Byla e2A-1798-653/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Meleksas“ UAB „Utenos melioracija“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams Ignalinos rajono savivaldybei, UAB „Projektų analizės institutas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Meleksas“ UAB „Utenos melioracija“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ (toliau – ieškovas) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės 18 608,80 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB „Projektų analizės instituto“ priteisti 18 608,80 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-24 tarp UAB UAB „Meleksas“ kaip užsakovo ir UAB „S. H.“ kaip vykdytojo buvo pasirašyta sutartis Nr. 11086 dėl objekto „Dūkšto, Kaniukų, Ažukarklinės, Naujasodžio, Rimšėnų, Strigailiškio, N. Daugėliškio, Radeikiškės, Rimšės, Didžiasalio, Linkmenų, Naujasodžio, Limino vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ techninio ir darbo projektų paruošimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros užtikrinimo. UAB „S. H.“ paruošė projektą Nr. 11086-4540-TP. 2011-08-16 Ignalinos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LNS-93-110816-00048. Statybos darbus pagal leidimą pradėjo vykdyti UAB UAB „Meleksas“ jungtinės veiklos partneris AB „Utenos melioracija“. Atlikus vandentiekio, nuotekų tinklų ir nuotekų siurblinės NS-b statybos-montavimo darbus Linkmenų gyvenvietės G-11 gatvėje paaiškėjo, kad siurblinė suprojektuota privataus žemės sklypo ribose (savininkas sklypo G. B., sklypo kadastrinis Nr. ( - )). Nurodo, kad VĮ Registrų centro Utenos filialo duomenimis minėtas žemės sklypas registre buvo įregistruotas nuo 1997-10-08. Sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo įbraižytos nuo 2011-07-13. Nekilnojamojo turto registre sklypo duomenys įregistruoti 2011-08-08, kad sklypas privatus atsakovams buvo žinoma ir iš 2010-02-25 Utenos apskrities viršininko administracijos rašto, kuriame sakoma, jog taškas 2 yra privačiame P. B. sklype. Pareikalavus savininkui G. B. pašalinti kliūtis, užkertančias kelią visa apimtimi disponuoti privačia žeme, siurblinė buvo iškelta. UAB „Meleksas“ siurblinę išmontavo, iškeldino bei pareikalavo ir UAB „S. H.“ atlyginti žalą. Ieškovas, apdraudęs statinio projektuotojo civilinę atsakomybę išmokėjo nukentėjusiam 55 826,39Lt patirtą žalą, todėl CK 6.1015 pagrindu reikalauja iš atsakovų grąžinti po trečdalį nuostolių dalies. Nurodo, kad atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ kaltas dėl žalos todėl, kad ekspertavimo veikla jam yra verslas, dėl ko jis atsako be kaltės. Aptariamu atveju institutas sutartį dėl ekspertizės sudarė su UAB „S. H.“, kurio teises ir pareigas subrogacijos būdu perėmė ieškovas. Pagal Statybos įstatymą statinio projektuotojas privalo pataisyti projektą pagal ekspertizės akto privalomas pastabas. Statybos techninio reglamento (STR) 28.3p. numatyta, kad nerekomenduojama projekto tvirtinti, kai jo sprendiniai iš esmės pažeidžia statybos teisės aktų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir jiems pašalinti reikia projektą taisyti iš esmės. Tuo tarpu institutas ekspertizės akte nurodė, kad siurblinės ir kėlykla numatytos laisvoje valstybinėje žemėje, o sprendiniai atitinka galiojančių norminių aktų reikalavimus. Institutas netinkamai įvertino parengtą projektą, dėl ko padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, projekto analizės atlikėjas neturėjo patikėti viešo registro informacija ir atlikti papildomus veiksmus informacijos prieštaringumui pašalinti.

5Atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškiniui turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo ieškovo patirtą žalą (CK 6.246 str.). Pagal atsakovo ir UAB „S. H.“ sudarytą sutartį atliekant techninio projekto ekspertizę buvo vertinamas pats techninis projektas, o ne jo rengimo dokumentai. Pagal techninio projekto rengimo ir ekspertavimo galiojusius norminius teisės aktus, topografinė nuotrauka nebuvo sudedamoji techninio projekto dalis ir jeigu ji nebuvo senesnė kaip 1 metai, jos teisingumas bei tikslumas nebuvo tikrinamas (vertinamas). Pagrindinė priežastis, kodėl siurblinė buvo suprojektuota ir pastatyta privataus sklypo ribose, buvo netiksliai parengta topografinė nuotrauka, joje nebuvo pažymėtos G. B. priklausančio sklypo ribos. Atsakovui nenumatyta prievolė tikrinti topografinės nuotraukos teisingumo, todėl už netikslumus atsako nuotrauką rengęs subjektas, būtent UAB „S. H.“, o ne atsakovas. Nurodė, kad atsakovas, patikrinęs viešo registro duomenis, nenustatė, jog siurblinės pastatymo vieta patenka į privataus sklypo ribas, nes G. B. sklypo ribos iki 2011-08-08 nebuvo įbraižytos į kadastro žemėlapį. Viešame registre iki 2011m. rugpjūčio 8 d. nebuvo išviešintos G. B. sklypo ribos, todėl atliekant projekto ekspertizę nebuvo įmanoma nustatyti, kad siurblinė suprojektuota privataus sklypo ribose. Darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė ir bendros prievolės elgtis atidžiai bei rūpestingai. Kadangi sklypo ribos buvo išviešintos 2011-08-08, todėl tik Ignalinos rajono savivaldybė prieš išduodama leidimą, kuris išduotas 2011-08-16 galėjo nustatyti, kad siurblinė suprojektuota privataus sklypo ribose. Mano, kad UAB „Melekso“ kaip užsakovo veiksmai vertintini kaip aplaidūs, nes pagal sutarties tarp UAB „Meleksas“ ir UAB„S. H.“ 2.1p. vykdytojas sudaro techninius ir darbo projektus pagal užsakovo pateiktą užduotį. Pagal sutarties 5.3 p. per 5 darbo dienas nuo lydraščio gavimo užsakovas galėjo pateikti pastabas dėl perduotos dokumentacijos trūkumų ir grąžinti ją pataisymui, tačiau UAB „Meleksas“ perdavusi dokumentus, kuriuose yra nuoroda į privataus sklypo ribas, gavusi techninį projektą, šios aplinkybės nekvestionavo ir klaidos nenustatė, nepaisant dokumentacijos ir techninio projekto klaidos vykdė darbus ir pastatė siurblinę. Už sukeltus padarinius be savivaldybės atsakomybę turėtų prisiimti ir UAB „Meleksas“. Kadangi 2011 lapkričio 4 d. pretenzijoje buvo keliami du reikalavimai-dėl siurblinės ir dėl vamzdynų, todėl ieškovas turi įrodyti, kuo atsakovo veiksmai susiję su vamzdynų demontavimu ir to sukelta žala. Ieškovas neįrodė, kad 1/3 žalos yra atsakovo veiksmų padarinys ir kad atsakovas yra atsakingas už vamzdynų demontavimą, neįrodė, kad atsakovas yra atsakingas už 18 608,79 Lt žalą. Pagal STR 49 p. bei UAB „Meleksas“ ir UAB „S. H.“ sutarties 7.1 p. Hidroprojektas atsako už netinkamą techninio ir darbo projekto parengimą ir projektavimo darbų atlikimą, kadangi Hidroprojektas netinkamai parengė topografinę nuotrauką ir suprojektavo siurblinės vietą, todėl ne atsakovas turi atsakyti už sukeltas pasekmes. Prašo ieškiniui taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

6Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad savivaldybės administracija pagal Statybos įstatymo 15 str. 1 p. 2011-08-16 statytojui „Ignalinos vanduo“ išdavė statybos leidimą pagal UAB „S. H.“ parengtą techninį projektą. Leidimo išdavimo procedūras atliko nepažeisdama galiojančių teisės aktų reikalavimų, tikrino techninį projektą, kadangi jame buvo nurodyta, kad siurblinė suprojektuota valstybinėje žemėje, todėl jie neturėjo pareigos tikrinti, ar žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos. Nenumatyta savivaldybei pareiga tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypus, esančius projektuojamoje teritorijoje. Visa atsakomybė turėtų atitekti projektuotojui, t.y. projekto vadovui. Projektuotojui buvo žinoma, kurioje vietoje yra privatūs sklypai, nes projektavimo sąlygų sąvade Nr. A5-49 4.9 p. išdėstytas reikalavimas rengti ant topografinio pagrindo, plano brėžinyje nurodyti privačios ir nuomojamos žemės sklypų ribas. Kartu su sąvadu jam buvo pateiktas ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2010-02-25 raštas Nr. (1.49)-6-249, adresuotas UAB „Ignalinos vanduo“ kuriame nurodyta, kuriose vietose yra privatūs sklypai. Pagal Statybos reglamentą techninis projektas nėra dokumentas, suteikiantis pagrindą vykdyti statybos darbus, darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu vykdomi statybos darbai. Darbų techninis prižiūrėtojas prieš statybos darbų pradžią darbo projektui pritarė tuo leisdamas rangovui UAB „Meleksas“ pradėti statybos darbus, o užbaigus darbus pasirašė „Taip pastatyta“, todėl dėl žalos atsiradimo kaltas ir pats rangovas UAB „Meleksas“.

7Tretysis asmuo UAB „Meleksas“ nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

8Tretysis asmuo UAB „Utenos melioracija“ atsiliepime nurodė, kad kaip UAB „Meleksas“ jungtinės veiklos partneris atliko statybos-rangos darbus įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektą. Minimus darbus pradėjo pagal Ignalinos rajono savivaldybės išduotą statybų leidimą ir griežtai laikantis parengto techninio bei darbo projektų. Pastačius siurblinę GS paaiškėjo, kad ji buvo suprojektuota ir pastatyta privačiame žemės sklype. Savininkui pareikalavus, siurblinė buvo pašalinta ir buvo patirti nuostoliai, kuriuos UAB „Meleksas“ pareikalavo atlyginti iš ieškovo. Nurodo, kad pirminis darbo projektas atitiko techninį projektą ir tik vėliau, jau atlikus ginčo siurblinės statybos ir montavimo darbus, pirminis darbo projektas buvo koreguojamas. Ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ atliko neteisėtus kaltus veiksmus arba neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal sutartį, sąlygojusius atsiradusią žalą, dėl kurios ieškovas sumokėjo draudimo išmoką. Pagal atsakovo ir UAB „Sweco Hidroprojektas“ parengtą statybos techninį reglamentą atliekant techninio projekto analizę buvo vertinama kaip projekte įgyvendinti LR statybos įstatymo 4 str. 1 d. nurodyti esminiai statinio reikalavimai, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai, t.y. buvo vertinamas pats techninis projektas, o ne jo rengimo dokumentai. Projektas buvo rengiamas kaip vientisas dokumentas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad privataus G. B. žemės sklypo ribos iki 2011 m. liepos 13 d. kadastro žemėlapyje nebuvo įbraižytos. Remiantis VĮ Registrų centro Utenos filialo atsakymu ir išrašu iš Nekilnojamojo turto registro iki 2011-08-08 nebuvo viešai žinomos žemės sklypo, un. Nr. ( - ) ribos, todėl Projektų analizės institutas patikrinęs viešo registro duomenis nebūtų nustatęs, jog siurblinė suprojektuota privataus žemės sklypo ribose. Pats G. B. patvirtino, kad registrų centre paveldėtą žemės sklypą įregistravo ne iš karto po paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Topografinėje nuotraukoje nebuvo pažymėtos G. B. priklausančio sklypo ribos, o pagal sutartį atsakovui – Projektų analizės institutui nenumatyta prievolė tikrinti topografinės nuotraukos teisingumą. Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovui UAB „Projektų analizės institutas“ nekyla civilinė atsakomybė dėl kilusios žalos atlyginimo ir dėl to reikalavimas atsakovo atžvilgiu kaip nepagrįstas ir neįrodytas yra atmestinas.

11Esant byloje nustatytam faktui, kad G. B. žemės sklypo ribos iki 2011-08-08 dėl paties savininko kaltės nebuvo įstatymo nustatyta tvarka išviešintos, savivaldybė net ir patikrinus informaciją viešame registre, nebūtų nustačiusi, kad projektuojama privačiame žemės sklype, todėl reikalavimas atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės atžvilgiu atmestas, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir žalos.

12Teismas sutinko su atsakovų argumentais, kad ieškinio reikalavimams reikia taikyti ieškinio senatį. Iš nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad jau 2011 m. lapkričio 1 d. UAB „Sweco Hidroprojektas“ žinojo ir turėjo žinoti, jog parengtas Techninis projektas yra su trūkumais, kurie sąlygojo UAB „Meleksas“ žalą. Ieškinio senaties terminas nuo 2011-11-01 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014-11-04 nors ir nežymiai, bet viršija 3 metų nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovo argumentas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas tik dėl to, kad jis praleistas nežymiai, nelaikytas pagrindu atnaujinti terminą dėl šios priežasties. Taigi ieškinys atmestas ir dėl pritaikytos ieškinio senaties.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ prieš ieškovą, pagal CK 6.256 str. 4 d. atsako be kaltės. Atsakovas netinkamai įvertino parengtą statybos projektą, jo bendrosios ekspertizės akte Nr. 11-064-1 nurodyta, kad siurblinės ir kėlykla numatytos laisvoje valstybinėje žemėje, projekto techniniai sprendimai iš esmės atitinka galiojančių norminių dokumentų reikalavimus, nors iš tikrųjų šio projekto nebuvo galima tvirtinti. Tokie atsakovo veiksmai padarė žalą nukentėjusiam asmeniui.

15Turėdamas informacijos, kad žemės sklypas yra privatus (2010-02-25 Utenos apskrities viršininko administracijos raštas, kuriame sakoma, jog taškas 2 yra privačioje P. B. sklype), projekto ekspertizės atlikėjas neturėjo pasitikėti viešo registro informacija ir atlikti papildomus veiksmus informacijos prieštaringumui pašalinti. Rengiant statybos projektą, turėjo būti atidžiai ištirta ir įvertinta, ar statyba pasirinktoje žemės sklypo vietoje yra galima, t. y. ar ji nebus privačioje žemėje.

16Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Ignalinos rajono savivaldybė nėra atsakinga dėl žalos atsiradimo. Ignalinos rajono savivaldybės administracija, prieš išduodama leidimą Nr. LNS-93-110816- 00048, privalėjo patikrinti, ar vandentiekio ir nuotekų plėtros tinklai nebus montuojami privačioje teritorijoje, tačiau to nepadarė, todėl yra atsakinga dėl žalos atsiradimo. Tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), registro Nr. ( - )yra privataus asmens nuosavybė Ignalinos rajono savivaldybė turėjo žinoti, nes minimas sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas dar nuo 1997-10-08. Kad žemės sklypas yra privatus, Ignalinos rajono savivaldybei buvo žinoma ir iš 2010-02-25 Utenos apskrities viršininko administracijos rašto, kuriame sakoma, jog taškas 2 yra privačioje P. B. sklype. Žemės sklypo ribas Ignalinos rajono savivaldybė turėjo žinoti jau 2011-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus žemės sklypo planą. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti 2011-08-08, tad prieš 2011-08-16 išduodant statybos leidimą statybos leidimą Nr. LNS-93-110816-00048, Ignalinos rajono savivaldybė turėjo galimybę žemės sklypo ribas matyti ir viešame registre.

17Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčui taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Prievolė atlyginti žalą yra pasibaigusi faktiškai iškeliant statinius iš privataus sklypo, bei atlyginant iškėlimo išlaidas. Taigi, ieškiniu ieškovas prašo priteisti skolą, o ne atlyginti žalą. Kadangi pagrindinė prievolė (žalos atlyginimas) buvo įvykdyta 2012-02-08 išmokėjus draudimo išmoką, nuo šio momento turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris pagal CK 1.125 str. 1 d. yra 10 metų.

18Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą visa atsakomybė už tai, kad ginčo projekte nėra informacijos apie sklypą, kadastro Nr. 4540/0002:45, kuriame suprojektuota nuotekų siurblinė NS6, turėtų atitekti projektuotojo (UAB „Sweco hidroprojektas“) projekto vadovui. Savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras atliko nepažeisdama galiojančių teisės aktų reikalavimų, techninį projektą tikrino pagal jai suteiktą kompetenciją ir savo galimybių ribose. Projektuotojo parengtame techniniame projekte nurodyta, kad nuotekų siurblinė NS6 suprojektuota valstybinėje žemėje, todėl atsakovas neturėjo pareigos tikrinti ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Statybos įstatymo 23 str. 12 d. 3p.). Galiojantys teisės aktai nenustato savivaldybės administracijai pareigos išduodant statybos leidimą tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypus, esančius projektuojamoje teritorijoje. Šiuo atveju to padaryti ir nebuvo įmanoma, kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje tik 2011 m. rugpjūčio 08 d., t.y. leidimo išdavimo periodu. Kuomet atitinkami duomenys buvo tikrinami Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, ginčo sklypo topografinės nuotraukos nebuvo, nebuvo nužymėtos sklypo ribos ir nurodyta priklausomybė.

19Ieškovas, būdamas draudiku, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nustačius draudiminio įvykio faktą bei žalos dydį, išmokėjo trečiajam asmeniui AB „Utenos melioracija“ draudimo išmoką. Taigi draudikas pripažino, kad dėl žalos yra atsakingas draudėjas UAB „S. H.“ ir šiuo atveju draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui negali būti teisėtas ir pagrįstas, subrogacija tokiu atveju nėra galima.

20Ieškovo perimta iš draudėjo reikalavimo teisė galioja nuo žalos padarymo momento. Tai, kad šioje žalos atlyginimo prievolėje pasikeitė kreditorius, nei pačios prievolės, nei skolininko padėties nepakeitė. G. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemėje pastatytos siurblinės faktas patyrusiam žalą asmeniui ir žalos padarymo kaltininkams paaiškėjo iki 2011 metų spalio mėn. 29 dienos. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu 201 4m. lapkričio 4 d., teismas padarė teisingą išvadą, jog kreipėsi praleidęs įstatymo numatytą trijų metų ieškinio senaties terminą.

21Atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nurodo, jog atliekant techninio projekto ekspertizę, yra vertinamas pats techninis projektas, o ne jo rengimo dokumentai, ką teisingai pastebėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime. Pagal Techninio projekto rengimo ir ekspertavimo metu galiojusius norminius teisės aktus, topografinė nuotrauka nebuvo sudedamoji techninio projekto dalis ir, jeigu ji nebuvo senesnė kaip 1 metai (terminas skaičiuojamas nuo statinio projektavimo pradžios), jos teisingumas bei tikslumas nebuvo ir neprivalėjo būti tikrinamas (vertinamas). Taigi atsakomybę už topografinės nuotraukos netikslumu sukeltus padarinius turi prisiimti topografine nuotrauka rengęs subjektas, t.y. UAB „Sweco Hidroprojektas“, o ne UAB „Projektų analizės institutas“.

22UAB „Projektų analizės institutas“, susipažinęs su Ignalinos rajono savivaldybės 2010 m. kovo 10 d. išduotu projektavimo sąlygų sąvadu Nr. A5-49 ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1.49J-6-249, kuriame pateikta informacija apie P. B. privatų sklypą, būdamas atidus ir rūpestingas, informaciją dėl privataus žemės sklypo, kuri nurodyta Techninio projekto rengimo dokumentuose, patikrino viešame registre. VĮ Registrų centre informacijos apie G. B. privataus žemės sklypo ribas nebuvo. Kadangi informacija, nurodyta Ignalinos rajono savivaldybės 2010 m. kovo 10 d. išduotame projektavimo sąlygų sąvade Nr. A5-49 ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. vasario 25 d. rašte Nr. (1.49)-6-249, nebuvo išviešinta viešame registre, tai leido pagrįstai manyti, kad ši yra neaktuali (projektavimo sąlygų sąvadas sudarytas 2010 m. kovo 10 d., Utenos apskrities viršininko administracijos pastaba pateikta 2010 m. vasario 25 d.), tuo labiau, kai tos informacijos pagrindu topografinę nuotrauką ir jos pagrindu techninį projektą rengė profesionalūs projektuotojai, kurie nustatę informacijos neatitikimus, galėjo ir privalėjo juos ištaisyti. Taigi, pagal viešo registro duomenis nenustačius ir negalėjus nustatyti, kad atitinkami projektiniai sprendiniai suprojektuoti privataus žemės sklypo ribose, Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad UAB „S. H.“ parengtas techninis projektas gali būti tvirtinamas.

23Už neigiamus padarinius atsakomybę turėtų prisiimti ir pats žalą patyręs asmuo, t.y. UAB „Meleksas“, kadangi pastatė siurblinę NS-6 privataus žemės sklypo ribose nepaisant Techninio projekto rengimo dokumentų ir Techninio projekto priešpriešos.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Utenos melioracija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams Ignalinos rajono savivaldybei, UAB „Projektų analizės institutas“ dėl žalos atlyginimo.

29Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. vasario 24 d. UAB „Meleksas“ ir UAB „Sweco Hidroprojektas“ sudarė sutartį Nr. 11086 dėl „Dūkšto, Kaniūkų, Ažukarklinės, Vidiškių, Rimšėnų, Strigailiškio, N. Daugėliškio, Radeikiškės, Rimšės, Didžiasalio, Linkmenų, Naujasodžio, Limino vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros“ techninio ir darbo projektų parengimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros užtikrinimo (el. b. t. 1 l. 17-19). UAB „Sweco Hidroprojektas“ paruošė techninį projektą Nr. 11086-4540-TP „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Linkmenų, Naujasodžio ir Limino kaimuose, Linkmenų seniūnijoje, Ignalinos raj.“ 2011 m. balandžio 6 d. UAB „Swco Hidroprojektas“ ir Atsakovas sudarė sutartį Nr. 11150, pagal kurią Atsakovas įsipareigojo atlikti 7 techninių projektų ekspertizę (el. b. t. 1 l. 70-71). 2011 m. liepos 25 d. Atsakovas atliko techninio projekto ekspertizę (bendrosios ekspertizės aktas Nr. 11-061-1) (Linkmenų gyvenvietė) (el. b. t. 1 l. 14-16). 2011 m. rugpjūčio 16 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija techninio projekto pagrindu išdavė statybos leidimą Nr. LNS-93-110816-00048 (el. b. t. 1 l. 20). Statybos darbus pagal statybos leidimą pradėjo vykdyti UAB „Meleksas“ ir jungtinės veiklos partneris AB „Utenos melioracija“. Atlikus vandentiekio, nuotekų tinklų ir nuotekų siurblinės NS-6 statybos - montavimo darbus Linkmenų gyvenvietės G-ll gatvėje, paaiškėjo, kad minėta siurblinė suprojektuota privataus žemės sklypo ribose (žemės sklypo kadastrinis Nr. 4540-0002:45). Žemės sklypo savininkui G. B. pareikalavus pašalinti siurblinę iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kas užkirto jam kelią visa apimtimi disponuoti privačia žeme, siurblinę UAB „Meleksas“ išmontavo ir iškeldino, o 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 106 pareikalavo iš UAB „Sweco Hidroprojektas“ atlyginti patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas buvo apdraudęs UAB „Sweco Hidroprojektas“ civilinę atsakomybę (el. b. t. 1 l. 4), 2011 m. vasario 8 d. Ieškovas sumokėjo UAB „Meleksas“ 55 826,39 Lt žalos atlyginimą (el. b. t. 1 l. 6, 9). 2014 m. birželio 27 d. Ieškovas pareiškė atsakovui UAB „Projektų analizės institutas“ pretenziją Nr. 100-549 (el. b. t. 1 l. 21-22) ir pretenziją Nr. 100-548 atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai (el. b. t. 1 l. 25-26). Pretenzijomis ieškovas pareikalavo iš atsakovų atlyginti po trečdalį žalos.

30Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai sprendė, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo UAB „Projektų analizės institutas“ neteisėtus veiksmus/neveikimą. Apelianto teigimu, minėto atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis netinkamai įvertino parengtą statybos projektą, nurodė, kad jį galima tvirtinti, nors turėdamas informacijos, kad ginčo žemės sklypas yra privatus, neturėjo pasitikėti viešo registro informacija ir atlikti papildomus veiksmus informacijos prieštaringumui pašalinti. Nagrinėjant šį argumentą, pažymėtina, jog pagal tarp atsakovo UAB „Projektų analizės institutas“ ir UAB „Sweco Hodroprojektas“ sudarytos sutarties Nr. 11150 2.2 punktą, UAB „Projektų analizės institutas“ įsipareigojo techninių projektų ekspertizę atlikti pagal galiojančius įstatymus, statybos normas ir taisykles. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizė“ 6.5 p., atliekant techninio projekto ekspertizę, yra vertinama kaip projekte įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 str. 1 d. nurodyti esminiai statinio reikalavimai, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ įsipareigojo vertinti ne techninio projekto rengimo dokumentus, o tik patį techninį projektą. Statinio techninis projektas – tai projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 p.). Pagal minėto Statybos techninio reglamento 8 priedo 2 p., techninio projekto sudedamosios dalys yra bendroji; sklypo sutvarkymas (sklypo planas); architektūros; konstrukcijų; gamybos (paslaugų) technologijos; susisiekimo; vandentiekio ir nuotekų šalinimo; šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo; dujotiekio; elektrotechnikos; elektroninių ryšių (telekomunikacijų); apsauginės signalizacijos; gaisrinės signalizacijos; procesų valdymo ir automatizacijos; šilumos gamybos ir tiekimo; gaisrinės saugos; branduolinės saugos (kai ji privaloma); pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; ekonominė. Pagal STR 1.05.06:2010 26 p., techninio projekto situacijos planas su sanitarine ir kitomis apsaugos zonomis, statybos sklypo planas (statinių išdėstymo planas), sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas), aplinkos sutvarkymo (sklypo sutvarkymo) planas, suvestinis inžinerinių tinklų planas (gali būti bendras sklypo planas ir suvestinis inžinerinių tinklų planas), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų už sklypo ribų planai, profiliai ir sudėtingų sankirtų pjūviai yra rengiami ant ne senesnės kaip 1 metų topografinės geodezinės nuotraukos (nuo statinio projektavimo pradžios), kuri patikslinama (jei reikia) projekto rengimo metu. Kaip teisingai pažymi UAB „Projektų analizės institutas“ atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal Techninio projekto rengimo ir ekspertizės atlikimo metu galiojusius norminius teisės aktus, topografinė nuotrauka nebuvo sudedamoji techninio projekto dalis ir, jeigu ji nebuvo senesnė kaip 1 metai (terminas skaičiuojamas nuo statinio projektavimo pradžios), jos teisingumas bei tikslumas neprivalėjo būti tikrinamas (vertinamas). Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantas skunde šios išvados neneigė.

31Tai, kad atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“, žinodamas apie 2010-02-25 Utenos apskrities viršininko administracijos raštą, kuriame sakoma, jog taškas „2“ yra privačioje P. B. sklype, vis tiek padarė išvadą, kad UAB „Sweco Hidroprojektas“ parengtas techninis projektas gali būti tvirtinamas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas elgėsi neteisėtai. Sutiktina su atsakovo UAB „Projektų analizės institutas“ argumentu, jog iki G. B. žemės sklypo ribų įregistravimo viešame registre (2011 m. rugpjūčio 8 d.), jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad 2010-02-25 Utenos apskrities viršininko administracijos rašte nurodyta informacija yra tiksli, nes viešajame registre nebuvo duomenų apie tai, jog vieta, kurioje buvo suprojektuoti statybos objektai, patenka į privataus sklypo ribas.

32Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų nebuvimą, iš dalies grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir dėl atsakovo UAB „Projektų analizės institutas“ atsakomybės – t.y. apie tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4540-0002-0045, yra privataus asmens nuosavybė Ignalinos rajono savivaldybė turėjo žinoti, nes minimas sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nuo 1997-10-08; kad žemės sklypas yra privatus, Ignalinos rajono savivaldybei turėjo būti žinoma ir iš 2010-02-25 Utenos apskrities viršininko administracijos rašto, kuriame sakoma, jog taškas 2 yra privačiame P. B. sklype. Viena vertus, leidimo išdavimo metu, kuomet atitinkami duomenys buvo tikrinami Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, ginčo sklypo ribų išviešinta nebuvo; akivaizdu, kad šie duomenys neturėjo būti tikrinami kiekvieną dieną, sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Ignalinos rajono savivaldybė neturėjo galimybės nustatyti, jog projektuojama yra privačiame žemės sklype.

33Kita vertus, LR statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. numatyta, jog statinio projektą pasirašo projekto vadovas, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi, tai, kad atsakovas Ignalinos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą pagal UAB „Sweco Hidroprojektas“ parengtą ir kito atsakovo patikrintą techninį projektą, kuriame nebuvo informacijos apie sklypą, kadastro Nr. 4540/0002:45, kuriame suprojektuota nuotekų siurblinė NS6, nelaikytina minėto atsakovo neteisėtais veiksmais. Be to, iš 2011-11-22 UAB „Sweco Hidroprojektas“ rašto ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ matyti, jog UAB „Sweco Hidroprojektas“ iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl privačioje žemės valdoje pastatytos siurblinės, kadangi jis buvo informuotas apie P. B. sklypą Linkmenų kaime, tačiau nesiėmė papildomų veiksmų informacijos neatitikimams išaiškinti (b.l. 72-73). Išmokėjus draudimo išmoką, ieškovas pripažino draudiminio įvykio buvimo faktą, t.y. statinio projektuotojo civilinę atsakomybę.

34Apibendrintai teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyti atsakovų neteisėti veikimai, be to, vien aplinkybė, jog atsakovai galėjo suabejoti projektuotojo parengtos topografinės nuotraukos tinkamumu, šiuo atveju neįrodo pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos.

35Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčui taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovas šiuo atveju nesutikimo su atsakovo reikalavimu dėl ieškinio senaties taikymo tik dėl to, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, nes praleistas nežymiai. Iš to seka, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas pripažino, jog minėtas terminas yra praleistas. Kita vertus, šalių ginčas kilo iš deliktinių žalos atlyginimo santykių, kuriems taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžios momento nustatymas nesikeičia subrogacijos atveju (CK 1.128 str., 6.1015 str. 1 d.). Vien tai, kad terminas praliestas nežymiai nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, ieškovui, kaip verslininkui, veikiant savo rizika savo komercinės veiklos srityje. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovo teisių pažeidimo faktas konstatuotas nebuvo, todėl ieškinio senaties termino taikymas nėra teisiškai reikšmingas.

36Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir sprendžia apeliacinį skundą atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme atsakovas Ignalinos rajono savivaldybė turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, trečiasis asmuo UAB „Meleksas“ patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, trečiasis asmuo UAB „Utenos melioracija“ patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio skundo netenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteisimos iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

39Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

40skundą atmesti.

41Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per Lietuvos filialą, į.k. 300633222, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės, į. k. 288768350 naudai, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Utenos melioracija“, į.k. 183605665, naudai, 150 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Meleksas“ į.k. 155494396, naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ (toliau – ieškovas) pareikštu... 5. Atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ su ieškiniu nesutiko.... 6. Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 7. Tretysis asmuo UAB „Meleksas“ nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo... 8. Tretysis asmuo UAB „Utenos melioracija“ atsiliepime nurodė, kad kaip UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį... 11. Esant byloje nustatytam faktui, kad G. B. žemės sklypo ribos iki 2011-08-08... 12. Teismas sutinko su atsakovų argumentais, kad ieškinio reikalavimams reikia... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti... 15. Turėdamas informacijos, kad žemės sklypas yra privatus (2010-02-25 Utenos... 16. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog... 17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčui taikytinas 3... 18. Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 19. Ieškovas, būdamas draudiku, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pagal... 20. Ieškovo perimta iš draudėjo reikalavimo teisė galioja nuo žalos padarymo... 21. Atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“ atsiliepimu į apeliacinį... 22. UAB „Projektų analizės institutas“, susipažinęs su Ignalinos rajono... 23. Už neigiamus padarinius atsakomybę turėtų prisiimti ir pats žalą patyręs... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Utenos melioracija“... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 28. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 29. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. vasario 24 d. UAB... 30. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos... 31. Tai, kad atsakovas UAB „Projektų analizės institutas“, žinodamas apie... 32. Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 33. Kita vertus, LR statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. numatyta, jog statinio... 34. Apibendrintai teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyti... 35. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas... 36. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme... 39. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 40. skundą atmesti.... 41. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą... 42. Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per Lietuvos...