Byla 2S-728-252/2012

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdo Januškos, Zinos Mickevičiūtės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ir atsakovo D. B. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6197-589/2012 pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims – AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo ir D. B. pareikštą ieškinį Ž. B., tretiesiems asmenims – AB SEB bankui, Nordea Bank Finland Plc, institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo ir

Nustatė

2ieškovė Ž. B. prašė nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo D. B. kaltės, nustatyti nepilnametės dukros L. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai nekilnojamuoju turtu bei padalinti santuokos metu įgytą turtą. 2012-07-25 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnametės dukros L. B. gyvenamąją vietą kartu su motina adresu ( - ), Panevėžyje, bei įpareigoti atsakovą D. B. gyventi skyrium nuo nepilnametės dukros L. B. ir Ž. B. adresu ( - ), Panevėžyje. 2012-08-01 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnametės dukros ir jos adresu ( - ), Panevėžyje, kadangi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto PK KPS atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo įtariamajam D. B. jau yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos bei įpareigojimas nesilankyti bute, esančiame ( - ), Panevėžyje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. B.. Nurodė, kad atsakovas ieškovei yra žiaurus, neleistinai elgiasi nepilnametės dukros akivaizdoje, savo elgiasiu ją gąsdina, papirkinėja įvairiausiais pažadais.

3Atsakovas D. B. ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės Ž. B. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt iki dukros pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus šalys bankams vykdo solidariai, įpareigoti ieškovę nutraukus šalių santuoką per vieną mėnesį išsikelti iš buto, esančio ( - ), Panevėžyje. Ieškiniu atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnametės dukros L. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šios bylos išnagrinėjimo bei uždrausti ieškovei matytis su dukra ir lankytis adresu ( - ), Panevėžyje, kur šiuo metu jis gyvena su dukra. Nepilnametės dukros gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su juo, kadangi dukra jau kuris laikas gyvena kartu. Atsakovo manymu, tai geriausiai atitinka dukros interesus. Neprieštaravo, kad motina su dukra bendrautų.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės L. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėčiu D. B. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Nustatė nepilnametės L. B. bendravimo tvarką su mama Ž. B.: dukra bendrauja su mama kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 10 val. ryto šeštadienį iki sekmadienio 21 val.; dukra bendrauja su mama darbo dienomis nuo 17 val. iki 21 val. kas antrą darbo dieną. Teismas šalis informavo, jog jos privalo imtis visų priemonių mergaitės ir motinos ryšio atstatymui, įpareigodamas abu tėvus kartu su mergaite lankytis pas psichologą ar pas kitą specialistą, kuris padėtų atkurti mergaitės ryšį su tėvais. Kitoje dalyje prašymus dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.

5Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą dėl nepilnametės L. B. gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, sprendė, kad šiuo metu nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu atitinka nepilnametės interesus. Atmetė prašymą dėl išlaikymo išieškojimo, įvertinęs tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje abiem šalims yra nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, ieškiniai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nėra priimti, be to, abiejų šalių santykiai yra įtempti, nepilnametės ryšys su mama yra silpnas, o šio ryšio atstatymui bei nepilnametės apsaugojimui nuo suaugusiųjų emocijų ir kasdieninių rūpesčių šalims yra siūloma lankytis pas psichologą ir dėti visas pastangas dėl tinkamų sąlygų mergaitei sudarymo. Teismas pažymėjo, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio m. PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Įtariamajam D. B. yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos bei įpareigojimas nesilankyti bute, esančiame ( - ), Panevėžyje, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. B.. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo taikyti analogišką laikinąją apsaugos priemonę.

6Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį pakeisti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti visiškai. Nesutinka su nutarties dalimi, kurioje nustatyta nepilnametės bendravimo su mama tvarka, kadangi šioje dalyje neįmanomas nutarties vykdymas skubiai, kol neatstatytas vaiko ryšys su mama. Būtent šiai dienai vaikas su mama bendrauti nenori. Taip pat nesutinka su nutarties dalimi, kurioje buvo atmestas prašymas priteisti išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei uždrausti ieškovei lankytis adresu ( - ), Panevėžys, kur šiuo metu gyvena atsakovas su dukra. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Šiuo atveju prašomas priteisti laikinojo išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnametės interesams, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai. Netenkinus prašymo uždrausti ieškovei lankytis adresu ( - ), Panevėžys, atsiranda papildomų problemų, dėl ko nei vaikas, nei tėvas, nei kiti šiuo adresu gyvenantys asmenys negali jaustis saugiai. Būtent jau tą pačią dieną po 2012-08-02 nutarties paskelbimo ieškovė, pasinaudodama situacija, kad namo, esančio ( - ), Panevėžys, durys buvo neužrakintos, įsiveržusi į namus užsipuolė ten gyvenančius asmenis. Dėl šio įvykio 2012-08-02 buvo kreiptasi į Panevėžio apskrities VPK.

7Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį panaikinti ir primti naują nutartį, įpareigojančią konkretų antstolį padėti ieškovei Ž. B. paimti nepilnametę dukrą L. B. iš ( - ), Panevėžyje. Nurodo, kad atsakovas atėmė bet kokią galimybę bendrauti su dukra, t. y. jis teismo nutarties nevykdo. Ir toliau nuteikinėja dukrą prieš motiną, jai jau įteigta, kad tėtis praras darbą, kad ji bus našlaitė. Tai, kad dukra raštu išreiškė norą gyventi su tėčiu, yra D. B. elgesio su nepilnamete rezultatas. Teismas nevertino tų faktų, kad gyvenant kartu D. B. pastoviai piktnaudžiavo alkoholiu, negrįždavo naktimis, nepilnametės dukros akivaizdoje ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą. Dukra turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą adresu ( - ), Panevėžys, šiuo adresu yra visi jos daiktai, drabužiai, žaislai, kieme jos ieško draugės, mergaitė pripratusi prie savo aplinkos, be to, ( - ) vidurinė mokykla, kurią lanko mergaitė, yra kieme. Apeliantės manymu, vykstant civilinei bylai dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, atsakovas siekia prisiteisti natūra visą butą, esantį ( - ), Panevėžyje, kuris šalių yra nusipirktas iš atskovo tėvų, o nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, jam gali būti priteistas butas. Be to, nutartyje nustačius bendravimą kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 10 val. ryto šeštadienį iki sekmadienio 21 val., nenustatyta, kokiu būdu ieškovė pasiima vaiką ir jį grąžina. Taip pat neįrašyta bendravimo tvarka, kaip motina bendrauja su dukra darbo dienomis.

8Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundų ieškovė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo posėdyje, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinai mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, apeliantas teigė, kad jai bendrauti su dukra leis, tačiau nuo pat nutarties priėmimo dienos atėmė bet kokią galimybę tą daryti. Apeliantas skunde net neužsimena, kad nutartis yra neteisinga jau vien todėl, kad nenustatyta bendravimo su dukra tvarka, t. y. neaišku, ar mergaitę galima pasiimti iš adreso ( - ), Panevėžys. Taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti po 300 Lt dukros išlaikymui, nes kai atsakovas ją buvo palikęs, tris metus dukrai neteikė jokio materialinio išlaikymo. Be to, neaiškus apelianto reikalavimas uždrausti motinai lankytis adresu ( - ), Panevėžyje, kur šiuo metu gyvena nepilnametė dukra.

9Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą, pati nevykdo skundžiamos nutarties, savaip interpretuoja įvykius, neteisingai nurodo aplinkybes ir meluoja. Tą įrodo 2012-08-03 jo (atsakovo) rašytas raštas Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl pasiūlymo, kaip vykdyti 2012-08-02 nutartį, VTAT 2012-08-14 atsakymas, pažymos, kad su dukra lankosi pas psichologą, antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kad Ž. B. neatvyksta pas dukrą pagal nustatytą 2012-08-02 nutartimi bendravimo tvarką. Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu pažadėjo padėti išlaikyti dukrą, tačiau iki šiol prie išlaikymo neprisidėjo. Priešingai, dukra ne kartą telefonu yra prašiusi atvežti jos asmeninius daiktus, kurie yra reikalingi prasidėjus šaltam orui bei naujiems mokslo metams, buvo nurodytas netgi sąrašas, tačiau ieškovė kategoriškai atsisako juos atvežti dukrai ir nevažiuoja į susitikimus kaskart nurodydama kitas priežastis. Priešingai nei teigia apeliantė, į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jis kreipėsi ne iš keršto, o dėl to, kad buvo priverstas apsigyventi atskirai.

10Ieškovės Ž. B. atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo D. B. atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, 2012-07-16 pateikdama ieškinį, sumokėjo 242 Lt žyminio mokesčio, o 2012-07-25 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu atsakovas, 2012-07-17 pateikdamas ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio. 2012 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovė Ž. B. ir D. B. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus – Ž. B. sumokėti 900 Lt žyminio mokesčio, D. B. – 1 042 Lt žyminio mokesčio. Pagal CPK 147 str. 4 d., kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 str. numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal CPK 147 str. 3 d., teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šiuo atveju priimant skundžiamą 2012-08-02 nutartį ieškiniai dar nebuvo priimti, sumokėti žyminiai mokesčiai sudarė mažesnę pusę priklausančių mokėti žyminių mokesčių už ieškinius, be to, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinių teismui pareiškimo dienos šalys nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2012-08-02 nutartimi išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo pagrindu skundžiama nutartis nenaikintina, kadangi šiuo metu tiek ieškovės Ž. B., tiek atsakovo D. B. ieškiniai yra priimti ir paskirtas parengiamasis teismo posėdis ( LITEKO duomenys).

13Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas šios bylos specifiką, sprendžia, jog tikslinga yra priimti apelianto D. B. apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus – 2012-09-19 prašymą dėl dokumentų kopijos atsiuntimo; 2012-09-24 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymą; 2012-08-29, 2012-08-31, 2012-09-04, 2012-09-06, 2012-09-08, 2012-09-26, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus; 2012-09-07 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymą.

14Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.

15Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Nurodytas principas taip pat reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

16Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 str. 1 d. pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko bei vieno iš sutuoktinio interesus, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; priteisti laikiną išlaikymą (CK 3.65 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p.) ir kitas. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymo nuostatomis pasinaudojo. Tačiau ginčijamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių ir todėl yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, būtent ieškovės su dukra yra artimesnis ir stipresnis ryšys nei su tėvu, be to, byloje nėra jokių įrodymų, dėl kurių dukra su motina iki byloje bus priimtas sprendimas negalėtų kartu gyventi.

17Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir galutinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo yra išimtinio pobūdžio priemonė (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės, tuo tarpu esant vienodoms tėvų galimybėms ir sąlygoms užtikrinti vaiko gerovę, vien vaiko pageidavimas nėra pakankamas pagrindas tokios priemonės imtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti Ž. B. skundo argumentai, jog atsakovas iš esmės trukdo motinai su mergaite bendrauti. Nors apeliantas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, neva įrodančius motinos nenorą bendrauti su dukra, tačiau jie vertintini kritiškai. Priešingai, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad Ž. B. buvo ne kartą nuvykusi adresu ( - ), nuvežė dukrai dovanėlę ir gėlių. Pirmą kartą neįleido, todėl dovanėlę paliko ant laiptų. Po valandos vėl nuvažiavo, dovanėlės ant laiptų nebebuvo, paskambino į duris, jos buvo neužrakintos, todėl įėjo į vidų, dėl ko kilo konfliktas su atsakovo tėvais. Kitą kartą, kai dukra prašė atvežti rūbelių, nuvažiavo su liudininkais, rado vartus užkabintus su grandinėmis. Ji perlipo per tvorą, padėjo dukros rūbelius ant laiptų. Vienintelį kartą, kai nuvyko su vaikų teisių specialiste, D. B. atidarė namo duris, išleido dukrą susitikti, tačiau dukra pradėjo verkti, grįžo į namo vidų. Vaikų teisių apsaugos specialistės prikalbino ją ateiti prie mamos, bet bendravimas buvo apsunkintas. Tokias apeliantės nurodytas aplinkybes, t. y. jos siekį bendrauti su dukra, patvirtina ir tai, kad dėl pagalbos padėti vykdyti 2012-08-02 teismo nutartį ji kreipėsi į antstolius, į Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, į Panevėžio apygardos prokuratūrą bei Panevėžio miesto merą (b. l. 144-147).

18Bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas be ieškovės žinios išsivežė dukrą pas senelius į ( - ), Panevėžyje, palikdamas vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą be teisinio pagrindo. Iš ieškinių turinio matyti, kad atsakovas išsikėlė iš buto ( - ) po konflikto, dėl kurio jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kolegija daro išvadą, kad L. B. paaiškinimai apie tai, kad ji nori gyventi su tėčiu (b. l. 116) nėra pagrindas teigti, kad ji nenori gyventi savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje, kur gyveno iki tėvas ją išsivežė. Akivaizdu, kad mergaite, jai esant tokio amžiaus, nesunku manipuliuoti, tikėtina, jog tėvas ją primokė, o būtent, kaip nurodo šalių dukra, tėtis niekada nemeluoja, tęsi pažadus, o mama ne. Be to, ieškovės paaiškinimais, dukra tik paskambina telefonu ir duoda nurodymus suaugusiųjų žodžiais, ką privalo daryti: atvežti šuns maistą, jo pagalvę, jos drabužius, kompiuterį, spausdintuvą, o jeigu neatveš – ne bėda, tėtis nupirks naujus, atsiimti pareiškimą iš policijos, tada ji bendraus su mama. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu gyvendama su tėvu L. B. yra atskirta ne tik nuo motinos, bet ir nuo savo bendraamžių pusbrolio ir pusseserės, su kuriais buvo labai artimas ryšys, taip pat atskirta nuo kiemo draugų, su kuriais bendraudavo ir žaisdavo. Apie tinkamas pas motiną gyvenimo sąlygas patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (b. l. 114-115). Be to, ( - ) vidurinė mokykla, kurią nepilnametė lanko nuo pat pirmos klasės, yra šalia ieškovės namų, todėl vien atsižvelgiant į vaiko interesus, jai yra pablogintos sąlygos pačiai nueiti į mokyklą, pačiai grįžti į namus, mokytis savarankiškumo pagrindų. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji bando su dukra pasimatyti, tačiau apeliantas dukrą iš karto po pamokų paima iš mokyklos, nuveža ją pas savo tėvą (dukros senelį) G. B. į darbą, kuris ten sargauja. Dukra sėdi sargo būdelėje su seneliu, kol jam baigiasi darbo pamaina, tada važiuoja į ( - ), Panevėžyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to fakto, kad D. B. prieš ieškovę nepilnametės dukros akivaizdoje yra naudojęs fizinį smurtą, dėl to Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Vien tas faktas leidžia teigti, kad atsakovo neigiamas požiūris į ieškovę, sudaro pagrindą teigti, kad jis piktnaudžiauja savo kaip tėvo pareiga, tinkamai auklėti savo vaiką, nenuteikinėti jo prieš jos motiną.

19Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, vertinant įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nepilnametės L. B. ryšys su mama yra silpnas. Kartu su atskiruoju skundu pateikti mergaitės laiškai motinai, leidžia teigti, kad mergaitės jausmas mamai yra gilus. Šį ryšį pabrėžia ir ta aplinkybė, kad antstoliui nuvedus mergaitę į susitikimą su motina, pastaroji nesant tėvo, norėjo bendrauti su motina. Be to, byloje esantys šalių paaiškinimai ir ieškiniuose nurodytos aplinkybės, priešingai nei sprendė teismas skundžiamoje 2012-08-02 nutartyje, teisėjų kolegijos nuomone, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, atsižvelgiant į mergaitės interesus, jos teisę į bendravimą su savo bendraamžiais, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir nustatyti nepilnametės L. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina Ž. B. adresu ( - ), Panevėžyje (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.).

20Pažymėtina, jog pagal CK 3.170 str., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustato laisvą šalių su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, tačiau pažymi, jog esant nesutarimams dėl to, šalys turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti bendravimo su L. B. tvarką.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

23Nustatyti nepilnametės L. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina Ž. B., asmens kodas ( - ) adresu ( - ), Panevėžyje, iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims – AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo ir D. B. pareikštą ieškinį Ž. B., tretiesiems asmenims – AB SEB bankui, Nordea Bank Finland Plc, institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo.

24Atsakovo D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė Ž. B. prašė nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Rokiškio rajono... 3. Atsakovas D. B. ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės Ž. B.... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi... 5. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Panevėžio miesto savivaldybės... 6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundų ieškovė prašo apelianto... 9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės... 10. Ieškovės Ž. B. atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo D. B. atskirasis... 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų,... 12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, 2012-07-16 pateikdama... 13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas šios bylos specifiką,... 14. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis –... 15. Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų... 16. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas,... 17. Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu... 18. Bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas be ieškovės žinios... 19. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, vertinant įrodymų visetą,... 20. Pažymėtina, jog pagal CK 3.170 str., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 22. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį... 23. Nustatyti nepilnametės L. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), gyvenamąją... 24. Atsakovo D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti....