Byla A-525-202-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Simui Gudynui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūrai dėl privalomojo nurodymo bei sprendimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas UAB „Saerimner“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l. 5–13), kurį patikslino (b.l. 92–93), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

81) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Marijampolės RAAD) 2009 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. MRS-656 „Dėl 2009 m. birželio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. 13“ (toliau – ir Sprendimas);

92) panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros (tolau – ir Agentūra) 2009 m. birželio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 13 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

10Nurodė, kad Agentūra 2009 m. birželio 29 d. Bendrovės aplinkosaugos skyriaus vadovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo konstatavo, kad iš Bendrovei priklausančių stacionarių taršos šaltinių, esančių Jusevičių kaime, Kalvarijos savivaldybėje, t. y. iš kiaulių penėjimo komplekso (toliau – ir Kompleksas), į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekis 2,9 karto viršija ribines oro užterštumo vertes. Remdamasi tokiais protokole užfiksuotais duomenimis, Agentūra pareiškėjui išdavė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 2 dienas nuo Privalomojo nurodymo datos, t. y. iki 2009 m. liepos 1 d., sumažinti iš Komplekso išmetamų teršalų (amoniako) kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Pareiškėjas Marijampolės RAAD direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė iš dalies pakeisti Privalomąjį nurodymą, pratęsiant jo įvykdymo terminą iki 2009 m. rugsėjo 29 d. (imtinai). Skundžiamu Sprendimu Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas. Nurodė, jog nesutinka su Privalomajame nurodyme nustatytu jo įvykdymo terminu, nes nagrinėjamu atveju siaurinamai aiškinta ir taikyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis. Pažymėjo, jog tokia nuostata įtvirtina bendrą principą, kad kiekvienas aplinkai gresiantis pavojus ar žalingi padariniai turi būti šalinami neatidėliotinai. Tačiau veiksmų neatidėliotinumas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, todėl, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, gali reikšti tiek kelias dienas, tiek kelis mėnesius. Reikalavimas atsižvelgti į objektyvius duomenis įtvirtintas tiek Aplinkos apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžė, jog amoniako emisijų iš Komplekso sumažinimas yra tęstinis ir objektyviai reikalaujantis ilgalaikio poveikio priemonių taikymo procesas. Amoniako emisijų sumažinimo procesas paprastai užtrunka bent jau 13 savaičių, todėl pareiškėjas, net ir dėdamas visas pastangas, negalėtų įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatyto reikalavimo per 2 dienas. Privalomajame nurodyme nustatyta, jog pareiškėjas nedelsdamas turi informuoti tokį nurodymą pateikusį pareigūną apie nustatyto reikalavimo vykdymą, t. y. tam turi būti atliekami amoniako kiekio aplinkos ore matavimai, o tai realiai negali būti įvykdyta per 2 dienas. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 150 patvirtintos Į aplinkos orą išmetamų teršalų pirminės apskaitos formų teikimo tvarkos 4.6 punktą ir nurodė, jog reikiamus leidimus atlikti amoniako koncentracijos aplinkos ore matavimus ir tyrimus Lietuvoje turi tik AB „Achema“ ir UAB „Jonavos vandenys“, susisiekus su kuriais paaiškėjo, jog jie tuo metu neteikė tokių matavimų ir tyrimų paslaugų. Todėl, siekiant atlikti minėtus tyrimus, turėtų būti kreipiamasi į akredituotą Europos šalies laboratoriją, todėl tokie tyrimai negalėtų būti atlikti per 2 dienų terminą. Be to, Agentūrai priėmus Privalomąjį nurodymą, o Marijampolės RAAD Sprendimu patvirtintus jame numatytą įvykdymo terminą, buvo paneigta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnyje numatyta pareiškėjo teisė kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatyti (21, 22 str.) privalomojo nurodymo įvykdymo bei tokio įvykdymo pratęsimo terminai suponuoja ilgesnius nei poros dienų privalomojo nurodymo įvykdymo terminus. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pažymėjo, jog Privalomojo nurodymo įvykdymui reikalingos priemonės ne tik neatitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų būtinų ir pagrįstų privalomojo nurodymo tikslų, bet ir realiai neįgyvendinamos per Privalomajame nurodyme numatytą 2 dienų terminą, kitaip tariant, yra neproporcingos. Nurodė, jog pagal Bendrovei 2006 m. gruodžio 22 d. išduotą ir galiojantį pakoreguotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 8.6-21/11 Komplekse leista vienu metu laikyti 25 000 kiaulių, tuo tarpu visų ar dalies kiaulių pašalinimas iš Komplekso ne tik sukeltų pareiškėjui neadekvačiai didelius finansinius nuostolius, neatitiktų proporcingumo principo, bet ir realiai negalėtų būti įvykdytas per minėtą terminą. Be to, pareiškėjas net ir dėdamas visas pastangas per nurodymo įgyvendinimui skirtą laiką, negalėtų įvykdyti tokio reikalavimo. Pareiškėjo teigimu, amoniakas garuoja ir nuo Komplekse esančių pastatų ir statinių konstrukcijų paviršių, todėl staigus Komplekse laikomų kiaulių išvežimas nebūtų pakankamas Privalomojo nurodymo įgyvendinimui per tokį trumpą terminą. Pažymėjo, jog, gavus Privalomąjį nurodymą, nedelsiant imtasi veiksmų jame nurodytiems reikalavimams įvykdyti.

11Atsakovas Marijampolės RAAD atsiliepimu į skundą (b.l. 76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad ginčas nebeteko prasmės, nes, 2009 m. liepos 8 d. atlikus aplinkos oro tyrimus, nustatyta, kad amoniako koncentracija aplinkos ore normatyvų neviršijo, todėl reikalavimas sumažinti išmetamų teršalų kiekį laikytinas įvykdytu.

13Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (b.l. 79) nurodė, kad pritaria Marijampolės RAAD atsiliepime į skundą išdėstytai nuomonei.

14II.

15Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu (b.l. 112–115) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Nustatė, kad Agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009 m. birželio 29 d. davė Privalomąjį nurodymą UAB „Saerimner“ sumažinti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, iki 2009 m. liepos 1 d., remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“. Pareiškėjas apskundė Privalomąjį nurodymą Marijampolės RAAD, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Sprendimu Marijampolės RAAD Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas pripažįsta, jog iš jam priklausančių stacionarių taršos šaltinių (Komplekso) išmetamų teršalų (amoniako) kiekis viršijo (2,9 karto) ribines aplinkos oro užterštumo vertes. Atsižvelgė į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 18, 20 straipsnius, 23 straipsnio 5 dalį ir pažymėjo, jog, susipažinus su Sprendimo turiniu, matyti, kad jis atitinka įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas 2009 m. liepos 8 d. skundu kreipėsi į Marijampolės RAAD direktorių, parašydamas iš dalies pakeisti Privalomąjį nurodymą, išduotą UAB „Saerimner“ atžvilgiu, pratęsiant jo įvykdymo terminą iki 2009 m. rugsėjo 29 d. (imtinai). Toks skundas išnagrinėtas ir jo ribose priimtas Sprendimas. Kadangi Agentūros, Marijampolės RAAD veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme, Agentūra, Marijampolės RAAD privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog Privalomasis nurodymas ir Sprendimas pagrįsti teisės aktų normomis. Be to, nors Privalomajame nurodyme nėra faktinių aplinkybių analizės, o tokių reikalavimų šiam dokumentui nekelia ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnis, tačiau tuo pagrindu pareiškėjas skundo Marijampolės RAAD nereiškė, o iš 2009 m. liepos 8 d. skundo turinio analizės matyti, jog faktinės aplinkybės pareiškėjui buvo puikiai žinomos. Nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra nerealus, nes amoniako emisijų iš kiaulių fermos sumažinimas yra tęstinis ir objektyviai reikalaujantis ilgalaikio poveikio priemonių taikymo procesas, užtrunkantis bent jau 13 savaičių, o Lietuvoje faktiškai nėra amoniako kiekio aplinkos ore matavimo ir tyrimų paslaugas ūkio subjektams teikiančių laboratorijų, nuo mėginių paėmimo iki tyrimo rezultatų surašymo taip pat užtrunka vidutiniškai 7,5 dienos, nepagrįsti bylos medžiaga, todėl atmestini. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad jau 2009 m. liepos 8 d. atlikus aplinkos oro tyrimus nustatyta, jog amoniako koncentracija aplinkos ore normatyvų neviršijo. Pažymėjo, kad teisės normos nereglamentuoja, jog apie nurodymo įvykdymą informuojant pareigūną (instituciją) privalu pateikti laboratorinių tyrimų rezultatus, ir nepaneigia atsakovo atstovo teiginio, kad pakanka informuoti apie atliktus veiksmus. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, padarė išvadą, jog pareiškėjas, eksploatuodamas jam priklausantį taršos šaltinį, privalėjo užtikrinti, kad išmetami į orą teršalai neviršytų nustatytų ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, o užteršus aplinkos orą, atsiradusius žalingus padarinius pašalinti neatidėliotinai. Nors Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnis numato privalomojo nurodymo terminų pratęsimą, tačiau objektyvios termino pratęsimo priežastys bylos medžiaga neįrodytos, o tai, kad pagal minėto straipsnio 2 dalį dėl termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ginčo atveju dėl nurodytų priežasčių neduoda pagrindo teigti, jog nustatytas 2 dienų terminas privalomajam nurodymui įvykdyti prieštarauja nurodytai nuostatai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnis nustato tik maksimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau minimalus terminas įstatyme nenurodytas, todėl pareiškėjo argumentas, jog duodama 2 dienų terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, Agentūra pažeidė minėtą įstatymo nuostatą, nepagrįstas. Atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnyje nustatytą privalomojo nurodymo apskundimo tvarką, į tai, kad privalomojo nurodymo apskundimas nesustabdo jo galiojimo, atmetė ir pareiškėjo argumentą, jog Agentūros atstovas negalėjo pareiškėjui duoti 2 dienų privalomajam nurodymui įvykdyti. Pabrėžė, kad, nagrinėjant bylą, ginčas neteko prasmės.

17III.

18Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 121–127), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

191. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teiginys, kad Privalomasis nurodymas negali būti įvykdytas per 2 dienų terminą, nėra pagrįstas bylos medžiaga. Pažymi, kad vien oro mėginių paėmimas vietoje, jų ištyrimas laboratorijoje bei rezultatų užfiksavimas protokole trunka nuo 6 iki 9 dienų, tai patvirtina ir byloje pateikti įrodymai. Be to, 2010 m. sausio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje Agentūros atstovas vienareikšmiškai patvirtino, kad nė viena amoniako emisijas mažinanti priemonė negali būti įgyvendinta per 2 dienų terminą.

202. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo teismui pateikto Aplinkos apsaugos agentūros 2009 m. spalio 14 d. rašto Nr. (21)-A4-1739, kuriame pateikti išaiškinimai dėl amoniako matavimų rezultatų vertinimo rodo, kad Agentūra netinkamai apskaičiavo Komplekso sąlygotą amoniako koncentracijos aplinkos ore vertę. Iš tokio rašto matyti, kad amoniako ribinė vertė vidutiniškai viršyta ne 2,9, o 1,7 karto. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą administracinis teismas spendime privalo nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta tam tikrus įrodymus, o to nepadarius, teismo sprendimas naikintinas.

213. Teigia, jog Privalomojo nurodymo įvykdymas reiškia, kad iš Komplekso išmetamo amoniako kiekis turi būti sumažintas tiek, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Tuo tarpu įsitikinti amoniako koncentracijos aplinkos ore sumažėjimu pareiškėjas gali tik vienu būdu – išmatavęs šio teršalo koncentraciją aplinkos ore. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir Agentūros atstovas. Todėl nesutinka su teismo išvada, jog vien tik informavimas apie, vykdant Privalomąjį nurodymą, atliktus veiksmus reiškia, kad Privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas. Be to, pareiškėjas ne kartą informavo Marijampolės RAAD apie jo atliktus veiksmus, mažinant amoniako išmetimą iš Komplekso, todėl tokie raštai turėtų būti pakankami patvirtinti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Tačiau priešinga Marijampolės RAAD pozicija yra akivaizdžiai išreikšta jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, kuriame Privalomojo nurodymo įvykdymas su minėtais Bendrovės raštais nėra siejamas.

224. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formalia teisės normų analize, visiškai ignoruodamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, pagal kurį viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis.

235. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas nebeteko prasmės, nes, nepanaikinus ginčijamų administracinių aktų, bus sudaryta galimybė atsakovams tokiais aktais grįsti kitus pareiškėjo atžvilgiu priimamus administracinius aktus. Tokį pareiškėjo teiginį akivaizdžiai pagrindžia Marijampolės RAAD 2009 m. liepos 16 d. raštas Nr. MRS-567, kuriuo pareiškėjas įspėtas apie ketinimą panaikinti jam išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 8.6.-21/11, kurio pagrindu vykdoma veikla Komplekse. Būtent amoniako koncentracijos aplinkos ore normatyvų viršijimas tokiame rašte nurodomas kaip vienas esminių minėto leidimo panaikinimo pagrindų. Be to, minėta teismo išvada sudaro pagrindą nustatyti nerealius, neprotingus ir objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstus kitų galimų pareiškėjui skirtų įpareigojimų įvykdymo terminus.

24Atsakovas Marijampolės RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 153–154) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25Nurodo, kad norminiai teisės aktai nustato, jog amoniako koncentracija aplinkos ore gali būti ne didesnė kaip 0,20 mg/m3, tačiau dėl pareiškėjo kaltės didžiausia leistina amoniako koncentracija aplinkos ore viršyta 2,9 karto (pareiškėjo teigimu – 1,7 karto), todėl amoniako koncentracija aplinkos ore tapo pavojinga netoli Komplekso gyvenančių žmonių sveikatai, kitiems aplinkos objektams, o Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas neatidėliotinai pašalinti atsiradusius žalingus padarinius yra teisėtas ir pagrįstas.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinis skundas netenkintinas.

29Byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumažinti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Taip pat pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu.

30Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (1 str.). Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas. Pagal minėtos dalies 6 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

31Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Minėto įstatymo 18 straipsnis numato atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai, o pagal šio straipsnio 2 punktą privalomasis nurodymas duodamas tada, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo, jis priimtas būtent vadovaujantis minėtu 18 straipsnio 2 punktu.

32Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš pareiškėjui priklausančio Komplekso į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekis viršijo ribines oro užterštumo vertes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir pareiškėjas, tačiau jis, remdamasis Aplinkos apsaugos agentūros 2009 m. spalio 14 d. raštu Nr. (21)-A4-1739, nesutiko su tuo, kiek buvo viršytos ribinės oro užterštumo vertės. Pastebėtina, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas privalomojo nurodymo davimo tiesiogiai nesieja su ta aplinkybe, kiek buvo viršyta ribinė oro užterštumo vertė. Kaip matyti iš šio įstatymo nuostatų, papildomai įvertinus bylos medžiagą, Privalomojo nurodymo davimui pakako duomenų, o išvada, jog iš pareiškėjui priklausančio Komplekso į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekis, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, viršijo ribines oro užterštumo vertes, buvo pakankamas pagrindas įpareigoti pareiškėją sumažinti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

33Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo, pareiškėjas su Privalomuoju nurodymu iš esmės nesutinka dėl to, kad jame nustatytas per trumpas terminas pateiktam nurodymui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju Privalomajame nurodymą nurodytus veiksmus pareiškėjas įpareigotas atlikti iki 2009 m. liepos 1 d.

34Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina galimybę tam tikra tvarka nustatyti ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

35Kitaip tariant, minėtas įstatymas, iš esmės reglamentuodamas tik maksimalius privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, įtvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecijos teisę spręsti dėl konkretaus termino duotam privalomajam nurodymui įvykdyti. Tokios diskrecijos teisės įgyvendinimas įstatyme siejamas su būtinybe atsižvelgti į tai, koks laikotarpis objektyviai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

36Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomajame nurodyme nustatytu jo įvykdymo terminu, teigė, jog tam, kad duotas nurodymas būtų įgyvendintas, jis privalo ne tik per nustatytą terminą sumažinti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, bet ir išmatuoti išmetamų teršalų kiekį ir pateikti atitinkamą informaciją Privalomąjį nurodymą davusiam subjektui. Pažymėtina, jog pareiškėjas tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, be to, teisės aktai ir nenustato tokių pareiškėjo nurodytų reikalavimų. Tuo tarpu Privalomajame nurodyme aiškiai suformuluotas tik reikalavimas sumažinti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

37Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gamtos išteklių naudotojai privalo, paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas.

38Kaip jau minėta, pareiškėjas neginčija paties fakto, jog šiuo atveju iš jam priklausančio Komplekso išmetamų teršalų (amoniako) kiekis viršijo nustatytas ribines oro užterštumo vertes. Tuo tarpu byloje pateikti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento tyrimų protokolai (2009-07-14 Nr. 3AT-283 (b.l. 77) ir 2009-08-28 Nr. 3AT-346 (b.l. 101)) bei Aplinkos apsaugos agentūros 2009 m. spalio 14 d. rašte Nr. (21)-A4-1739 (b.l. 105) pateikta informacija vienareikšmiškai patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad po Privalomojo nurodymo davimo iš pareiškėjui priklausančio Komplekso išmetamų teršalų (amoniako) kiekis nebeviršijo ribinių oro užterštumo verčių. Tokios aplinkybės patvirtina, jog Privalomajame nurodyme pareiškėjui suformuluotas įpareigojimas buvo įvykdytas.

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, bylos medžiagą ir taikytinų teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog šiuo atveju byloje nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumo per jame nustatytą įvykdymo terminą. Pareiškėjo pateikti įrodymai – UAB „Jonavos vandenys“ 2009 m. liepos 27 d. raštas Nr. 369 (b.l. 35) bei AB „Achema“ 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 074/2395 (b.l. 94), kuriuose nurodoma, kad tokios įmonės neatliks amoniako aplinkos ore matavimų, nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl Privalomojo nurodymo priemonių neproporcingumo. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad tokius matavimus gali atlikti tik minėtos dvi įmonės. Kiti pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde bei bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti teiginiai dėl priemonių Privalomajam nurodymui įvykdyti neproporcingumo yra pagrįsti daugiau prielaidomis, nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais.

40Pareiškėjui iš esmės įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus ir byloje nepateikus konkrečių įrodymų dėl nustatyto reikalavimo neteisėtumo, negalimumo įvykdyti, nėra pagrindo naikinti ginčijamą Privalomąjį nurodymą.

41Tuo tarpu Marijampolės RAAD Sprendimu atsisakyta pakeisti Privalomąjį nurodymą, pratęsiant jo įvykdymo terminą. Kaip jau minėta, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina privalomąjį nurodymą duodančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecijos teisę, pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai. Šioje byloje jau konstatuota, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo nustatytas neprotingas ir neproporcingas terminas. Atitinkamai darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti. Byloje nenustatyti teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant Sprendimą, priimtas Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Sprendimas paliktinas galioti.

42Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ apeliacinio skundo netenkinti.

45Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Simui Gudynui,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas UAB „Saerimner“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l.... 8. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono... 9. 2) panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos... 10. Nurodė, kad Agentūra 2009 m. birželio 29 d. Bendrovės aplinkosaugos... 11. Atsakovas Marijampolės RAAD atsiliepimu į skundą (b.l. 76) prašė skundą... 12. Nurodė, kad ginčas nebeteko prasmės, nes, 2009 m. liepos 8 d. atlikus... 13. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (b.l. 79) nurodė, kad pritaria... 14. II.... 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu (b.l.... 16. Nustatė, kad Agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009... 17. III.... 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 121–127), kuriuo prašo... 19. 1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teiginys, kad... 20. 2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl... 21. 3. Teigia, jog Privalomojo nurodymo įvykdymas reiškia, kad iš Komplekso... 22. 4. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formalia teisės normų analize,... 23. 5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas nebeteko... 24. Atsakovas Marijampolės RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 25. Nurodo, kad norminiai teisės aktai nustato, jog amoniako koncentracija... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 29. Byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjui nurodyta... 30. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias... 31. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis... 32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš pareiškėjui priklausančio Komplekso į... 33. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir... 34. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis... 35. Kitaip tariant, minėtas įstatymas, iš esmės reglamentuodamas tik... 36. Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomajame nurodyme nustatytu jo įvykdymo... 37. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gamtos... 38. Kaip jau minėta, pareiškėjas neginčija paties fakto, jog šiuo atveju iš... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, bylos medžiagą... 40. Pareiškėjui iš esmės įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus ir... 41. Tuo tarpu Marijampolės RAAD Sprendimu atsisakyta pakeisti Privalomąjį... 42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ apeliacinio skundo... 45. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti... 46. Nutartis neskundžiama....