Byla A-261-157-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AS Parex banka, A. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gėlos užuovėja“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Gėlos užuovėja“) skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. sausio 16 d. raštą Nr. R2-82 „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo Vilniaus rajone“; 2) įpareigoti atsakovus Valstybinę miškų tarnybą ir Aplinkos ministeriją Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ištaisyti Vilniaus rajono valstybinės reikšmės miškų schemos rengimo klaidą ir išbraukti iš Vilniaus rajono Valstybinės reikšmės miškų schemos Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 79 kvartalo 1, 2, 3, 4, 5, 5c, 5d, 6 ir 9 taksacinius miško sklypus, esančius UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teise priklausančiame sklype kadastrinis Nr. ( - ) ir atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafinius ir tekstinius duomenis.

5Skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 1-6, 82-87, 140-146) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir VAV) 1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1460-41 suformuotas ir VĮ Registrų centre įregistruotas 8,8281 ha ploto kitos paskirties (kitai specialiai paskirčiai) valstybinis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) esantis Tuščiaulių km., Vilniaus r. savivaldybėje (toliau – ir sklypas). Sklype nuo 1970 m. pastatyti pastatai/statiniai ir įrengti juos aptarnaujantys inžineriniai tinklai (toliau – ir statiniai). Šioje teritorijoje veikė pionierių stovykla, vėliau buvo įkurta AB „Lietuvos telekomas“ poilsio bazė, o šiuo metu ši teritorija naudojama senelių globos namų ir sanatorijos veiklai. Sklype esantys statiniai, dar iki sklypo suformavimo ir įregistravimo, nuosavybės teise priklausė AB „Lietuvos telekomas“ (dabar AB „TEO LT“). Minėtu VAV įsakymu sklypas buvo suformuotas jo ribas nustatant pagal sklypą juosiančią dar 1970 m. statytą tvorą. Suformavus ir įregistravus sklypą, 1998 m. gegužės 25 d. VAV įsakymu Nr. 1460-41 bei valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 260 jis buvo išnuomotas tuometiniam Statinių savininkui ir faktiniam naudotojui AB „Lietuvos telekomas“. 2004 m. sausio 14 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 14-419, pareiškėjas iš AB „Lietuvos telekomas“ įsigijo sklype esančius statinius. 2004 m. kovo 19 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) ir pareiškėjo buvo sudarytas susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo, kuriuo pareiškėjas perėmė sklypo nuomininko teises ir pareigas. Remiantis pareiškėjo prašymu ir VAV 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-2508-41 „Dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „Gėlos užuovėja“ Vilniaus rajone“, 2005 m. gegužės 12 d. tarp VAVA ir pareiškėjo sudaryta valstybinės žemės sklypo, užstatyto jai priklausančiais statiniais, pirkimo-pardavimo sutartis.

62011 m. sužinojęs, kad jo įsigytas sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, 2011 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir Miškų tarnyba) išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos sklype esantį mišką. Aplinkos ministerija, 2011 m. liepos 5 d. raštu atsakydama į prašymą, nurodė, jog sklypo dalis 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas galės būti svarstomas tik tada, kai Aplinkos ministerijai bus pateikta Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 13 d. Miškų tarnybai pateikė prašymą ištaisyti Vilniaus rajono valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas, išbraukiant iš jos visą pareiškėjai priklausančiame sklype esantį mišką.

7Teigė, kad ginčo miškas nepagrįstai buvo įtrauktas į Vilniaus rajono valstybinės reikšmės miškų schemą, nes dar 1998 m. jis buvo suformuotas ir įregistruotas kaip kitos (specialios paskirties) sklypas, skirtas jame esančių statinių naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti ir funkciškai niekada negalėjo ir šiuo metu negali būti naudojamas kaip valstybinės reikšmės miškas, t. y. visos visuomenės poreikių tenkinimui. Miškų tarnyba 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. R2-82, nurodė, jog sklypo teritorijoje esantys miškai priskirti II B miškų grupės miškų parkų pogrupiui, yra valstybės išperkami, todėl negali būti privatizuojami. Atsižvelgdama į tai, atsakovė atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti visą miško plotą esantį sklypo teritorijoje. Aplinkos ministerija, 2001-2002 metais rengdama miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus privalėjo atsižvelgti į tai, kad dar 1998 m. sklypas VAV įsakymu buvo suformuotas ir įregistruotas kaip kitos (kita speciali paskirtis) paskirties sklypas, skirtas ne visuomeninių poreikių tenkinimui, o jame esančių privačių statinių tinkamam naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Miškų priskyrimo miškų grupėms Normatyvų 6 punkto nuostata aiškintina taip, kad miško parkams galėjo būti priskiriami miškai su atitinkama įranga ir infrastruktūra, kai ši įranga ir infrastruktūra yra vieša, t. y. priklauso valstybei, savivaldybei ar kitam viešajam juridiniam asmeniui ir kai tokia miško įranga ir infrastruktūra yra skirta visos visuomenės poreikių tenkinimui (neapibrėžtam subjektų ratui). Tuo tarpu kai miške esantys statiniai, įranga ir infrastruktūra priklauso privačiam asmeniui, toks miškas negalėjo būti priskiriamas miško parkui ir naudojamas visuomenės interesų tenkinimui, nes tokiu atveju kiltų grėsmė privačiai nuosavybei ir būtų pažeidžiamos savininko teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam priklausančius statinius, įrenginius ir infrastruktūrą. Sklypą su jame esančiu mišku pareiškėjas įsigijo ne Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, o vadovaudamasi tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 8 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 15 d. iki 2006 m. kovo 20 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. rugpjūčio 16 d.) nustatyta tvarka. Nei žemės reformos įstatyme, nei nurodytose taisyklėse nebuvo įtvirtinto draudimo privačion nuosavybėn įsigyti valstybinę žemę su miškų parkams priskirtu mišku, kai toks miškas yra reikalingas esamiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti. Nepagrįstas miško priskyrimas miško parkams ir tuo pagrindu vėlesnis jų priskyrimas valstybinės reikšmės miškams, laikytinas teisine schemos rengimo klaida, kuri gali būti ištaisyta vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 94-98, II t., b. l. 2-5) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas 1370), skunde minimą mišką priskyrė valstybinės reikšmės miškams, kaip turintį ypatingą svarbą aplinkosaugos ir miškininkystės požiūriais. Ginčo teritorijoje esančių miškų svarbą, išliekamąją vertę ir būtinybę juos išsaugoti lemia jų ypatingas statusas ? dar 2002 metais Seimo nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ minėta teritorija buvo priskirta gamtinio karkaso ? geosistemų vidinio stabilizavimo arealams ir ašims. Pagal gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipus, gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptis minėta teritorija (valstybinės reikšmės miškai) yra priskirta pirmajam kraštovaizdžio formavimo tipui, t. y. pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą minėtai teritorijai yra nustatytas išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Minėtos teritorijos priskyrimas pirmajam kraštovaizdžio formavimo tipui reiškia, kad ta teritorija (taigi, ir valstybinės reikšmės miškai) laikytina lokalizuota ištisiniais miško masyvais apaugusi gamtinio karkaso teritorija ? zona, išsaugojusi natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Atsižvelgiant į tai, šių miškų priskyrimas valstybinės reikšmės miškams yra teisėtas ir pagrįstas ir jokiu būdu negali būti vertinamas Vilniaus rajono valstybinės reikšmės miškų schemos rengimo klaida bei šiuo pagrindu iš šios schemos išbraukiamas. Skunde nurodytas miškas yra įsiterpęs į miško masyvą, kuris priskirtas miško parkams, nes jame yra Gėlos ežeras, įrengtos poilsiavietės, yra poilsiui skirta įranga (miško baldai), automobilių stovėjimo aikštelės ir geri privažiavimo keliai. Šis miškas yra netoli miesto, todėl gausiai lankomas ir tenkina visos visuomenės poreikius, todėl turi ypatingą socialinę ir ekologinę reikšmę. Skunde minimas miško plotas sudaro vientisą miško masyvą, nėra jokio pagrindo jį priskirti kitai funkcinei miškų paskirčiai nei visas miško masyvas. Nutarimu 1370 priskiriant ginčo miško teritoriją valstybinės reikšmės miškams žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) buvo valstybinis. Vien tai, kad ginčo miškas pateko į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai, ribas, ir tai, kad statinių naudojimui suformuoti žemės sklypai gali būti privatizuojami, nelaikytina aplinkybėmis, liudijančiomis ginčo miško negalimumą būti valstybinės reikšmės mišku, nes vien dėl šių aplinkybių ginčo miškas nėra mažiau reikšmingas ar vertingas valstybei bei visuomenei nei kiti šalia esantys, bet į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą nepatenkantys to paties masyvo miško plotai, kurie tuo pačiu Nutarimu 1370 buvo priskirti valstybinės reikšmės miškams. 2005 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi privačion nuosavybėn perleidžiant ginčo žemės sklypą Nutarimas 1370, kuriuo ginčo žemės sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, jau galiojo. Tuometinei valstybinės žemės patikėtinei – Vilniaus apskrities viršininko administracijai, buvo žinoma, kad miškas, esantis parduodamame žemės sklype, Nutarimu 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl neturėjo būti perduotas privačion nuosavybėn.

10Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 117-120, II t., b. l. 7-10) nurodė ir teismo posėdyje rėmėsi iš esmės analogiškais, atsakovo Aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai paaiškino, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 79 kvartalo 1-6 ir 9 taksaciniai sklypai yra nuo 2003 m. spalio 16 d., Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagrindu registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2011 m. gegužės 31 d. atlikus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (kadastro objekte), kurio tikslas buvo įvertinti, ar Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 79 kvartalo 1-6 ir 9 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus, nustatyta, kad būtina tikslinti kadastre registruotų taksacinių sklypų grafinius duomenis, išbraukiant iš miško žemės ploto teritorijas, kuriose yra pastatai, statiniai, asfaltuoti takai, asfaltuota sporto aikštelė. Patikslinus šiuos duomenis, nurodyti taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (tai patvirtinama 2011 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 529). Patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, nurodyti taksaciniai sklypai yra išbraukti iš miško žemės ploto, ir parengtas Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo projektas, kuriame šiuos taksacinius sklypus siūloma išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. sausio 16 d. raštas Nr. R2-82 „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo Vilniaus rajone“ yra atsakymas į pareiškėjo atstovo, 2011 m. gruodžio 13 d. raštą. Juo patenkintas pareiškėjo atstovo prašymas. Skundžiamo rašto panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes ginčo teritorija Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 79 kvartalo 1, 2, 3, 4, 5, 5c, 5d, 6 ir 9 taksaciniai miško sklypai, esantys UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teises priklausančiame sklype (kadastrinis Nr. ( - )), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirti valstybinės reikšmės miškams.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

13Atsiliepime (I t., b. l. 110-113) nurodė, kad, vadovaujantis ginčo žemės sklypo suformavimo ir nuomos sutarties metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos taisyklių 8.1.2. punktu, darytina išvada, kad šiose taisyklėse nuomojamos žemės sklypo plotas nėra konkrečiai apibrėžtas, jis siejamas su statinių funkcionalumu ir tiesiogine paskirtimi. Atsižvelgiant į skunde nurodytą statinių kompleksiškumą, jų paskirtį, vykdytą veiklą juose, tikslinga vertinti 4,8 ha miško buvimą kaip neatsietiną sąlygą tinkamam statinių funkcionavimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Miškas esantis 1998 m. suformuotame žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) atliko tiesiogiai sveikatinimo, poilsinę ir rekreacijos funkciją, ir iki 2004 m. šiuo mišku naudotis galėjo pakankamai ribota visuomenės dalis (miškas, pareiškėjos teigimu, buvo aptvertas). Todėl Aplinkos ministerija, rengdama Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370, kuriuo minėto žemės sklypo dalis (4,80 ha) yra priskiriama valstybinės reikšmės miškų plotui, projektą, ir VAVA derindama turėjo atsižvelgti į šias paminėtas aplinkybes.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

15Atsiliepime (I t., b. l. 133-134) ir teismo posėdyje palaikė pareiškėjo poziciją, kad ginčo miškas niekada nebuvo ir nėra skirtas tenkinti visos visuomenės rekreacinėms reikmėms. Teigė, kad minėtas sklypas su jame esančiu mišku buvo išskirtas iš bendro aplink esančio miškų masyvo būtent tam, kad būtų galima užtikrinti konkretaus subjektų rato galimybę naudotis teritorijoje esančia infrastruktūros visuma (poilsio baze). Priimant 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1370, kuriuo sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui, nebuvo jokių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės miškų schemos rengimo tvarką, todėl šiuose procesuose negalėjo dalyvauti suinteresuoti asmenys ir visuomenė. Aplinkos ministerijos specialistai, po 2011 m. rugsėjo 26 d. rengdami miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus, privalėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo sklypas daug anksčiau buvo suformuotas ir įregistruotas kaip kitos specialios paskirties sklypas, skirtas pastatų tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti, taip pat įvertinti tai, kad sklype esantis miškas niekada nebuvo skirtas tenkinti visos visuomenės rekreacinėms reikmėms, ir faktiškai neatitiko normatyvuose nurodytų funkcijų bei reikalavimų tam, kad jį būtų galima priskirti miško parkams. Taigi, sklype esantis miškas nepagrįstai buvo priskirtas II B miškų grupės miškų parkų pogrupiui, o vėliau tuo pagrindu įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų schemą, tai laikytina faktine bei teisine valstybinės reikšmės miškų schemos rengimo klaida, kuri turi būti ištaisyta vadovaujantis galiojančia valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, patvirtinta 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo AS Parex bankas atsiliepime į patikslintą skundą palaikė pareiškėjo poziciją ir prašė skundą tenkinti, nes ginčo žemės sklypas, esantis Tuščiaulių k., Vilniaus r. savivaldybėje, kad. Nr. ( - ), buvo nepagrįstai priskirtas miško parkams ir neteisėtai įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų schemą (I t., b. l. 159-160).

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad duomenų, jog pareiškėjo sklype esantis miško plotas nepagrįstai buvo priskirtas miško parkams ir įtrauktas į valstybinės reikšmės plotų miškus, nenustatyta. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės sklype esantis miškas nepagrįstai priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Teisė miškus priskirti valstybinės reikšmės miškams pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatas suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, skunde minimą mišką priskyrė valstybinės reikšmės miškams. Vyriausybės nutarimu ginčo miškas valstybinės reikšmės miškams priskirtas iki sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį 2005 m. gegužės 12 d. Tuo metu, t. y. 2004 m. lapkričio mėn., kai ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, žemės sklypas buvo valstybinis, o ne privatus. Padaryta išvada, kad 2005 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) pareiškėjui buvo parduotas kartu su valstybinės reikšmės mišku.

20Miškų priskyrimas miškų grupėms vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 patvirtintais Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka bei Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais. Vadovaujantis Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos 2 punktu, visi Lietuvos Respublikos miškai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, turi būti priskirti miškų grupėms, kurios dar skirstomos į pogrupius. Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų 6 punkte nustatyta, kad miško parkams (II B grupė ? Specialios paskirties rekreaciniai miškai) priskiriami poilsiui, visuomenės reikmėms naudojami miškai su atitinkama įranga ir infrastruktūra (privažiuojamaisiais keliais, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, pasivaikščiojimo, dviračių, slidinėjimo takais, masinių renginių vietomis, paplūdimiais, įvairia poilsiui skirta įranga ir statiniais). Minimalus plotas priskirti šiam pogrupiui ? 3 hektarai. Nagrinėjamu atveju skunde nurodytas miškas yra įsiterpęs į miško masyvą, kuris priskirtas miško parkams, nes jame yra Gėlos ežeras, įrengtos poilsiavietės, yra poilsiui skirta įranga (miško baldai), automobilių stovėjimo aikštelės ir geri privažiavimo keliai, tai patvirtina byloje esantys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafiniai ir tekstiniai duomenys (I t., b. l. 103-105).

21Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams ir, kad Lietuvos valstybei priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės įsigyti žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, laikyti nepagrįstais. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo ir atsakovių argumentų dėl pareiškėjos teisės įsigyti žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėto žemės sklypo pardavimo teisėtumo klausimas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-655-653/2012, pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams UAB „Gėlos užuovėja“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AS Parex banka ir A. P..

22Konstatavus, kad ginčo miškas yra teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, nėra pagrindo teigti, kad rengiant valstybinės reikšmės miškų schemą padaryta klaida, kuri turi būti taisoma Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, išbraukiant iš Vilniaus rajono valstybinės reikšmės miškų schemos Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 79 kvartalo 1, 2, 3, 4, 5, 5c, 5d, 6 ir 9 taksacinius miško sklypus, esančius pareiškėjui nuosavybės teises priklausančiame sklype. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. sausio 16 d. raštą Nr. R2-82 „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo Vilniaus rajone“ ir įpareigoti atsakovus Valstybinę miškų tarnybą ir Aplinkos ministeriją atlikti atitinkamus veiksmus, todėl pareiškėjos skundas atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 p.)

23III.

24Pareiškėjas UAB „Gėlos užuovėja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas, bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

25Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 84-88) nurodoma, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindinio byloje keliamo klausimo, t. y. ar pagrįstai ginčo sklype esantis miškas buvo priskirtas miško parkams, taip pat neanalizavo ir nepasisakė dėl teisinio santykio tarp 1998 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 1460-41, kuriuo ginčo sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas kaip kitos paskirties sklypas (komercinei ūkinei veiklai) bei 2002 m. vasario 20 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“, kuriuo sklype esantis miškas buvo priskirtas miško parkų pogrupiui, o vėliau tuo pagrindu ir valstybinės reikšmės miškams (2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1370).
  2. Jau 1998 m. pati valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, išreiškė valią, kad ginčo sklypas su visu jame esančiu mišku turi būti naudojamas komercinei ūkinei veiklai, o būtent – sklype esančių privačių pastatų ir statinių (poilsio bazės) tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Sklypas nuo 1970 m. buvo apjuostas tvora ir jame esantys miško plotai niekada nebuvo skirti ir niekada faktiškai nebuvo naudojami visos visuomenės poreikių tenkinimui. Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžios Miškų tarnybos tarnautojai, rengdami Vilniaus rajono miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašą ir schemą, taip pat 2002 m. vasario 20 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ projektą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad dar 1998 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nemenčinės girininkijos 79 kvartale buvo suformuotas savarankiškas kitos (ūkinės-komercinės) paskirties sklypas su jame esančiu mišku ir jame esančia privačia infrastruktūra ir priskirti sklype esantį miško plotą ne miško parkų, o kitai miškų grupei (pvz. ūkiniams miškams, kuriuose galima tam tikra ūkinė veikla). Jokie teisės aktai nenumato draudimo į miško parkų grupei priskirtą miško masyvą įterpti kitos grupės miškų, neatitinkančių miškų parkų kriterijų. Aplinkos ministerija, pasiūlydama Vyriausybei Sklype esantį mišką priskirti miško parkams, iš esmės paneigė ankstesniu teisės aktu (Vilniaus apskrities viršininko įsakymu) nustatytą sklypo naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, dvi skirtingos valdžios institucijos priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus dėl to paties valstybinio žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo.
  3. Sklype esančio miško funkcinė paskirtis istoriškai visuomet buvo užtikrinti galimybę tinkamai naudotis Sklype esančiu statinių kompleksu, sudaryti galimybę pionierių stovyklos, vėliau poilsio bazės, o dabar – senelių namų gyventojams mėgautis grynu oru ir pasivaikščiojimais miške, kuris yra atskirtas nuo bendro miško masyvo vien dėl elementaraus poilsiaujančių asmenų – vaikų ir/ar senelių saugumo. Būtent, siekiant sudaryti galimybę vystyti poilsio organizavimo ūkinę veiklą, 1998 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ir buvo suformuotas ūkinės-komercinės paskirties sklypas su jame esančiu mišku. Tuo tarpu Aplinkos ministerija, vėliau siūlydama Vyriausybei priskirti Sklype esantį mišką miško parkams, iš esmės paneigė ankstesniu teisės aktu nustatytą teritorijos naudojimo funkcinę paskirtį, teisinio stabilumo bei privataus asmens (statinių savininko ir naudotojo) teisėtų lūkesčių principą, kadangi priskyrus sklype esantį mišką miško parkams, o vėliau tuo pagrindu – valstybinės reikšmės miškams, jis ne tik tapo neprivatizuotinu, bet ir buvo užkirsta galimybė statinių savininkui šioje teritorijoje vykdyti komercinę-ūkinę veiklą ir tinkamai naudoti pastatus pagal jų tiesioginę paskirtį.
  4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog ginčo miškas nepagrįstai buvo priskirtas miško parkų pogrupiui. Normatyvų 6 punkto nuostata, kad miškų parkams galėjo būti priskirti aiškintina taip, kad miško parkams galėjo būti priskiriami miškai su atitinkama įranga ir infrastruktūra, kai ši įranga ir infrastruktūra yra ir kai tokia miško įranga ir infrastruktūra yra skirta visos visuomenės poreikių tenkinimui (neapibrėžtam subjektų ratui). Tuo tarpu kai miške esantys statiniai, įranga ir infrastruktūra priklauso privačiam asmeniui, toks miškas negalėjo būti priskiriamas miško parkui ir naudojamas visuomenės interesų tenkinimui, kadangi tokiu atveju kiltų grėsmė privačiai nuosavybei ir būtų pažeidžiamos savininko teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam priklausančius statinius, įrenginius ir infrastruktūrą. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad Sklype esantis miškas neatitiko miško parkams keliamų reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje rengiant miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus nepagrįstai ir neteisėtai buvo priskirtas II B miškų grupės miškų parkų pogrupiui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skunde nurodytas miškas yra įsiterpęs į miško masyvą, kuris priskirtas miško parkams, nes jame yra Gėlos ežeras, įrengtos poilsiavietės, yra poilsiui skirta įranga (miško baldai), automobilių stovėjimo aikštelės ir geri privažiavimo keliai. Tačiau šie teismo išvardinti objektai yra ne Sklype, o už Sklypo ribų, prie Gėlos ežero esančioje teritorijoje bent kilometrą nutolusioje nuo Sklypo. Teismo paminėtų objektų ir Sklypo nesieja jokie fiziniai ar funkciniai ryšiai, todėl šių objektų egzistavimas negali būti laikomas priežastimi, nulėmusią Sklype esančio miško priskyrimą miško parkams.

26Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

27Atsiliepime (II t., b. l. 96-99) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

  1. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytas miškas yra įsiterpęs į miško masyvą, kuris priskirtas miško parkams, nes jame yra Gėlos ežeras, įrengtos poilsiavietės, yra poilsiui skirta įranga (miško baldai), automobilių stovėjimo aikštelės ir geri privažiavimo keliai (tai patvirtinantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas pridedamas). Šis miškas yra netoli miesto, todėl gausiai lankomas ir tenkina visos visuomenės poreikius, todėl turi ypatingą socialinę ir ekologinę reikšmę. Skunde minimas miško plotas sudaro vientisą miško masyvą, nėra jokio pagrindo jį priskirti kitai funkcinei miškų paskirčiai nei visas miško masyvas.
  2. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo miškas buvo nepagrįstai Nutarimu 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškams, kadangi sklypas, į kurį patenka ginčo miškas, dar 1998 m. buvo suformuotas ir įregistruotas kaip kitos paskirties sklypas jame esantiems statiniams naudoti, o Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) tokius žemės sklypus leidžia privatizuoti, jokiu būdu nepaneigia ginčo miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškams teisėtumo.
  3. Vien tai, kad ginčo miškas pateko į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, kuriame yra jam priklausantys statiniai, ribas ir tai, kad statinių naudojimui suformuoti žemės sklypai gali būti privatizuojami, nelaikytina aplinkybėmis, liudijančiomis ginčo miško negalimumą būti valstybinės reikšmės mišku, nes vien dėl šių aplinkybių ginčo miškas nėra mažiau reikšmingas ar vertingas valstybei bei visuomenei nei kiti šalia esantys, bet į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą nepatenkantys to paties masyvo miško plotai, kurie taip pat tuo pačiu Nutarimu 1370 buvo priskirti valstybinės reikšmės miškams.
  4. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-655-516/2012 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės aktų normoms, panaikinti 2005 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-3360), kuria ginčo žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) kartu su valstybinės reikšmės mišku buvo parduotas pareiškėjui. Šioje byloje atsakovu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų žemės klausimais perėmėja) sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškiniu, atsiliepime teigia, kad, parduodant ginčo žemės sklypą, buvo pažeistos aukščiau išvardintos imperatyvios teisės aktų nuostatos bei, kad valstybinės žemės sklypas su valstybinės reikšmės miško plotu 2005 metais buvo parduotas dėl galimos Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų kaltės ar neapsižiūrėjimo. 2005 metais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi privačion nuosavybėn perleidžiant ginčo žemės sklypą Nutarimas 1370, kuriuo ginčo žemės sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, jau galiojo. Tuometinei Vilniaus apskrities viršininko administracijai – valstybinės žemės patikėtinei – buvo žinoma, kad miškas, esantis parduodamame žemės sklype, Nutarimu 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijai parengtos Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas, kuriuo ginčo žemės sklype esantis miškas įtraukiamas į valstybinės reikšmės miškų plotus, buvo teikiamas derinimui. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 7 d. raštu Nr. (30)-l.2-3156 Nutarimo 1370, kuriuo ginčo žemės sklype esantis miškas priskiriamas valstybins reikšmės miškams, projektui pritarė ir derino be pastabų. Pareiškėjo argumentas dėl teisės įsigyti žemės sklypą, kuriame yra Nutarimu 1370 patvirtintas valstybinės reikšmės miškas, nėra pagrįstas, kadangi jau prašymo pateikimo metu ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o galimybės įsigyti tokį mišką teisės aktai nenumato.
  5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 patvirtino Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles. Iki šių taisyklių patvirtinimo, taigi ir 2005 metais parduodant ginčo žemės sklypą su mišku, valstybinis miškas apskritai nebuvo parduodamas (pardavimo tvarka buvo patvirtinta 2011 metais), taigi ir šiuo pagrindu pareiškėjas neteisus, nurodydamas, kad turėjo teisę įsigyti žemės sklype esantį mišką.
  6. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnyje numatyta, jog fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, poilsiui, sportui ir kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės (priešingai nei skunde bando argumentuoti pareiškėjas, nurodydamas, kad ginčo sklype esančiu mišku turėtų naudotis tik apibrėžtas subjektų ratas – senelių namų gyventojai ir lankytojai).

28Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 102-104) remiamasi iš esmės analogiškais, atsakovo Aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstytais argumentais.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais (II t., b. l. 94).

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Bylos ginčas yra dėl miško schemos, pagal kurią pareiškėjui priklausančiais statiniais užstatytas sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

34Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog pareiškėjo sklype esantis miško plotas nepagrįstai buvo priskirtas miško parkams ir įtrauktas į valstybinės reikšmės plotų miškus, nėra.

35Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

37Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

38Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad ginčo miškas yra teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Šio nutarimo 1.1 punktu buvo patvirtinti 1093,71 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas.

39Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. birželio 8 d. pažyma Nr. 26158 patvirtina, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), patenka 4,93 ha miško žemės plotas, įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (I t., b. l. 49). Šios aplinkybės nėra nuginčytos, todėl teismas remiasi jomis kaip įrodytomis. Pareiškėjo 2011 m. gruodžio 13 d. prašymas, adresuotas Valstybinei miškų tarnybai, patvirtina, kad jis siekia, jog būtų ištaisyta schemos rengimo klaida (I t., b. l. 55-59). Todėl vertintina, ar atsakovų atsisakymas ištaisyti klaidą yra pagrįstas.

40Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 1 punktu nustatyta, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Aprašo 3 punktu nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – ir rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir rengėjas). Pagal Aprašo 15 punktą prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti.

41Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr.R2-82 pranešė pareiškėjui, kad buvo patikslintas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, tačiau nėra pagrindo iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti visą miško plotą, esantį pareiškėjo valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Aprašo nustatytą schemų keitimo tvarką, daro išvadą, jog atsakovai Aprašo nuostatų nepažeidė. Atsakovo atsisakymas tikslinti schemą atitinka Aprašo 15 punkto reikalavimą, kad procedūra dėl schemos keitimo pradedama, kai nustatomos miškų inventorizacijos klaidos. Šiuo atveju atsakovai nenustatė, kad buvo padaryta klaida, o susidariusią situaciją vertino kaip neteisėtą, dėl kurios žemės sklypas buvo privatizuotas, todėl schemos keitimo procedūros nepradėjo ir, kilus tokioms abejonėms, atsakovai pagrįstai schemų keitimo pradžią siejo su ginčo išsprendimu teisme.

42Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. 2-950-653 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, kuriame nagrinėjamas ginčas dėl 2005 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ginčo žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), kartu su valstybinės reikšmės mišku, buvo parduotas pareiškėjui. Tokiu būdu, tik išsprendus žemės sklypo, į kurį pateko ir ginčo miško sklypas, sutarties teisėtumo klausimą teisme, gali būti sprendžiama dėl miško schemos keitimo pagrįstumo. Šio ginčo prigimtis yra dėl teisės į nuosavybę, bet ne dėl klaidos ištaisymo, todėl Aprašo nuostatos dėl klaidos taisymo šiam ginčui netaikytinos.

43Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gėlos užuovėja“ (toliau –... 5. Skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 1-6, 82-87, 140-146) nurodė ir... 6. 2011 m. sužinojęs, kad jo įsigytas sklypas yra priskirtas valstybinės... 7. Teigė, kad ginčo miškas nepagrįstai buvo įtrauktas į Vilniaus rajono... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir... 9. Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 94-98, II t., b. l.... 10. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 11. Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 117-120, II t., b.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 13. Atsiliepime (I t., b. l. 110-113) nurodė, kad, vadovaujantis ginčo žemės... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. skundą palaikė ir... 15. Atsiliepime (I t., b. l. 133-134) ir teismo posėdyje palaikė pareiškėjo... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo AS Parex bankas atsiliepime į patikslintą... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu... 19. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė... 20. Miškų priskyrimas miškų grupėms vykdomas, vadovaujantis Lietuvos... 21. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad... 22. Konstatavus, kad ginčo miškas yra teisėtai ir pagrįstai Lietuvos... 23. III.... 24. Pareiškėjas UAB „Gėlos užuovėja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 25. Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 84-88) nurodoma, kad:
    26. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą... 27. Atsiliepime (II t., b. l. 96-99) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip... 28. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. apeliacinį skundą... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Bylos ginčas yra dėl miško schemos, pagal kurią pareiškėjui... 34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog pareiškėjo sklype... 35. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 37. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą konstatuoja,... 38. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad ginčo miškas yra... 39. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. birželio 8 d.... 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra... 41. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2012 m.... 42. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr.... 43. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ apeliacinį skundą... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....