Byla A-332-525/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

51) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. KV2-1003;

62) panaikinti Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. ULS1-2014-07;

73) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Ministerija) pripažinti R. J. kvalifikaciją.

8Skunde paaiškino, kad 1999 m. vasario 4 d. Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje baigė pradinio mokymo magistro studijų programą ir įgijo magistro laipsnį. Dar studijuodama universitete 1992 metais pradėjo dirbti Vilniaus ( - ) vidurinėje mokykloje ir čia dirba jau 22 metus. Gavusi diplomą, pateikė jį Centrui, kuris 1999 m. kovo 18 d. atsakyme Nr. 3-087 nurodė, kad Jano Kochanovskio aukštoji pedagoginė mokykla yra pripažinta aukštojo mokslo institucija Lenkijos valstybėje, o diplomai, įgyti šiame universitete, Lietuvos valstybėje pripažįstami. Dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo pareiškėja kreipėsi į Ministeriją. 2014 m. rugsėjo 4 d. gavo Ministerijos Kokybės užtikrinimo skyriaus elektroninį laišką, kad jos profesinei kvalifikacijai pripažinti pritrūko informacijos iš Centro ir pasiūlė kreiptis į jį. Centras 2014 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą, siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, magistro kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Apeliacinė komisija 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu paliko galioti Centro sprendimą. Nagrinėdama pareiškėjos skundą, Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, kad, remiantis Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu (toliau – ir Aprašas), 30 punktu, užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdanti institucija priima sprendimą atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą pagal Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodiką, patvirtintą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 (toliau – ir Metodika). Centro sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka Aprašo ir Metodikos reikalavimų. Centras turėjo atsisakyti priimti prašymą kaip nepagrįstai pateiktą, nes ji dirba Vilniaus ( - ) vidurinėje mokykloje nuo 1992 metų, jos diplomas F/3423/99, išduotas Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje 1999 m. kovo 18 d. (Nr. 3-087) gavo kvalifikacijos akademinį pripažinimą, o kartu su juo ji gavo ir teisę dirbti. Pakartotino pripažinimo nei Aprašas, nei Metodika nenustato. Be to, šių dokumentų reikalavimai neturi grįžtamosios galios. Dėl darbuotojų profesinės kompetencijos sprendžia darbdaviai. Centras turėjo atsižvelgti ir į Aprašo 4.1, 4.1.1, 4.1.2 bei 4.2 punktų nuostatas. Centras sprendimu kėsinasi panaikinti 22 metų darbo rezultatus ir paneigti mokiniams suteiktą išsilavinimą. Centro sprendimas neatitinka Aprašo 6 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų, užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikos kvalifikacijai. Tai ir padaryta 1999 m. kovo 18 d. sprendimu. Centro sprendimu nustatyti esminiai skirtumai neatitinka esminių skirtumų sąvokos išaiškinimo Apraše. Apeliacinė komisija sprendime pakartojo Centro išvadą, tačiau pati neargumentavo, kodėl Centro sprendimas pagrįstas ir kodėl sprendimas, pateiktas posėdžio protokole, yra nemotyvuotas. Akademinis pripažinimas atliekamas vadovaujantis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – Lisabonos konvencija). Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimai priimti pažeidžiant Lisabonos konvenciją. Pagal Centro pažymą, esminis skirtumas nustatytas remiantis tuo, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos svarią dalį (vieni iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie). Pagrindinis Lisabonos konvencijos principas – pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Juo grindžiamas ir dalinių aukštojo mokslo studijų bei kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, pripažinimas. Konvencijos aiškinamajame pranešime aptariamos šių esminių skirtybių ribos ir pažymima, kad vienų metų trukmės skirtumo nepakanka jį laikyti esminiu, taip grindžiant nepripažinimą.

9Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad pareiškėjos faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, nes pagal Centro turimą informaciją, užsienio kvalifikacijos suteikėjas pareiškėjos mokymąsi neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) įskaitė be patikros. Kvalifikacijos kilmės šalyje baigtos studijos skirtos turintiems licenciatą (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kadangi svarią dalį (vieną trečiąją) studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Nurodytos su studijomis susijusios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, kad nebuvo išpildyti nustatyti formalūs reikalavimai pasiekti kvalifikacijai nustatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl to sprendimas prilyginti kvalifikaciją atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai nebūtų tinkamas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu, buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės ir nuspręsta pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. 1999 m. kovo 18 d. Centro išduotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ savo statusu ir jame teikiama informacija yra informacinis raštas, bet ne dokumentas, įforminantis sprendimą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Raštas parengtas ir atitinkama informacija jame suteikta vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Kadangi dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo pareiškėja į Centrą nesikreipė, 2014 m. rugpjūčio 14 d. gauta jos paraiška dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo būti laikoma pakartotiniu prašymu pripažinti užsienio kvalifikaciją. Centras nesikėsina panaikinti pareiškėjos 22 metų darbo rezultatų. Aprašo 4.1 punktas nustato Aprašo taikymo sritį. Remdamasis šiuo punktu, Centras priėmė sprendimą ne dėl pareiškėjos užsienio kvalifikacijos profesinio, tačiau dėl akademinio pripažinimo. Jei pareiškėja siektų profesinio kvalifikacijos pripažinimo, sprendimą priimtų darbdavys, o jei ji norėtų verstis reglamentuojama profesine veikla, sprendimą priimtų kompetentinga institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis minimu Aprašo 4.2 punktu, Centras neatlieka Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, akademinio pripažinimo. Tačiau pareiškėjos kvalifikacija nėra įgyta Europos mokykloje, taip pat nėra kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį mokslą, todėl pareiškėjos kvalifikacijos atveju Aprašo 4.2 punktas nebuvo ir negalėjo būti taikomas. Centras, atlikdamas pareiškėjos kvalifikacijos akademinį pripažinimą, nepažeidė Lisabonos konvencijos principų, įskaitant ir pareiškėjos apeliacijoje nurodyto VI skyriaus 1 straipsnyje. Pareiškėjos kvalifikacija nepripažinta ne dėl studijų programos trukmės, bet dėl to, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos svarią dalį (vieni metai iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (pareiškėja priimta į trejų metų trukmės studijų programos antruosius studijų metus Uniwersytet Polski w Wilnie (Lietuvos Respublika) 1996 m. išduotų pažymų pagrindu). Minėtas universitetas nebuvo formalaus švietimo teikėjas. Taigi, Lenkijos universitete Vilniuje baigtam mokymuisi įskaityti ir pripažinti taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik juos įvertinus. Tie patys principai taikomi visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (toliau – ir ECTS), kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukštajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukštojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimą, t. y. atitinkamą jų įvertinimą. Ši nuostata išsakyta ir Užsienio kvalifikacijų pripažinimo Europoje vadove (European Area of Recognition Manual). Vadovo 59 puslapyje nurodoma, kad neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai pripažįstami po atitinkamo jų įvertinimo. Vadovas sukurtas NARIC tinklo narių, finansuotas Europos Komisijos lėšomis ir Europos švietimo ministrų susitikime Bukarešte 2012 m. pripažintas kaip skleidžiantis gerąją užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktiką įrankis. Kiekvienas Centro sprendimas dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo, kaip ir pareiškėjos atveju, yra pagrindžiamas. Centras yra vertinęs kvalifikacijas, kurios buvo suteiktos tomis pačiomis aplinkybėmis ir, remiantis turima Centro praktika, tokios kvalifikacijos buvo nepripažintos lygiavertėmis Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atliko pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimą ir nustatė esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai, pareiškėjos studijų aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, yra nurodytos pareiškėjai išduotoje pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo.

11Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Paaiškino, kad Ministerijai nesuteikti įgaliojimai naikinti Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimų, taip pat atlikti asmenų užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalį, išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų programas, akademinį pripažinimą atlieka Centras, Lietuvos mokslo taryba ir Ministerijos įgaliotos aukštosios mokyklos. Centras yra viešojo administravimo institucija, kuri pagal Aprašo 10 punktą atlieka išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą. Centro sprendimas, įformintas 2014 m. spalio 2 d. pažyma Nr. KV2-1003 ir Apeliacinės komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. posėdyje priimtas sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos R. J. skundą kaip nepagrįstą.

15Aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad Užsienio kvalifikacijų vertinimas paremtas kvalifikacijų (užsienio ir priimančiosios šalies) palyginimu pagal bendruosius reikalavimus kvalifikacijų paskirčiai, apimčiai (trukmei), kokybei, turiniui, studijų rezultatams. Palyginimo metu žiūrima ne tik į formaliai numatytuosius, bet ir į faktiškai įgyvendintus reikalavimus, todėl užsienio kvalifikacijų įvertinimui renkami tiek su numatytaisiais, tiek su faktiškai įgyvendintais reikalavimais susiję duomenys (įskaitant ir duomenis apie mokymosi / studijų įskaitymą). Atsižvelgdamas į byloje nustatytus užsienio kvalifikacijos kilmės šalyje formalius reikalavimus pareiškėjos suteiktai magister kvalifikacijai bei Centro surinktus duomenis, teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog pareiškėjos faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, nes pagal Centro turimą informaciją užsienio kvalifikacijos suteikėjas pareiškėjos mokymąsi neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) įskaitė be patikros. Be to, kvalifikacijos kilmės šalyje baigtos studijos skirtos turintiems licenciatą (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kadangi svarią dalį (vieną trečiąją) studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Nurodytos su studijomis susijusios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, kad nebuvo išpildyti nustatyti formalūs reikalavimai pasiekti kvalifikacijai numatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl to sprendimas prilyginti kvalifikaciją atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai nebūtų tinkamas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu, pagrįstai buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės. Pagal Aprašo 12 ir 30.4 punktus bei Metodikos 46.2 ir 52 punktus Centras teisėtai 2014 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KV2-1003 pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A261-306/2010 ir A822-138/2010), teismas priėjo išvadą, kad atsakovai teisingai įvertino pareiškėjos įgytą kvalifikaciją pagal jiems suteiktą kompetenciją ir tinkamai laikėsi nustatytos vertinimo tvarkos.

16Teismas nurodė, kad Centro 1999 m. kovo 18 d. išduotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ ir pagal savo statusą, ir pagal jame teikiamą informaciją yra informacinis raštas, bet ne dokumentas, įforminantis sprendimą dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo. Raštas parengtas ir atitinkama informacija apie užsienio kvalifikaciją subjektams, spręsiantiems klausimą dėl kvalifikacijos tinkamumo studijoms ar darbui, jame suteikta vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Kadangi dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo pareiškėja į Centrą nebuvo kreipusis, 2014 m. rugpjūčio 14 d. gauta pareiškėjos paraiška dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo būti laikoma pakartotiniu prašymu pripažinti užsienio kvalifikaciją. Išnagrinėjęs 2014 m. pateiktą pareiškėjos paraišką dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo bei kitus kartu pateiktus dokumentus ir informaciją Centras, vadovaudamasis 2012 m. įsigaliojusiais teisės aktais, t. y. Aprašu bei Metodika, atliko užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinį pripažinimą. Aprašo 4.1 punktas nustato Aprašo taikymo sritį. Remdamasis šiuo punktu, Centras priėmė sprendimą ne dėl pareiškėjos užsienio kvalifikacijos profesinio, tačiau dėl akademinio pripažinimo.

17Teismas pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai teigia, kad pagal Aprašo 4.2 punktą Centras neatlieka Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, akademinio pripažinimo. Tačiau pareiškėjos kvalifikacija, pateikta Centrui, nėra įgyta Europos mokykloje, taip pat nėra kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį mokslą, todėl pareiškėjos kvalifikacijos atveju Aprašo 4.2 punktas nebuvo ir negalėjo būti taikomas.

18Teismas nurodė, kad nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai, teisinis tam pagrindas, pareiškėjos studijų aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, yra nurodytos pareiškėjai išduotoje pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Centras, atlikdamas pareiškėjos akademinį kvalifikacijos pripažinimą, nepažeidė Lisabonos pripažinimo konvencijos principų, įskaitant ir pareiškėjos nurodytą VI skyriaus 1 straipsnyje, kad šalis pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, nebent galima nurodyti esminį skirtumą tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Pareiškėjos baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos didelę dalį (vieni metai iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) (pareiškėja priimta į trejų metų trukmės studijų programos antruosius studijų metus Uniwersytet Polski w Wilnie (Lietuvos Respublika) 1996 m. išduotų pažymų pagrindu). Lenkijos universitetas Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) nebuvo formalaus švietimo teikėjas, taigi, šiame universitete baigtam mokymuisi įskaityti ir pripažinti taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik atlikus jų įvertinimą. Tie patys principai yra taikomi visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS), kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukštajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukštojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimą, t. y. atitinkamą jų įvertinimą. Teismas vertino, kad Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atlikdamas vertinimą, nediskriminavo dėl jokių kitų priežasčių, nesusijusių su kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, esme – objektyviai ir nešališkai, remdamasis turima informacija, atliko pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimą ir nustatė esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Atsakovo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu pareiškėja turi teisėtą lūkestį, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija turi būti pripažinta lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje.

19III.

20Pareiškėja R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir patenkinti jos skundą.

21Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

221) Teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, iš esmės atsižvelgdamas tik į atsakovų argumentus, padarė netinkamas išvadas.

232) Teismas netinkamai nustatė, kad dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo į Centrą pareiškėja nebuvo kreipusis, todėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. gauta paraiška dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo būti laikoma pakartotiniu prašymu pripažinti užsienio kvalifikaciją, kad Centro 1999 m. kovo 18 d. išduotas dokumentas pagal savo statusą ir jame teikiamą informaciją yra informacinis raštas, o ne dokumentas, įforminantys sprendimą dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo, kad raštas parengtas ir atitinkama informacija jame suteikta, vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Pažymi, jog rašte nėra nurodyta, jog jis išimtinai informacinis. Be to, šiuo aspektu taikytinas įstatymo negaliojimo atgal principas. 1999 m. kovo 18 d. Centro raštas parengtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema nėra aktuali 1999 m. priimtam sprendimui, aukštoji mokykla juo vadovautis negalėjo.

243) Nesutinka, kad neturi teisėto lūkesčio, jog jos užsienyje įgyta kvalifikacija turi būti pripažinta lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1283 pripažino, kad pareiškėjos 1999 m. Lenkijos Respublikos Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos filiale Piotrkove Trybunalske įgytas diplomas Nr. F/3423/99 liudija baigtą pradinio ugdymo studijų programą, įgytą mokytojo kvalifikaciją ir suteikia teisę dirbti pradinių klasių mokytoja Lietuvos Respublikoje. Tiek 1999 m. kovo 18 d. Centro raštas, tiek minėtas ministro įsakymas leidžia pareiškėjai turėti teisėtų lūkesčių, kad teismas pripažins jos kvalifikaciją lygiaverte.

254) Teismo ir atsakovų akcentuojamas be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje negali būti vertinamas esminiu skirtumu. Teismas nurodo, kad nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus, tačiau į Jano Kochanovskio aukštąją pedagoginę mokyklą Lenkijos Respublikoje pareiškėja buvo priimta remiantis pateikta pažyma apie studijų eigą, kurią išdavė Lenkijos universitetas Vilniuje, tad Jano Kochanovskio aukštajai pedagoginiai mokyklai pareiškėjos pasiekti studijų rezultatai buvo priimtini. Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS) numatytas rezultatų įskaitymo būdas (atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimą) taikomas aukštajai mokyklai, vykdančiai priėmimą į studijas, bet ne Centrui atliekančiam kvalifikacijos akademinį įvertinimą.

26Atsakovas Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą, o pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

281) Pasisakydamas dėl Centro 1999 m. kovo 18 d. rašto ir 2014 m. spalio 2 d. sprendimo santykio, nurodo, kad vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai buvo išduotas 1999 m. kovo 18 d. informacinis raštas, teikiantis Centro turimą bendrą informaciją apie užsienio kvalifikaciją subjektams, spręsiantiems klausimą dėl kvalifikacijos tinkamumo studijų ar darbo tikslu. 1999 metais Centras nebuvo įgaliotas priimti formalių sprendimų dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, veikė tik kaip bendrąją informaciją teikiantis subjektas, tad jo išduotas informacinis dokumentas negalėjo būti laikomas sprendimu dėl kvalifikacijos pripažinimo. Tuo tarpu Centro 2015 m. spalio 2 d. sprendimas dėl pareiškėjos kvalifikacijos akademinio pripažinimo priimtas pareiškėjai raštu pateikus prašymą ir laikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu Centrui turint reikiamus įgaliojimus tokius veiksmus atlikti. Atitinkamai pareiškėjos teiginys, kad Centras turėjo atsisakyti priimti jos prašymą kaip pakartotinį atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjos teiginys, kad Centro sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka Aprašo ir Metodikos reikalavimų taip pat nepagrįstas, aptariamas sprendimas atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir minėtų teisės aktų nuostatas.

292) Dėl akademinio pripažinimo ir profesinio pripažinimo santykio paaiškina, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio ir profesinio pripažinimo procesai – tai visiškai atskiri ir savarankiški, tad pareiškėjos argumentas, kad švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymas dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo daro įtaką Centro priimtam sprendimui nepagrįstas. Dėl pastarojo įsakymo, nesančio šios bylos objektu, pažymi, kad priimant sprendimą pareiškėjai suteikti teisę dirbti pradinių klasių mokytoja Lietuvos Respublikoje, švietimo ir mokslo ministras vadovavosi kompleksine informacija apie pareiškėją, be kita ko įvertindamas ir jos ilgametę darbo šioje srityje patirtį bei vykdant šią veiklą įgytas kompetencijas. Tačiau tai, kad pareiškėjai suteikta teisė dirbti pradinių klasių mokytoja, nepaneigia fakto, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija nėra lygiavertė Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms akademine prasme. Teisinis šios srities reglamentavimas nenustato, kad profesinį pripažinimą atliekančio subjekto sprendimas darytų kokią nors įtaką Centro priimto sprendimo dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.

303) Argumentas dėl lex retro non agit principo pažeidimo nesuprantamas ir nepagrįstas. Tiek 1999 m. kovo 18 d. Centro raštas, tiek pareiškėjos ginčijamas 2014 m. Centro sprendimas parengti vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, teisės aktų nuostatos netaikytos atgal.

314) Pareiškėjos argumentai dėl teisėtų lūkesčių, esą jos kvalifikacija turėjo būti pripažinta, atmestini remiantis konstituciniu principu, jog iš neteisės nekyla teisė.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Centro sprendimo, kuriuo nuspręsta siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, teisėtumo ir pagrįstumo.

35Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Centrui pateikė 2014 m. rugpjūčio 14 d. paraišką dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo (I t., b. l. 96-98), prašydama pripažinti Jano Kochanovskio vardo aukštosios pedagoginės mokyklos suteiktą kvalifikaciją.

36Centras pareiškėjos 1999 m. Kelcų Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje įgytos magister kvalifikacijos nepripažino lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, nustačius esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Esminis skirtumas nustatytas, remiantis tuo, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos svarią dalį (vieneri iš trijų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), taip pat pažymint, kad kvalifikacijos kilmės šalyje minėta studijų programa skirta turintiems licencjat (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją, o pareiškėja į studijas priimta tokios kvalifikacijos neturėdama. Centro turimais duomenimis, priėmimo į studijas pagrindas – baigtas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje.

37Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė kilusiam ginčui taikytinus teisės aktus, tačiau šis netikslumas nėra esminis, dėl kurio sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir atitinkamai naikintinu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištaisydama minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslumą, remdamasi žemiau išdėstytais argumentais, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Be pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodytos Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuotos Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – ir Lisabonos konvencija), ginčui aktualūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintas Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtinta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kurie galiojo pareiškėjos ginčijamų sprendimų priėmimo metu (Centro sprendimas priimtas 2014 m. spalio 2 d., Apeliacinės komisijos – 2014 m. lapkričio 7 d.). Pirmosios instancijos teismo nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai neteko galios 2012 m. balandžio 1 d.

39Nagrinėjamos bylos kontekste aptartinos šiam ginčui aktualios minėtų teisės aktų nuostatos.

40Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus, reglamentuojančio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą, 1 straipsnį, kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį, alternatyvai pakaks to, jei šalis sudarys sąlygas aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš šalių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimą, ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sąlygos bus taikomos mutatis mutandis. Nurodytos Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 ir 2 straipsnių nuostatos pateiktos atskiruose straipsniuose, 2 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 1 straipsnyje įvardytų sąlygų taikymo ypatumus. Tai reiškia, kad Lisabonos konvencija suteikia šaliai pasirinkimo teisę tarp VI skyriaus 1 ir 2 straipsniuose alternatyviai pateiktų kvalifikacijos pripažinimo variantų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-271/2012).

41Pagal vadovaujantis Lisabonos konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Lisabonos konvencijos ratifikavimo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, patvirtintą Aprašą, kuriame nustatomi išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinio pripažinimo principai, užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų kompetencija, pateiktini dokumentai, sprendimų dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo priėmimas, apeliacijų dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo teikimas ir nagrinėjimas (Aprašo 1 p.), akademinis pripažinimas atliekamas vadovaujantis Lisabonos konvencija, Lisabonos konvencijai taikyti ir įgyvendinti skirtais Lisabonos konvencijos Komiteto, ENIC/NARIC tinklo, Europos Tarybos ar kitų kompetentingų institucijų priimtais dokumentais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Lisabonos konvencijos ratifikavimo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais (Aprašo 2 p.).

42Aprašo 3 punkte esminio skirtumo sąvoka apibrėžiama kaip skirtumas, kai užsienio kvalifikacija pagal jai keltus kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimus iš esmės skiriasi nuo atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar aukštojo mokslo kvalifikacijai; užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas – užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos formalus patvirtinimas, kuriuo įvardijama užsienio kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos vertė kvalifikacijos turėtojui siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje; užsienio kvalifikacijos vertinimas – užsienio kvalifikacijos vertės nustatymas, atliekamas palyginus užsienio kvalifikaciją su Lietuvos Respublikoje teikiamu viduriniu išsilavinimu ar teikiama artimiausia aukštojo mokslo kvalifikacija.

43Atvejai, kai Aprašas netaikomas nurodyti Aprašo 4 punkte. Pagal jį, Aprašas netaikomas: 4.1. užsienio kvalifikacijų profesiniam pripažinimui, tai yra užsienio kvalifikacijos vertės profesiniu požiūriu nustatymui, kai užsienio kvalifikacijos turėtojas siekia dirbti Lietuvoje: 4.1.1. reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų profesinis pripažinimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka; 4.1.2. nereglamentuojamų profesinių kvalifikacijų profesinį pripažinimą vykdo darbdavys; 4.2. Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, įgytoms kvalifikacijoms, suteikiančioms teisę į aukštąjį mokslą; 4.3. jungtiniams kvalifikaciniams laipsniams, kurie įgyjami baigus jungtines studijų programas, teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvoje.

44Užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar atitinkamo lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijai, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų (Aprašo 6 p.). Asmens užsienio kvalifikacija vertinama atsižvelgiant į šios kvalifikacijos turėtojo tikslą (užsiimti profesine veikla, įgyti bendrą teisę toliau studijuoti, stoti tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai) (Aprašo 9 p.).

45Centras yra viena iš užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų (Aprašo 10.1. p.), vykdo užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą Aprašo 10.1 punkte nustatytu atveju, vadovaudamasis Aprašu ir Metodika, kuri reglamentuoja užsienio kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą kilmės šalyje ir užsienio kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje (Aprašo 11 p.). Vykdydamas užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, Centras lygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje (Aprašo 12 p.).

46Užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą, galimi tokie užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo sprendimai: 30.1. pripažinti užsienio kvalifikaciją; 30.2. pripažinti užsienio kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (siekti tik darbo veiklos ir (arba) tolesnių studijų stojant tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai); 30.3. pripažinti užsienio kvalifikaciją tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir panašiai), kuriuos kvalifikacijos turėtojas turės įvykdyti; 30.4. nepripažinti užsienio kvalifikacijos (Aprašo 30 p.). Sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo turi būti motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys. Priėmus Aprašo 30.4 punkte nurodytą sprendimą, gali būti rekomenduojama mokymąsi (studijas) pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas įskaityti kaip mokymosi (studijų) programos dalį (Aprašo 31 p.).

47Metodika reglamentuoja išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (toliau – kvalifikacijos), vertės ir lygmens kvalifikacijos kilmės šalyje nustatymą ir kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje (Metodikos 1 p.). Kvalifikacijos vertinimą sudaro šie etapai: 29.1. kvalifikacijos vertės nustatymas jos kilmės šalyje; 29.2. kvalifikacijos lygmens nustatymas jos kilmės šalyje; 29.3. kvalifikacijos palyginimas su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija, t. y. kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje; 29.4. nustatymas, ar rasti skirtumai tarp kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos yra esminiai, atsižvelgus į vertinimo tikslą (Aprašo 29 p.). Pastarieji etapai reglamentuojami 32-49 punktuose. Dėl esminių skirtumų paminėtina, jog, kaip matyti iš Aprašo 43-47 punktų, esminiai skirtumai gali būti nustatyti dėl turinio (Aprašo 43 p.), dėl paskirties (Aprašo 44 p.), dėl apimties (trukmės) (Aprašo 45 p.), dėl studijų kokybės (Aprašo 46 p.) ir dėl mokymosi (studijų) rezultatų (Aprašo 47 p.).

48Nagrinėjamu atveju, minėta, Centras esminį skirtumą nustatė dėl studijų kokybės. Pagal Metodikos 46 punktą, esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai: 46.1. baigta mokymosi (studijų) programa buvo vykdoma (įgyvendinama) neteisėtai ir (ar) buvo neakredituota (jei tai buvo nustatyta); 46.2. nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai. Pavyzdžiui, faktiškai studijos vyko ne pripažintoje aukštojoje mokykloje, o jos atstovybėje ar kitoje institucijoje, kuri neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos arba nepripažintoje švietimo įstaigoje baigtas mokymasis be patikros buvo įskaitytas kaip studijų programos dalis; 46.3. studijų organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo įgalinti pasiekti numatytų programos tikslų ir (ar) mokymosi (studijų) rezultatų. Pavyzdžiui, programa buvo siūloma nuotoliniu būdu, be jokio kontaktinio darbo auditorijose ar laboratorijose, kai jis būtinas numatytiems studijų rezultatams pasiekti (pvz., suteiktas slaugos bakalauras), ir pan.

49Tais atvejais, kai dėl nustatytų esminių skirtumų negalima suteikti pripažinimo, numatyto Aprašo 30.1 punkte, turėtų būti apsvarstoma galimybė pripažinti, suteikiant kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (numatyta Aprašo 30.2 punkte) ar pripažinti su papildomų reikalavimų įvykdymu (numatytas Aprašo 30.3). Tik tais atvejais, kai negalimas nė vienas iš pripažinimo tipų, priimamas Aprašo 30.4 numatytas sprendimas (Metodikos 52 p.).

50Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai bei įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-802/2003; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-138/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-271/2012; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1793/2013).

51Nurodytų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste darytina išvada, jog Centras, nustatinėdamas, ar tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia pareiškėja, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, yra esminių skirtumų, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo studijų organizavimo bei vykdymo faktines aplinkybes, bei nustatęs, kad svarią Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos dalį (vieneri metai iš trijų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje; kvalifikacijos kilmės šalyje minėta studijų programa skirta turintiems licencjat (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją, o pareiškėja į studijas priimta tokios kvalifikacijos neturėdama, tai pripažino esminiu skirtumu Metodikos 46.2 punkto prasme ir pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos nepripažino lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms.

52Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje negali būti vertinamas esminiu skirtumu, kad Jano Kochanovskio aukštajai pedagoginiai mokyklai pareiškėjos pasiekti studijų rezultatai buvo priimtini, atmestini kaip nepagrįsti aukščiau aptartų teisės aktų nuostatų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir argumentų pagrindu.

53Susipažinus su Centro sprendimu, jo turiniu, įvertinus jį Aprašo ir Metodikos reikalavimų kontekste, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Centro sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka Aprašo ir Metodikos reikalavimų.

54Centro sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos aplinkybės, dėl kurių nuspręsta pareiškėjos prašymo netenkinti, t. y. Centro sprendime nustatytas esminis skirtumas, nurodyti jo nustatymo kriterijai, teisinis pagrindas.

55Vienu iš pagrindinių argumentų tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo tai, kad Centras turėjo atsisakyti priimti jos prašymą, nes jos kvalifikacijos akademinis pripažinimas atliktas Centro 1999 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 3-087, o pakartotinio pripažinimo nei Aprašas, nei Metodika nenumato.

56Įvertinusi 1999 m. kovo 18 d. Centro raštą Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ (I t., b. l. 9), jo turinį (nurodoma, kad Centras gavo pareiškėjos prašymą įvertinti jos diplomą, įgytą Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje 1999 m. vasario 4 d., nurodyta, jog minėta aukštoji mokykla yra pripažinta aukštojo mokslo institucija Lenkijoje, o diplomai įgyti šiame universitete Lietuvoje pripažįstami, kad pareiškėja baigė 3 metų pradinio mokymo magistro studijų programą ir įgijo magistro laipsnį, taip pat nurodyta, kad visus, su pareiškėjos profesine kompetencija susijusius klausimus, sprendžia darbdaviai, atsižvelgdami į atitinkamos profesijos kvalifikacinius reikalavimus), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal savo statusą ir jame teikiamą informaciją pastarasis raštas yra ne dokumentas, įforminantis sprendimą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo, o tik informacinis raštas, parengtas vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu.

57Byloje nesant duomenų, jog pareiškėja į Centrą dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo būtų kreipusis iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., pastarosios dienos paraiškos vertinti kaip pakartotinio prašymo ir tuo pagrindu atsisakyti ją nagrinėti nebuvo.

58Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja teismui pateikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1283 „Dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjos 1999 m. Lenkijos Respublikos Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos filiale Piotrkove Trybunalske įgytas diplomas Nr. F/3423/99 liudija baigtą pradinio ugdymo studijų programą, įgytą mokytojo kvalifikaciją ir suteikia teisę dirbti pradinių klasių mokytoja Lietuvos Respublikoje, kopiją.

59Teisėjų kolegija pastebi, kad pastarojo dokumento kopija jau yra byloje (II t., b. l. 4), todėl pakartotinai ją prijungti prie bylos netikslinga.

60Pasisakant dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėtu įsakymu, pažymėtina, jog byloje ginčijami Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimai priimti dėl pareiškėjos užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Tai, kad Centras atlieka užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą, tokio pripažinimo esmė, tikslas, pasekmės matyti iš nutartyje aptartų teisės aktų nuostatų. Minėtame Aprašo 4 punkte nustatyti atvejai, kai Aprašas netaikomas. Vienas jų –užsienio kvalifikacijų profesiniam pripažinimui, tai yra užsienio kvalifikacijos vertės profesiniu požiūriu nustatymui, kai užsienio kvalifikacijos turėtojas siekia dirbti Lietuvoje

61Tuo tarpu pareiškėjos akcentuojamas ministro įsakymas, kaip matyti ir iš jo pavadinimo, yra dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, jis priimtas kito teisės akto – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-2826 patvirtinto Profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar teikti laikinas arba vienkartines paslaugas Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamai sričiai, tvarkos aprašo – pagrindu. Pastarasis teisės aktas (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. lapkričio 10 d.), kaip nurodyta jo 1 punkte, reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimą norint dirbti ar teikti laikinas arba vienkartines paslaugas pagal mokytojo, profesijos mokytojo, auklėtojo, specialiojo pedagogo, logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo, socialinio pedagogo ir mokyklos psichologo reglamentuojamas profesijas (toliau – pedagogo profesija), priskirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamai sričiai. Pagal pastarojo teisės akto 4 punktą, pripažinus pedagogo profesinę kvalifikaciją, asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje pagal pedagogo profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje.

62Taigi, užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas ir profesinės kvalifikacijos pripažinimas yra atskiri procesai, kurie lemia skirtingas teisines pasekmes. Atitinkamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1283 „Dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo“ nedaro įtakos Centro sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

63Nesant pagrindo kaip neteisėto ir/ar nepagrįsto naikinti Centro sprendimo, tai pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų dėl Apeliacinės komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Ministerijai pripažinti pareiškėjos kvalifikaciją.

64Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, išskyrus nutartyje nurodytą nebegaliojantį teisės aktą, taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą atmesti.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus... 5. 1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2014... 6. 2) panaikinti Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu... 7. 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau... 8. Skunde paaiškino, kad 1999 m. vasario 4 d. Jano Kochanovskio aukštojoje... 9. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 10. Paaiškino, kad pareiškėjos faktinės studijų aplinkybės iš esmės... 11. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip... 12. Paaiškino, kad Ministerijai nesuteikti įgaliojimai naikinti Centro ir... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos 15. Aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad Užsienio... 16. Teismas nurodė, kad Centro 1999 m. kovo 18 d. išduotas dokumentas Nr. 3-087... 17. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai teigia, kad pagal Aprašo 4.2... 18. Teismas nurodė, kad nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai,... 19. III.... 20. Pareiškėja R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 21. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:... 22. 1) Teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo nevisapusiškai ir... 23. 2) Teismas netinkamai nustatė, kad dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo... 24. 3) Nesutinka, kad neturi teisėto lūkesčio, jog jos užsienyje įgyta... 25. 4) Teismo ir atsakovų akcentuojamas be žinių ir gebėjimų patikrinimo... 26. Atsakovas Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 27. Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu... 28. 1) Pasisakydamas dėl Centro 1999 m. kovo 18 d. rašto ir 2014 m. spalio 2 d.... 29. 2) Dėl akademinio pripažinimo ir profesinio pripažinimo santykio paaiškina,... 30. 3) Argumentas dėl lex retro non agit principo pažeidimo nesuprantamas ir... 31. 4) Pareiškėjos argumentai dėl teisėtų lūkesčių, esą jos kvalifikacija... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Centro sprendimo, kuriuo... 35. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Centrui pateikė 2014 m.... 36. Centras pareiškėjos 1999 m. Kelcų Jano Kochanovskio aukštojoje... 37. Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 38. Be pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodytos Lietuvos Respublikos 1998... 39. Nagrinėjamos bylos kontekste aptartinos šiam ginčui aktualios minėtų... 40. Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus, reglamentuojančio aukštojo mokslo... 41. Pagal vadovaujantis Lisabonos konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl... 42. Aprašo 3 punkte esminio skirtumo sąvoka apibrėžiama kaip skirtumas, kai... 43. Atvejai, kai Aprašas netaikomas nurodyti Aprašo 4 punkte. Pagal jį, Aprašas... 44. Užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje... 45. Centras yra viena iš užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą... 46. Užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai... 47. Metodika reglamentuoja išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su... 48. Nagrinėjamu atveju, minėta, Centras esminį skirtumą nustatė dėl studijų... 49. Tais atvejais, kai dėl nustatytų esminių skirtumų negalima suteikti... 50. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kompetentinga... 51. Nurodytų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 52. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl be žinių ir gebėjimų patikrinimo... 53. Susipažinus su Centro sprendimu, jo turiniu, įvertinus jį Aprašo ir... 54. Centro sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos aplinkybės, dėl... 55. Vienu iš pagrindinių argumentų tiek skunde pirmosios instancijos teismui,... 56. Įvertinusi 1999 m. kovo 18 d. Centro raštą Nr. 3-087 „Dėl diplomo... 57. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėja į Centrą dėl užsienio... 58. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja teismui pateikė Lietuvos Respublikos... 59. Teisėjų kolegija pastebi, kad pastarojo dokumento kopija jau yra byloje (II... 60. Pasisakant dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su... 61. Tuo tarpu pareiškėjos akcentuojamas ministro įsakymas, kaip matyti ir iš jo... 62. Taigi, užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas ir profesinės... 63. Nesant pagrindo kaip neteisėto ir/ar nepagrįsto naikinti Centro sprendimo,... 64. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 65. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 66. pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą atmesti.... 67. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti... 68. Nutartis neskundžiama....