Byla 2-14-277/2016
Dėl J. R. 2014 m. birželio 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, notarė Laima Aidukaitė

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant ieškovei G. S., ieškovės atstovui advokatui Egidijui Labuckui, atsakovui R. R., atsakovo atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. S. ieškinį R. R. dėl J. R. 2014 m. birželio 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, notarė Laima Aidukaitė.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ( - ) mirusios motinos J. R. 2014 m. birželio 3 d. testamentą, kuriuo ji savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą – visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, visas turtines ir neturtines teises paliko sūnui R. R.. Ieškovė mananti, kad testamentas turi būti panaikintas remiantis Civilinio kodekso 1.89 straipsniu, nes J. R. testamento sudarymo metu dėl pablogėjusios sveikatos buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2000 metų J. R. sveikata labai pablogėjo, prasidėjo širdies, plaučių ir kitos ligos. Persirgo širdies ir smegenų infarktais. Sutriko ne tik jos fizinė, bet ir psichinė sveikata. Pradėjo neadekvačiai elgtis, nelogiškai dėstyti mintis. Būdavo priepuolių, kai ji patirdavo haliucinacijas, nepažindavo artimųjų. Ji buvo UAB „Ignalinos sveikatos centro“ psichiatro įskaitoje ir ten gydoma. Laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. buvo gydoma ligoninėje. Lankė motiną ligoninėje ir matė, kad labai bloga ne tik jos fizinė, bet ir psichinė būsena, todėl mano, kad 2014 m. birželio 3 d. mama buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir tai patvirtina J. R. pomirtinė psichiatrijos ekspertizė.

4Atsakovas ieškinio nepripažįsta. Nurodo, kad testamentą J. R. sudarė savo iniciatyva, jis jokios įtakos motinai nedarė. J. R. supratusi savo veiksmų reikšmę ir testamentą jo naudai sudarė sąmoningai, o notaras, tvirtindamas testamentą, įsitikino J. R. veiksnumu ir sugebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę. Apie J. R. sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę patvirtino ir tuo laikotarpiu su ja bendravę liudytojai.

5Trečiasis asmuo Laima Aidukaitė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad abejonių, jog testatorė J. R. yra tokios būsenos, kad negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nekilo. Bendraudama su testatore įsitikino, kad ji supranta atliekamo veiksmo prasmę ir pasekmes, t. y., kad testamentas, kurį nori sudaryti, atitinka tikrąją jos valią, todėl testamentą patvirtino. Kilus abejonių dėl testatorės sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir testamento turinio atitikimo tikrajai testatorės valiai, testamento netvirtintų.

6Ieškinys tenkinamas.

7Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal Civilinio kodekso 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (Civilinio kodekso 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę.

8J. R. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė nustatė ( 2015 m. lapkričio 10 d. – gruodžio 10 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr.88TPK96/2015, 79-81 b. l.), kad ginčijamo testamento sudarymo metu 2014 m. birželio 3 d. J. R. sirgo nepatikslinta demencija (F03), todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas remiasi šia ekspertizės išvada, nes nėra duomenų apie išvados nepagrįstumą, nepatikimumą ar kitokį ydingumą. Išvada pagrįsta J. R. medicininių dokumentų nuo 1982 metų duomenų analize. 2003 metais J. R. diagnozuotas galvos smegenų infarktas. 2009 metais kompiuterinės tomografijos tyrime – galvos smegenų atrofija, smegenų kraujagyslių sklerozė. Nuo 2003 m. diagnozuojama lėtinė galvos smegenų išėmija. 2008 metais diagnozuojama vaskulinė (kraujagyslinė) demencija. 2009 metais diagnozuota nepatikslinta demencija, delyrinis sąmonės sutrikimas. 2014 m. liepos mėnesį gydymo ligoninėje metu aprašyta delyrinį sąmonės sutrikimo epizodą atitinkanti būklė. R. R., Laimos Aidukaitės, A. Č., J. C., A. P., V. D., J. T., J. P. ir B. M. parodymai apie tai, kad nepastebėjo J. R. psichinės sveikatos sutrikimų, nepaneigia medicininėje dokumentacijoje esančių duomenų apie J. R. psichinės sveikatos sutrikimus, nes šiuos sutrikimus stebėjo ir užfiksavo specialistai. Pasiremiant atsakovo, trečiojo asmens ir paminėtų liudytojų parodymais apie normalią J. R. psichinės sveikatos būklę galima daryti tik prielaidą dėl J. R. gebėjimo suformuluoti savo valią ir ją išreikšti, bet teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, o nurodytų asmenų parodymai, atsižvelgiant į kategorišką ekspertizės išvadą apie tai, kad testamento sudarymo metu 2014 m. birželio 3 dieną J. R. sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, nėra pakankami konstatuoti, kad ginčijamame testamente išreikšta tikroji J. R. valia, todėl, remiantis Civilinio kodekso 1.89 straipsniu, testamentas pripažįstamas negaliojančiu.

9Ieškinys patenkintas, o ieškovė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr.(1.2.)-SP3-017P nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis; sumos, išmokėtos ekspertinei įstaigai už J. R. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis šioje byloje yra 41 Eur (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už J. R. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sumokėjo 386,50 Eur (65-66, 75,77 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įrodymai apie išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį teismui nepateikti, todėl dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nesprendžiama.

10Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

11Ieškinį patenkinti.

12Pripažinti negaliojančiu J. R., asmens kodas ( - ), 2014 m. birželio 3 d. testamentą, patvirtiną Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Laimos Aidukaitės, notarinio registro Nr.2135.

13Išieškoti iš R. R. į valstybės biudžetą 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 13 Eur (trylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) ir 386,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

14Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai