nesuprantamas. Mokesčių įstatymas nepasikeitė nuo 1998 metų, jokių pakeitimų nebuvo, jis galiojo ir 2002 metams iki 2008 metų. Todėl čia yra tik formalus mokesčių inspekcijos atsirašinėjimas ir nenoras pripažinti savo klaidos. Dėl netinkamo išaiškinimo, konsultacijos, mokesčių mokėtojas buvo suklaidintas ir įveltas į teisminius ginčus. Be to, mokesčių mokėtojas privalėjo būti įspėtas, jeigu jis atlieka kokius tai veiksmus neteisingai. Teismas visiškai neanalizavo bylos ir nevertino pareiškėjo įvardytų aplinkybių. Teiginys, kad 2002-2005 m.

28J. D. įmonė pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies l punktą, nes nepagrįstai taikė pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestino 0 procentų pelno mokesčio tarifu, yra neteisingas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis 1998 metais pritaikytai tai pačiai lengvatai sugrąžinant mokestį, nors įstatyme pakeitimų nebuvo.

29Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76-79) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Administracinė byla buvo pradėta dėl to, kad mokesčių administratorius atsisakė tenkinti mokesčių mokėtojo J. D. individualios įmonės prašymą dėl atleidimo nuo pelno mokesčio delspinigių ir pelno mokesčio baudos. Toks prašymas, teigtina, buvo grįstas Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais bei 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

35Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.

36Šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas neatsiejamas nuo Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos taisyklės, tačiau, visų pirma, būtina nustatyti juridinę reikšmę turinčią aplinkybę, kad prašantis atleisti nuo delspinigių asmuo yra fizinis asmuo. Šiuo atveju pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo delspinigių prašo atleisti individuali įmonė.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-100/2011 nurodė, kad „vienas iš mokestinės prievolės požymių yra tai, kad ji yra individuali, tai yra tiesiogiai susijusi su konkrečiu mokesčių mokėtoju, išskyrus Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnio nuostatas („Mokestinės nepriemokos perėmimas“). Pavyzdžiui, pelno mokesčio mokėtoju (asmeniu, kuriam yra nustatyta prievolė mokėti pelno mokestį) yra pripažįstamas Lietuvos apmokestinamasis vienetas, t. y. juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.74 straipsniu, privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo individualios įmonės savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

382005 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje A14 – 150/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7)“.

39Nėra pagrindo kitokio pobūdžio teiginiams, todėl laikantis pozicijos, kad individuali įmonė ir individualios įmonės savininkas yra mokestine prasme atskiri teisiniai vienetai, prašymas atleisti nuo delspinigių pagal Mokesčių administravimo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, netenkintas teisėtai bei pagrįstai.

40Dėl atleidimo nuo delspinigių nesant mokesčių mokėtojo kaltės.

41MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo). Įstatymų leidėjas atleidimą nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Įrodinėjimo našta tenka mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti aptariama atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe.

42Pareiškėjas skunde minėjo esąs nekaltas, tačiau tai nepagrindė faktiniais duomenimis, kurie nekeltų tuo jokių abejonių. Įsiteisėjęs Mokestinių ginčų komisijos 2008-09-09 sprendimas patvirtina apie netinkamai vykdytą pareigą dėl pelno mokesčio skaičiavimo. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo ir neturėjo paminėtu pagrindu atleisti jį nuo delspinigių sumokėjimo už mokestinės teisės pažeidimus.

43Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas sprendžiant ginčą.

44MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių pagrindas (kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu suteikta klaidinga konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais), teisėjų kolegijos nuomone, galimas tik, kai mokesčių mokėtojas pažeidžia įstatymą, bet tas pažeidimas sąlygojamas mokesčių administratoriaus klaidingu apibendrintu to mokesčio įstatymo aiškinimu, t.y. paties mokesčių administratoriaus suteiktu klaidingu taikytinų mokestinių teisės normų aiškinimu. Vadinasi, būtina nustatyti faktinę aplinkybę, jog mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinių pareigų, numatytų įstatymais, o antra, kas organiškai neatsiejama, tų pareigų nesilaikymas buvo nulemtas paties mokesčių administratoriaus, tačiau tokių duomenų, išskyrus apelianto samprotavimus, byloje nėra, todėl ir šiuo pagrindu nebuvo galimas atleidimas nuo delspinigių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Pareiškėjas pats pripažįsta nebuvus konkrečios verbalinės ar rašytinės mokesčių administratoriaus konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Pelno mokesčio sugrąžinimas įmonei už 1998 metus, kas yra akcentuojama, nepatenka į atlikto patikrinimo laikotarpį (2002-2005 m.).

45Dėl atleidimo nuo baudos pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

46Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo palaikytina bei tęstina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15 -141/2005 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė (atkartota ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vėliau nagrinėtose administracinėse bylose), kur buvo pažymėta: „MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindu yra – jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Aiškinant šią taisyklę darytina išvada, kad šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir šių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Šioje byloje aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, nenustatyta, todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjas nuo baudos negalėjo būti atleistas“.

47Ir dabar tikrinamoje administracinėje byloje taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių atitinkančių force majeure ar cas fortuit sąvokas, todėl, nesant pagrindo kitokiam teisės normos dėl atleidimo nuo baudos aiškinimui, nebuvo pagrindo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str. 4 d. - teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose).

48Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

49Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. D. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. J. D. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas J. D. individuali įmonė (toliau – ir... 6. Nr. 69-210, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių... 7. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti, neatsižvelgiant į... 8. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 32-34) prašė jį atmesti... 9. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija patikrino pareiškėjo pridėtinės vertės... 10. 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio... 11. 1 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 944 Lt pelno... 12. 2008 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 69-89 patvirtino Inspekcijos sprendimą.... 13. 2011 m. vasario 19 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2010 m. gegužės 5 d.... 14. 2005 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir... 15. 2010 m. gegužės 13 d. jo ieškinį dėl antstolio veiksmų. Ginčijama pelno... 16. 4 538 Lt pelno mokesčio bauda. Pagal 2012 m. vasario 8 d. apskaitos kortelės... 17. 2011 m. rugpjūčio 3 d. Inspekcijai pateikė prašymą išdėstyti nepriemokos... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu... 20. Teismas nustatė, kad Inspekcija patikrino pareiškėjo PVM apskaičiavimo,... 21. 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-188(7-150/2008) patvirtino Valstybinės... 22. 2008 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5)-44. Lietuvos vyriausiasis... 23. 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)-44 dėl patikrinimo akto tvirtinimo... 24. 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141-2005).... 25. III.... 26. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 61-65) prašo panaikinti Vilniaus... 27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais... 28. J. D. įmonė pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 58... 29. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76-79) prašo... 30. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Administracinė byla buvo pradėta dėl to, kad mokesčių administratorius... 35. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto... 36. Šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas neatsiejamas nuo Mokesčių... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 38. 2005 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje A14 – 150/2005,... 39. Nėra pagrindo kitokio pobūdžio teiginiams, todėl laikantis pozicijos, kad... 40. Dėl atleidimo nuo delspinigių nesant mokesčių mokėtojo kaltės.... 41. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali... 42. Pareiškėjas skunde minėjo esąs nekaltas, tačiau tai nepagrindė faktiniais... 43. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas... 44. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių... 45. Dėl atleidimo nuo baudos pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141... 46. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo palaikytina bei tęstina... 47. Ir dabar tikrinamoje administracinėje byloje taip pat nebuvo nustatyta... 48. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė ginčo... 49. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 50. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....